Legal prism · 2026-07-10
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-07-10

Updated: 2026-07-10 13:32
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (40)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
From customs to consumers: practical aspects of importing and placing cosmetic products on the market 🔗
On July 2, 2026, the Vilnius Department of the National Public Health Centre under the Ministry of Health (NVSC) held a remote public consultation, “From customs to consumers: practical aspects of importing and placing cosmetic products on…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Kiti su muitinės vykdomomis funkcijomis susiję reikalavimai asmenims 1. Visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir…
33 straipsnis. Kiti su muitinės vykdomomis funkcijomis susiję reikalavimai asmenims 1. Visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus. 2. Visi asmenys, vykdydami muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus, privalo nedelsdami neatlygintinai pateikti muitinės įstaigai visą turimą informaciją, dokumentus (jų kopijas) ir kompiuterinius duomenis apie muitų teisės aktų pažeidimus, nekliudyti muitinės pareigūnams naudotis teisės aktų suteiktais įgaliojimais, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti muitinės įstaigų atliekamuose šių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimuose. 3. Lietuvos Respublikos teisėsaugos bei kitos valstybės institucijos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės įstaigoms visą turimą informaciją ir dokumentus apie rengiamus, daromus arba padarytus pažeidimus, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso muitinės kompetencijai. 4. Transporto infrastruktūros, kuri naudojama keleiviams ir (arba) prekėms (įskaitant pašto siuntas) pervežti į trečiąsias šalis ir iš jų į Lietuvos Respubliką, valdytojai, sandėlių, terminalų ir logistikos (prekių perkrovimo) centrų valdytojai, taip pat vamzdynų ir elektros perdavimo linijų, sujungtų su atitinkamais trečiųjų šalių infrastruktūros objektais, valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas muitinei užtikrinti gabenamų prekių muitinės priežiūrą bei tikrinti prekių gabenimo apskaitos duomenis ir dokumentus. 5. Muitinės pareikalavimu asmenys turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių (mėginių) ėmimo vietas, taip pat tinkamai paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių (mėginių) ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia asmenys, kurių prekės tikrinamos. 6. Muitinės pareikalavimu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes bei dokumentus ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą. IV SKYRIUS VEIKSNIAI, KURIAIS REMIAMASI TAIKANT IMPORTO IR EKSPORTO MUITUS BEI KITUS MUITINĖS ADMINISTRUOJAMUS MOKESČIUS PIRMASIS SKIRSNIS MUITŲ TARIFAS
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos 1. Prekės turi būti pateikiamos muitinei: 1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose; 2) Muitinės departamento…
46 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos 1. Prekės turi būti pateikiamos muitinei: 1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose; 2) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus atitinkančiose muitinio tikrinimo vietose, pasienio kontrolės punktuose, jūrų, upių ir oro uostuose, geležinkelio stotyse, laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose, kur neveikia muitinės postai, jeigu į šias vietas atgabenamos prekės arba atvyksta keleiviai iš trečiųjų šalių ir jeigu šiose vietose gali būti atliekami muitinės formalumai; 3) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės viršininko nustatytose muitinio tikrinimo vietose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, kuriose gali būti atliekami muitinės formalumai; 4) judančiose transporto priemonėse, kuriose muitų teisės aktų nustatytais atvejais atliekami muitinės formalumai. 2. Jeigu muitinė sutinka, prekėmis disponuojančio asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei tokio asmens pageidaujamoje vietoje, jeigu ši vieta tinkama atitinkamų prekių ir jas gabenančių transporto priemonių muitiniam tikrinimui atlikti. Tokiais atvejais prekėmis disponuojantis asmuo privalo atlyginti visas su prekių muitiniu tikrinimu jo pageidaujamoje vietoje susijusias muitinės išlaidas. 3. Asmenys, pageidaujantys, kad jų teritorijose arba patalpose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, būtų nuolat arba laikinai atliekami muitinės formalumai, muitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Muitinės departamentui arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotai muitinės įstaigai atitinkamą prašymą. Patenkinus prašymą, muitinei panaudos pagrindais turi būti suteiktos tarnybinės, buitinės ir kitos muitinės formalumams atlikti reikalingos patalpos, teritorija bei techninės priemonės. 4. Prekės gali būti pateikiamos muitinei tik tose muitinio tikrinimo vietose, kurias aptarnaujančių muitinės įstaigų kompetencijai priklauso tikrinti atitinkamas prekes ir jas gabenančias transporto priemones.
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas 29 straipsnis (statute)
29 straipsnis. Muitinės veiklos kontrolė Muitinės veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir pagal kompetenciją kitos Europos Sąjungos bei…
29 straipsnis. Muitinės veiklos kontrolė Muitinės veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir pagal kompetenciją kitos Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos institucijos. III SKYRIUS ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
Analysis
Legal question

Does the presentation of goods to customs and compliance with customs requirements by an importer of cosmetic products, in itself, preclude subsequent liability for placing those products on the Lithuanian consumer market?

Legal basis

Article 46 of the Law on Customs of the Republic of Lithuania merely specifies the places where goods must be presented to customs, while Article 33 requires persons to comply with decisions of customs authorities and lawful requirements of customs officials. These provisions establish a narrower rule: compliance with customs procedures is a mandatory stage of import control, but the evidence submitted does not show that it amounts to final confirmation of a cosmetic product’s conformity or safety for the market.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not “customs cleared the goods, therefore they may be sold”, but rather “customs inspection resolves only matters within customs competence”. It is risky for an importer to rely on completion of customs procedures as the sole proof of conformity for the consumer market, because the precise requirements for placing cosmetics on the market are not disclosed by the evidence submitted and should be assessed separately under the specific product safety or cosmetics regulatory regime.

📄 Original — LNK.LT
Will Baranovas be able to seek a Seimas seat again? The election commission has questions 🔗
Lithuania’s Central Electoral Commission has raised questions about whether Social Democrat MP Ruslanas Baranovas can run in the Seimas election in the northern Nalšia constituency, with commission chair Lina Petronienė saying such a…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Paklausimas dėl Rinkimų kodekso pažeidimo Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje…
77 straipsnis. Paklausimas dėl Rinkimų kodekso pažeidimo Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl rinkimų galutinių rezultatų toje rinkimų apygardoje nustatymo arba dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui. Į šiame straipsnyje nurodytus terminus įskaitomos ir ne darbo dienos.part_0be725b9a28b415790f62ad1341aaf9f Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1797, 2003-10-28, Žin., 2003, Nr. 108-4815 (2003-11-19)
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos…
5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje. Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo išvadą praneša Seimui. 5(1) straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos garantijos Konstitucinio Teismo savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo kitų institucijų užtikrina jam įstatymo laiduojamos finansinės, materialinės-techninės bei organizacinės garantijos. Konstitucinis Teismas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto užtikrinus jam galimybę nepriklausomai ir deramai atlikti konstitucinės priežiūros funkcijas. Išlaidų sąmatą tvirtina Konstitucinis Teismas, kuris taip pat savarankiškai disponuoja jam paskirtomis lėšomis. Pastatai ir kitas turtas, kuriuo naudojasi Konstitucinis Teismas, yra valstybės nuosavybė, perduota Konstituciniam Teismui valdyti, naudotis bei disponuoti turto patikėjimo teisėmis. Be Konstitucinio Teismo sutikimo šis turtas negali būti paimtas nei perduotas kitiems subjektams. Konstitucinis Teismas taip pat savarankiškai ir nepriklausomai vykdo informacinį bei organizacinį savo veiklos aprūpinimą. Riboti šio įstatymo nustatytas teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines-technines ir kitas Konstitucinio Teismo veiklos sąlygas yra draudžiama. II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 papildymo 41-1 straipsniu ir 42, 65, 66, 67, 67-1, 76 straipsnių pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analysis
Legal question

The specific issue is not merely whether Ruslanas Baranovas may stand as a candidate politically, but whether the CEC has a legal basis to register a candidate in a situation where doubts arise as to the powers of a Member of the Seimas and a possible attempt to seek a renewed mandate within the same electoral situation.

