⚖️ Teisinė prizmė — 2026-06-22

12 straipsnis. 551 straipsnio pakeitimas Pakeisti 551 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „551 straipsnis. Pretendentų į teisėjus atranka ir Atrankos komisija 1. Pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas priimami atrankos būdu. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją (toliau – Atrankos komisija) ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Trys Atrankos komisijos nariai turi būti teisėjai ir keturi – visuomenės atstovai. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 2. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 3. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas atranką Respublikos Prezidento nustatyta tvarka skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija. 4. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje. 5. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu laišku ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti paskirtiems į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnio nustatyta tvarka, ir pasiūlo dalyvauti šioje atrankoje. 6. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti paskirtas į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnio nustatyta tvarka, ar buvęs teisėjas, siekiantis būti paskirtas šio Įstatymo 61 straipsnio nustatyta tvarka, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras laisva teisėjo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu laišku ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems į kitą teismą šio Įstatymo 63 straipsnio nustatyta tvarka, ir pasiūlo dalyvauti šioje atrankoje. 7. Dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytoje atrankoje arba šio straipsnio 6 dalyje nurodytoje atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai yra pateikę rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. 8. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę. 9. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas į kitą teismą šio Įstatymo 63 straipsnio nustatyta tvarka, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras laisva teisėj o vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėj o vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu laišku ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša pretendentams į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas, kurių duomenys iki paskelbtos atrankos dienos buvo įtraukti į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, ir pasiūlo dalyvauti šioje atrankoje. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje. 10. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas, kurių duomenys iki paskelbtos atrankos dienos buvo įtraukti į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir kurie Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. 11. Respublikos Prezidento kanceliarija, organizuodama atranką: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms, turinčioms pateikti išvadas dėl nepriekaištingos pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas reputacijos; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos interneto tinklalapyje skelbia pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus; 4) gautus pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje kartu su kitais dokumentais perduoda Atrankos komisijai. 12. Atrankos metu Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas dokumentus, o po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas metu Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas pagal moralines, dalykines ir kitas savybes ir gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius yra tinkamiausi būti apylinkės teismo teisėjais, ir savo išvadą dėl pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui. 13. Atrankos komisija savo išvadoje dėl pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti apylinkės teismo teisėjais. 14. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas teisėjų vietas Respublikos Prezidento nesaisto.“

553 straipsnis. Pretendentų į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka 1. Pretendentų į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą. 2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją sudaromus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus, nurodant Atrankos komisijos vertinimo rezultatus. Šie bendrieji pretendentų eiliškumo sąrašai sudaromi laikantis šio Įstatymo 552 straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Pretendentas į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus su individualaus jo vertinimo Atrankos komisijoje rezultatais supažindinamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo atliekamas jo vertinimas. Atrankos komisija kandidatų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 558 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatai galioja dvejus metus nuo jo įrašymo į atitinkamus įvertintų pretendentų į teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatams netekus galios arba ne anksčiau kaip po vienų metų nuo vertinimo rezultatų paskelbimo dienos, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo; šio vertinimo eiliškumas nustatomas pagal pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus prašymo pateikimo datą.

552 straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija 1. Pretendentų į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui atrankos metu sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). 2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 3. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių, paskirtų Teisėjų tarybos, skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo ir pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos vykdymo tvarkos aprašą. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami Atrankos komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. 5. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas Įsigaliojus šiam įstatymui: 1) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos taikomos ir socialinio draudimo našlaičių pensijos jas turintiems teisę gauti našlaičiams, 2020 metais įstojusiems į švietimo įstaigas, kuriose mokslo ar studijų metai prasidėjo vėliau negu 2020 m. rugsėjo 1 d., mokytis pagal formaliojo profesinio ugdymo programas ar studijuoti pagal nuolatinių studijų programas, skiriamos ir (ar) mokamos nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.; 2) vadovaujantis šio straipsnio 1 punktu našlaičiui mokėtina socialinio draudimo našlaičių pensijos nepriemoka išmokama kartu su socialinio draudimo našlaičių pensija ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją 1. Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaikai ir įvaikiai, pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dienos nuolat yra pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). 2. Bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. 3. Teisė gauti našlaičių pensiją išlieka: 1) kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlaitis senatvės pensijos amžių sukako iki 2023 m. gruodžio 31 d. našlaičių pensijos gavimo laikotarpiu; 2) šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems našlaičiams, kurie tais pačiais kalendoriniais metais baigė bendrojo ugdymo programą ir įstojo į švietimo įstaigą mokytis pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar studijuoti pagal nuolatinių studijų programą, – laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigoje prasideda mokslo ar studijų metai pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar nuolatinių studijų programą, pagal kurią mokytis ar studijuoti įstojo našlaitis. 4. Našlaičiui teisė gauti našlaičių pensiją išlieka, kai nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlaičiui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlaičių pensijos mokėjimas, jis pripažįstamas asmeniu su negalia. Tokiu atveju našlaičių pensija vėl pradedama mokėti nuo dienos, nuo kurios našlaičiui vėl nustatytas dalyvumo lygis.“

38 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją 1. Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaikai ir įvaikiai, pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dienos nuolat yra pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). 2. Bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. 3. Teisė gauti našlaičių pensiją išlieka: 1) kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažintas našlaitis senatvės pensijos amžių sukako iki 2023 m. gruodžio 31 d. našlaičių pensijos gavimo laikotarpiu; 2) šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems našlaičiams, kurie tais pačiais kalendoriniais metais baigė bendrojo ugdymo programą ir įstojo į švietimo įstaigą mokytis pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar studijuoti pagal nuolatinių studijų programą, – laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigoje prasideda mokslo ar studijų metai pagal formaliojo profesinio ugdymo programą ar nuolatinių studijų programą, pagal kurią mokytis ar studijuoti įstojo našlaitis. 4. Našlaičiui teisė gauti našlaičių pensiją išlieka, kai nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlaičiui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlaičių pensijos mokėjimas, jis pripažįstamas asmeniu su negalia. Tokiu atveju našlaičių pensija vėl pradedama mokėti nuo dienos, nuo kurios našlaičiui vėl nustatytas dalyvumo lygis.

[Context: Law: "Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas" | fragmentas 5 of 6] spręsti ginčus, kylančius planuojant ir vykdant planus, jeigu jų sprendimo tvarka nėra reglamentuota kitų įstatymų.

