Projektas
Vilnius
31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 1 ) direktorių krašto apsaugos ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo komitete, skiria ir atleidžia Vyriausybė ;“.
1Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2 . Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius, paskirstas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, šias pareigas eina iki skyrimo į jas laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63 straipsnio pakeitimo“ projekto (toliau – įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis užtikrinti sklandesnį Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) direktoriaus skyrimo ir atleidimo procesą. AOTD yra krašto apsaugos ministrui pavaldi krašto apsaugos sistemos institucija, jos direktorių skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras. Tai yra vienasmenis politiko sprendimas.
Tačiau AOTD atlieka itin svarbias karinės žvalgybos funkcijas, kurios reikšmingos visos valstybės saugumui, pati žvalgyba yra jautri sritis, susijusi su partnerių ir sąjungininkų pasitikėjimu, todėl labai svarbu, kad AOTD vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procesas būtų kaip galima sklandesnis, objektyvesnis, jam įtakos neturėtų galimos įvairios nestandartinės aplinkybės, sąlygojamos subjektyvių veiksnių. Tai padėtų pasiekti kolegialaus organo, šiuo atveju Vyriausybės, dalyvavimas AOTD direktoriaus skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procese, o krašto apsaugos ministras galėtų parinkti ir teikti direktoriaus kandidatūrą skirti į pareigas arba teikti direktorių atleisti iš pareigų. Tuo metu AOTD direktoriaus pavaduotojus, kaip ir dabar, direktoriaus teikimu skirtų ir atleistų krašto apsaugos ministras. AOTD ir toliau išliktų krašto apsaugos ministrui pavaldi krašto apsaugos sistemos institucija.
Panaši vadovybės skyrimo tvarka taikoma vidaus reikalų sistemoje, konkrečiai Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė.
Policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Vyriausybei. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad policijos generalinio komisaro pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras policijos generalinio komisaro teikimu.
Žvalgybos įstatymo 21 straipsnis apibrėžia Seimo komiteto įgaliojimus žvalgybos institucijų parlamentinės kontrolės srityje. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – NSGK) nuolat bendradarbiauja su AOTD direktoriumi, tikslinga, kad krašto apsaugos ministro teikimas dėl AOTD direktoriaus skyrimo ir atleidimo būtų iš anksto apsvarstomas NSGK. Savo ruožtu NSGK, iš anksto apsvarstęs krašto apsaugos ministro pasiūlymus dėl kandidatų skyrimo į AOTD direktoriaus pareigas ar direktoriaus atleidimo iš pareigų, teiktų išvadas ir rekomendacijas.
Tokia AOTD direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka, kai į procesą būtų įtraukta Vyriausybė ir NSGK, leistų plačiau apsvarstyti institucijos vadovo klausimą, prisidėtų prie veiklos stabilumo ir atitinkamai padidintų šios karinės žvalgybos institucijos statusą ir prestižą, kas neabejotinai svarbu dabartinėje geopolitinėje ir saugumo situacijoje.
projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktu, AOTD direktorių skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras. Nei Vyriausybė, nei NSGK šiame procese nedalyvauja. Seimo statuto 63 straipsnyje nustatytos NSGK veiklos kryptys. Viena iš šių krypčių yra atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimu siūloma nustatyti, kad AOTD direktorius skirtų ir atleistų Vyriausybė krašto apsaugos ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiame Seimo komitete.
Seimo statuto 63 straipsnio 7 punktu siūloma papildyti
veiklos kryptis ir nustatyti, kad viena iš krypčių yra iš anksto svarstyti krašto apsaugos ministro pasiūlymus dėl AOTD direktoriaus skyrimo bei jo atleidimo ir dėl jų teikti išvadas ir rekomendacijas. Siūloma nustatyti, kad teikiami įstatymai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Numatoma, kad AOTD direktorius, paskirstas pagal šiuo metu galiojančią tvarką, šias pareigas eitų iki skyrimo į jas laikotarpi o pabaigos.
Tikimasi, kad siūloma AOTD direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka užtikrintų didesnį tokių procesų sklandumą ir sustiprintų AOTD kaip karinės žvalgybos institucijos statusą ir prestižą.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus į statymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Į statymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai .
dokumentams?
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektuose nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka .
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
išvados. Nebuvo gauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Žvalgybos institucijos“, „Antrasis operatyvinių tarnybų
departamentas“, „žvalgybos institucijų vadovybė“, „direktorius“, „direktorius skyrimo ir atleidimo tvarka“. tarnybų departamentas“, „žvalgybos institucijų vadovybė“, „direktorius“, „direktorius skyrimo ir atleidimo tvarka“.
ir paaiškinimai. Nėra.