Legal basis

The provisions submitted directly indicate only the mechanism under Article 77 of the Law on the Constitutional Court: an inquiry may be submitted as to whether, in preparing and conducting Seimas elections in a particular constituency, the Electoral Code was breached. This means that the strongest legal route is not an abstract political assessment by the CEC, but the formulation of the issue as a concrete problem of the application or breach of the Electoral Code in a specific constituency; the evidence submitted does not establish any rule restricting the right to stand as a candidate.

Practical significance

In practice, the CEC would run a risk if it refused to register the candidate solely on the basis of uncertainty arising from a situation said to have occurred “for the first time”, since the evidence submitted does not point to a clear rule prohibiting candidacy. The stronger argument at this stage is procedural: if the doubt concerns the legality of the election in the specific Nalšia Northern constituency, it should be linked to a review of a breach of the Electoral Code under Article 77 of the Law on the Constitutional Court, rather than to a broad CEC discretion that does not follow from the provisions submitted.

📄 Original — digin.lt
OnePlus warranties in Europe are raising more and more questions - Digin 🔗
Imagine unboxing a pair of wireless earbuds that stop working months earlier than expected, only to be told they are already considered obsolete. Across Reddit threads, tech forums, and a growing number of complaints, European OnePlus…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.3641 straipsnis (statute)
6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas…
6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. 2. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant: 1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų; 2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą; 3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui. 3. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytąsias. 4. Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. 5. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. 6. Vartotojas turi teisę sustabdyti prekės kainos ar jos dalies mokėjimą, iki pardavėjas įvykdys šiame skirsnyje nustatytas pardavėjo pareigas. 7. Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. 8. Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125, 6.228-1, 6.228-12, 6.228-14, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.228-17, 6.2 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Kodekso papildymas 6.3641 straipsniu Papildyti Kodeksą 6.3641 straipsniu: „6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1…
16 straipsnis. Kodekso papildymas 6.3641 straipsniu Papildyti Kodeksą 6.3641 straipsniu: „6.3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. 2. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant: 1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų; 2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą; 3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui. 3. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytąsias. 4. Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. 5. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. 6. Vartotojas turi teisę sustabdyti prekės kainos ar jos dalies mokėjimą, iki pardavėjas įvykdys šiame skirsnyje nustatytas pardavėjo pareigas. 7. Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. 8. Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.“
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.3644 straipsnis (statute)
6.3644 straipsnis. Prekės kokybės garantijos (komercinės garantijos) ypatumai 1. Prekės kokybės garantija (komercinė garantija) – pardavėjo arba gamintojo (garanto)…
6.3644 straipsnis. Prekės kokybės garantijos (komercinės garantijos) ypatumai 1. Prekės kokybės garantija (komercinė garantija) – pardavėjo arba gamintojo (garanto) įsipareigojimas vartotojui, papildomas prekės garantijai pagal įstatymą, grąžinti sumokėtą kainą ar pakeisti, pataisyti prekes ar teikti jų priežiūros paslaugas, jeigu prekės neatitinka kokybės garantijos dokumente arba reklamoje, paskelbtoje sudarant sutartį arba iki jos sudarymo, išdėstytų sąlygų ar kitų reikalavimų, nesusijusių su nustatytaisiais šio kodekso 6.363 straipsnyje. Šiame straipsnyje gamintoju laikomas prekių gamintojas, prekių importuotojas į Europos Sąjungą ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekės ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą. 2. Prekės kokybės garantija įpareigoja garantą pagal sąlygas, kurios nustatytos kokybės garantijos dokumente ir susijusioje reklamoje, paskelbtoje sudarant sutartį arba iki jos sudarymo. Jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, kai gamintojas suteikia vartotojui kokybės garantiją dėl prekės patvarumo tam tikru laikotarpiu, gamintojas yra tiesiogiai atsakingas vartotojui už prekės pataisymą arba pakeitimą pagal šio kodekso 6.3642 straipsnį visą šios garantijos galiojimo laikotarpį. Gamintojas kokybės garantijos dėl prekės patvarumo dokumente gali vartotojui siūlyti palankesnes sąlygas. 3. Jeigu kokybės garantijos dokumente nustatytos sąlygos vartotojui yra ne tokios palankios kaip nurodytosios susijusioje reklamoje, taikomos reklamoje nurodytos sąlygos, išskyrus atvejus, kai iki sutarties sudarymo reklama buvo ištaisyta tokiu pačiu ar panašiu būdu, kaip buvo paskelbta. 4. Kokybės garantijos dokumentas turi būti pateikiamas vartotojui patvariojoje laikmenoje ne vėliau kaip pristatant prekes. Kokybės garantijos dokumentas turi būti išreikštas aiškia ir suprantama kalba. Jame turi būti nurodyta visa ši informacija: 1) aiškus pareiškimas, kad dėl netinkamos prekės kokybės vartotojas pagal įstatymą turi teisę reikalauti iš pardavėjo užtikrinti nemokamą šio kodekso 6.3641 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimą ir kad prekės kokybės garantija neturi įtakos šių teisių įgyvendinimui; 2) garanto pavadinimas ir adresas; 3) procedūra, kurios turi laikytis vartotojas, kad būtų užtikrintas prekės kokybės garantijos įvykdymas; 4) prekė, kuriai taikoma kokybės garantija; 5) prekės kokybės garantijos sąlygos. 5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti prekės kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Analysis
Legal question

Can a manufacturer or seller defeat a consumer’s claim concerning defective headphones by asserting that the product is already considered “obsolete” and offering a voucher instead of ensuring conformity?

Legal basis

Article 6.3641(1) of the Civil Code provides that where goods do not meet quality requirements, the consumer has the right to require that the goods be brought into conformity or that the price be reduced proportionately. Article 6.3644(1) of the Civil Code defines a commercial guarantee as an additional undertaking by the seller or manufacturer to the consumer. The stronger argument, therefore, is that a criterion based on “obsolescence” or an internal warranty policy cannot, in itself, extinguish the statutory remedies for lack of conformity.

Practical significance

In practice, the focus of the dispute would not be whether OnePlus marks the product as obsolete in its internal system, but whether the specific goods failed to meet the applicable quality requirements and which remedy under Article 6.3641 of the Civil Code is appropriate. For a professional, the stronger position is to rely on the statutory guarantee rather than the commercial guarantee: a voucher may be a negotiated solution, but the provisions cited do not appear to provide a basis for treating it as a substitute for the consumer’s right to require conformity or a price reduction.