8 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos finansavimas, veiklos kontrolė ir jos juridinių asmenų sandorių sudarymo apribojimai 1. Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama. 2. Vyriausiasis krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos sistemos institucijų finansinė veikla ir biudžetai kontroliuojami įstatymų nustatyta tvarka. 3. Kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos juridinių asmenų, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, sandorių sudarymui gali būti taikomi apribojimai, kuriuos nustato krašto apsaugos ministras. 9 straipsnis. Krašto apsaugos ministerija 1. Tiek, kiek Krašto apsaugos ministerijos valdymo ypatumų nenustato šis straipsnis, jos valdymą ir valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas. 2. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras. Vadovaudamasis Vyriausybės įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, ministras nustato viceministrų, ministerijos kanclerio ir pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus kompetenciją bei funkcijas. 3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai: 1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams, Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti; 2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų vykdymą taikos bei karo sąlygomis; 3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų veiklą; 4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą; 5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka formuoti krašto apsaugos sistemos personalo valdymo, karo tarnybos organizavimo, taip pat valstybės priimančiosios šalies paramos ir mobilizacijos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą; 6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai; 7) teisės aktų nustatyta tvarka administruoti karybos srities standartizaciją; 8) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos ministrui nustatytas funkcijas. 4. Krašto apsaugos ministerija turi teisę: 1) steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto įmones; 2) steigti karinį archyvą; 3) turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros institucijas; 4) turėti žvalgybos ir kontržvalgybos operatyvines tarnybas; 5) steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus; 6) steigti visuomenės informavimo priemones arba jų redakcijas; 7) turėti savo butų fondą ir nuomoti namus bei butus kariams aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis; 8) gauti užsienio paramą krašto apsaugos sistemai ir įvežti ją per valstybės sieną; 9) įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes. 5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karo ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 6. Krašto apsaugos ministerijoje dirba pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius, atsakingas už karinių pajėgumų ir ginkluotės strateginį planavimą, taip pat už šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais nustatytų bei krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado jam pavestų funkcijų vykdymą. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius padeda krašto apsaugos ministrui rengti ministrui pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą, kitus krašto apsaugos sistemos plėtros strateginius dokumentus ir valstybės karinę strategiją, o Lietuvos kariuomenės vadui – vykdyti strateginį kariuomenės planavimą. 7. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius yra pavaldus krašto apsaugos ministrui ir atskaitingas Lietuvos kariuomenės vadui. Pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas ne žemesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio karininkas. 8. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius jam krašto apsaugos ministro nustatytose veiklos srityse: 1) planuoja ilgalaikę karinių pajėgumų ir ginkluotės, karinės technikos ir įrangos plėtrą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų plėtros strateginių dokumentų rengimą, derinimą ir įgyvendinimą; 2) koordinuoja ir kontroliuoja krašto apsaugos ministro jam pavestų Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinių veiklą; 3) organizuoja Krašto apsaugos ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos nuostatas atitinkančių strateginių veiklos planų ir teisės aktų projektų rengimą ir derinimą; 4) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado pavedimai; 5) atlieka kitas krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado pavestas funkcijas. 10 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą. 2. Krašto apsaugos ministras: 1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose; 2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus) ir karinių specialybių sąrašą, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių sąrašus; 3) nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką; 4) nustato išteklių politiką ir jų efektyvaus naudojimo bei kontrolės tvarką; 5) nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką; 6) nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką; 7) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje; 8) rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją; 9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius; 10) nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemą bei tvarką; 11) nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams aukštesnius laipsnius, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį ir aukštesnius už pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnius; 12) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams pulkininko (jūrų kapitono) ir generolų (admirolų) laipsnius ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu, pasirašo Respublikos Prezidento aktus-dekretus dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo; 13) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymu jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų; 14) teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų; 15) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia pajėgumų ir ginkluotės generalinį direktorių, Jungtinio štabo viršininką, kariuomenės pajėgų rūšių vadus, krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus (aprašus); 16) nustato karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarką, skiria karius į kariuomenės pajėgų rūšių vadų pavaduotojų, junginių ir dalinių vadų pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnį laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos arba kariuomenės junginio ar dalinio į kitą; skiria karius į pareigas Krašto apsaugos ministerijoje ir įstaigose prie Krašto apsaugos ministerijos, prireikus deleguoja karius į tarnybą krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose valstybės institucijose, kitų valstybių ar tarptautinėse institucijose; 17) priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą; 18) nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus; 19) įsteigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos bei pasižymėjimo ženklus ir nustato apdovanojimo jais tvarką; 20) vykdo kitus įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus. 3. Krašto apsaugos ministras duoda užduotis ir leidžia įsakymus bei įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus visoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. 4. Krašto apsaugos ministras savo įsakymais gali deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitiems vadams ir krašto apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams, nustatydamas naudojimosi jo deleguotomis teisėmis ir sprendimų priėmimo sąlygas, procedūras ir tvarką. 5. Krašto apsaugos ministro, kaip Vyriausybės nario, teisės negali būti deleguotos. Kai krašto apsaugos ministro nėra, jo, kaip Vyriausybės nario, teisėmis gali naudotis tik krašto apsaugos ministrą pavaduojantis kitas ministras. 6. Krašto apsaugos ministras turi teisę sudaryti savo patariamąsias institucijas. 101 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra ir ribiniai karių skaičiai 1. Tvirtinant kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir 6 metų planavimo gaires, nurodomi nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus. 2. Tvirtinant kitų metų ribinius karių skaičius, nurodoma: 1) bendri ribiniai karių skaičiai; 2) ribiniai profesinės karo tarnybos karių skaičiai; 3) ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai (atskirai nurodant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių, baziniuose kariniuose mokymuose ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių skaičius); 4) ribiniai karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičiai; 5) ribiniai pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičiai; 6) ribiniai kariūnų skaičiai; 7) ribinis kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius. 3. Tvirtindamas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus ribinius skaičius, Seimas nurodo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdą. Vienu metu negali būti organizuojama nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ir baziniai kariniai mokymai. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomosios karo tarnybos karių ribiniai skaičiai netaikomi paskelbus mobilizaciją ir ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju. Skelbiant dalinę mobilizaciją, gali būti nustatytas jos mastas nurodant mobilizuojamų karių ribinius skaičius. 5. Parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą nustato krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu.“ Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13) TREČIASIS SKIRSNIS LIETUVOS KARIUOMENĖ 11 straipsnis. Kariuomenės statusas ir sudėtis 1. Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija. 2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras. 3. Kariuomenės dalinių, junginių, tarnybų ar kitokių karinių vienetų ir jų vadų kompetencijos ribas ir atstovavimo kariuomenei, sudarant sandorius bei kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, tvarką kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras. 4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. 5. Kariuomenės pajėgų rūšys yra: 1) sausumos pajėgos; 2) karinės oro pajėgos; 3) karinės jūrų pajėgos; 4) specialiųjų operacijų pajėgos. 6. Sausumos pajėgų sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – savanorių pajėgos). 7. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. 8. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. 9. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai. 10. Neteko galios nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. 12 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai 1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu: 1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą; 2) palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose; 3) įstatymų nustatytais …

7. Vadovaudamas kariuomenei, taikos metu kariuomenės vadas: 1) parengia valstybės karinės gynybos strategiją ir yra atsakingas už tai, kad būtų iš anksto parengti ginkluotos gynybos planai netikėto užpuolimo ir kitais neatidėliotinais atvejais; 2) nustato kariuomenei valstybės teritorijos apsaugos, teritorinės jūros, ekonominės zonos ir oro erdvės kontrolės bei apsaugos užduotis; 3) parengia kariuomenės plėtros ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planus; 4) nustato visoms ginkluotosioms pajėgoms privalomus reikalavimus, būdus bei priemones sąveikai užtikrinti; 5) nustato kovinio parengimo reikalavimus pasienio ir kitiems policijos vienetams, esantiems ginkluotųjų pajėgų sudėtyje; 6) atsako už valstybės gynybos strateginės vadavietės funkcionavimą; 7) užtikrina kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų patikimą funkcionavimą; 8) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, atsako už tvarką ir drausmę kariuomenėje; 9) užtikrina paslapčių apsaugą kariuomenėje pagal teisės aktų reikalavimus; 10) nustato bendruosius karinės tarnybos reikalavimus visam krašto apsaugos sistemos kariniam personalui, kurį sudaro visi krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos kariai, išskyrus Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujančius karius; 11) parengia kariuomenės dalinių dislokavimo planus; 12) atsako už karinės administracijos bei logistikos sistemos efektyvų funkcionavimą; 13) teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui, kaip tobulinti kariuomenės struktūras bei funkcines sistemas (logistikos, ryšių ir kt.); 14) tvirtina karinių pratybų ir mokymo programas; 15) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už kariuomenės aktyviojo rezervo rengimą ir jam pavaldžių karinių mokymo įstaigų efektyvią veiklą; 16) sudaro atrankos komisijas jo skiriamų į pareigas vadų kandidatūroms pasiūlyti ir jaunesniųjų karininkų laipsniams kelti; 17) teikia krašto apsaugos ministrui patarimus kariniais klausimais; 18) teikia krašto apsaugos ministrui kariuomenės biudžeto poreikių pagrindimą ir lėšų paskirstymo pasiūlymus; 19) kontroliuoja ir atsako už lėšų ir kariuomenės turto efektyvų tikslinį naudojimą; 20) vadovauja kariuomenės aprūpinimui: skirsto ginkluotę, techniką, kitas materialines vertybes, atsako už jų apsaugos ir apskaitos organizavimą bei efektyvų naudojimą; 21) teikia krašto apsaugos ministrui statutų ir kitų teisės aktų projektus; 22) laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, skiria karius į pareigas, perkelia ir atleidžia iš jų, pradedant kuopos vadu ir baigiant bataliono vado pavaduotoju ir tolygiomis pareigomis, taip pat perkelia iš vieno junginio į kitą arba iš vienos pajėgų rūšies į kitą ne aukštesnio kaip majoro laipsnio karius; 23) vykdo kitas teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas bei jo paskirtas užduotis.

