Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 4, 5, 6 ir 31 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8-1 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-895 · 2025-10-29 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2025-10-29
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-10-29

Projekto tekstas

2025-10-29 · oficialus registras ↗

P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 2, 4, 5, 6 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 81

STRAIPSNIu PAKEITIMO ĮSTATYMAS m.

d. Nr. Vilnius

1 straipsnis.

2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 131 dalimi ir ją išdėstyti taip „

13 1 . Valstybės garantija pirmajam būstui – valstybės įsipareigojimas kredito davėjui apmokėti dalį paskolos likučio, kai paskolos gavėjas, atitinkantis šio įstatymo nustatytas sąlygas, neįvykdo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Garantija teikiama tik pirmam būstui, įsigyjamam savo gyvenimui, ir nėra laikoma subsidija ar tiesiogine finansine parama.“.

2 straipsnis. — Pakeisti 4 straipsnį Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis.

Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos:1

. Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos:1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;2 ) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;3 ) savivaldybių institucijos.

2. Vyriausybė priima paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką reglamentuojančius teisės aktus ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Vyriausybė taip pat nustato valstybės garantijų pirmajam būstui įsigyti teikimo, administravimo ir kontrolės tvarką bei gali pavesti šių funkcijų vykdymą Vyriausybės įgaliotai institucijai.

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:1 ) formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką;2 ) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos įgyvendinimą;3

) koordinuoja lėšų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą savivaldybėms paramai asmenims bei šeimoms būstui įsigyti ar išsinuomoti teikti;4 ) koordinuoja iš valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšų skyrimą vyriausybės įgaliotai institucijai, kuriai pavesta administruoti valstybės garantijas pirmajam būstui įsigyti;5 ) nustato prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarką;6 ) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

4. Savivaldybės taryba atlieka šiame įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su socialinio būsto ir būsto nuomos kompensacijų teikimu.5

. Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta administruoti valstybės garantijas pirmajam būstui įsigyti, atlieka šias funkcijas:1 ) priima ir nagrinėja kredito davėjų prašymus dėl garantijų suteikimo;2 ) administruoja garantijų suteikimo, įvykdymo ir rizikos valdymo procesą;3 ) renka ir administruoja garantijos aptarnavimo mokestį;4 ) teikia ataskaitas Vyriausybei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie garantijų vykdymą ir rizikos lygį.

6. Savivaldybės administracija:1 ) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti;2

) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos raštu informuoja paramą būstui išsinuomoti ir išperkamąją būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);3 ) organizuoja ir vykdo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą;4

) siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas;5

) priimdama sprendimą asmenį ar šeimą įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, raštu informuoja apie galimybę pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir jos teikimo sąlygas;6 ) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.”

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Papildyti 5 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „

9. Valstybės garantijų pirmam būstui įsigyti teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto ir garantijos aptarnavimo įmokų lėšų. Šių garantijų teikimą, administravimą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota finansinė institucija.“.

4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3 ) teikiant valstybės garantiją pirmajam būstui įsigyti pagal šio įstatymo 8¹ straipsnį.“.

5 straipsnis. Papildyti nauju 81

straipsniu Papildyti nauju 81 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Teisė į valstybės garantiją pirmam būstui įsigyti

1. Teisę į valstybės garantiją pirmam būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:1 ) Įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įsipareigoja per 6 mėnesius nuo būsto įsigijimo pradėti jame gyventi bei deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą;2 ) Teisę į valstybės garantiją pirmam būstui įsigyti turi asmenys ar šeimos iki 35 metų amžiaus;3

) atitinka kreditingumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko atsakingojo skolinimo nuostatuose;4 ) sudaro kreditavimo sutartį su kredito davėju, įrašytu į viešąjį kredito davėjų sąrašą, kuriame numatyta valstybės garantija, teikiama per įgaliotą finansinę instituciją.