📄 Original — LRT
Budrys says he will keep visiting the regions, but will also brief parliament on foreign policy - LRT 🔗
After returning from the NATO summit in Ankara, foreign minister-designate Kęstutis Budrys presented the new government's foreign policy goals to the Seimas on Thursday, saying he sees no need to list every threat facing Lithuania in the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 84 straipsnis (statute)
84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos…
84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; 5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką; 6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; 7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą; 9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus; 11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą; 12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą; 13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais; 14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; 15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius; 16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką; 19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus; 21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę; 22) skiria valstybinius apdovanojimus; 23) teikia malonę nuteistiesiems; 24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 96 straipsnis (statute)
96 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi…
96 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
Analysis
Legal question

Must the foreign-policy section of the Government Programme specifically enumerate all threats to Lithuania, or are political objectives sufficient where foreign policy is constitutionally conducted jointly with the President?

Legal basis

Article 84 of the Constitution provides that the President “decides the main issues of foreign policy” and conducts foreign policy together with the Government; accordingly, the Programme cannot be assessed as the sole or exhaustive catalogue of threats. Article 96 of the Constitution also means that the Government and ministers are politically accountable to the Seimas, and the Seimas may therefore require explanations regarding the direction of foreign policy even if specific threats are not listed in the Programme.

Practical significance

The stronger argument is not that the Programme must list all threats, but that the Government must be able to justify before the Seimas its chosen foreign-policy direction and its compatibility with the President’s constitutional competence. The practical risk for a minister arises where political objectives remain overly abstract: legally, this is not necessarily a defect in the Programme, but from the perspective of parliamentary accountability it weakens the answer to the question of the criteria by which the Government will respond to specific security threats.

📄 Original — Bernardinai.lt
Court releases political analyst V. Laučius from criminal liability over drunk driving 🔗
A Vilnius district court on Thursday released journalist and political analyst Vladimiras Laučius from criminal liability under a surety arrangement for driving while intoxicated, with his former wife Loreta acting as guarantor for one…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį…
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. 2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 3. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 4. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. 5. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. 6. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. 7. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 9. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Analysis
Legal question

The specific issue is not whether drink-driving is criminal, but whether, in a situation falling under Article 2811 of the Criminal Code, the court may apply release on surety under Article 40 of the Criminal Code instead of entering a conviction, and discontinue the case.

Legal basis

Article 2811 of the Criminal Code criminalises the driving of a motor vehicle where a blood alcohol concentration of 1.51 per mille or more has been established. Accordingly, the factual core apparent from the news report falls within the sphere of criminal liability, not merely administrative liability. The excerpt from Article 40 of the Criminal Code indicates that release on surety is a matter of judicial discretion, available only for certain categories of offences and where there is a suitable surety-worthy person.

The excerpt provided does not disclose all the conditions of this legal mechanism, so broader conclusions as to whether they were proved in this case would not be well-founded.

Practical significance

The practical point is that, in such a case, the stronger defence argument is not to deny the criminal act, but to focus the conditions for applying Article 40 of the Criminal Code on the individual, the surety, and the court’s discretion. For a professional, the risk lies in treating the discontinuance of the case, publicly or procedurally, as a decriminalisation of the conduct: on the basis provided, the criminal nature of the conduct remains, but liability is not imposed individually because of the release-on-surety mechanism.

📄 Original — Respublika
Court refuses to order detention for Antanas Kandrotas-Celofanas, who may have left for Belarus 🔗
The Vilnius City District Court said on Thursday it had rejected prosecutor Indrė Zubavičiūtė’s request to detain Antanas Kandrotas, known as Celofanas, who is on trial in several cases and may have left for Belarus. The request was made…
Fact-check:
✅ ConfirmedNeapykantos kurstymą pagal seksualinę orientaciją Lietuvoje reguliuoja baudžiamoji teisė
🟡 IncompleteViešosios tvarkos pažeidimas (smurtas prieš asmenį viešoje vietoje) Lietuvoje baudžiamas laisvės atėmimu
⚪ UnverifiedLaisvės atėmimo bausmė dėl dalyvavimo 2021 m. riaušėse prie Seimo – keturi metai; dėl finansinių nusikaltimų – pusketvirtų metų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 122 straipsnis (statute)
122 straipsnis. Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos 1. Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų…
122 straipsnis. Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos 1. Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. 2. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. 3. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. 4. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 1991 straipsnio 2 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 2532 straipsnio 1 dalyje, 2601 straipsnio 2 dalyje, 2661 straipsnio 1 dalyje, 2672 straipsnio 1 dalyje ir 2764 straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. 5. Be to, suėmimo pagrindas yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo. 6. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. 7. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų. 8. Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 233 straipsnis (statute)
233 straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje 1. Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda…
233 straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje 1. Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo ar bylų sujungimo klausimas. 3. Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus. Šioje nutartyje taip pat gali būti nurodoma bylos nagrinėjimo vieta ir laikas arba priimamas sprendimas nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką. Jeigu kaltinamasis, kaip numatyta šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje, yra pareiškęs sutikimą, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisėjas gali nuspręsti į teisiamąjį posėdį šaukti tik kaltinamąjį ir jo gynėją, o kitiems proceso dalyviams tik pranešti apie paskirto posėdžio laiką ir vietą ir jų teisę dalyvauti posėdyje. Šis teisėjo sprendimas netrukdo teismui vėliau nuspręsti atlikti išsamų įrodymų tyrimą. 4. Be to, teisėjas ta pačia nutartimi išsprendžia gautus prašymus, taip pat nusprendžia dėl gynėjo paskyrimo, vertėjo iškvietimo, kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą, ir kitų procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, neviešo bylos nagrinėjimo. 5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 98 straipsnis (statute)
98 straipsnis. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimas Įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas…
98 straipsnis. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimas Įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. VII skyrius Baudžiamojo proceso terminai 99 straipsnis. Terminų paskirtis Baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką. Įstatymų numatytais atvejais terminus gali nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ir teismas. 100 straipsnis. Terminų skaičiavimas 1. Baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas. 2. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu. 3. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. 4. Jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena. 5. Sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Kai pasibaigia šio Kodekso 127 straipsnyje numatyti laisvės apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Tai privaloma net ir tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dieną. 101 straipsnis. Terminų laikymasis 1. Proceso veiksmai atliekami laikantis šio Kodekso nustatytų terminų. Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas iki termino pabaigos įteiktas paštui, o sulaikytų arba suimtų asmenų paduotas skundas ar kitoks dokumentas įteiktas kalinimo vietos administracijai. 2. Kai yra pagrindas, terminai šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti sustabdyti arba pailginti. 102 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas 1. Praleistas terminas įstatymų numatytais atvejais gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. 2. Suinteresuoto asmens prašymu sprendimo, kuris apskųstas praleidus nustatytą terminą, vykdymas gali būti sustabdytas šiame Kodekse numatytais atvejais iki to laiko, kai bus išspręstas praleisto termino atnaujinimo klausimas. VIII skyrius Proceso išlaidos ir jų atlyginimas 103 straipsnis. Proceso išlaidos Proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) gynėjams išmokami pinigai, jeigu gynėjai dalyvavo procese pagal paskyrimą; 4 punktas netenka galios nuo 2005 m. gegužės 1 d. 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. 104 straipsnis. Proceso išlaidų atlyginimas 1 dalies redakcija iki 2005 m. gegužės 1 d. 1. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui, paskirtam gynėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 1 dalies redakcija nuo 2005 m. gegužės 1 d. 1. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. 105 straipsnis. Proceso išlaidų išieškojimas 1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. 2. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. 3. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. 4. Išlaidos, atsiradusios dėl tyrimo ar nagrinėjimo atidėjimo, nes kas nors iš proceso dalyvių be svarbios priežasties neatvyko, išieškomos iš neatvykusio proceso dalyvio. 5. Kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. 7. Kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. 106 straipsnio redakcija iki 2005 m. gegužės 1 d. 106 straipsnis. Advokato darbo apmokėjimas 1. Jeigu advokatas procese dalyvavo kaip gynėjas pagal paskyrimą, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, nusprendžia, kokio dydžio atlyginimą kaltinamasis turi sumokėti už advokato paslaugas. 2. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 3. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šiuo atveju išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. 4. Jeigu procesas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo metu, už advokato paslaugas atlyginama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatyta tvarka. 5. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui – advokatui už paslaugas atlyginama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. 106 straipsnio redakcija nuo 2005 m. gegužės 1 d.
Analysis
Legal question