8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas 1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. 2. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. 3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. 4. Policijos pareigūnas apie sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (jei nusprendžiama skirti apsaugos nuo smurto orderį, nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti: 1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodomi juridinių asmenų pavadinimai, veiklos vykdymo vietos adresai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai); 2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, kai apsaugos nuo smurto orderis skiriamas, – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teisę skųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį; kai apsaugos nuo smurto orderis neskiriamas, – apie priimtą sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio, sprendimo neskirti apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis; 3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę (nurodoma vaiko vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vietos adresas, apsaugos nuo smurto orderio skyrimo aplinkybės, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta; 4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti. 5. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. 6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų laikymosi kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. 7. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikęs jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. 8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. 9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą prašydamas apginti jo teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais.

18 straipsnis. Atsakomybė už melagingus pranešimus ir šio įstatymo pažeidimus Asmenys, melagingai pranešę apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavę smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis, piktnaudžiavę smurtą patyrusių asmenų teisėmis, nesilaikę apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. VII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis. Teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų apsaugą 1. Gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja smurto artimoje aplinkoje įvykį ir: 1) nenustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo; 2) nustatę padarytos nusikalstamos veikos požymių, pradeda ikiteisminį tyrimą. 2. Policijos pareigūnai užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens apsaugą ir informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį apie jų teisę neteikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis šiame įstatyme nustatyta apsauga ir pagalba, nesvarbu, ar pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar nepateikė. 3. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo kreipiasi į prokurorą dėl smurto artimoje aplinkoje, skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Policijos pareigūnai ir prokuroras organizuoja informacijos apie teikiamą pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims perdavimą specializuotos kompleksinės pagalbos centrui šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir nustatę vaiko buvimo nesaugioje aplinkoje faktą, policijos pareigūnai imasi veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos). 6. Jeigu, vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jų nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu (nurodo asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir buvimo vietos adresą, jei tuo metu žinoma). 7. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovus pagal įstatymą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą (nurodo kardomosios priemonės pavadinimą, jos skyrimo datą ir taikymo laikotarpį).

4 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „171 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas 1. Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. 2. Užtikrindami viešųjų paslaugų prieinamumą savivaldybių teritorijose, viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais poreikį numato savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, vadovaudamiesi savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas vežėjus teikti viešąsias paslaugas vietinio susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka: 1) konkurso būdu, vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais; 2) tiesiogiai sudarydami viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 3. Transporto saugos administracija nustato viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su vežėjais. Transporto saugos administracija vežėjus teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais gali tik vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytą licenciją. 4. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo, viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka pagal Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 išdėstytas taisykles nustatoma Vyriausybės tvirtinamame vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos apraše. 5. Viešoji paslauga tolimojo susisiekimo maršrutais privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai: 1) praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo; 2) tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, kuriuose yra iki 10 000 gyventojų (maršruto pradžioje ir pabaigoje) ir kuriuose nėra organizuojamas vietinis susisiekimas; 3) tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga. 6. Vežėjas privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų traukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir negali būti naudojamos kitai veiklai. 7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 8. Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, dėl kurio sudaroma sutartis dėl viešosios paslaugos teikimo, šios sutarties galiojimo laikotarpiu šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas neišduodamas tiek sudariusiam sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo vežėjui, tiek kitiems šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą norintiems gauti vežėjams.“

1 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas siekiantis gauti vežėjas privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia). Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą panaikina, pripažįsta vežėją, vežėjo vadovą ir transporto vadybininką neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 ir Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009.“ 2. Pakeisti 81 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikoje registruotas vežėjas, pageidaujantis gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją ir ją gavęs, visą laikotarpį, kol turi šią licenciją, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir tenkinti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, turi pateikti Transporto saugos administracijai Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.“ 3. Pakeisti 81 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vežėjas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia);“. 4. Pakeisti 81 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Paaiškėjus, kad vežėjas nebeatitinka bent vieno iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ar netenkina bent vienos iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ar šio kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos, vežėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Paaiškėjus, kad vežėjas tik iš dalies netenkina Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia), jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą dalies licencijos kopijų, kurių skaičius priklauso nuo to, kiek vežėjas neatitinka nurodytos sąlygos, galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti.“