2. Valstybės garantija taikoma tik pirmajam būstui ir tik kreditingiems paskolos gavėjams. Garantijos apimtį, trukmę, teikimo bei rizikos valdymo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į finansinį tvarumą ir rizikos valdymo praktiką.3

. Asmenys, pasinaudoję valstybės garantija, moka garantijos aptarnavimo įmoką, kurios dydį, mokėjimo periodiškumą ir surinkimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios įmokos naudojamas garantijų administravimo ir rizikos valdymo išlaidoms padengti.

4. Jeigu paskolos gavėjas per 6 mėnesius nuo būsto įsigijimo nepradeda jame gyventi arba nedeklaruoja gyvenamosios vietos šiame būste, valstybės garantija netenka galios, o kredito davėjas apie tai informuoja įgaliotą finansinę instituciją.

5. Garantijų teikimą, administravimą, prievolių įvykdymo užtikrinimą ir naudojimosi garantija sąlygų kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota finansinė institucija.”.

6 straipsnis.

31 straipsnio pakeitimas Papildyti 31 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9

. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. liepos

1 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybės garantijos pirmajam būstui įsigyti teikimo, administravimo, garantijų aptarnavimo mokesčio ir priežiūros tvarką. Šis statymas įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d.”. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Aiškinamasis raštas

2025-10-29 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO

NR. XII-1215 2, 4, 5, 6 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 81

STRAIPSNIU PAKEITIMO

Į

STATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiandien vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje moka bent 400–600 eurų už nuomą, kas iš esmės prilygsta būsto paskolos įmokai, bet negali sukaupti keliolikos tūkstančių eurų pradiniam įnašui. Jiems valstybė turėtų ištiesti pagalbos ranką.

Tai tampa struktūrine problema. Jauna šeima, kuri dirba, augina vaikus, moka mokesčius, bet neturi paveldėto turto, dažnai negali žengti žingsnio į nuosavybę. Šis barjeras tiesiogiai veikia demografiją, šeimos kūrimo sprendimus ir net emigraciją.

Didžiausias barjeras šiandien – pradinis įnašas. Jei jaunas žmogus ar šeima moka už nuomą tiek, kiek sudarytų paskolos įmokos, jie turėtų turėti galimybę tapti savininkais. Todėl siūlome valstybės garantijas pradiniam įnašui – jos užtikrintų, kad kreditingi žmonės galėtų įsigyti būstą be papildomos tėvų paramos. Tai nėra dovana, o saugiklis bankui, leidžiantis dirbančio žmogaus pastangoms virsti rezultatu. Estijoje toks modelis jau veikia – valstybė laiduoja už dalį paskolos, ir tai padėjo tūkstančiams jaunų šeimų įsigyti savo pirmą būstą.

Siūlome įdiegti garantijų modelį, kai trūkstama pradinio įnašo dalis (iki 10 % būsto vertės) būtų užtikrinama valstybės vardu, jei žmogus atitinka kreditingumo reikalavimus. Tokia garantija veiktų kaip papildomas saugiklis bankui, o ne tiesioginė išmoka. Priemonė būtų taikoma jaunimui iki 35 metų, kurie perka pirmą būstą.

Šiuo projektu siekiama sukurti valstybės garantijų mechanizmą, kuris leistų pirmą būstą įsigyti jaunoms šeimoms ir asmenims, neturintiems pakankamo pradinio kapitalo. Valstybė galėtų garantuoti iki 10 proc. įsigyjamo būsto vertės. Garantija reikštų valstybės įsiparegojimą kredito davėjui apmokėti dalį paskolos likučio, jeigu paskolos gavėjas nesugebėtų vykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Garantija numatoma tik pirmajam būstui, įsigyjamam gyvenimui, ir neturi būti laikoma subsidija ar tiesiogine finansine parama.