Whether the mere possibility that the accused may have left for Belarus is sufficient to justify detention under Article 122 of the Code of Criminal Procedure, where the case concerns a breach of public order rather than an offence carrying, by its nature, the most severe sanction.

Legal basis

Article 122(1) of the Code of Criminal Procedure links detention not to the abstract seriousness of the charge, but to a reasonable belief that the person will abscond or go into hiding, obstruct the proceedings, or commit new acts specified in paragraph 4 of that Article. Accordingly, it is not enough for the prosecutor’s application to show that the person may be abroad; it must be demonstrated that this fact specifically translates into a procedural risk.

Correction

The statement that a breach of public order is punishable by imprisonment in Lithuania is incomplete. More precisely, under Article 284 of the Criminal Code, this offence may be punishable by community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years; imprisonment is therefore neither the only nor an automatic sanction.

Practical significance

In this situation, the stronger argument is not “Belarus equals detention”, but the test under Article 122 of the Code of Criminal Procedure: whether there is specific evidence of hiding, evasion of the proceedings, or obstruction. The defence should emphasise the alternative sanctions under Article 284 of the Criminal Code and require an individualised justification of risk; for the prosecution, a mere geographical fact, without a link to procedural conduct, will be a weak basis for detention.

📄 Original — JP.lt
Drug smugglers sentenced to 8 and 11 years in prison 🔗
Kaunas Regional Court sentenced E.K. to eight years and D.Š. to 11 years in prison for drug smuggling, the Prosecutor General’s Office said.
Fact-check:
🟡 IncompleteNarkotikų kontrabanda bausčiama laisvės atėmimu (8-11 metų terminas)
🟡 IncompleteNeteisėtas narkotinių medžiagų disponavimas be platinimo tikslo bausčiamas pinigine bausda
🟡 IncompleteTeismo nuosprendis skund žiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2601 straipsnis (statute)
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per…
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 6. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. 7. Už šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 8. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai gabentą ar siųstą be tikslo platinti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 260 straipsnis (statute)
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar…
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 259 straipsnis (statute)
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno…
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. 260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.
Analysis
Legal question

The specific issue is not whether drug smuggling is generally punishable by imprisonment, but under which qualifying element of Article 2601 of the Criminal Code, together with possession of a very large quantity under Article 260 of the Criminal Code, the court could justify sentences of 8 and 11 years.

Legal basis

Article 2601 of the Criminal Code links smuggling to the carriage or sending of narcotic or psychotropic substances across the state border of the Republic of Lithuania without presenting them for customs control, otherwise evading such control, or without authorisation. However, the sentencing range depends on quantity and intent to distribute: a small quantity without intent, a quantity with intent to distribute, and a large quantity are assessed differently. Article 260 of the Criminal Code separately criminalises possession with intent to distribute or possession of a very large quantity; therefore, in this case, the legally significant issue is not merely the border-crossing element, but also the classification of the quantity.

Correction

The statement regarding the fine imposed on I. K. is also incomplete: Article 259 of the Criminal Code, for possession without intent to distribute, provides not only for a fine but, alternatively, for arrest or imprisonment of up to two years, while the lesser part of the provision also allows for milder forms of legal response. It would be more accurate to say that, in the specific case, the court chose a fine, but the provision itself does not limit liability to a monetary sanction alone.

Practical significance

In practice, the stronger argument concerns legal classification rather than sentence length alone: when analysing such a judgment, the elements of Articles 2601 and 260 of the Criminal Code must be cited together, because the severity of the sentence is determined by quantity, intent to distribute, and the concurrence of criminal offences. For a professional, it is risky to treat a news summary as a legal conclusion, because in an appellate or public assessment the essential point of dispute will be precisely whether the qualifying elements have been proved that permit a move from general smuggling to a stricter sentencing range.

📄 Original — tv3.lt
Drunk drivers crash into poles and barriers in Vilnius 🔗
Several crashes involving drunk drivers were reported in Vilnius: early in the morning, a Volvo driven by an intoxicated man hit a pole on Žvejų Street; later, a MAN vehicle driven by another drunk man struck road barriers on Savanorių…
Fact-check:
🟡 IncompleteBaudžiamoji atsakomybė numatyta, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilio neblaivumas
✅ ConfirmedUž vairavimą su 1,51+ promilio neblaivumu baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Analysis
Legal question

The specific issue is whether drivers found to have blood alcohol levels of 1.57 and 2.37 per mille incur liability solely for driving after reaching the criminal intoxication threshold under Article 2811 of the Criminal Code, or whether the consequences of the accident must also be separately proved under Article 281 of the Criminal Code.

Legal basis

Article 2811 of the Criminal Code links criminal liability to the act of driving a motor vehicle itself where “intoxication of 1.51 per mille or more” is established; accordingly, 1.57 and 2.37 per mille fall within the scope of that provision. The excerpt from Article 281 of the Criminal Code reflects a different legal construction: there must be a breach of road traffic safety or vehicle operation rules and a causal link with the traffic accident, so the mere fact of intoxication is not sufficient for that classification.

Correction

It is inaccurate to say that criminal liability arises only where “more than 1.51 per mille” is established, because Article 2811 of the Criminal Code sets the threshold at “1.51 per mille or more”. A more precise formulation would be: criminal liability under Article 2811 of the Criminal Code arises from exactly 1.51 per mille, including all higher readings.

Practical significance

In practice, the stronger and more direct argument for classifying the first two episodes is Article 2811 of the Criminal Code, because it rests on an objective per mille threshold rather than on proving the consequences of the accident. Article 281 of the Criminal Code should be invoked only where the case clearly establishes specific breaches of the Road Traffic Rules, their causal link, and the consequences required by the provision; otherwise, there is a risk of artificially expanding the legal classification merely from the fact that the car struck a pole or barriers.