6 straipsnis. Kodekso papildymas 182 straipsniu Papildyti Kodeksą 182 straipsniu: „182 straipsnis. Leidimo vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimas, leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, sutarties dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais sudarymas ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu veiklos sąlygos 1. Vežėjas, norėdamas gauti leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu (toliau šiame straipsnyje – leidimas), pateikia Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams (toliau kartu šiame straipsnyje – pranešimas). Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamose leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda leidimą, atsisako jį išduoti, panaikina leidimo galiojimą, sustabdo leidimo galiojimą ir panaikina leidimo galiojimo sustabdymą. Su vežėju, kuriam išduotas leidimas, Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais (toliau šiame straipsnyje – sutartis). Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu gali vežėjai, turintys leidimą ir sudarę sutartį su Transporto saugos administracija. Ši sutartis galioja tol, kol galioja leidimas. 2. Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, privalo: 1) turėti galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) turėti įrangą realaus laiko geografinės padėties duomenims teikti į IS „Vintra“, kaip numatyta susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše; 3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis šio kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytais maršrutų sudarymo kriterijais ir susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto atvykimo arba išvykimo tvarkaraščio tokiu būdu, kad keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba, baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu; 4) turėti autobusų, atitinkančių šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, kad būtų užtikrintas keleivių vežimas leidime ir reisų tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis, ir turinčių galiojančias autobusams išduotas šios dalies 1 punkte nurodytas licencijas atitinkančias licencijų kopijas; 5) įvykdyti Rinkliavų įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su leidimo išdavimu; 6) turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją (toliau – garantija); 7) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pateikti atitikties nacionalinio saugumo interesams deklaraciją, kad vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai ar kiti su jais susiję asmenys nėra susiję su Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis valstybėmis ar teritorijomis, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 3. Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. Garantijos vertė nustatoma Transporto saugos administracijos ir vežėjo sutartyje. Jeigu vežėjas nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis privalo sumokėti 10 procentų garantijoje nurodytos sumos Transporto saugos administracijai. 10 procentų garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad: 1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 13 ir 14 dalyse; 2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų stotims nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us); 3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip 48 valandas. 4. Nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pateikto pranešimo pateikimo dienos. Leidimas išduodamas neterminuotai. Vežėjas turi pasirašyti sutartį su Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos, bet ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas. 5. Jeigu pranešime pateikta netiksli ar neišsami ir (ar) ne visa informacija, klaidingi duomenys, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo dienos Transporto saugos administracija išsiunčia prašymą vežėjui per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos patikslinti informaciją ir duomenis ar ištaisyti klaidas. Jeigu vežėjas nepatikslina prašomos informacijos ir duomenų ar neištaiso klaidų per nustatytą terminą, pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas ir leidimas neišduodamas. 6. Transporto saugos administracija IS „Vintra“ viešai skelbia šią informaciją apie vežėją, kuriam išduotas leidimas: teisinę formą, pavadinimą, įmonės kodą, vardą ir pavardę (jeigu vežėjas yra fizinis asmuo), šio straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimo išdavimo datą, leidimo galiojimo panaikinimo datą ir leidime nurodytus konkrečius tolimojo susisiekimo maršrutus. Pasikeitus IS „Vintra“ įrašytiems duomenims, išskyrus leidimo galiojimo panaikinimo datą ir leidime nurodytus konkrečius tolimojo susisiekimo maršrutus, vežėjas per 5 darbo dienas apie tai privalo informuoti Transporto saugos administraciją. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visą leidimo galiojimo laikotarpį. Įmonės kodas, vardas ir pavardė (jeigu vežėjas yra fizinis asmuo), leidimo galiojimo panaikinimo data skelbiami viešai dar vienus metus nuo leidimo galiojimo panaikinimo datos. Šioje dalyje nurodyta informacija viešai skelbiama siekiant keleivių vežimo veiklos vykdymo skaidrumo ir keleivių vežimo paslaugos gavėjų saugumo. 7. Vežėjas įspėjamas raštu apie leidimo galiojimo konkrečiame maršrute sustabdymą, jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad jis: 1) nesilaiko šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų; 2) nesilaiko šio straipsnio 13 ir 14 dalyse nustatytų reikalavimų; 3) pateikė netikslią ar neišsamią ir (ar) ne visą informaciją, dokumentus ar klaidingus duomenis, netinkamai įformintus dokumentus dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams; 4) daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia nuolaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, taikymo tvarką; 5) Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėsenos (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėsenos sistemų) ataskaitų. 8. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas: 1) įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos įspėjimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą; 2) pats raštu prašo Transporto saugos administracijos sustabdyti leidimo galiojimą prašomam laikotarpiui. 9. Transporto saugos administracija, priėmusi sprendimą sustabdyti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša apie tai vežėjui ir motyvuotai nurodo leidimo galiojimo sustabdymo priežastis. Transporto saugos administracijos nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, turi būti pašalinti per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos. 10. Kai vežėjas pateikia Transporto saugos administracijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą yra pašalinti, išskyrus šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, ir Transporto saugos administracija nustato, kad nurodyti pažeidimai yra pašalinti, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos apie tai pranešama vežėjui. 11. Leidimo galiojimas panaikinamas bet kuriuo iš nurodytų atvejų: 1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, nutraukė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimo galiojimą; 2) vežėjas neteko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos (licencijos galiojimas buvo panaikintas); 3) nuo Transporto saugos administracijos pranešimo apie leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos vežėjas tęsia veiklą pagal leidime nurodytą veiklą; 4) vežėjas, sustabdžius leidimo galiojimą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas. 12. Jeigu leidimo galiojimas panaikinamas dėl nevykdomo šio straipsnio 13 dalies 10 punkte nurodyto įpareigojimo vežti keleivius ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos, vežėjas turi sumokėti Transporto saugos administracijai visą garantijos sumą viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti. 13. Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo: 1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki veiklos pradžios atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute informuoti autobusų stotis, oro uostus, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, ir bilietų platinimo sistemų valdytojus arba kitus bilietų platintojus apie pradedamą vykdyti veiklą ir sudaryti keleiviams galimybę įsigyti bilietų internetu iš anksto ir autobuse, taip pat autobusų stotyse, oro uostuose ar kitose bilietų platinimo vietose; 2) vežti keleivius nustatytu ir leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytu reisų tvarkaraštyje; 3) tvarkyti autobusų eismo tolimojo susisiekimo maršrutuose apskaitą ir teikti Transporto saugos administracijai sutartyje nurodytas ataskaitas ar informaciją Transporto saugos administracijos nustatytais terminais ir tvarka; 4) įvykus reisų ir (ar) jų tvarkaraščių pakeitimams nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną valandą, jeigu pakeitimai atliekami informacinėse sistemose, virtualiose švieslentėse ir pan., ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, jeigu reikia pakeisti transporto (fizinę) infrastruktūrą, atnaujinti tolimojo susisiekimo maršruto (-ų) duomenis ir reisų tvarkaraščius; 5) užtikrinti sutarties su Transporto saugos administracija vykdymo sąlygas; 6) teikti realaus laiko autobusų geografinės padėties duomenis į IS „Vintra“ susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše nustatyta tvarka; 7) taikyti nuolaidas Transporto lengvatų įstatyme nurodytų kategorijų asmenims; 8) netaikyti papildomų tokio paties dydžio nuolaidų, kaip nustatyta Transporto lengvatų įstatyme; 9) užtikrinti asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatomis; 10) vežti keleivius leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos; 11) neperleisti suteiktos teisės vykdyti leidime nurodytą veiklą kitiems asmenims. 14. Vežėjo autobusas, kuriuo vykdoma leidime nurodyta veikla, veiklos vykdymo metu turi: 1) būti apipavidalintas pagal susisiekimo ministro tvirtinamų keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimus; 2) turėti įrengtą ir veikiančią šildymo ir vėsinimo sistemą, kuri užtikrintų, kad šaltuoju metų laiku oro temperatūra autobuse būtų ne žemesnė kaip 14 °C, o šiltuoju metų laiku – ne aukštesnė kaip 25 °C, jeigu oro temperatūra išorėje ne aukštesnė kaip 30 °C, o jeigu išorės temperatūra aukštesnė kaip 30 °C, skirtumas tarp išorės temperatūros ir temperatūros autobuse turi būti ne mažesnis kaip 5 °C; 3) turėti įrengtą ir veikiančią realaus laiko geografinės padėties įrangą, susietą su IS „Vintra“; 4) vežti keleivius tik sėdimosiose vietose; 5) būti ne senesnis kaip 14 metų. 15. Draudžiama vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu: 1) neturint galiojančio leidimo ir sutarties su Transporto saugos administracija; 2) neturint galiojančios šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos; 3) autobusais, neatitinkančiais šio straipsnio 14 dalies reikalavimų; 4) neturint šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytos galiojančios garantijos. 16. Vežėjas, kuriam buvo panaikintas leidimas, teikti pranešimą dėl leidimo vežti keleivius tuo pačiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo turi teisę ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo leidimo panaikinimo dienos.“

5 straipsnis. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai 1. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: 1) atsakomybė. Diplomatas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; užsienio reikalų ministro reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą; 2) atvirumas. Diplomatas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms; 3) efektyvumas. Diplomatas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai; 4) kūrybingumas. Diplomatas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti; 5) lankstumas. Diplomatas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių; 6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti; 7) nesavanaudiškumas. Diplomatas privalo naudoti jam patikėtą valstybės turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui arba partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams; 8) sąžiningumas ir nešališkumas. Diplomatas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; 9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu; 10) pagarba žmogui ir valstybei. Diplomatas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; 11) pavyzdingumas. Diplomatas privalo būti nepriekaištingos reputacijos; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais diplomatais, valstybės tarnautojais ar kitais asmenimis, visomis situacijomis veikti profesionaliai; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti; 12) profesionalumas. Diplomatas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti; 13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams; 14) viešumas ir skaidrumas. Diplomatų tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; diplomatas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį; 15) politinis neutralumas. Diplomatas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma diplomatams, einantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas). Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169 2. Užsienio reikalų ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintais diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principais, yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą diplomatinėje tarnyboje ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.

10 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos personalas Užsienio reikalų ministerijos personalą sudaro diplomatai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai, pakaitiniai valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

41 straipsnis. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas 1. Diplomatų tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomato tarnybinės veiklos vertinimo tikslas ‒ įvertinti diplomato kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus vykdant jam suformuluotas užduotis. 2. Diplomato tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas ir Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama kaip: 1) viršijanti lūkesčius; 2) atitinkanti lūkesčius; 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius; 4) neatitinkanti lūkesčių. 3. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai diplomatas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu. 4. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, bet diplomatui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas. 5. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų: 1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto maksimalaus pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti diplomatą į aukštesnes pareigas (išskyrus politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka) ir nustatyti ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnį, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas maksimalus koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas; 3) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytas skatinimo priemones. 6. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų: 1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas; 2) jeigu diplomatui pareiginė alga iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatyta taikant minimalų jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, – perkelti diplomatą į žemesnes pareigas ir nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas minimalus koeficientas; 3) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį; 4) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį pasibaigus diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui diplomato tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių. 7. Diplomato tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių ir užsienio reikalų ministrui priėmus šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu ir nustatyta tvarka gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planas. 8. Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, susijusiu su diplomato veiklos rezultatais, arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę jo pareigybei nustatytame pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą ir (arba) perkelti jį į aukštesnes pareigas, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas taip pat atliekamas, kai eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu diplomato tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. 9. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo eilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai nustatomas trumpesnis diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, įskaitant parengiamąjį laikotarpį. 10. Diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Atestacijos komisiją. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius ar kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius ar kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punkte, 6 dalies 1 ar 3 punkte, 7 dalyje. 11. Diplomato, laikinai perkelto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tarnybinė veikla vertinama valstybės institucijoje, kurioje jis eina pareigas, į kurias yra perkeltas, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. VI SKYRIUS DIPLOMATO DARBAS IR DIPLOMATO IR JO ŠEIMOS NARIŲ TEISINĖ PADĖTIS