Pirmo būsto prieinamumui įtaką turi tiek būsto paklausos skatinimo priemonės, tiek ir būsto pasiūlos skatinimo priemonės. Šis pasiūlymas atliepia būsto paklausos skatinimo pusę. Tiek pasiūlos, tiek paklausos priemonės buvo įvardintos ir aprašytos TS-LKD parengtame pirmo būsto prieinamumo politikos dokumente "Kad darbas vestų į namus" (šaltinis: https://tsajunga.lt/aktualijos/kad-darbas-vestu-i-namus/ ).

2. Įstatymo

projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Gintarė Skaistė.

3. Kaip šiuo metu

yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos valstybės garantijos pirmajam būstui įsigyti, kaip tai numatyta įstatymo projekte. Valstybė teikia subsidijas, t. y. tiesioginę finansinę paramą, kai dalis būsto kredito sumos apmokama valstybės lėšomis. Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties, vaikų skaičiaus ir kitų socialinių kriterijų. Taip pat subsidija teikiama įsigyjant būstą ne didmiesčiuose ir ne kurortinėse vietovėse.

Valstybė šiuo metu neteikia garantijų kredito davėjams (t. y. ji neprisiima dalinės atsakomybės už paskolos gavėjo neįvykdytus įsipareigojimus). Kitaip tariant, egzistuoja parama gavėjui, bet nėra garantijos kreditoriui.

4. Kokios siūlomos

naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Siūlome įdiegti garantijų modelį, kai trūkstama pradinio įnašo dalis (iki 10 % būsto vertės) būtų užtikrinama valstybės vardu, jei žmogus atitinka kreditingumo reikalavimus. Tokia garantija veiktų kaip papildomas saugiklis bankui, o ne tiesioginė išmoka. Priemonė būtų taikoma jaunimui iki 35 metų, kurie perka pirmą būstą.Garantija reikštų valstybės įsiparegojimą kredito davėjui apmokėti dalį paskolos likučio, jeigu paskolos gavėjas nesugebėtų vykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį.

Įstatymo projekto įgyvendinimas turėtų duoti šiuos socialinius, ekonominius rezultatus: gerės jaunų žmonių ir šeimų galimybės įsigyti pirmą būstą, stiprinamas regionų patrauklumas ir mažinama migracija, didės finansinis stabilumas ir atsakingo skolinimosi prieinamumas, socialinė ir ekonominė grąža valstybei. Didesnė dalis įsigyjamo nekilnojamo turto taps pirmaisiais namais, o ne spekuliaciniu turtu.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Valstybės garantijos suteikimas pirmo būsto įsigijimui gali padidinti bendrą būsto paklausą ir gali įtakoti nekilnojamojo turto kainas. Todėl drauge su šiuo įstatymu yra teikiamas ir Statybų įstatymo pakeitimas dėl statybos leidimo terminų įvedimo, kuris turėtų užtikrinti didesnę būsto pasiūlą. Labai svarbu, kad paskolos pirmam būstui įsigyti vis tiek būtų suteikiamos atsižvelgiant į pirkėjo galimybes grąžinti kreditą, t.y. į žmogaus pajamas. Svarbu, kad jos atitiktų Lietuvos banko atsakingo skolinimosi nuostatus.

6. Kokią įtaką

priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Neturės

7. Kaip įstatymo

įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neturės.

8. Ar įstatymo

projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja.

9. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės.

10. A

r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

  • Taip. 11. Ar įstatymo

projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

  • Taip. 12. Jeigu

įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į finansinį tvarumą ir rizikos valdymo praktiką nustato tvarką dėl garantijos apimtį, trukmę, teikimo bei rizikos valdymo sąlygas.

13. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Lėšų turėtų neprireikti, nes siūloma įvesti garantijos aptarnavimo įmoką, kuri turėtų padengti galimas rizikas ir administracinius kaštus.

14. Įstatymo

projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.

15. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nereikia.

16. Kiti

, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Pareigos Parašas Vardas ir pavardė