📄 Original — 77.lt
Blow to another mayor: Court of Appeal finds P. Isoda guilty in the “receipt” case 🔗
The Lithuanian Court of Appeal overturned the lower court’s acquittal and found Marijampolė Mayor Povilas Isoda guilty in the so-called “receipt” case, ruling that the evidence was sufficient to establish that criminal offenses had been…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 364 straipsnis (statute)
1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar…
1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas 145 straipsnis (statute)
145 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti…
145 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą 1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytais pagrindais; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 951 straipsnis (statute)
951 straipsnis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai 1. Jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė…
951 straipsnis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai 1. Jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. 2. Gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes. 3. Jeigu ieškovas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismas nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovo pateiktus atsikirtimus teismas turi įvertinti ir priimti nutartį ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atsikirtimų gavimo teisme dienos arba, kai ieškovas nepateikia atsikirtimų, – nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino ieškovo atsikirtimams pateikti pabaigos dienos. Šioje dalyje nurodytą nutartį teismas priima rašytinio proceso tvarka. 4. Jeigu teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ar įvertinęs ieškovo pateiktus atsikirtimus, priima nutartį atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą, ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 5. Pritaikius šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, teismui įstatymuose nustatyti bylos išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos.
Analysis
Legal question

The specific question is whether the appellate court, in the absence of any new rule or precedent referred to in the news report, could reassess the evidence gathered by the court of first instance and move from an acquittal to a finding of guilt.

Legal basis

The materials provided do not identify a directly applicable rule of criminal procedure: Article 364 of the Code of Civil Procedure regulates the reopening of civil proceedings, Article 95¹ of the Code of Civil Procedure concerns abuse of civil procedural rights, and Article 145 of the Law on Administrative Proceedings concerns appeals in administrative cases. Accordingly, the only legally robust conclusion here can be stated at the level of general principle: an appeal is not merely a formal review of the first-instance judgment, but in a criminal case the basis for finding guilt and the limits of the appellate court’s powers would depend on the unprovided provisions of the Code of Criminal Procedure and on the reasoning of the judgment itself.

Practical significance

In practice, the stronger argument now is not that “the court of first instance acquitted”, but whether the appellate court clearly demonstrated why the totality of the same evidence, or evidence additionally assessed, eliminates reasonable doubt. For a professional audience, the key point is to cite not the political context of the “receipt” cases, but the appellate judgment’s reasoning on the sufficiency of the evidence; the vulnerable point in a cassation appeal would be precisely the boundary between permissible reassessment of evidence and an insufficiently reasoned replacement of an acquittal with a conviction.

📄 Original — 15min.lt
France vs Morocco – the most intriguing quarter-final tie? 🔗
Meanwhile, French authorities are preparing for possible unrest in Paris and other major cities, as France is home to a large Moroccan diaspora. Several thousand police officers are reportedly set to be deployed nationwide to help prevent…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais…
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką;“. 3. Pakeisti 7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigą, iš vieno laisvės atėmimo vietų įstaigos padalinio į kitą;“. 4. Pakeisti 7 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų įstaigos į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą, saugo juos per teismo posėdžius;“. 5. Pakeisti 7 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius jų ekstradicijos atvejais, juos deportuojant, perduodant Tarptautiniam baudžiamajam teismui, perduodant pagal Europos arešto orderį, taip pat nuteistuosius perduodant toliau atlikti bausmės;“. 6. Pakeisti 7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja ieškant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabėgusių ar konvojavimo metu pabėgusių asmenų ir juos sulaiko;“.
Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ypatingoji situacija – riaušės, masiniai neramumai, grupiniai veiksmai…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ypatingoji situacija – riaušės, masiniai neramumai, grupiniai veiksmai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušės laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar grupinis pasipriešinimas šios įstaigos administracijai, per kuriuos smurtaujama, padegami objektai, grobiami įkaitai ir atliekami kitokie tyčiniai veiksmai, taip pat laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų asmenų pabėgimas, įkaitų paėmimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys įstaigos vidaus tvarką.“ 2. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sulaikymas – Viešojo saugumo tarnybos funkcijas atliekančio šios tarnybos pareigūno veiksmai, kuriais fiziškai apribojama nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar ją padariusio asmens, pabėgusio iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ar konvojavimo metu, taip pat atsisakančio įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, laisvė siekiant nutraukti neteisėtus tokio asmens veiksmus ir perduoti jį policijos ar kitų kompetentingų įstaigų pareigūnams.“
Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2019 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analysis
Legal question

Is the authorities’ prior deployment of police forces in connection with a football match legally grounded in a specific risk of mass disorder, rather than merely in the abstract size of a diaspora or political sensitivity?

Legal basis

The Lithuanian legal instruments provided do not apply directly to France, but they illustrate the logic of public security law: an “exceptional situation” is associated with riots, mass disorder, or group actions that breach public order or involve resistance to law enforcement officers. Under the proposed amendment to Article 7, the function of the Public Security Service is to suppress such phenomena. Accordingly, the legal basis becomes stronger only where the measures are linked to a real risk of a breach of public order, rather than to the sporting event itself.

Practical significance

The stronger argument here is not the existence of a “large Moroccan diaspora”, but prior incidents and the specific need to prevent mass disorder. A professional analysis should distinguish risk management from ethnic or community-based suspicion. The practical error would be to justify enhanced policing measures solely on a demographic criterion, because under the public security model provided, the legally relevant threshold is the risk of a breach of public order or resistance to law enforcement.

📄 Original — Delfi
Court to announce ruling in “receipt scandal” case of acquitted Marijampolė mayor 🔗
The court’s verdict will take effect immediately. If P. Isoda is found guilty, Lithuania’s Central Electoral Commission will use it as grounds to end his mayoral powers early, as the Election Code provides that a municipal councillor’s or…
Fact-check:
✅ ConfirmedApeliacinio teismo verdiktas šioje byloje įsiteisės iš karto
⚪ UnverifiedJei meras pasmerktas, VRK nutrauks mero įgalias
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 251 straipsnis (statute)
251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar…
251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero…
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo…
13 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar merui dėl Konstitucijai ir (ar) įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas, siekdama išspręsti šių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti argumentuotai išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Savivaldybės taryba, gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą, kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių savivaldybės tarybos narių atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį, kuris atstovaus savivaldybės tarybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras nesulaužė priesaikos ir (ar) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar meras neteko savo įgaliojimų, nepriimamas, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus. IV SKYRIUS SAVIVALDYBĖS TARYBA
Analysis
Legal question

Whether a conviction delivered by an appellate court, which takes effect immediately, in itself provides a sufficient basis for the Central Electoral Commission to terminate the mandate of a directly elected mayor before the end of the term.

Legal basis

The rule of the Electoral Code referred to in the news item links the termination of a mayor’s powers not to the type of sentence or to any political assessment, but to a formal point in time: when a conviction becomes final. The cited regulation in Articles 13 / 251 of the Law on Local Self-Government concerns the loss of powers by decision of the municipal council; therefore, in this situation, the stronger argument is the specific electoral-law basis for the competence of the Central Electoral Commission, if the final judgment is a conviction.

Practical significance

The practical risk for the mayor is not merely reputational or criminal: a conviction here becomes the fact that brings the electoral mandate to an end, rather than a separately considered question of political confidence. For a professional audience, the key point is to cite not the general procedure for loss of office applied by decision of the municipal council, but the Electoral Code condition concerning a final conviction, because that is what determines the automatic nature of the Central Electoral Commission’s action.

📄 Original — Alfa.lt
A. Sireika’s “receipt” case closed: no criminal offense found 🔗
The criminal case involving Šiauliai city council member and well-known basketball coach Antanas Sireika over council expense “receipts” is to be dropped, prosecutors and Lithuania’s Special Investigation Service announced Thursday, saying…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. XXXIV SKYRIUS Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 213 straipsnis (statute)
213 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar…
213 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai ar nesunkūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų. Šį sprendimą prokuroras gali priimti, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų galės vykti sparčiau. Ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų negali būti nutrauktas, jei šiomis veikomis yra padaryta žalos ir dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys. 214 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka 1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu. 2. Šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. 3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ar jo nenutraukti. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. 215 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės 1. Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. 2. Skundui nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas surengia posėdį, į kurį kviečiami įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras. 3. Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima vieną iš šių nutarčių: 1) skundą atmesti; 2) įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą; 3) ikiteisminį tyrimą nutraukti. 4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųsta šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei skundas atmetamas, pakartotinį skundą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali paduoti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po ankstesnio skundo išnagrinėjimo. 5. Per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Termino pratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai. 216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. 2. Nutarime turi būti šio Kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės. 217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka 1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 2. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 3. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 6 punkte numatytu atveju, kol nesibaigė laidavimo terminas, padaro naują nusikalstamą veiką arba jei laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 4. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 5. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. XVI skyrius Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu 218 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pabaiga 1. Prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jiems gali būti pranešama per spaudą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Gali būti supažindinama įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Tais atvejais, kai kopija neįteikiama, prokuroras nustato terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. 3. Kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali jam pavesti atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus. 4. Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. 5. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikia trumpą rašytinę atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, jeigu prokuroras nenurodo kitaip. 6. Atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą. 219 straipsnis. Kaltinamojo akto turinys Kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. 220 straipsnis. Kaltinamojo akto perdavimas teismui 1. Kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. 2. Prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Jei kaltinamasis yra nepilnametis, prokuroras teismui turi perduoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių tyrimo medžiagą. Prokuroras neturi teisės neperduoti teismui tos bylos medžiagos, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu. 3. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą. 4. Kaltinamojo akto nuorašą prokuroras taip pat įteikia kaltinamajam. 5. Jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos. V dalis Bylų procesas pirmosios instancijos teisme XVII skyrius Teismo sudėtis ir teismingumas 221 straipsnis. Teismo sudėtis 1. Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją. 2. Apygardų teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja šio Kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties teismas. 222 straipsnis. Atsarginis teisėjas 1. Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, šį pakeičia. 2. Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą trijų teisėjų kolegijoje, nereikalauja kartoti teismo veiksmų arba vieno teisėjo nagrinėjamoje byloje to nenusprendžia pats, byla nagrinėjama toliau. 223 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 216 straipsnis (statute)
216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai…
216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. 2. Nutarime turi būti šio Kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat civilinio ieškinio, turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės.
Analysis
Legal question

Did the breaches relating to the reimbursement of a council member’s expenses in this situation cross the threshold of administrative or political assessment and amount to the offence of abuse of office under Article 228 of the Criminal Code?

Legal basis

Article 228 of the Criminal Code requires not merely improper conduct in the performance of duties, but abuse of official position or exceeding of powers by a civil servant or equivalent person, resulting in substantial harm. Article 216 of the Code of Criminal Procedure means that a decision to discontinue an investigation must state not only the conclusion, but also the substance of the alleged criminal act, the grounds for discontinuance and the reasons for it. From a professional standpoint, the key document here will therefore be the decision itself, not merely the prosecution service’s public statement.

Practical significance

Following such an outcome, the stronger argument is not that there were no irregularities in the “receipts” situation, but that the material presented did not elevate the case to the level of the constituent elements of Article 228 of the Criminal Code. In practice, this means that in assessing analogous cases, the decisive issue will not be disorder in the reimbursement arrangements as such, but the provable form of abuse, the exceeding of the limits of authority and the criterion of substantial harm; without these elements, criminal liability becomes weaker than non-criminal forms of accountability.

📄 Original — Lietuvos Respublikos prokuratūra
Suspicions Brought and Other Decisions Made in Pre-Trial Investigations into Council Members’ Actions | Prosecutor General’s Office of the Republic of Lithuania 🔗
In pre-trial investigations conducted by the Special Investigation Service (STT) and led by prosecutors into possible abuse by municipal council members in the use of funds allocated to cover expenses related to their council duties…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. XXXIV SKYRIUS Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 183 straipsnis (statute)
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda…
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

The specific point in dispute is not whether a council member improperly accounted for expenses, but whether the use of activity-related expenses may be classified as abuse of office, misappropriation of property, or fraud where the funds were allocated specifically for the performance of the council member’s functions.

Legal basis

Article 228 of the Criminal Code links abuse of office to the use of official position, or exceeding official powers, by a civil servant or equivalent person, and to substantial harm caused to the State or to a legal or natural person. The core of Article 183 of the Criminal Code is the misappropriation of another’s property that was entrusted to the person or was in that person’s possession, while the core of Article 182 is deception by which another’s property or property right is acquired. The distinction in legal classification will therefore depend on whether the investigation seeks to prove a breach of official interests, the conversion of entrusted funds into one’s own property, or the fraudulent use of the reimbursement mechanism.

Practical significance

In practice, the prosecution’s strongest argument will not be merely improper receipts or formal accounting deficiencies, but the link between a specific payment, the status of the council member, and the actual mechanism by which material benefit was obtained. For the defence, it is critical to distinguish an administrative or accounting breach from criminal deception or misappropriation: if it is not clearly shown that the funds were obtained or retained by deception, or converted into one’s own property, a breach of the reimbursement procedure alone does not in itself satisfy all elements of Articles 182, 183, or 228 of the Criminal Code.

📄 Original — Vilniaus miesto savivaldybė
Third phase of stormwater network reconstruction begins on Gedvydžiai Street 🔗
The third phase of the stormwater drainage network reconstruction on Gedvydžiai Street begins on July 9, 2026.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
11. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinkamumo kriterijai: 1) geriamojo vandens tiekimo ir (arba)…
11. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinkamumo kriterijai: 1) geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir teisė į ją yra registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre; 2) geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninė būklė atitinka Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 3) geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra prijungta prie savivaldybei ar viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, ir (ar) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
19. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas norėdamas atlikti…
19. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas norėdamas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui), abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas galėtų atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. Abonentas ar vartotojas informuojamas, kad per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ir (arba) atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo 8 iki 20 valandos į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas 33 straipsnis (statute)
33 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymas 1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų…
33 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymas 1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis nediskriminavimo ir šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytais principais. 2. Vadovaudamasi šiuo įstatymu ir savo patvirtintomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti apskaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje. 4. Geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal savivaldybių tarybų patvirtintus infrastruktūros plėtros planus ir veiklos planus, parengtus pagal aplinkos ministro tvirtinamas geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles. Veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir tvirtinami geriamojo vandens tiekėjo arba paviršinių nuotekų tvarkytojo valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – savivaldybės vykdomosios institucijos). Veiklos planuose aprašoma vykdoma veikla, nuosavybės teise valdomas turtas, veiklos kryptys, reikalingos investicijos, infrastruktūros eksploatavimo sąlygos, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, aplinkos taršos mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonės ir įgyvendinus šias priemones geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo planuojamų eksploatacinių sąnaudų ir pardavimo pokyčiai, nurodomas lėšų poreikis veiklos planams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir prognozuojamas poveikis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms, pateikiama kita informacija, reikalinga patikimam ir saugiam abonentų ir vartotojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis užtikrinti. 5. Geriamojo vandens tiekėjai, garantiniai vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai investicijas privalo derinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Jeigu geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijos nesuderintos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti. 6. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, kuri nustatyta reorganizuotiems viešiesiems vandens tiekėjams iki regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau kaip 3 metus nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo dienos. 7. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įsteigtam regioniniam viešajam vandens tiekėjui taikomi investicijų planavimo kriterijai: 1) investicijos į prijungto viešojo vandens tiekėjo naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neturėtų būti mažesnės už prijungto viešojo vandens tiekėjo iki prijungimo turėtas investicijų iš nuosavų finansavimo šaltinių lėšas (3 paskutinių metų lėšų, skirtų investicijoms, vidurkis); 2) investicijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai atnaujinti skiriamos proporcingai eksploatuojamiems geriamojo vandens ir nuotekų tinklų ilgiams, ilgalaikio turto amžiui, nusidėvėjimo lygiui ir reguliuojamo turto vertei; 3) investicijos geriamojo vandens kokybei gerinti skiriamos proporcingai geriamojo vandens kokybės rodiklių nuokrypiams, įvertinus geriamojo vandens kokybės parametrus ir jų poveikį žmonių sveikatai; 4) prijungto viešojo vandens tiekėjo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui investicijų grynoji nauda (sumažintos veiklos sąnaudos, turinčios įtakos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos mažėjimui), Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka paskirstoma viešajam vandens tiekėjui ir jo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gaunantiems vartotojams ir abonentams; 5) regioniniam viešajam vandens tiekėjui Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos gali būti skiriama papildoma investicinė grąža, jeigu lėšos, skirtos prijungto viešojo vandens tiekėjo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai atnaujinti viršija šios dalies 1 punkte nustatytą vidurkį. 8. Geriamojo vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais: 1) vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, numatomos būtinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos; 2) vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisyklėmis, nustatoma licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė; 3) atsižvelgiant į šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža; 4) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka suderinamos investicijos; 5) vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašu, nustatomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodikliai; 6) regioniniam viešajam vandens tiekėjui Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma papildoma investicijų grąža. 9. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina nustatoma remiantis šiais principais: 1) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka suderinamos investicijos; 2) numatomos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudos, tiesiogiai susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla; 3) atsižvelgiant į šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatoma protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, susijusi su paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų abonentams organizavimo veikla. 10. Nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos abonentams (išskyrus vartotojus) nustatomos atsižvelgiant į išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. 11. Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Kartu su teikiamais derinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi bazinių kainų projektus, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, vadovaudamasi šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais, vertina, ar kainos padengia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytus efektyvumo rodiklius atitinkančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas, įskaitant investicijų grąžą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Nustatydama kainas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą, nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo efektyvumo rodiklius. 12. Pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos lygios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms. 13. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos perskaičiuojamos kiekvienais metais. Bazinės kainos neperskaičiuojamos, jeigu išlaikomi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatyti kriterijai. Perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, perskaičiuotos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos galioja 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos. 14. Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektą, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Su teikiamais derinti perskaičiuotų kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir perskaičiuotas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas. Jeigu pateikti ne visi duomenys ir (arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų perskaičiavimo terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. 15. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustatydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Duomenys gaunami iš Valstybės duomenų agentūros. Įvertinusi, kad nustačius naujas paslaugų kainas vartotojų mokama suma už paslaugas viršys 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinę, kiekvienais metais perskaičiuotą kainą, atitinkančią 4 procentus vidutinių šeimos pajamų. 16. Geriamojo vandens tiekėjų veiklos, šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų principų įgyvendinimą ir vertinimą, ar, nustačius naujas kainas, vartotojų mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų, atitinkamoje savivaldybėje kiekvienais metais, iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos, atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi savo patvirtintu geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašu ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Apie vertinimo rezultatus Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 10 darbo dienų nuo atlikto vertinimo informuoja reikiamą savivaldybę ir Aplinkos ministeriją. 17. Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą laikotarpį, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis. 18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją. Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai. 19. Abonentai ir vartotojai į kategorijas skirstomi atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdus, ekonomiškai pagrįstus abonentų sprendimus dėl eksploatuojamos infrastruktūros atsisakymo ir nuotekų perdavimo tvarkyti nuotekų tvarkytojui, siekiant mažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, atsiskaitymą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (bute ar kitose patalpose, įvade), sezoniškumą. 20. Jeigu geriamojo vandens tiekėjas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas, jų kainai nustatyti geriamojo vandens tiekėjas, vadovaudamasis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintu nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo kainos projektą ir tai pagrindžiančius dokumentus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašu, nustato padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo kainą. Lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, skiriamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybei gerinti. 21. Bazinis nuotekų užterštumas, kurį viršijus konkretiems abonentams skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą, nustatomas Vyriausybės tvirtinamame atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše. 22. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sprendimus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir kiekvienais metais perskaičiuojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo skelbia savo interneto svetainėje. Geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai per 10 darbo dienų privalo apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių …
Analysis
Legal question

Does the reconstruction of the surface wastewater network on Gedvydžių Street create infrastructure eligible for a regulated service if the registration of the infrastructure itself and the rights to it has not been clearly regularised?

Legal basis

Article 16(11) of the Law Amending the Law on Drinking Water Supply and Wastewater Management links the eligibility of surface wastewater management infrastructure to the requirement that “the infrastructure and the right to it are registered”. Article 33(1) provides that prices for surface wastewater management services are set under the statutory pricing regime; therefore, the mere fact of construction or reconstruction does not automatically provide a basis for passing the costs through into the tariff.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not that “the works have been carried out, therefore the costs should be recognised for regulatory purposes”, but rather that the legal eligibility of the infrastructure and the registered rights must first be demonstrated. A lawyer or journalist should request not only the works schedule, but also information on whose balance sheet the network will be recorded, what right to it has been registered, and whether the reconstruction costs will later be submitted as a basis for the surface wastewater charge.

📄 Original — Technologijos
The EU killed off affordable cars: 84% of models disappeared from the market. Will they now return? 🔗
Europe's small city car market has gone through a real crisis, driven by the high cost of adapting vehicles to EU environmental and safety standards. Many iconic affordable models were discontinued because they were no longer profitable to…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 5, 9, 12, 15, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo į 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Susisiekimo…
19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Susisiekimo ministras, aplinkos ministras ir energetikos ministras iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Energetikos ministras ir susisiekimo ministras per 6 mėnesius nuo 2025 m. vasario 1 d. atnaujina šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nurodytą elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų planą. 4. Susisiekimo ministras per 6 mėnesius nuo 2025 m. vasario 1 d. atnaujina šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Alternatyviųjų degalų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatytus tikslus ir priemones. 5. Kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „elektromobilių įkrovimo prieiga“ atitinka sąvoka „įkrovimo prieiga“, sąvoką „elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius“ atitinka sąvoka „įkrovimo prieigos operatorius“, sąvoką „elektromobilių įkrovimo stotelė“ atitinka sąvoka „įkrovimo stotelė“, sąvoką „elektromobilių įprastos galios įkrovimo prieiga“ atitinka sąvoka „įprastos galios įkrovimo prieiga“, sąvoką „viešoji elektromobilių įkrovimo prieiga“ atitinka sąvoka „viešai prieinama įkrovimo prieiga“, sąvoką „Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema“ atitinka sąvoka „Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinė sistema“.
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 2. Energetikos ministras iki…
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 2. Energetikos ministras iki 2025 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
Analysis
Legal question

Could the return of affordable small cars be driven by a genuine reduction in the regulatory burden, or do changes to alternative fuels regulation merely alter the infrastructure and fuels policy environment without addressing the costs of safety and emissions compliance?