10 straipsnis. Privatizavimo objektų sąrašas, valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas ir privatizavimo objekto privatizavimo programa Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. XIV-1373, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15202 1. Privatizavimo objektų sąrašas – įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, pagrindinės veiklos pobūdis, įstatinis kapitalas, valstybei (savivaldybei) tenkanti akcijų nominalioji vertė, įmonės nuosavo kapitalo grąža, darbuotojų skaičius ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kodas Juridinių asmenų registre. 2. Į privatizavimo objektų sąrašą įtraukiamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teikimu priklausančios įmonių akcijos, išskyrus: 1) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, kurių privatizavimą riboja įstatymai; 2) akcijas tų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, dėl kurių reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo ar likvidavimo yra priimti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai arba kurioms iškelta bankroto byla ar bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, arba dėl kurių priimtas Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas, kuriuo inicijuotas juridinio asmens likvidavimas; 3) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, įtraukiamas į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą. 3. Valstybei nuosavybės teise priklausančios įmonių akcijos į privatizavimo objektų sąrašo projektą įtraukiamos įmonės akcijų valdytojo motyvuotu teikimu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios įmonių akcijos į privatizavimo objektų sąrašo projektą įtraukiamos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, kai yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas į privatizavimo objektų sąrašą įtraukti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias įmonių akcijas. 4. Privatizavimo objekto privatizavimo programa yra dokumentas, kuriame nurodoma: 1) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos privatizuojamos, pavadinimas ir privatizavimo būdas; 2) trumpa akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos privatizuojamos, charakteristika (įstatinis kapitalas, valstybei (savivaldybei) tenkančių akcijų nominalioji vertė, numatomų privatizuoti akcijų dalis, įmonės veiklos finansiniai rodikliai, gamybos mastas ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, geografinė padėtis, informacija apie valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje ir trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę); 3) privatizavimo terminai, privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina, išskyrus atvejus, kai, privatizuojant valstybės valdomos įmonės arba įmonės, kuri yra svarbus infrastruktūros arba dominuojantis ūkio šakos objektas, akcijas, Vyriausybė nusprendžia jos neskelbti arba kai akcijos privatizuojamos šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytu būdu ir tvarka, ir kitos privatizavimo sąlygos. 5. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitų, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, privatizavimo objekto privatizavimo programų sudarymo reikalavimų (įskaitant teisę nustatyti privalomas privatizavimo objektų privatizavimo programų sąlygas ir privatizavimo būdus), taip pat teisę pritarti ar nepritarti privatizavimo programų ir privatizavimo sandorių projektams. Jeigu Vyriausybė nepritarė tokio objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui, gali būti rengiama ir skelbiama nauja privatizavimo programa arba privatizavimo objektas gali būti išbrauktas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo. 6. Iki potencialaus pirkėjo, su kuriuo numatoma pasirašyti privatizavimo sandorį, pripažinimo ir paskelbimo laimėtoju Vyriausybė, nurodžiusi priežastį, turi teisę sustabdyti ar nutraukti privatizavimo objekto privatizavimo programos įgyvendinimą. 7. Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės per centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo nustatytus terminus turi parengti privatizavimo objekto privatizavimo programos projektui reikalingus duomenis: 1) valstybinio žemės sklypo, kuris nustatyta tvarka yra priskirtas valstybės ar savivaldybės valdomoms įmonėms, naudotojas privalo perduoti valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei to žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartis, o kai tokios sutartys nesudarytos, – kitus Vyriausybės nustatytus žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentus. Valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kurios akcijos yra įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, privalo raštu kreiptis į žemės sklypo naudotoją, kad šis parengtų šiame punkte nurodytus dokumentus; 2) valstybės institucijos (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kitos), kontroliuojančios valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių prievolių valstybei ir (ar) savivaldybei įvykdymą, duomenis apie visus tokios įmonės įsiskolinimus (įskaitant baudas ir delspinigius) valstybei (savivaldybei) Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei. Valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kurios akcijos yra įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, privalo raštu kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, kad šios parengtų šiame punkte nurodytus dokumentus. 8. Savivaldybės vykdomoji institucija privalo per Vyriausybės nustatytą laiką perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui privatizavimo objektų sąrašo ir privatizavimo objektų privatizavimo programų duomenis, kad šie duomenys būtų paskelbti informaciniame biuletenyje. 9. Vyriausybė ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas neturi teisės koreguoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašo ir privatizavimo objekto privatizavimo programos duomenų, jeigu šie duomenys atitinka šio įstatymo reikalavimus. 10. Privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jeigu: 1) pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą ir įvykdęs kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus; 2) įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, yra pasibaigusi kaip juridinis asmuo ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro; 3) privatizavimo objektas yra reikalingas valstybės ar savivaldybių, ar visuomenės reikmėms tenkinti; 4) Vyriausybė nepritaria privatizavimo objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui ir priima sprendimą privatizavimo objektą išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo; 5) bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa, tačiau per privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas; 6) įmonės, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą reorganizuoti, atskirti, pertvarkyti ar likviduoti įmonę; 7) įmonei, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka; 8) Juridinių asmenų registro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą; 9) privatizavimo objektas į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas pažeidžiant įstatymus; 10) savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, kai tenkinama bent viena iš šios dalies 1–3, 5–9 punktuose nurodytų sąlygų. 11. Kai privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas dėl šio straipsnio 10 dalies 3–9 punktuose nurodytų priežasčių, Vyriausybės nutarime, kuriuo tvirtinamas privatizavimo objektų sąrašas, nurodoma valstybės institucija, kurią Vyriausybė įgalioja įgyvendinti valstybės, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai valstybės, kaip akcininkės, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimas paliekamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1373, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15202 12. Tuo atveju, kai valstybei perduotų įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų, jos į privatizavimo objektų sąrašą gali būti neįtraukiamos, tačiau tokiu atveju jos turi būti įtraukiamos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1373, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15202 13. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, pagrindinės veiklos pobūdis, įstatinis kapitalas, valstybei tenkanti akcijų nominalioji vertė, įmonės nuosavo kapitalo grąža, darbuotojų skaičius ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kodas Juridinių asmenų registre. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas sudaromas ir keičiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas ir visi jo pakeitimai skelbiami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1373, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15202 14. Jeigu įmonė, kurios akcijos ar dalis akcijų yra perduotos valstybei, atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytą aplinkybę, jos akcijos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą netraukiamos, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl įmonės, kaip juridinio asmens, likvidavimo inicijavimo. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1373, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15202

7 straipsnis. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas 1. Potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, potencialių įmonės dalyvių. 2. Potencialaus įmonės dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis: 1) veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų įmonėje; 2) siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų įmonėje; 3) siekia investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar jos numatomą steigti įmonę; 4) siekia tapti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.) projekto dalyviu. 3. Vyriausybė sudaro Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją (toliau – Komisija). Į šią Komisiją Vyriausybė skiria savo ir nacionalinio saugumo srityje kompetentingų institucijų atstovus, tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. 4. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių valdymo organai dėl potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo privalo kreiptis į Komisiją, apie potencialius įmonės dalyvius pateikdami Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją. 5. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė, taip pat valstybės arba savivaldybės institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas. 6. Vykdydami įmonės potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, Komisijai išvadas pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos. 7. Sprendimą dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Komisija, įvertindama asmens atitiktį šio straipsnio 10 dalyje nustatytiems kriterijams ir įvertinime dalyvaujančių kompetentingų valstybės institucijų išvadas. 8. Nacionalinio saugumo interesus atitinkančiu asmeniu laikomas potencialus įmonės dalyvis, dėl kurio šio straipsnio nustatytais pagrindais ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktas įvertinimas ir priimtas sprendimas, kad tikrinamas asmuo atitinka nacionalinio saugumo interesus. 9. Kai asmuo yra juridinis asmuo, laikoma, kad jis atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, jeigu juos atitinka jis pats ir asmenys, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turintys ne mažiau kaip 2/3 balsų suteikiančių šios įmonės akcijų. 10. Potencialus įmonės dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus; 2) nėra monopolinis kurios nors rūšies Lietuvos importuojamų iškastinių energijos išteklių tiekėjas, tokio tiekėjo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo; 3) neturi nacionaliniam saugumui galinčių didinti riziką ar kelti grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis; 4) nėra duomenų, kad asmuo gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms; 5) nėra padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ar dėl jo neatliekami procesiniai veiksmai dėl nurodytų nusikaltimų padarymo, taip pat juos atitinkančių veikų užsienio šalyse; 6) teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių veiklą. 11. Potencialiems įmonių dalyviams, kuriuos Komisija pripažįsta neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, taikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų, investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar jos numatomą steigti įmonę, tapti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.) projekto dalyviu.

2 straipsnis. Įstatymo papildymas 41 straipsniu Papildyti Įstatymą 41 straipsniu: „41 straipsnis. Ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai bei jiems ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės 1. Ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme nurodytos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis, projekto įgyvendinimo bendrovė ir nauja atominė elektrinė. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir nacionalinis investuotojas, per savo dukterines įmones valdantis pagrindinę Lietuvos elektros energetikos sistemos dalį, įgyvendina Lietuvos strateginį tikslą – kompleksiškai integruoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas. 3. Įgyvendindamos šio straipsnio 2 dalyje numatytą strateginį tikslą, Vyriausybė ir valstybės institucijos, priimdamos nutarimus ir sprendimus bei sudarydamos susitarimus, valstybės akcijų valdytojai, priimdami sprendimus, sudarydami susitarimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise priklausančių nacionalinio investuotojo ar jo teisių perėmėjo bendrovėje, taip pat šių bendrovių įsteigtose dukterinėse bendrovėse akcininkų teises, užtikrina, kad: 1) nacionalinis investuotojas, siekdamas savo veiklos tikslo, įgyvendintų pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį – neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija; 2) Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti strateginiai objektai – nauja atominė elektrinė, elektros perdavimo jungtys į Lenkijos Respubliką ir Švedijos Karalystę, užtikrinančios efektyvius ir reikiamos apimties elektros energijos mainus tarp Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjungai (toliau – UCTE) bei Šiaurės šalių perdavimo sistemos operatorių organizacijai (NORDEL) priklausančių sistemų, – būtų realizuoti neatidėliojant; 3) naujos atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių į Švedijos Karalystę bei Lenkijos Respubliką techniniai sprendimai ir parametrai būtų parinkti taip, kad pagrindinė dalis atominei elektrinei reikalingų galios rezervų būtų gaunama iš Europos Sąjungos valstybių ir būtų patenkintos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su UCTE sistema sąlygos; 4) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų parengta neatidėliotinam prisijungimui prie UCTE sistemos sinchroniniam darbui, kai tik bus įrengtos elektros tinklų jungtys, įgyvendintos techninės priemonės ir atlikti veiksmai, reikalingi Lietuvai tapti UCTE nare; 5) naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale dalyvaujant Lietuvos ir užsienio investuotojams, būtų apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir valstybės esminiai interesai, o pasirenkant atominės elektrinės projekto įgyvendinimo dalyvius, būtų taikomi europinės bei transatlantinės integracijos kriterijai. 4. Projekto įgyvendinimo bendrovei, naujai atominei elektrinei, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtims su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės energetikos sistemomis ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės. Nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės yra teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytos sąlygos ir reikalavimai, skirti esminių valstybės interesų (valstybės saugumo, suvereniteto, ekonominės galios, visuomenės sveikatos ir saugios aplinkos, viešosios tvarkos užtikrinimo ir kitų) apsaugai, siekiant užkirsti kelią grėsmę keliantiems veiksmams ir neveikimui, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas. 5. Teisės aktuose nustatomos šios nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės: 1) fizinės ir informacinės saugos reikalavimai; 2) energetinio tiekimo saugumo ir pirminių energijos šaltinių diversifikacija, ilgalaikės kuro tiekimo sutartys ir būtinų kuro atsargų rezervas; 3) atominės elektrinės technologijų atitiktis nustatytiems saugos reikalavimams ir technologijų tiekėjų alternatyvos; 4) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas; 5) atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo, atliekų tvarkymo finansavimo užtikrinimas; 6) projekto įgyvendinimo bendrovės valdymo organų teisė pagal kompetenciją savarankiškai priimti operatyvinius valdymo sprendimus, jei to reikia atominės elektrinės saugai užtikrinti. 6. Projekto įgyvendinimo bendrovei ir investuotojams taikomos ir kitos specialiosios saugumo priemonės, nustatytos Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose. 7. Šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme.“

[Context: Law: "Lietuvos Respublikos teismų įstatymas" | fragmentas 5 of 7] Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai paskirsto teisėjus į šių teismų skyrius. 42 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas paskirsto teisėjus į šio Teismo skyrius, šaukia Aukščiausiojo Teismo senatą, šaukia pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą, tvirtina šio Teismo raštvedybos instrukciją, tvirtina teismo vidaus struktūrą, siūlo iš paskirtųjų teisėjų Respublikos Prezidentui teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus. 43 straipsnis. Teismų pirmininkų pavadavimas Nesant apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą turintis skyriaus pirmininkas. Nesant apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina pirmininko pavaduotojas. Apylinkės teisme, kuriame nėra pirmininko pavaduotojo, nesant pirmininko, šias pareigas teisingumo ministras paveda eiti vienam iš to apylinkės teismo teisėjų. X skirsnis TEISĖJŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR PRIESAIKA 44 straipsnis. Teismų ir teisėjų valdžios simboliai Respublikos Prezidento nustatyta tvarka teismų posėdžių salėse turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simboliai vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas - Lietuvos valstybės herbo atvaizdas. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simbolių etalonus, teisėjų pažymėjimų pavyzdžius tvirtina Respublikos Prezidentas. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokuroras dėvi mantijas. 45 straipsnis. Teisėjo priesaika Asmuo, paskirtas teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas jį paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui prisiekia: "Aš, teisėjas (a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (a) Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas (a), humaniškas (a) ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Tepadeda man Dievas." Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Šis jo priesaikos tekstas laikomas teisėjo tarnybos byloje. Teisėjas prisiekia, vilkėdamas mantiją. Po priesaikos Seimo Pirmininkas arba Respublikos Prezidentas teisėjui įteikia teisėjo valdžios simbolį - ženklą su Lietuvos valstybės herbo atvaizdu. Priesaika galioja per visą teisėjo nepertraukto darbo laiką Lietuvos Respublikos teismuose. Asmuo, paskirtas teisėju, bet neprisiekęs, eiti teisėjo pareigų negali. XI skirsnis TEISĖJŲ IR TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMAS 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjo ar teismo garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę už viešą teisėjo ar teismo įžeidimą arba šmeižimą. Mitingai, piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra kišimasis į teisėjo arba teismo veiklą. 47 straipsnis. Teisėjų neliečiamumas Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik generalinis prokuroras. Jeigu teisėjui iškeliama baudžiamoji byla, jo įgaliojimus sustabdo Seimas, o tarp Seimo sesijų - Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo. Teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teisėjui padarius administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama teisingumo ministrui arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkui drausminei bylai iškelti. 48 straipsnis. Teisėjų nuosavybės apsauga Teisėjas neatsako savo turtu, jeigu dėl teismo ar teisėjo kaltės priėmus klaidingą sprendimą proceso dalyviui arba dalyvaujančiam byloje asmeniui padaroma materialinė žala. Šią žalą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir valstybės atlygintą asmeniui materialinę žalą valstybė turi teisę regreso tvarka išieškoti iš teisėjo. 49 straipsnis. Teisėjų ir teismų reikalavimų privalomumas Teisėjų ir teismų reikalavimai, kai jie vykdo teisingumą, yra privalomi visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Šių reikalavimų nevykdymas užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. 50 straipsnis. Teisėjų depolitizavimas Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. 51 straipsnis. Teisėjų darbas ne teisme Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjai gali jungtis į teisėjų asociacijas ar kitas organizacijas, atstovaujančias jų interesams. Apylinkės ir apygardos teismo teisėjas jam sutikus gali būti Respublikos Prezidento dekretu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Teisingumo ministerijos struktūrą, tiesiogiai susijusią su teismų veiklos organizavimu ir tikrinimu, dirbti šios struktūros vadovu, pavaduotoju arba specialistu. Dirbant šioje struktūroje išsaugomos visos teisėjo socialinės garantijos, įskaitant tarnybinį atlyginimą ir darbo stažą. Kai šio asmens darbo sutartis pasibaigia ir jis vėl skiriamas į tokį pat teismą, laikyti teisėjo egzaminų jam nereikia. XII skirsnis TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS 52 straipsnis. Teisėjų pensijos Teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas. 53 straipsnis. Teisėjų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis Teisėjams, paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos. Kol teisėjui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba kol jis apsirūpins gyvenamąja patalpa, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. 54 straipsnis. Teisėjų atostogos Teisėjams atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo nustatyta tvarka. Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams, pavaduotojams ir skyrių pirmininkams atostogas suteikia teisingumo ministras. Kitiems šių teismų teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas. Šio teismo skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams atostogas suteikia Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 55 straipsnis. Teisėjų atlyginimai ir kitos socialinės garantijos Teisėjų atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Kitas teisėjų socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. XIII skirsnis TEISĖJŲ ATLEIDIMAS, PAŠALINIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ 56 straipsnis. Teisėjų atleidimas Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais: 1) savo noru; 2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymo nustatyto pensinio amžiaus; 3) dėl sveikatos būklės; 4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą; 5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą; 6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai. Atleisti teisėjus iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tik pagal sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvadą, kad dėl sveikatos būklės, taip pat dėl ligos trukmės teisėjas negali atlikti savo pareigų. Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir kitus teisėjus atleidžia iš pareigų Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Apeliacinio teismo pirmininką ir kitus teisėjus teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas Seimui pritarus. Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų teisingumo ministras. Kitų teismų pirmininkus ir kitus teisėjus teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas. Kitų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų teisingumo ministras. Šio straipsnio penktojoje ir septintojoje dalyse išvardintus teisėjus Respublikos Prezidentas, esant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnyje numatytiems pagrindams, gali atleisti iš pareigų ir be teisingumo ministro teikimo. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas kreipiasi patarimo dėl atleidimo į Teisėjų tarybą, o dėl Apeliacinio teismo teisėjų atleidimo - dar ir pritarimo į Seimą. 57 straipsnis. Teisėjų pašalinimas Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. 58 straipsnis. Teisėjų garbės teismas Teisėjai atsako drausmine tvarka Teisėjų garbės teisme. Lietuvos teismų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų garbės teismą iš penkių narių renka visuotinis teisėjų susirinkimas penkeriems metams pagal nustatytas kvotas: du apylinkės teismo teisėjai, po vieną apygardos teismo, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėją. Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir visuotinio teisėjų susirinkimo tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais. Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą iš trijų narių renka Aukščiausiojo Teismo senatas penkeriems metams. Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismas nagrinėja Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmines bylas vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Aukščiausiojo Teismo senato tvirtinamais Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatais. 59 straipsnis. Teisėjų drausminė atsakomybė Teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn: 1) už apsileidimą darbe; 2) už pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui; 3) už teisėjo vardą žeminantį poelgį; 4) už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Teisėjas taip pat gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn už kasacinės ar apeliacinės instancijos teismo nustatytus nevienkartinius materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus arba už vienkartinį šiurkštų šių normų pažeidimą. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu laikoma ir tai, kai teisėjas per 1 metus nuo šio straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais paskirtos nuobaudos padaro materialinės ar proceso teisės pažeidimus, už kuriuos Teisėjų garbės teismas paskiria jam nuobaudą. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu laikoma ir tai, kai teisėjas per 1 metus nuo šio straipsnio pirmosios dalies 1 - 3 punktuose numatytais pagrindais paskirtos nuobaudos aplaidžiai eina jam pavestas pareigas ar padaro pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui, ir už tai jam Teisėjų garbės teismas paskiria nuobaudą, taip pat kai teisėjas verčiasi įstatymų draudžiama darbine veikla. Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausminę bylą gali iškelti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras. Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausminę bylą gali iškelti tik Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 60 straipsnis. Nuobaudos skyrimas teisėjui Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjo drausminę bylą, gali: 1) jį išteisinti; 2) pasitenkinti drausminės bylos svarstymu; 3) nutraukti drausminę bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 4) pareikšti jam pastabą; 5) pareikšti jam papeikimą; 6) pareikšti jam griežtą papeikimą; 7) pasiūlyti jį atleisti iš pareigų. Teisėjų garbės teismas taip pat gali siūlyti Seimui pradėti apkaltos procesą Aukščiausiojo Teismo teisėjui bei Apeliacinio teismo pirmininkui ir šio teismo teisėjui. Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiojo Teismo senatui. XIV skirsnis BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE 61 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose Apylinkių teismuose teisėjas bylas nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu. 62 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame Teisme Apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas. Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje bylos nagrinėjamos dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Procesiniuose įstatymuose nustatytais atvejais apygardų teismuose teisėjas atskirus procesinius veiksmus atlieka ir bylas nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu. Straipsnio

3 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „121 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai 1. Teisėjų tarybos posėdis yra pagrindinė Teisėjų tarybos veiklos forma. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai vyksta Aukščiausiojo Teismo patalpose. 2. Teisėjų tarybos posėdžiai paprastai šaukiami kas mėnesį. Įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, Teisėjų tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų. Prireikus posėdžiai šaukiami Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva. 3. Medžiaga, susijusi su Teisėjų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki Teisėjų tarybos posėdžio. 4. Teisėjų taryba, atlikdama savo funkcijas, priima nutarimus. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu. Teisėjų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų tarybos pirmininkas ir sekretorius. Nusprendusi Teisėjų taryba nutarimus gali priimti slaptu balsavimu. Visi Teisėjų tarybos priimti nutarimai ne vėliau kaip per tris dienas skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje. 5. Teisėjų taryba nutarimus, kuriais Respublikos Prezidentui patariama dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, priima tik atviru balsavimu. 6. Teisėjų tarybos priimti nutarimai, kuriais Respublikos Prezidentui patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš teisėjo pareigų arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neatleisti iš pareigų (o kai skiriamas, paaukštinamas, perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas arba Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar šio teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui arba jos neteikti), turi būti argumentuoti. 7. Teisėjų taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) visą Tarybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją. 8. Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši.“ 4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 1. Įsigaliojus šiam įstatymui, Teismų tarybos pirmininko ir jos narių, išskyrus narius, kurie yra teisėjai, įgaliojimai nutrūksta. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, Teismų tarybos nariai teisėjai laikinai tampa Teisėjų tarybos nariais. Pirmąjį šios tarybos posėdį ne vėliau kaip per septynias dienas sušaukia ir jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių šios teisėjų tarybos narys teisėjas. Šiame posėdyje ne mažesne kaip pusės visų Teisėjų tarybos narių balsų dauguma išrenkamas Teisėjų tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius. Šios teisėjų tarybos įgaliojimai tęsiasi, kol šio įstatymo nustatyta tvarka bus sudaryta nauja Teisėjų taryba. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta Teisėjų taryba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pirmojo savo posėdžio dienos sušaukia Visuotinį teisėjų susirinkimą, kuriame šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Teismų įstatymo 119 straipsnio nustatyta tvarka išrenkami Teisėjų tarybos nariai. Šiame susirinkime Teisėjų tarybos nariai renkami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Teismų įstatymo 119 straipsnio teismui (teismams) nustatytą vietų skaičių. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Teismų įstatymo 119 straipsnio nustatyta tvarka sudarytą Teisėjų tarybą ne vėliau kaip per septynias dienas į pirmąjį posėdį sušaukia ir, kol bus išrinktas Teisėjų tarybos pirmininkas, jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių Teisėjų tarybos narys. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Teismų įstatymo 119 straipsnio nustatyta tvarka sudarytos Teisėjų tarybos įgaliojimai tęsiasi iki 2008 m. gruodžio 31 d. 5. Teismų įstatyme vartojamą sąvoką „Teismų taryba“ pakeisti sąvoka „Teisėjų taryba“.

33 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimas 1. Gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 2. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu: 1) skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka; 2) byla nepriskirtina tam teismui; 3) pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį; 5) yra priimtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą; 5 punkto redakcija nuo 2018-01-01: 5) yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą; 6) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 7) skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo; 8) skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo; 9) skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. 3. Nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas. Teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) patvirtinta kopija (nuorašas, skaitmeninė kopija) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo pareiškėjui įteikiamas arba pasiunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis ar pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) nurodė pageidaująs dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. 4. Teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). 5. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas. VI SKYRIUS BYLOS NAGRINĖJIMO IŠLAIDOS

4 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija 1. Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), kurie pagal pareigybės aprašymą privalo turėti jūrinį laipsnį, darbo metu gali dėvėti civilinio jūrų laivyno uniformą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams per 5 metų laikotarpį gali būti suteikiamos iki 2 metų atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nėra mokamas. 3. Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų apžiūromis ir patikrinimais, išlaidas atlygina laivybos bendrovė. Šios išlaidos atlyginamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės įgaliota institucija savo veiklą, susijusią su saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimu, organizuoja pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą kokybės vadybos sistemą, sertifikuotą kokybės vadybos sistemų sertifikavimo paslaugas teikiančio (-ių) subjekto (-ų) vadovaujantis tarptautiniais kokybės vadybos standartais. 5. Vyriausybės įgaliota institucija saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimo srityje atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip laivybos bendrovėse vykdomi saugios laivybos reikalavimai; 2) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoja laivus ir išduoda su laivo registravimu susijusius dokumentus; 3) tvirtinta Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruojamo ar įregistruoto laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus, nustato minimalią konkretaus laivo įgulos sudėtį, atsižvelgdama į laivo įgulai keliamus kvalifikacinius reikalavimus, laivo paskirtį, laivo bendrąją talpą, variklių galingumą, laivo plaukiojimo rajoną ir mašinų skyriaus automatizacijos klasę, išduoda minimalios laivo įgulos sudėties liudijimą ar išimties dokumentą; 4) vykdo laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninę priežiūrą, atlieka šių laivų apžiūras ir patikrinimus, išduoda privalomuosius laivo dokumentus; 5) tvirtina dokumentų, kurie pagal saugios laivybos reikalavimus turi būti su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiame laive, sąrašą, taip pat tvirtina laivo žurnalų formas, laivo žurnalų pildymo, registravimo ir apskaitos tvarkos aprašus; 6) saugios laivybos reikalavimuose nustatyta tvarka tvirtina ir (arba) derina laivo planus ir kitus dokumentus, nurodytus šiuose reikalavimuose; 7) įgalioja pripažintąsias organizacijas vykdyti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, apžiūras, patikrinimus ir išduoti privalomuosius laivo dokumentus, šį įgaliojimą sustabdo, panaikina sustabdymą ar įgaliojimą, savo interneto svetainėje skelbia įgaliotųjų pripažintųjų organizacijų sąrašą, atlieka įgaliotųjų pripažintųjų organizacijų veiklos priežiūrą; 8) vykdo užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę; 9) suteikia teisę rengti jūrininkus, sustabdo šios teisės galiojimą, panaikina sustabdymą ar suteiktos teisės galiojimą, atlieka ūkio subjektų, kuriems suteikta ši teisė, veiklos priežiūrą; 10) egzaminuoja jūrininkus ir išduoda jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, jūrininko knygeles; 11) vadovaudamasi tarptautiniais jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo standartais, Tarptautinės jūrų organizacijos parengtų pavyzdinių mokymo programų gairėmis rengia jūrininkų mokymo programos kriterijus, nustato jūrininkų mokymo programos derinimo tvarką; 12) vykdo kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotų jūrininkų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo procedūras; 13) sudaro uostų, Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos jūrlapius, skelbia hidrografinius duomenis, organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių leidybą, platinimą, informacijos apie navigacinius pasikeitimus pateikimą Lietuvos Respublikoje; 14) įrengia, eksploatuoja ir prižiūri navigacijos įrenginius bendrojo naudojimo vandens keliuose (išskyrus uostų akvatorijas), kontroliuoja jų veikimą, teikia navigacinę informaciją; 15) suteikia teisę vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas, sustabdo šios teisės galiojimą, panaikina sustabdymą ar suteiktos teisės galiojimą, atlieka ūkio subjektų, kuriems ši teisė suteikta, veiklos priežiūrą; 16) vykdo laivų eismo stebėseną Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teikia informaciją į Europos Sąjungos laivybos informacinę sistemą, skirtą Europos Sąjungos valstybėms narėms keistis laivybos informacija elektroniniu būdu (toliau – SafeSeaNet sistema); 17) atlieka ūkio subjektų, vykdančių povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje, veiklos priežiūrą, priima sprendimus uždrausti ūkio subjektui vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje ir šiuos sprendimus panaikina; 18) prižiūri, kaip uostus valdančios įmonės ir laivų įgulos tvarko ir atliekas tvarkančioms įmonėms perduoda laivų atliekas; 19) vykdo laivų įrenginių rinkos priežiūrą Lietuvos Respublikoje; 20) organizuoja paskendusių ar plūduriuojančių objektų, trukdančių saugiai laivybai, iškėlimą (pašalinimą) iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos; 21) nagrinėja saugios laivybos reikalavimų pažeidimus ir skiria administracines nuobaudas; 22) pagal kompetenciją derina uosto kapitono nuostatus; 23) pagal kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl saugios laivybos reikalavimų, sprendimų projektų rengimo ar atskirų procesų reglamentavimo, derina, tikslina ir (ar) papildo sprendimų projektus, nagrinėja sprendimų projektus, teikia išvadas dėl parengtų sprendimų projektų, atlieka tikslines analizes; 24) vykdo locmanų egzaminavimą, išduoda locmano liudijimą; 25) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įmonės, atestuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę toliau vykdyti jų atestavimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytą veiklą juose nustatytais terminais, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, šios įmonės, siekiančios turėti teisę vykdyti jų atestavimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytą veiklą juose nustatytais terminais ir po 2016 m. lapkričio 1 d., turi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka Lietuvos saugios laivybos administracijai iki 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius šių įmonių atitiktį Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme nustatytiems reikalavimams (toliau – nauji reikalavimai), kurie nebuvo tikrinti atestavimo metu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka Lietuvos saugios laivybos administracijai nustačius šių įmonių atitiktį naujiems reikalavimams, jos turi teisę vykdyti jų atestavimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytą veiklą juose nustatytais terminais ir po 2016 m. lapkričio 1 d. 4. Asmenys, įgiję locmano liudijimus iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui turi teisę toliau vykdyti locmano liudijime nurodytą veiklą.

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 1 ir 2 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme nurodyti dokumentai, išduoti iki 2023 m. gegužės 1 d., galioja iki jų galiojimo termino pabaigos. 3. Iki šio įstatymo 3 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo įsigaliojimo dienos ūkio subjektams suteikta teisė vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas (atestacija) galioja iki šios teisės galiojimo panaikinimo ar sustabdymo. Teisės vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas suteikimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo 3 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Saugios laivybos įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Iki šio įstatymo 3 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Saugios laivybos įstatymo įsigaliojimo dienos ūkio subjektams (mokymo įstaigoms) suteikta teisė rengti asmenis, siekiančius gauti jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (akreditacija), galioja iki šios teisės galiojimo panaikinimo ar sustabdymo. Teisės rengti asmenis, siekiančius gauti jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, suteikimo ir galiojimo sustabdymo ar panaikinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo 3 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Saugios laivybos įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

125 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas 1. Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

297 straipsnis. Tarnybos paslapties atskleidimas 1. Tas, kas atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu. 2. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.