Projektas
įstatymas 2025 m. d. Nr.
Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Pėsčiųjų perėja – perėjimo (ar kirtimo dviračiu, motoriniu dviračiu) per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforas arba reguliuotojas.“.
1. Papildyti 17 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
5. Dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galima kirsti važiuojamąją kelio dalį
tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu. Privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojas privalo:1 ) sustoti,2 ) praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones,3 ) pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį,4 ) pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu.
Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo tvarką nustato šviesoforai arba reguliuotojas.
Važiuodamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio ar motorinio dviračio vairuotojas privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. “.
2. Buvusią 17 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas
aiškinamasis raštas DĖL lietuvos respublikos SAUGAUS
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektu siekiama važiavimą dviračiu, motoriniu dviračiu padaryti patrauklesnį ir patogesnį, įteisinant saugų, kultūringą važiavimą dviračiu per pėsčiųjų perėjas. Tuo pačiu siekiama įstatymo projektu užtikrinti saugų eismą, nesukeliant nepatogumų pėstiesiems.
Įstatymo pakeitimus paskatino ir Dviratininkų bendruomenė. Seimo Peticijų komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. posėdyje buvo nagrinėjama Mariaus Kučinsko peticija „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo“. Peticijos tikslas – leisti važiuoti per perėjas nenulipant nuo dviračio, tačiau įsitikinus, kad tai yra saugu. Seimas 2018 m. gruodžio 4 d. protokoliniu nutarimu parėmė „Dėl Mariaus Kučinsko peticijos“ peticiją.
Įstatymo projektą rengti taip pat paskatino ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atlikta (2018-11-27) analitinė apžvalga „Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje pateikta
Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Estijos, Latvijos teisės aktų apžvalga dėl kelių eismo, dviračių saugos. Apžvalgoje pateikta informacija, kad per pėsčiųjų perėjas (tuo pačiu ir perėjas „Zebrus“) teisės aktai nedraudžia važiuoti dviračiu: Vokietijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje.
ES ir atskiros valstybės narės, reglamentuodamos transporto priemonių eismą, didelį dėmesį skiria dviratininkų saugumui, taiko jiems ir papildomus reikalavimus. Europos parlamento (2011 m. rugsėjo 27 d. priimta rezoliucija „Europos kelių eismo saugos“) ir Europos Komisijos (2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas „Dėl dviračių , mažamečių vaikų dviračių ir dviračių bagažinių Europos standartų atitikties saugos reikalavimams, nustatytiems EP ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB“) ir kiti (2016 m. kovo 9 d. EP ir Tarybos reglamentas (ES 2016/425) priimti dokumentai skatina valstybes nares remti važiavimą dviračiu ir ėjimą pėsčiomis kaip savarankiškas transporto rūšis ir neatskiriamą transporto sistemų dalį.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Marius Kučinskas, mob. tel. 8622 93702, Seimo Darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 pakeitimo įstatymo projektui parengti pagal M. Kučinsko peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo“ pateiktus pasiūlymus, taip pat Seimo narys Dainius Kepenis.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 nuostatos nesuteikia dviratininkams galimybės važiuoti per pėsčiųjų perėjas, kas neatitinka nei tarptautinės praktikos, nei logikos, nes dviračiu leidžiama važiuoti ir šaligatviu (pėsčiojo greičiu), taip pat niekaip nedaro įtakos eismo saugumui. Nėra duomenų, pagrindžiančių bet kokius teigiamus pokyčius eismo saugumui būtent dėl šio reikalavimo ir net veikia priešingai – šio reikalavimo sistemiškai nesilaikoma kaip perteklinio ir nelogiško.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama važiavimą dviračiu, motoriniu dviračiu padaryti komfortiškesniu ir patrauklesniu, atsisakant draudimo važiuoti dviračiu, motoriniu dviračiu per perėjas, tą aiškiai apibrėžiant, kaip saugiai turėtų elgtis važiuojantysis asmuo, siekiantis pagerinti eismo saugumą: sustoti, praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones, pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu, važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, duoti kelią pėstiesiems, jiems netrukdyti ir pan. Taip pat pažymėtina, kad automobilių vairuotojai yra suinteresuoti, kad visi eismo dalyviai saugiai ir skubiai pereitų pėsčiųjų perėją ir negaišintų kitų eismo dalyvių, ypač automobilių vairuotojų, laiko. Tokiu teisiniu reguliavimu bus siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius, didinti eismo saugumą, taip pat užtikrinti ir prisidėti prie Lietuvos miestų aktyvesnio dalyvavimo
„Europos dviračių iššūkyje“, Europos politikos skatinant darnų judumą. Tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas populiarins šalyje važiavimą dviračiu, kaip savarankišką transporto priemonę, nekeliančią triukšmo, neteršiančią aplinkos išmetamosiomis dujomis ir nereikalaujančią daug erdvės, tai pat didelių finansinių išlaidų. Šiuo metu, tai – greičiausia transporto priemonė tiek mieste, tiek miesteliuose ir kaimuose, nes dviračiu daug kur galima nuvažiuoti greičiau negu lengvuoju automobiliu ar viešuoju transportu. Tokia susisiekimo priemonė nesukelia miestuose transporto spūsčių, tokiai transporto priemonei, kaip dviračiui, motoriniam dviračiui paprasčiau susirasti tinkamą vietą stovėjimui, negu automobiliui, aikštelę mieste – prie darbo ar mokymosi, gyvenamojoje vietoje.
Dviratis, motorinis dviratis vis labiau tampa sveikatą stiprinanti ir aplinką tausojanti susisiekimo priemonė. Vis dažniau gyventojai važiuoja dviračiais ne tik sportuodami arba tiesiog savo malonumui, pramogai, vis daugiau į šią veiklą įsitraukia vaikai, jaunimas, šeimos. Taip pat tikimasi, kad ateityje dar labiau didės valdžios pastangos populiarinant alternatyvų aplinkos neteršiantį transportą, tam bus nutiesta arba nužymėta daugiau dviračių trasų, sparčiau bus atnaujinami dviračių takai miesto, miestelio erdvėse. Šalia įėjimų į pastatus bus įrengta daugiau dviračių stovėjimo aikštelių, dviračių stovų.
Savivaldybės sutelks daugiau pastangų dviračių takų plėtrai. Taip pat tikimasi, kad važiavimas dviračiu vis labiau pasitarnaus nauda gyventojų sveikatai.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu
i parengti buvo vykdyta 18 institucijų ir įstaigų (ministerijų, teismų, policijos komisariatų, savivaldybių) apklausa dėl į avarijas patekusių dviratininkų važiuojant per pėsčiųjų perėjas. Apklausos duomenys rodo, kad dviratininkų, važiuojančių per pėsčiųjų perėjas, avaringumas yra mažas. Minėtų 18 institucijų ir įstaigų atsakymai rodo, kad tik 2-ose institucijose buvo fiksuotas nedidelis avaringumas. Panašiai ši situacija apibūdinta ir Mariaus Kučinsko pateiktoje Seimui peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo“: dviratininkų, važiuojančių per perėjas, avaringumas labai mažas arba jo nėra. Nemažai paminėtų institucijų dėl šios priežasties ir dėl neproporcingo žmogiškųjų išteklių poreikio tokiai statistinei informacijai rinkti nekaupia duomenų apie minėtų asmenų sukeltas avarijas keliuose.
Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas teigiamai įtakos verslo plėtrą.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės, tačiau reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti prireiktų keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio nenumatoma.
gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Saugus eismas, eismo dalyvis, pėsčiųjų perėja, dviratis, motorinis dviratis.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas