Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 55, 56, 64, 66 STRAIPSNIŲ IR VI1
Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 1 dalimi:
„ 1 . Apleisti statiniai – statiniai, kurie įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, sudaromą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, arba kurių neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos, ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau kaip 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę.“
2Buvusią 2 straipsnio 1 dalį laikyti 11 dalimi.
3Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi:
„31
. Motyvuotas nurodymas
4. Pakeisti 2 straipsnio 61 dalį ir ją išdėstyti taip: „61 . Specialiosios paskirties projektas
5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 . Žemės informacinė sistema
duomenims apie žemę tvarkyti, valstybinės žemės patikėtinių administracinėms ir (ar) viešosioms paslaugoms, susijusioms su žemės administravimu, teikti elektroniniu būdu. “
6. Pakeisti 2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip: „35
. Žemėtvarkos schema
1. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose. Kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų sklypais teritorijų plotus detalizuojantys duomenys, kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse. Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia, juos derina su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.“
2. Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba arba valstybinės žemės patikėtinis, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
3. Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais
ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas . Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis.“
4. Pakeisti 7 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti savo interneto svetainėse. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo miestų ir miestelių teritorijų ribose turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.“5
. Pakeisti 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarimu kitam įstatyme nustatytam subjektui. Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
6. Pakeisti 7 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
13. Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“
7. Pripažinti netekusia galios 7 straipsnio 17 dalį.
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
)
1Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais.
Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau kaip iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui (jo daliai) vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkte nustatytu pagrindu.
Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai (jų dalys), reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas (jo dalis) reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.2
. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
3. Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:1 ) savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;2
) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise;3 ) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;4
) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.4
. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.5
. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas (jo dalis) naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis), laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas (jo dalis) naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.
6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims.7 .
Prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų (jų dalių), kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, panaudos sandorio sudarymo savivaldybės šio įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pateikti išvadą. Sandoriai tvirtinami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas.
8. Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype (jo dalyje) esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.9
. Savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), valstybinės žemės sklypų (jų dalių) panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.
10. Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir nesuteikiami panaudai šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais.11
. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas (jo dalis) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti suteikiamas panaudai tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtinas žemės sklypo dalis. “
1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:1 ) savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus (jų dalis), perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;2 ) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;3
) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise;4 ) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime
išnuomoti valstybinės žemės sklypą.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6–91 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama. Šiuo atveju, siekdamas pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis. Valstybinė žemė aukciono būdu ar be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) jos reikia valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;“.
5. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8
) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
Kai juridinis asmuo siekia įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis turi pateikti steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas jo tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno, o kai juridinis asmuo siekia įgyti piliečių energetikos bendrijos statusą, – steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas jo tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno.
Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) naudojamas tik šiame punkte nurodytiems energetikos bendrijos veiklos tikslams įgyvendinti;“.
6. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
8. Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus , Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:“.
7. Papildyti 9 straipsnį 91 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9 1 .
Kaimo gyvenamojoje vietovėje esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nuomos sutarties termino pasibaigimo ar jos nutraukimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu įtraukiami į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą. Į šį sąrašą negali būti įtraukiami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie neturi privažiavimo ar neatitinka kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypams keliamų reikalavimų.
Sprendimas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įtraukimo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą jo priėmimo dieną paskelbiamas Žemės informacinėje sistemoje ir jį priėmusios institucijos interneto svetainėje. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės sklypai į naujai rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus neįtraukiami. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami asmenims, turintiems šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą pirmumo teisę.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas uždaro aukciono būdu dalyvaujant tik šiems asmenims. Jeigu tokių asmenų nėra, nuomotinų žemės ūkio paskirties sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami asmenims, kurių nuosavybės teise turimi ar iš valstybės nuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu (žemės sklypais). Jeigu šioje dalyje nurodytų asmenų nėra, nuomotinų žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu.
Sudarius nuomos sutartį dėl nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esančio valstybinės žemės sklypo, skelbiamame sąraše pažymima, kad jis išnuomotas.“
8. Pakeisti 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, nuomos savivaldybės šio įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pateikti išvadą. Sandoriai tvirtinami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas.
“
9. Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
14. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus.“
10. Pakeisti 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15 .
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1
punktuose, eksploatuoti ar pagal šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti
savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama. Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais. Išlaidos, susijusios su nuomos mokesčio perskaičiavimu, padengiamos
valstybinės žemės nuomininko, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas nuomos mokesčiui perskaičiuoti pateikia individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Perskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (jo dalies), išnuomoto aukcione, žemės nuomos mokestis mokamas, jeigu jo dydis yra didesnis už nurodytąjį valstybinės žemės nuomos sutartyje. Aukcione išnuomojamo valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir terminai nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “
11. Pakeisti 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, valstybinės žemės patikėtinis kreipiasi į statinių naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statinių ir (ar) įrenginių nugriovimo (nukėlimo ar pašalinimo) iš valstybinės žemės sklypo (jo dalies).
Statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas tol, kol statiniai ir (ar) įrenginiai nėra nugriauti (nukelti ar pašalinti).
Padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kol ne
pašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 17 dalyje. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ;“.
12. Papildyti 9 straipsnio 17 dalį 5 ir 6 punktais: „5 ) panaikinamas energetikos bendrijos
statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, savivaldybių tarybų nustatyta tvarka savivaldybės išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindamos jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo gavimo metu buvusią statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes statinių ir įrenginių išpirkimo metu esančiomis kainomis ;6
) kitais Civiliniame kodekse nustatytais žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindais. “
13. Papildyti 9 straipsnį 171 dalimi: „17
1. Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 17 dalyje. Padidintas mokestis apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodyta tvarka
. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kol ne pašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 17 dalyje. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. “14
. Papildyti 9 straipsnį 172 dalimi: „17
2. Pasibaigus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminui ir valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui neprašant jo pratęsti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomotojas kreipiasi į valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių iš valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nugriovimo (nukėlimo ar pašalinimo) ar naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Kol nesudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis ir statiniai ir (ar) įrenginiai nėra nugriauti (nukelti ar pašalinti), mokamas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis , kuris apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.
Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomotojo lėšomis. “
15. Pakeisti 9 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „
25. Žemės sklypai neformuojami:1 ) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti.
Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami valstybinės žemės patikėtinio, teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes išpirkimo metu esančiomis kainomis. Jeigu šiame punkte nurodytą teritorijų planavimo dokumentą patvirtina Vyriausybė, statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami teritorijų planavimo dokumento rengimą organizavusios Vyriausybės įgaliotos institucijos lėšomis;2
) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikia atlikti tik paprastąjį ar kapitalinį remontą nedidinant statinio faktinių išorės matmenų: ilgio, aukščio, pločio ir pan.). Valstybinės žemės patikėtinis dėl šiame punkte nurodytų statinių ir (ar) įrenginių
nugriovimo (nukėlimo ar pašalinimo) ir dėl statinių naudotojų pareigų įgyvendinimo kreipiasi į statinių naudojimo priežiūrą vykdančią instituciją. Statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas tol, kol statiniai ir (ar) įrenginiai nėra nugriauti (nukelti ar pašalinti). Padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodyta tvarka.“
16. Pakeisti 9 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „
27. Valstybinė ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais, kurie yra inventorizuoti, žemės ūkio veiklai nenuomojama.“
ą ir jį išdėstyti taip: „1
) stambų projektą įgyvendinsiantis investuotojas. Jeigu rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti keli stambius projektus įgyvendinsiantys investuotojai, žemės sklypas išnuomojamas stambiam projektui, kurio kvalifikacinis balas pagal Investicijų įstatymo 156 straipsnio 3 dalies 4 punktą yra aukštesnis, įgyvendinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaudamasi Investicijų įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, apskaičiuoja stambaus projekto kvalifikacinį balą ir teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą;“
18. Papildyti 9 straipsnį 30 ir 31 dalimis: „30
. Šio straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos taikomos ir sudarant susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo.
31. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtinas žemės sklypo dalis. “
1
. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;“.
2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, nustatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Neišdavus statybą leidžiančio dokumento arba jį panaikinus, atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikusiam prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ar panaikintas. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo dienos. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinamas įmokėtas atlyginimas.“
3. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;“.
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:1
) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
2 ) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai (jų dalys) yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;3 ) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.2
. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo (jo dalies) perdavimo dienos privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą (jo dalį) Nekilnojamojo turto registre. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.
3. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.4
. Valstybinės žemės sklypai (jų dalys), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą (jo dalį) pasiūlo didžiausią kainą.
5. Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami be aukciono:1
) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2 ) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai (jų dalys) – jų naudotojams. Sodo sklypai (jų dalys), sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;3 ) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus (jų dalis) nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;4
) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatyme, ar Žemės reformos įstatyme, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, ar Miškų įstatyme nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;5 ) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiami ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;6
) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;7 ) kitais valstybinės žemės sklypų (jų dalių) nuosavybės teisės perleidimą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais.
6. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos įstatymas ir kiti įstatymai.7
. Valstybinės žemės sklypų (jų dalių) pardavimo aukciono būdu ar be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų nuolaida nuo apskaičiuotos valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo kainos. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kainos nuolaida taikoma vienu iš šių atvejų:1
) vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,06 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatams naudoti, esantį iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų ribose ir iki šios datos miestams priskirtose teritorijose;2 ) vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,15 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatams naudoti, esantį kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose.8
. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų (jų dalių), taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės sklypų (jų dalių) perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.
9. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.
10. Valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.11
. Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) negali būti perleidžiami privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinės žemės sklype (jo dalyje), turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti).12 .
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.13
. Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir neparduodami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais.
14. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas (jo dalis) parduodamas tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtinas žemės sklypo dalis. “
1. Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą.2
. Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi: „
4. Pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti Vyriausybės nutarimu iki 2024 m. gruodžio 31 d. savivaldybėms perduoti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra savivaldybės statinių ar įrenginių, neparduodami. Išnykus poreikiui atlikti savivaldybės funkcijas, savivaldybė grąžina jai nuosavybėn perduotus žemės sklypus valstybei šio įstatymo nustatyta tvarka.“
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu.
Administraciniu aktu nustatyto servituto plotas tikslinamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu, kai, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo plotas, ribos ir dėl to pasikeitė servituto plotas, tačiau kiti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatyti servituto parametrai
2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas
teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinusio subjekto lėšomis. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
3. Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 8 .
Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, konkurso laimėtoją, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą; kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, arba viešpataujančiojo daikto savininką.
Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui dydis apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui išmokama vieną kartą arba dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 3 metai, sutartą su viešpataujančiojo daikto savininku pagal suderintą grafiką, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip.“
4. Pakeisti 22 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise;“.
5. Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį tarnaujančiojo žemės sklypo savininko sutikimu, servitutai gali būti nustatomi sandoriu
.“
6. Pakeisti 22 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginant sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertę ir kitus nuostolius, atsiradusius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Nuostolių dydis apskaičiuojamas ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija su sprendimu patvirtinti vieną iš nurodytų dokumentų, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, priima meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, naudojimo būdas nustatomas pagal karinės infrastruktūros projektą. Žemės sklypams nustatomi šio įstatymo 24–28 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Negali būti sujungiami, padalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, kurie yra teisminio ginčo objektai.“
Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 6 dalies 2 punktą:
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Žemės informacinės sistemos paskirtis – efektyviai planuoti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti bendrą žemės administravimo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas, jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams duomenis apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitus duomenis apie žemę.
Žemės informacinė sistema pasiekiama ir paslaugos teikiamos tik per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą. Valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi kartu pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami atitinkamo patikėtinio nustatyta tvarka ir sprendimas išduoti sutikimą arba jo neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.2
. Žemės informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriami aplinkos ministro tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose .
3. Žemės informacinės sistemos tvarkytojo ar tvarkytojų ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
1. Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos valdytoja – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriami žemės ūkio ministro tvirtinamuose Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos nuostatuose .“
2. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojo ar tvarkytojų ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
1 skyriaus pakeitimas
1 skyrių ir jį išdėstyti taip:
„
1
36
Valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinę kontrolę atliekančios institucijos ir jų kompetencija
1. Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, veiklos valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.
2. Aplinkos ministras:1 ) nustato valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinės kontrolės taisykles;2 ) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
3. Nacionalinė žemės tarnyba:1
) tikrina, ar valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;2 ) tvirtina valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinės kontrolės procedūrų organizavimo aprašą, kartu patvirtinant valstybinės žemės patikėtinių rizikingumo vertinimą ir surašomų dokumentų formas;3 ) šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu;4
) šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nurodo panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar priimtus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;5 ) kreipiasi į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar priimtų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo motyvuoto nurodymo;6
) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą, susijusią su valstybinės žemės sandorių sudarymo procesu ir administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimu, atlieka kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų sudarant valstybinės žemės sandorius ir priimant su valstybine žeme susijusius administracinius sprendimus: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus.
4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:1 ) susipažinti su valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;2
) pareikalauti iš valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, taip pat visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir neviešinamų, kopijų, valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;3 ) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;4
) išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas administracinis sprendimas, teikti motyvuotą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu šį nurodymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jis dar neįvykdytas;5 ) vadovaudamasi Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.5
. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.6
. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.7
. Jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka savo motyvuotu nurodymu sustabdo tokių valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.8
. Įgyvendindama funkcijas, numatytas šiame skyriuje, dėl savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiksmų Nacionalinė žemės tarnyba informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka; jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva.36
1. Nacionalinė žemės tarnyba:1
) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;2
) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;3
) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti arba jeigu, apsvarstęs šios dalies 2 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti ar vykdyti motyvuotą nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo.2
. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą:1
) per 3 darbo dienas nuo dienos, kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kai priimtas valstybinės žemės patikėtinio administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą, savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti ;2
) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą nurodymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.3
. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo patikėtinio atsisakymo vykdyti motyvuotą nurodymą ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.4
. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybą.
5. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus valstybinės kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą.6
. Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo pateikta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, sudaromi Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą.
7Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio
8 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
Savivaldybė ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki šių sandorių sudarymo dienos per Žemės informacinę sistemą teikia juos tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per 30 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. Nacionalinė žemės tarnyba išvadą teikia per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą.
Negavus Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams, sandoris nesudaromas. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia.
Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, jeigu su sandorio dokumentais nepateikiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus.
Jeigu
teismas nepatenkina Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimo dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu, Nacionalinė žemės tarnyba pakartotinai vertina sandorį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priima naują išvadą, ar sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus ir galima jį registruoti.
8. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:1 ) sandoris (nuoma ar panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;2 ) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;3 ) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;4
) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip trys šimtai tūkstančių eurų;5 ) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 2 ha ploto;6 ) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 0,3 ha ploto.“
1. Pakeisti 37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Su žemės valdos projektų rengimu ir įgyvendinimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą,
kurios valdytoja – Aplinkos ministerija . Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriami aplinkos ministro tvirtinamuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. Žemės valdos projektų rengimo procesas baigiamas, kai projektas patvirtinamas, įgyvendinimo procesas laikomas baigtu, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų metu nustatyti kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.“
3. Papildyti 37 straipsnį 14 dalimi: „14
. Jeigu formuojamame valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiant žemės valdos projektą nustatomos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys. Jeigu šios dalys nebuvo nustatytos arba jos turi būti keičiamos, šis žemės valdos projektas koreguojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka, netaikant viešinimo procedūros ir derinant tik su žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių savininkais ir savivaldybe, kurios teritorijoje yra žemės sklypas. Patvirtintas pakoreguotas žemės valdos projektas per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos registruojamas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.
“
Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“17
straipsnis.
1. Pakeisti 41 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) pranešę žemės savininkui ir kitam naudotojui, vaikščioti, važinėti nedarydami žalos, matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai, rengiami arba tikslinami erdviniai duomenys ir atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Apie numatomus žemėtvarkos darbus ir jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5 darbo dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti atliekami tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas; “.2
. Pripažinti netekusia galios 41 straipsnio 14 dalį.
Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 2 dalį.
1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) valstybei svarbiais pripažintiems projektams įgyvendinti;“.
2. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“.
3. Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, kuriems eksploatuoti šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, paimami visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes paėmimo visuomenės poreikiams metu esančiomis kainomis.“
4. Papildyti 45 straipsnį 7 dalimi: „7
. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje ar valstybiniame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai paimami visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.“
1. Pakeisti 47 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „
19. Visuomenės poreikiams paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė neatlyginama, jeigu žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos
ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu, atlikus turto vertinimą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui paliekama teisė iš žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių.“
2. Pakeisti 47 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „
20. Išlaidos už inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu pagal žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos
ir žemės savininko ir (ar) patikėtinio, ir (ar) kito naudotojo rašytinį susitarimą suinteresuotos institucijos įgaliotas subjektas inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius iškels projekto, kuriam įgyvendinti vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, įgyvendinimo metu.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Juridinių asmenų atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti
1. Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų.2
. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. “
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 . Valstybinio geodezinio punkto sunaikinimas arba sugadinimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų.
2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. “
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka
1. Atsakomybė už šio įstatymo 56 straipsnio, išskyrus šio straipsnio
ą atvejį, ir 61 straipsnio 1–6 dalyse
nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas.
2. Atsakomybė už šio įstatymo 56 straipsnio, kai valstybinis geodezinis punktas sunaikinamas arba sugadinamas vykdant geodezijos ir kartografijos darbus,
63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai pradeda nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.3
. Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55 ir 59 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai ar valstybinių miškų apsaugos pareigūnai pradeda nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinių miškų urėdijos vadovai.4
. Atsakomybė už šio įstatymo 57, 58 ir 60 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pradeda nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas.5
. Atsakomybė už šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodytas pažeidimas nagrinėjamas, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas. Savivaldybių administracijų pareigūnai pradeda nurodyto pažeidimo teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina savivaldybės meras.“
1. Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 , 351 , 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 įsigaliojimo dienos.“
2. Pakeisti 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2027 m. liepos 1 d.“
1 . Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 11 dalis taikoma valstybinės žemės panaudos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui.2
. Šio įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje išdėstytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalies nuostatos taikomos procedūroms dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, kurios pradėtos įsigaliojus šiam įstatymui. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos inicijavus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties nutraukimą, tačiau sutarties nenutraukus, šio įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas ir valstybinės žemės nuomininko mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.3
. Šio įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje išdėstytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 172 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas, jei valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pasibaigė
įsigaliojus šiam įstatymui ir valstybinės žemės nuomininkas nesikreipė dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčių terminui ir pradėjus procedūras dėl statinių pašalinimo ar kitus veiksmus dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, šio įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 172 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas ir valstybinės žemės nuomininko mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.4
. Prašymai dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti nagrinėjami ir procedūros baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis.
5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų pradėti ir nebaigti pažeidimų tyrimai pagal šio įstatymo 57, 58, 60 straipsnius, 61 straipsnio 7 dalį ir 62 straipsnį baigiami nagrinėti iki šio įstatymo galiojusia tvarka.6
. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti, bet nebaigti rengti ir nepatvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai ar jiems prilyginami žemės sklypų planai baigiami rengti ir tvirtinami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Žemės reformos žemėtvarkos projektas ar jam prilyginamas žemės sklypo planas laikomas pradėtu rengti, jeigu yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo įsakymas dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
13
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo
racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės ( inter alia
žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pakeistas NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. 2023 m. birželio 29 d.
Seimas priėmė Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2115 ir Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1), 35(1), 35(2) ir 66 straipsniais įstatymą Nr. XIV-2114 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus.
Teikiamais įstatymų pakeitimų sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo priežiūrą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos
m. vasario 26 d. nutarimai).
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys.
1Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 20 d.
nutarimu Nr. KT109-N12/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies (2010 m. birželio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2022 m. birželio 30 d. redakcija; TAR, 2022-07-15, Nr. 15638) 29 straipsnio 9 dalis tiek, kiek pagal ją negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2Rengiant Žemės įstatymo pakeitimo įgyvendinamuosius teisės aktus,
derinimo metu gautos pastabos: -
Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje Vyriausybei suteikti įgaliojimai patvirtinti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą nepakankamai apibrėžti – neapibrėžta, kokie nuostoliai kompensuojami, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, kurioje detalizuota, kad atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. <...> Manytina, kad šis teisinis reguliavimas patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, numatančio, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, turinį, todėl siūlytume šį įstatyminio reguliavimo trūkumą neatidėliojant spręsti rengiant Žemės įstatymo pakeitimus;
atvejais mokama vienkartinė kompensacija, o kuriais – periodinė <...>. Vienkartinių ir periodinių kompensacijų atskyrimo klausimas nėra reguliuotas ir Žemės įstatyme. Manytina, kad šis, su subjektinių teisių (tarnaujančiojo žemės klypo savininko teisės naudotis savo žemės sklypu) apribojimu susijęs, aspektas turėtų būti reguliuotas įstatyme. Pavyzdžiui, vienkartinių ir kasmetinių kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus mokėjimo atvejai aptarti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321
straipsnyje (žr. 1-3 d.). <...> visa apskaičiuotos kompensacijos suma tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui išmokama dalimis per laikotarpį, sutartą su viešpataujančiojo daikto savininku, suteikia Nacionalinei žemės tarnybai, nustatančiai servitutą administraciniu aktu, plačią diskrecijos teisę parinkti kompensacijos mokėjimo laikotarpį, galimai didina korupcijos riziką dėl nenustatytų ribų (kriterijų) susitarimui su viešpataujančiojo žemės sklypo savininku bei gali pažeisti tarnaujančiojo žemės sklypo savininko, kuris dėl servituto jo žemės sklypui nustatymo patiria nuostolių, interesą, kad periodinė kompensacija nebūtų išmokėta per neproporcingai ilgą laikotarpį. Manytina, kad dėl nurodytų priežasčių žemės servitutą nustatant administraciniu aktu, periodinės kompensacijos laikotarpio parinkimo ribos (kriterijai) turėtų būti nustatytos Žemės įstatyme;
į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nėra pavedimo Vyriausybei nustatyti tvarką dėl valstybinės žemės perdavimo tais atvejais, kai savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, tačiau tokia tvarka yra akivaizdžiai būtina <…>, paminėta įstatymo dalis, atsiradus galimybei, turėtų būti papildyta šiuo aspektu. Taip pat tokio pavedimo Vyriausybei pasigendame ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje, todėl ši dalis, pasitaikius galimybei, taip pat turėtų būti papildyta. <...>; -
<...> Valstybinės žemės nuomos termino nustatymas aptartas Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, kurioje nenumatyta Vyriausybei įgaliojimų detalizuoti įstatyminio teisinio reguliavimo <...>;
redakcijos Žemės įstatymas pakankamai detaliai reglamentuoja įsiterpusių valstybinės žemės sklypų nuomą, tačiau nepakankamai detalizuoja įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimą; -
Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai; 2) žemės valdos projektai. Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Valstybinė žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūra reglamentuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, o valstybinę specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas. Taigi, Žemės įstatymo 43 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė nesuderinta (normų kolizija) su Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi, todėl ateityje rengiant Žemės įstatymo pakeitimus šis klausimas išspręstinas;
reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nenumatyta sąlygų ar įgaliojimų Vyriausybei nustatyti sąlygų, kurias turi atitikti asmenys, pageidaujantys pirkti valstybinę žemę išsimokėtinai.
3Nustatyti Administracinių nusižengimų kodekso,
Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų nesuderinamumai.
ministerijos pavaldžiomis institucijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis, nuspręsta atlikti tam tikrus įstatymų pakeitimus, kurie užtikrintų sklandų institucijų funkcijų vykdymą, nuoseklų teisės aktų taikymą ir aiškinimą. Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai: Siūlomais įstatymų pakeitimų projektais siekiama: -
Patikslinti Žemės įstatymo
Konstitucijai;
nusižengimų kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas;
projektų nuostatas pagal suinteresuotų institucijų pastabas gautas poįstatyminių teisės aktų, rengtų įgyvendinant žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrąjį etapą, derinimo metu.
nuostatos patikslintos, siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti sklandų institucijų funkcijų vykdymą, nuoseklų teisės aktų taikymą ir aiškinimą.
įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai Linas Jonauskas ir Remigijus Motuzas.
teisiniai santykiai: Žemės įstatymas
informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta informacijai apie žemę tvarkyti ir teikti naudotojams. Tokia Žemės informacinės sistemos apibrėžtis nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (kurios redakcija įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d.) įtvirtintos sąvokos „informacinė sistema“ apibrėžtį;
įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostata. 3)
Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nėra pavedimo Vyriausybei nustatyti tvarką dėl valstybinės žemės perdavimo tais atvejais, kai savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo. Taip pat tokio pavedimo Vyriausybei nėra ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje.
sklypai negali būti suformuojami. 5)
Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, nenumatyta Vyriausybei įgaliojimų detalizuoti įstatyminio teisinio reguliavimo, susijusio su Valstybinės žemės nuomos termino nustatymu. Šiuo metu Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostata nesuderinta su Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nenumatytas didesnis nuomos mokesčio mokėjimas įspėjimo dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą laikotarpiu. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nėra detalizuojama, kad 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos taikomos ir sudarant susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo.
valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aukciono būdu. 7)
Šiuo metu, siekiant išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, net jei jis yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, asmuo turi laukti, kol Nacionalinė žemės tarnyba pradės rengti atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą žemės sklypo planą ir laukti, kol toks projektas bus patvirtintas.
Praktikoje procesas užtrunka ir kelis metus. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šiuo metu tokių „neįveiklintų“ valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų yra virš dviejų tūkstančių. 8)
Žemės įstatymo 9 straipsnyje nenumatyta galimybė savivaldybių taryboms nustačius konkrečius kriterijus, savivaldybės biudžeto sąskaita priimti sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo. Taip pat nėra jokių nuolaidų maksimalių ribų.
sudarymui, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), nustatyti savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams būtinas žemės sklypo dalis, kurios pažymimos žemės sklypo plane.
žemės sklypų pardavimą. 11)
Žemės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti;
tikslinimo galimybė.
įgaliojimai patvirtinti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą nepakankamai apibrėžti – neapibrėžta, kokie nuostoliai kompensuojami, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje. Žemės įstatymo 22 straipsnyje nėra nustatyta vienkartinių ir periodinių kompensacijų atskyrimo klausimas. 14)
Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema. Numatyta, kad prisijungimo prie Žemės informacinės sistemos nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau
straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, veiklos kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles.
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina aplinkos ministras.
rengiančių žemėtvarkos planavimo dokumentus ir turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašo skelbimas kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje. 19)
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai; 2) žemės valdos projektai. Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Valstybinė žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūra reglamentuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, o valstybinę specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas. Taigi, Žemės įstatymo 43 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė nesuderinta (normų kolizija) su Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi.
Administracinių nusižengimų kodekso ir Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, susijusiomis su juridinio asmens atsakomybe. Teritorijų planavimo įstatymas
1) Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami urbanizuotoms ir urbanizuotoms teritorijoms, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis.
TPĮ 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta tik viena išimtis, kai minėti teritorijų planavimo dokumentai gali būti rengiami neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms teritorijoms
Praktikoje būna atvejų, kai planuojamoje teritorijoje esantys žemės sklypai patenka į nustatytas skirtingas funkcines zonas (savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose funkcinės zonos nustatomos nevertinant žemės sklypų ribų) arba urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos, kurių vystymui nepakanka inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, vienos nuo kitų savivaldybės lygmens bendrajame plane atskirtos neurbanizuotomis ar neurbanizuojamomis teritorijomis, todėl rengiant TPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus papildomai (dėl teritorijų vystymui reikalingos inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros) tenka rengti ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – inžinerinės infrastruktūros vystymo planą arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris gali būti rengiamas ir neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje.
Jeigu, pvz., numatomo kvartalo viduje esanti apželdinta teritorija savivaldybės lygmens bendrajame plane pažymėta kaip neurbanizuojama (neužstatoma), pagal galiojantį teisinį reguliavimą detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) uždaro kontūro vientisai ir dalimis neskaidomai teritorijai negali būti rengiami. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra tvarus ir sukuria papildomą administracinę naštą, todėl siūlytina numatyti galimybę minėtais atvejais rengti vieną teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų planuojama reikalinga infrastruktūra ir (ar) žemės sklypai padalijami atskiriant jų neurbanizuojamas dalis. 2)
TPĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teritorijos naudojimo reglamente privaloma nustatyti galimus užstatymo tipus, statinių statybos zoną, ribą ir liniją. Rengiant teritorijų planavimo dokumentą, dažnai būsimų statinių tūriai ir (ar) paskirtys nėra žinomi, todėl suteikiama galimybė nurodyti galimus užstatymo tipus, t. y. suteikiama teisė tai pačiai teritorijai kaip alternatyvą planuoti kelis skirtingus variantus nežinant koks užstatymo tipas bus pasirenkamas įgyvendinti. Atsižvelgiant į užstatymo tipų įvairovę, reikalavimas teritorijos naudojimo reglamente visais atvejais nustatyti statybos liniją yra perteklinis ir riboja galimybę planuoti ar kokybiškai įgyvendinti kitus suplanuotus užstatymo tipus.
Pvz., gali būti susiformavęs ar formuojamas laisvo planavimo užstatymas (užstatymo tipas, kuomet pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių), pramonės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas (gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis, pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dominuoja didelio tūrio pastatai) ar kitoks užstatymas teritorijose, neturinčiose aiškių kompozicinių principų ar poreikio planuojamą objektą statyti pagal konkrečią statybos liniją. 3)
TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė statyti žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas). Statyba galima pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, išskyrus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Tai reiškia, kad galiojantis teisinis reguliavimas apriboja statybos galimybę pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius, jeigu teritorijai pradėtas rengti atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas arba TPĮ nustatyta, kad jį privaloma rengti. Įvertinus teisės aktų taikymo praktiką, darytina išvada, kad TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai neaiškūs ir daugeliu atveju taikomi ne tik naujai statybai, bet ir kitoms statybos rūšims, o nuostata, neleidžianti statyti pagal atitinkamo bendrojo plano sprendinius, jeigu teritorijai pradėtas rengti detalusis planas (arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) – perteklinė, ilginanti procesus.
straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra aiškiai pasisakyta, kad koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą turi būti užtikrinta keičiamų ar papildomai nustatomų sprendinių atitiktis galiojančiam aukštesnio kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui planui. Siekiant išvengti praktikoje pasitaikančio klaidingo TPĮ nustatyto teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo taikymo, TPĮ 28 straipsnyje būtina įtvirtinti nuostatą dėl pakoreguotų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties galiojančių aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šioje dalyje nurodytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai gali būti koreguojami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija.
Pagal nuo 2021-07-01 įsigaliojusį pasikeitusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, todėl netikslinga reikalauti visų žemės sklypo naudotojų sutikimų – apie siūlomus pokyčius jie bus informuoti ir galės teikti pasiūlymus (pvz., žemės sklypo naudotojais gali būti šiame sklype esančių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, žemės sklypo nevaldantys nuosavybės teise kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais).
Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punktą VTPSI pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo sąlygos išduotos teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ar atsisakymas išduoti teritorijos planavimo sąlygas tinkamai pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą VTPSI gali taikyti atsakomybę fiziniams asmenims už teisės aktuose nustatytų teritorijos planavimo sąlygų išdavimo procedūrų pažeidimus, taip pat už neteisėtą atsisakymą išduoti teritorijos planavimo sąlygas, kuri numatyta ANK 364 straipsnio 1 dalyje.
nuorodos į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą
. Šios nuostatos neatitinka nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis, objektai registruojami ne registruose, o registro informacinėse sistemose. Žemės reformos įstatymas
reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nenustatytas reikalavimas asmenims, siekiantiems įsigyti valstybinės žemės sklypą, išsimokėtinai būti mokiems ir nenumatyta mokumo patikrinimo tvarka ar įgaliojimų Vyriausybei nustatyti šią tvarką,
neapibrėžtos projektų rengimo darbų bei įgyvendinimo darbų sandara.
nustatyta apsauga dvarų sodybų vientisumui išsaugoti. Administracinių nusižengimų kodeksas 1)
Pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau
Siekiant optimizuoti institucijų veiklą, t.y., kad VTPSI nustačiusi geodezinio punkto sunaikinimo ar sugadinimo faktą neturėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši institucija, kuriai tokia teisė nustatyta ANK 589 str. 45 punkte, pažeidėjams pritaikytų ANK 113 straipsnyje nustatytą atsakomybę, būtina patikslinti ANK 589 str. 67 punktą.
Pažymėtina, kad ANK 589 str. 67 punkte VTPSI priskirta teisė taikyti atsakomybę pagal ANK 1131 straipsnį („riboženklio ar geodezinio ženklo pakeitimas“) ir 334 straipsnį („Geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“), tačiau šių atsakomybių taikymas nėra susijęs su VTPSI kompetencija (teisės aktuose nenumatyta), kadangi ANK 1131
ir 334 straipsniuose nurodytų pažeidimų VTPSI netiria. Priežiūros įstatymo 24 str. 3 d. 5 p. numatyta, kad VTPSI žemės naudojimo patikrinimo metu tikrina ar
„žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų
sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti“, tačiau už Priežiūros įstatymo 24 str. 3 d. 5 p. nustatytą pažeidimą VTPSI atsakomybę taiko pagal ANK
riboženkliams atkurti“) ir Žemės įstatymo 55 straipsnį („Juridinių asmenų atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti“). Pagal Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 15 d. geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą vertina ir šiuos darbus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nustato Nacionalinė žemės tarnyba, bet ne VTPSI.
„Naujo statinio savavališka statyba“ ir 352 straipsnio „Statinio savavališkas
rekonstravimas“ matyti, kad kai kuriose straipsnių dalyse minimali bauda už dėl neypatingų ir ypatingų statinių rekonstravimą yra didesnė nei už neypatingų ir ypatingų statinių naują statybą.
teigiamų rezultatų laukiama: Žemės įstatymas Numatyti šie pagrindiniai pakeitimai: 1)
Siekiant Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas, kad įstatymų nuostatų taikymas būtų aiškus Žemės įstatyme nustatomos apleistų statinių ir motyvuoto nurodymo sąvokos.
Žemės įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad apleistais statiniais laikomi tokie statiniai, kurie įtraukti į nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo
savivaldybės tarybos, arba apleistais statiniais laikomi tokie statiniai, kurie nepripažinti tinkamais naudoti pagal paskirtį ar kuriems neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau nei 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę. 10 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo statybos darbų sustabdymo arba, jei tokių duomenų nėra, nuo paskutinio kadastro duomenų atnaujinimo.
nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatomis, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta žemės administravimo procesams skaitmenizuoti, duomenims apie žemę tvarkyti, valstybinės žemės patikėtinių administracinėms ir (ar) viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu.
įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostata. 4)
Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalis patikslinta suteikiant įgaliojimus Vyriausybei nustatyti tvarką dėl patikėtinių patikėjimo teisės pasibaigimo. Taip pat, atsižvelgiant į praktikoje kylančias situacijas, kuomet valstybinės žemės patikėtiniai nebenaudoja valstybinės žemės sklypų reikmėms, kurioms tokie sklypai buvo perduoti valdyti patikėjimo teise, ir valstybinės žemės patikėtiniai kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, o Nacionalinė žemės tarnyba, tais atvejais, kai valstybinė žemė buvo perduota valdyti patikėjimo teise Vyriausybės nutarimo pagrindu, kreipiasi į Aplinkos ministeriją dėl Vyriausybės nutarimo projekto parengimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo. Siekiant supaprastinti procesus, Žemės įstatymo
žemės patikėtiniui kreiptis į Aplinkos ministeriją, gavus patikėtinių kontrolę atliekančios Nacionaline žemės tarnybos sutikimą.
dalyje nebūtų nurodoma svetainėje, tam, kad svetainėje ir ŽIS skelbiama informacija nesiskirtų. Nes ŽIS nesuformuotos žemės plotas bus patikslintas tada, kad sklypas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 6)
Siekiant supaprastinti procedūras, kuomet savivaldybei patikėjimo teise perduotos valdyti valstybinės žemės Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytais atvejais reikia patikėjimo teise ar kitais pagrindais valstybinę žemę perduoti ne išimtinai Nacionalinei žemės tarnybai, bet ir kitiems suinteresuotiems subjektams, kad tame pačiame Vyriausybės nutarime būtų galima spręsti klausimus ir dėl patikėjimo teisės pasibaigimo ir dėl suteikimo kitam subjektui, Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalis patikslinta. 7)
Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nėra pavedimo Vyriausybei nustatyti tvarką dėl valstybinės žemės perdavimo tais atvejais, kai savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, tačiau tokia tvarka yra akivaizdžiai būtina, todėl ši įstatymo dalis papildyta.
Taip pat toks pavedimas Vyriausybei suteikiamas ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje. 8)
Siekiant valstybinės miškų žemės patikėtiniams suteikti galimybes išduoti sutikimus dėl Statybos įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų reikalavimų, kuomet reikalingas valstybinės žemės patikėtinio pritarimas, o Valstybinės miškų urėdijos patikėjimo teisės turinys yra labai ribotas, patikslinta Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalis.
reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas visame Žemės įstatyme patikslinta, jog tais atvejais, kuomet statinius valstybė turi išpirkti, tai atlieka valstybinės žemės, kurioje yra statinys, patikėtinis. 10)
Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, nedviprasmio teisės aktų nuostatų aiškinimo , Žemės įstatymo 8 straipsnis papildytas 10 dalimi nustatančia, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatos, nustatančios atvejus, kuomet žemės sklypai negali būti formuojami, taikomi ir siekiant žemės sklypą perduoti neatlygintinai juo naudotis. Tokia pačia sąsaja su 9 straipsnio 25 dalimi papildytas ir Žemės įstatymo 11 straipsnis. 11)
Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostata suderinta su Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nustatytas didesnis nuomos mokesčio mokėjimas įspėjimo dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą laikotarpiu. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nustatoma, kad 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos taikomos ir sudarant susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. 12)
Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostatomis dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sąlygų. Siekiant, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviai ir visuomenė gautų maksimalią naudą, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostatomis, kad savivaldybėms neleidžiama atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu. Taip pat papildyta nuostatomis, kad: 1) sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo dėl sutarties šalies pasikeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos; 2) aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, toks valstybinės žemės sklypas ar jo dalis parduodama, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.
vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20(2) straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu. Tam, kad asmuo gautų leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą gaminti elektros energiją, jam svarbu turėti žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuomos klausimai sprendžiami dar iki minėtų leidimų išdavimo, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo dar nėra oficialiai įgijęs atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso, o tik siekia jį įgyti, svarbu neapriboti galimybės dėl žemės nuomos kreiptis ir asmeniui, siekiančiam įgyti bendrijos statusą.
maksimalios naudos visuomenei, siūloma papildyti Žemės įstatymo 9 straipsnį 91 dalimi, nustatančia kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir žemės sklypams keliamus reikalavimus atitinkantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai galėtų būti išnuomojami atitinkamiems subjektams, nelaukiant šių sklypų įtraukimo į žemės reformos žemėtvarkos projekto procesą. 15)
Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalis papildyta nuostata, kad savivaldybės taryba, išnuomojusi valstybinės žemės sklypą (jo dalį), savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti , išskyrus, kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) išnuomotas aukciono būdu.
sutarties nutraukimo pagrindų. 17)
Žemės įstatymo 9 straipsnis papildytas 171 dalimi, nustatančia, kad įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų.
kad pagal teritorijų planavimo dokumentą numatytus griauti statinius išperka teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs subjektas. 19)
Siekiant Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos sukelia dviprasmišką jų taikymo aiškinimą lyg šiose nuostatose numatytos išimtys galimos tik sudarant naują valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartį, Žemės įstatymo 9 straipsnis papildytas 30 dalimi, aiškiai nustatančia, jog atitinkamas reguliavimas taikomas ir esant tęstiniams žemės sklypo nuomos santykiams. 20)
Siekiant sureglamentuoti atvejus, kuomet išnuomoti reikalinga ne visas valstybinės žemės sklypas, o tik jo dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnis papildytas 31 dalimi. Kurioje nustatoma, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojama tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams būtinas žemės sklypo dalis, kurios pažymimos žemės sklypo plane. Analogiškomis nuostatomis papildytas ir Žemės įstatymo 11 straipsnis. 21)
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti atvejai, kuomet valstybinės žemės sklypų pardavimo kainai gali būti taikoma nuolaida, o Vyriausybė tokio įgaliojimo neturi aukštesnės galios teisės aktų lygmenyje, Žemės įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, nustatomas įgaliojimas Vyriausybei nustatyti atvejus, kuomet tokia nuolaida gali būti taikoma, nustatant maksimalią galimą nuolaidos ribą. 22)
Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kokie nuostoliai kompensuojami, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje. Žemės įstatymo 22 straipsnyje nustatyta kompensacijų atskyrimo klausimas, servitutą nustatant administraciniu aktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytu termino
„Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kiekvienais metais ne ilgiau
kaip 3 metus” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ 31 dalyje „<...> Vienkartinė kompensacija už įstatymu nustatytą servitutą išmokama per 2 metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos. <...>“ nustatyto termino analogu, nustatytas konkretus 3 metų kompensacijos mokėjimo laikotarpis.
nuostatų, pagal kurias savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai, kai kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti. Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės tapo valstybinės žemės patikėtinėmis miestuose ir miesteliuose, taip pat savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių kompetencija buvo išplėsta, todėl yra pakankamai daug įrankių, kurie suteikia savivaldybėms veikti savarankiškai. Šiuo atveju, manytina, kad valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose suteikimas valdyti juos patikėjimo teise yra pakankamas ir perdavimas nuosavybėn pagal Žemės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nebus aktualus.
tikslinti administraciniu aktu nustatyto servituto plotą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo plotas, ribos ir dėl to pasikeitė servituto plotas, tačiau kiti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatyti servituto parametrai: rūšis, turinys, vieta, plotis, atstumas nuo konkretaus objekto, nepasikeitė. 25)
Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje detalizuota, kad atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo.
dalies pakeitimas, susijęs su Teritorijų planavimo įstatymo projektu keičiamos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pakeitimais. 27)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. KT109-N12/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies (2010 m. birželio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2022 m. birželio 30 d. redakcija; TAR, 2022-07-15, Nr. 15638) 29 straipsnio 9 dalis tiek, kiek pagal ją negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiuo aspektu Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalis patikslinta. 28)
Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad meras savivaldybės teritorijoje tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, patikslintas Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 7 punktas vietovės lygmens žemėtvarkos schemų tvirtinimo nepriskiriant Nacionalinei žemės tarnybai.
ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų analogiją, kad ne Aplinkos ministerija, o institucijų vadovai tvirtina veiklos taisykles, dokumentų šablonus ir formas, Žemės įstatymo 361 patikslintas suteikiant įgaliojimą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui patvirtinti patikėtinių veiklos kontrolės taisykles. 30)
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su Aplinkos ministerija ir kitais partneriais įgyvendina projektą Nr. 02-085-P-0010 „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“. Šio projekto įgyvendinimo metu bus modernizuota Žemės informacinė sistema, per kurią elektroniniu būdu bus teikiamos visų valstybinės žemės patikėtinių (jų yra daugiau kaip 68) administracinės paslaugos. Kaip buvo minėta, prisijungimo prie Žemės informacinės sistemos nuoroda viešinama per TPS „Vartai“. Taigi, asmenys, siekiantys gauti valstybinės žemės patikėtinių administracines paslaugas, prie Žemės informacinės sistemos turės jungti per TPS „Vartai“. Pažymėtina, kad įpareigojimas naudotis tam tikromis sistemomis ir teikti dokumentus per jas nepavaldiems Vyriausybei subjektams ir privatiems subjektams turi būti įtvirtintas atitinkamame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma patikslinti Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir įtvirtinti, kad Žemės informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys ir su žemės valdymu, administravimu ir naudojimu susijusios valstybinės žemės patikėtinių administracinės ir (ar) viešosios paslaugos pasiekiamos Žemės informacinė sistema pasiekiama per TPS „Vartai“.
įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.
procesą, patikslinti Žemės įstatymo 361 ir 362 straipsniai.
33) Manytina, kad žemės ūkio ministrui turi būti suteikta kompetencija dėl specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų projektų rengimo taisyklių tvirtinimo, pagal žemės ūkio ministrui 2010 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ priskiriamą valdymo sritį - kaimo plėtrą.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, kuriais taisyklėse planuojama kaimo plėtra, Žemės ūkio ministerija negali nedalyvauti ir likti be informacijos ir galimybės planuoti, sudalyvauti procesuose, šiuo aspektu Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalis patikslinta. Žemės įstatymo 41 straipsnio 14 dalyje reglamentuojamas asmenų, rengiančių žemėtvarkos planavimo dokumentus ir turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašo skelbimas kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje. Asmens duomenų viešinimui yra taikomi Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, įgyvendinti tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr.
C-184/20 nurodė, kad asmens duomenų viešinimas – tai teisės į privatų gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas. Toks ribojimas galimas tik tuo atveju, kai jis yra būtinas, taip pat turi atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas.
Būtinumo reikalavimas įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas negali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina. Taip pat vertinant asmens duomenų viešinimo proporcingumą, reikia nustatyti šio tvarkymo nulemto pagrindinių teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymo stiprumą ir, ar tvarkymu siekiamo bendrojo intereso svarba atitinka šį stiprumą.
Siekiant įvertinti šio suvaržymo stiprumą, be kita ko, reikia atsižvelgti į asmens duomenų pobūdį, į tokių duomenų tvarkymo pobūdį ir konkrečią tvarką, ypač į tai, kiek asmenų turi prieigą prie tokių duomenų, ir prieigos prie jų tvarką. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, įvertinta, kad viešas asmens duomenų skelbimas nėra būtinas ir proporcingas.
kad neliktų nesuderinamumo su Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi.
Administracinių nusižengimo kodekso projekto nuostatomis. Teritorijų planavimo įstatymas 1)
Siekiant sumažinti privalomų rengti teritorijų planavimo dokumentų skaičių, TPĮ pakeitimo įstatymu siūloma papildyti TPĮ 17 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir numatyti papildomas išimtis detaliųjų planų (ar vietovės lygmens bendrųjų planų, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengimui neurbanizuotoms ir (ar) neurbanizuojamoms teritorijoms. Siūloma nustatyti, kad šie teritorijų planavimo dokumentai (jų korektūros ar juos keičiantys teritorijų planavimo dokumentai)
gali būti rengiami, jeigu jų numatomiems sprendiniams įgyvendinti nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir
(ar) socialinės infrastruktūros ir tame pačiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ją reikia planuoti neurbanizuotoje ir (ar) neurbanizuojamoje teritorijoje ir (ar) kai planuojamoje teritorijoje, kuriai rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas, esantys žemės sklypai patenka į skirtingas savivaldybės lygmens bendrajame plane (ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas) nustatytas funkcines zonas (jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip). 2)
Atsižvelgus į pasiūlymą TPĮ 17 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio nustatyti, kada nerengiami ne tik detalieji planai, bet ir vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, TPĮ projektu siūloma pripažinti netekusiu galios 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą (vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, gali būti koreguojami ar keičiami to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais), o jame išdėstytą nuostatą papildomai įrašyti į 17 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio. 3)
Siūloma TPĮ 18 straipsnio
statybos liniją ir galimus užstatymo tipus ir įtvirtinti, kad šiuose dokumentuose nustatomas užstatymo tipas arba keli tipai, statybos riba ir (ar) linija.
rašto 3 dalyje įvardintus argumentus dėl perteklinio reguliavimo TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje, siūloma atsisakyti nuostatos, neleidžiančios statyti pagal atitinkamo bendrojo plano sprendinius, jeigu teritorijai pradėtas rengti detalusis planas (arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas). 5)
Siekiant teisinio aiškumo, TPĮ 28 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pakeisti ar papildomai nustatyti šio dokumento sprendiniai turi atitikti galiojančio aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, įvertinus TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis .
421 straipsniu ir nustatyti, kad VTPSI už minėtus pažeidimus (už teritorijos planavimo sąlygų išdavimo procedūrų pažeidimus, taip pat už neteisėtą atsisakymą išduoti teritorijos planavimo sąlygas) galėtų taikyti atsakomybę ir juridiniams asmenims.
nuostatas dėl
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro su V alstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, siūloma patikslinti TPĮ 25 straipsnio 6 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir 9 dalį, 31 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir 6 dalį, 39 straipsnį ir septintojo skirsnio pavadinimą pakeičiant nuorodą į Teritorijų planavimo dokumentų registrą atitinkama nuoroda į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro informacinę sistemą. 8)
TPĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnyje siūloma numatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), dėl kurių rengimo kreiptasi teritorijos planavimo sąlygų, planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. TPĮ pakeitimo įstatymu planuojama palengvinti naštą planavimo organizatoriui (siūloma atsisakyti TPĮ
sutikimus) ir ūkinę veiklą vykdantiems asmenims (siūloma atsisakyti TPĮ 18 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies perteklinių nuostatų), todėl būtina suteikti galimybę planavimo organizatoriui pasinaudoti TPĮ pakeitimo įstatymu siūlomais palengvinimais.
Žemės reformos įstatymas
nutarimo Nr. 260 pakeitimus. Nuostata dėl įgaliojimų Vyriausybei nustatyti sąlygas, kurias turi atitikti asmenys, pageidaujantys pirkti valstybinę žemę išsimokėtinai buvo priimta vykdant LR valstybės kontrolės 2016-10-10 valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-10-6-18 „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 6 punktą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų nustatytos pirkėjų mokumo (finansinės būklės) vertinimo procedūros, nuo kurių priklausytų sutarčių sudarymas ir jose nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų nustatymas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad parduodant valstybinę žemę išsimokėtinai, neatliekamas pirkėjų mokumo vertinimas, neanalizuojama, ar pirkėjas bus pajėgus sumokėti įmokas ir palūkanas už nusipirktą žemę, vyksta teisminiai ginčai dėl įmokų nemokėjimo ar pirkėjų prašymo sumažinti sutartyje numatytą žemės kainą, pirkėjai nemoka įmokų, palūkanų ir delspinigių, todėl valstybė negauna pajamų ir nebeturi turto.
Atsižvelgiant į tai, kad poįstatyminių teisės aktų nuostatos turi turėti įstatyminį pagrindą, Žemės reformos įstatymo
tikrinti asmenų, siekiančių įsigyti valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai, mokumą ir nustačius, jog asmuo turi nesumokėtų mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, tokiam asmeniui neleidžiama įsigyti valstybinės žemės sklypo išsimokėtinai. 2)
Patikslinta Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, nustatant projektų rengimo darbų bei įgyvendinimo darbų sandarą, kuri buvo detalizuota poįstatyminių teisės aktų lygmeniu, siekiant nuostatoms suteikti įstatyminį pagrindą. Administracinių nusižengimų kodeksas 1)
Pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – Priežiūros įstatymas) nėra numatytas raštiškas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) įspėjimas (kokį iki 2024 m. rašydavo NŽT) apie būtinybę atkurti riboženklius, kadangi šis įstatymas iš karto numato VTPSI surašomą privalomąjį nurodymą šalinti pažeidimus, kuris yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius nustatytu laiku (t. y. neatkūrus riboženklių), antstolis už jo nevykdymą prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje numatytą baudą, tokiu būdu Žemės įstatymo 55 straipsnyje ir ANK 112 straipsnyje numatytos baudos dubliuoja CPK 771 straipsnio pagrindu skiriamas baudas ir taip sukuria dvigubo baudimo situaciją, kuri teisiškai yra ydinga. Minėtos ANK 112 straipsnio ir Žemės įstatymo 55 straipsnio nuostatos dėl administracinės atsakomybės liko galioti nuo tada, kai žemės naudojimo kontrolę iki 2024 m. pagal visiškai kitą modelį vykdė NŽT, todėl šiuo metu minėtos administracinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos turi būti tikslintinos. Siūloma nustatyti atsakomybę už patį riboženklių neišsaugojimą ir panaikinti šiuo metu galiojantį dvigubą baudimą.
straipsnio 41 dalyje reglamentuota, kad valstybinį geodezinį pagrindą sudaro valstybinių geodezinių tinklų, t. y. Žemės paviršiuje įvirtintų ir geodeziniais matavimais susietų geodezinių ženklų, jų koordinačių ir aukščių visuma. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad geodeziniai punktai skirstomi į valstybinius, savivaldybių ir specialiuosius, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybiniai ir savivaldybės geodeziniai punktai yra saugomi valstybės.
Valstybinių geodezinių tinklų punktai, kaip aukšto tikslumo pradiniai punktai yra naudojami tolimesniems valstybinio geodezinio pagrindo plėtros darbams Lietuvos Respublikos teritorijoje bei tiksliems matavimams, kurie reikalingi Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio dalyje nurodytiems valstybiniams geodezijos ir kartografijos darbams atlikti. Lietuvos Respublikos valstybiniai globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau – GPNS) nulinės, pirmos bei antros tikslumo klasių tinklų punktai skirti susieti valstybinę 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą su vieninga Europos koordinačių sistema ETRS 89 bei valstybinio GPNS tinklo plėtrai savivaldybių teritorijose.
Valstybinio vertikaliojo tinklo pirmos ir antros tikslumo klasių tinklų punktai skirti nustatyti Lietuvos valstybinę aukščių sistemą LAS07 (toliau – LAS07) Lietuvoje bei šią sistemą susieti su bendrąja Europos aukščių sistema ir pasauline aukščių sistema. Taip pat šie punktai naudojami geoido parametrų tikslinimo bei jo susiejimo su LAS07 darbuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbuose, valstybinio vertikaliojo tinklo plėtrai savivaldybių teritorijose ir pan.
Valstybinių geodezinių tinklų punktų sunaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes tiek valstybės finansams, kadangi reikėtų papildomai finansuoti valstybinių geodezinių tinklų atstatymo, tvarkymo bei kontrolinių geodezinių matavimų, kurie atliekami atstačius valstybinį geodezinį punktą, darbus, tiek valstybiniams geodezijos ir kartografijos darbams, kadangi nebūtų užtikrinami šiems darbams reikalingi tikslumo reikalavimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių geodeziniai tinklai yra įrengti sutankinant valstybinius geodezinius tinklus, todėl yra mažesnio tikslumo ir nėra naudojami tiksliems matavimams (pvz. valstybinio geodezinio pagrindo sudarymui, jo parametrų tikslinimui, geoido parametrų tikslinimui, valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbams ir pan.) atlikti. Taip pat savivaldybių geodezinių tinklų punktai gali būti atstatomi nuo valstybinių geodezinių tinklų punktų ir tokie darbai nereikalauja didelių finansinių kaštų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekdami sumažinti administracinę naštą, susijusią su geodezinio punkto sunaikinimu taikomą ANK atsakomybę, ANK projektu siūloma tikslinti ANK
geodezinio punkto neišsaugojimą. Kadangi ANK 112 straipsniu siūloma nustatyti atsakomybę už patį riboženklių neišsaugojimą, analogiškai siūloma tikslinti ANK
geodezinio punkto neišsaugojimą.
Įvertinus tai, kad Priežiūros įstatymo 24 str. 3 d. 4 p. įpareigoja VTPSI žemės naudojimo patikrinimo metu tikrinti ar nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai, siūloma papildyti ANK 589 str. 67 punktą nustatant VTPSI teisę taikyti ANK 113 straipsnyje nustatytą administracinę atsakomybę. Siūlomu ANK pakeitimu bus patikslintas teisinis reguliavimas ir VTPSI suteikta teisė taikyti atsakomybę dėl jos kompetencijai priskirtos srities nusižengimo bei sumažinta administracinė našta, nes VTPSI, nustačius geodezinio punkto sunaikinimo ar sugadinimo faktą, nebereikės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši institucija nustatytiems pažeidėjams pritaikytų ANK 113 straipsnyje nustatytą atsakomybę. 3)
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ANK 334 straipsnyje nurodytų pažeidimų VTPSI netiria, siūloma patikslinti ANK 589 str. 67 punktą ir panaikinti VTPSI suteiktą teisę taikyti atsakomybę pagal ANK 334 straipsnį. Šiuo siūlomu ANK pakeitimu bus patikslintas teisinis reguliavimas ir panaikinta VTPSI teisė taikyti atsakomybę dėl jos kompetencijai nepriskirtos srities nusižengimo.
ANK 1131 straipsnyje nustatytas pažeidimas riboženklio ar geodezinio ženklo pakeitimas (neteisėtas perstatymas, pašalinimas) yra tapatus riboženklio ar geodezinio ženklo neišsaugojimui, t. y. jų vieta pakinta.
1131 straipsnyje nustatyti pažeidimai tampa pertekliniai (besidubliuojantys), todėl siūloma ANK 1131 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 4)
Šiuo metu galiojantis ANK 351 ir 352 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra neteisingas ir nelogiškas, nes nauja statyba pagal savo pobūdį yra pavojingesnė veika negu rekonstravimas, todėl minimali bauda už naują statybą turėtų būti didesnė negu minimali bauda už rekonstravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 56 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinių asmenų atsakomybę, tokio netolygumo nėra. Statybos įstatyme minimali bauda dėl naujos statybos yra lygi arba didesnė už minimalią baudą dėl rekonstravimo, todėl siūloma ANK 351 straipsnio nuostatas koreguoti, įtvirtinant pagrįstas baudas, atsižvelgiant į veikų pavojingumą.
Apibendrinant, įstatymų pakeitimų projektais sprendžiamos problemos ir
priėmus siūlomus pakeitimus laukiami teigiami rezultatai:
straipsnyje nebeliks nuostatos prieštaraujančios Konstitucijai;
teisinio aiškumo, teisinės technikos, teisės aktų nuostatų suderinimo prasme;
pakeitimus, teisės aktų nuostatų taikymas institucijoms bus sklandesnis ir efektyvesnis.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui nenumatoma.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai:
Įstatymų projektais tikslinant teisės aktų nuostatas, sprendimus priimančioms institucijoms teisės aktų nuostatų taikymas bus aiškesnis ir tai sumažins ar apskritai eliminuos galimybes pasireikšti korupcijai žemės valdymo ir naudojimo srityje.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įgyvendinus šių įstatymų pakeitimų projektų nuostatas, bus u žtikrinama sklandesnis projektų įgyvendinimas .
planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. Priėmus TPĮ projektą, reikės keisti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
įstatymų projektai
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus.
kas ir kada juos turėtų priimti: Valstybės ir savivaldybių institucijoms, atsižvelgiant, kad Žemės įstatymo 64 straipsnio pakeitimą, priėmus Įstatymų projektus, reikės pasitvirtinti Žemės įstatymo 64 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas formas.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: ,,valstybinė žemė“, ,, patikėtinis“ .
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.