Legal basis

The evidence provided shows only the dates of entry into force and implementation of amendments to Lithuania’s Law on Alternative Fuels: the amendments entered into force on 1 January 2025, 1 February 2025 and 1 May 2025, and ministers were tasked with adopting implementing acts. No rule can be inferred from these provisions that EU safety or environmental standards for small cars were reduced; this is a regulatory timetable in the field of alternative fuels, not an exemption from vehicle type-approval costs.

Practical significance

The stronger argument at present is not that affordable cars will “return”, but that, absent a specific EU exemption, simplification or transitional regime concerning safety or emissions requirements, manufacturers’ cost structures remain essentially unchanged. In practice, amendments to the Law on Alternative Fuels alone should not be relied on as a basis for predicting a recovery in the small-car market; one must identify a specific rule that reduces vehicle compliance, homologation or mandatory equipment requirements.

📄 Original — Etaplius
Kupiškis District Mayor Algirdas Raslanas visits Šiauliai, with a focus on sports infrastructure 🔗
Kupiškis District Mayor Algirdas Raslanas visited Šiauliai, where he met with city leaders to discuss sports infrastructure development, education, demographic trends and emigration.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Investicijos į kūno kultūros ir sporto plėtrą 1. Valstybė ir savivaldybės skiria investicijas kūno kultūros ir sporto plėtrai (statyboms, turtui įsigyti…
20 straipsnis. Investicijos į kūno kultūros ir sporto plėtrą 1. Valstybė ir savivaldybės skiria investicijas kūno kultūros ir sporto plėtrai (statyboms, turtui įsigyti, žmogiškiesiems ištekliams ir kita) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės investicijas kūno kultūros ir sporto plėtrai skiria savivaldybių tarybų patvirtintų savivaldybių biudžetų nustatyta tvarka. 2. Investicinius projektus kūno kultūros ir sporto srityje rengia ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas, savivaldybės, vadovaudamiesi Vyriausybės programa, strateginio planavimo dokumentais ir savivaldybių strateginiais planais.
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje 1. Savivaldybės taryba: 1) atsižvelgdama į valstybinę sporto strategiją, sporto prioritetus…
8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje 1. Savivaldybės taryba: 1) atsižvelgdama į valstybinę sporto strategiją, sporto prioritetus, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę sporto srityje; 2) nustato sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką; 3) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija: 1) analizuoja sporto būklę savivaldybėje, užtikrina valstybės nustatytos politikos sporto srityje įgyvendinimą vietos lygiu bei ilgalaikių savivaldybės sporto plėtros tikslų ir priemonių jiems pasiekti įgyvendinimą; 2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams; 3) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į sporto reikšmę sveikatai; 4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones.
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje 1. Savivaldybės taryba: 1) atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos…
8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje 1. Savivaldybės taryba: 1) atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, suplanuoja savivaldybės sporto plėtros priemones ir projektus, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešojo ir privataus sektorių partnerystę sporto srityje; 2) nustato sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką; 3) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija: 1) analizuoja sporto būklę savivaldybėje, užtikrina Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimą vietos lygmeniu bei savivaldybės sporto plėtros priemonių ir projektų jiems pasiekti įgyvendinimą; 2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams; 3) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į sporto reikšmę sveikatai; 4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones.
Analysis
Legal question

The specific question is whether sports infrastructure priorities in Šiauliai may be based solely on a political agreement between municipalities, or whether they must be translated into decisions falling within the competence of the municipal council and into budgetary investment decisions in line with sports policy priorities.

Legal basis

The cited excerpt from Article 8 of the Law on Sport links the competence of the municipal council to national strategic objectives and/or progress tasks in sports policy; accordingly, the infrastructure issue is not merely a matter arising from an administrative visit by the mayor. Article 20 of the Law Amending the Law on Physical Education and Sport provides that the State and municipalities allocate investments for the development of sport, including construction, assets and human resources, from the financial resources of the State and municipal budgets.

Practical significance

In practice, the stronger argument would not be “municipal cooperation on sport”, but rather that the infrastructure project must be tied to priorities approved by the council, national sports objectives and a clear source of investment funding. For a professional audience, the risk lies in overstating the legal significance of a mayoral or inter-institutional visit: until there is a council decision, a budget appropriation or a specific project structure, the news indicates a political direction, but not an independent legal obligation to finance or implement an infrastructure project.

📄 Original — Sūduvos Gidas
AI is replacing “Dr. Google”: what information should you avoid sharing? 🔗
As AI replaces “Dr. Google” as an always-available personal “doctor,” a cybersecurity expert warns that people seeking more accurate answers may share highly sensitive health information without considering what could happen to that data…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių rūšys Valstybės informaciniai ištekliai yra: 1) ypatingos svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro visai…
3 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių rūšys Valstybės informaciniai ištekliai yra: 1) ypatingos svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro visai valstybei svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir pagrindiniuose valstybės registruose, ir ją apdorojančios valstybės informacinės sistemos ir pagrindiniai valstybės registrai; 2) svarbūs valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir valstybės registruose, ir ją apdorojančios valstybės informacinės sistemos ir valstybės registrai; 3) žinybinės svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro vienai institucijai svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir ją apdorojančios valstybės informacinės sistemos ir žinybiniai registrai; 4) kiti valstybės informaciniai ištekliai. Juos sudaro informacija, kurią valdo institucija, atlikdama vidaus administravimo funkcijas, apdorojama kitomis informacinėse sistemose ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos. Šiame punkte minimų informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos. II SKYRIUS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2, 5, 6, 22 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato valstybės informacinių išteklių rūšis, valstybės informacinių išteklių politiką formuojančios ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato valstybės informacinių išteklių rūšis, valstybės informacinių išteklių politiką formuojančios ir ją įgyvendinančių institucijų funkcijas, duomenų valdytojų ir tvarkytojų, informacinių sistemų valdytojų ir tvarkytojų teises ir pareigas, valstybės informacinių išteklių valdysenos tikslus, valdymo ir tvarkymo principus, valstybės informacinių išteklių kūrimą, naudojimą, priežiūrą, tobulinimą, plėtrą, planavimą, finansavimą, informacinių technologijų paslaugų teikimą, objektų registravimą ir duomenų teikimą. 2. Šis įstatymas taikomas valstybės informaciniams ištekliams, kurių kūrimas, naudojimas, priežiūra, tobulinimas ir plėtra yra finansuojami valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės pinigų fondų lėšomis, taip pat lėšomis, gaunamomis administracines ar viešąsias paslaugas teikiant elektroniniu būdu. 3. Šis įstatymas valstybės informaciniams ištekliams, kurių valdymą, tvarkymą ir kitus iš jų kylančius teisinius santykius, susijusius su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos, kibernetinio saugumo ir saugos, asmens duomenų apsaugos reikalavimų taikymu, valstybės duomenų valdysenos nustatymu, elektroninių ryšių tinklų naudojimu, viešuoju administravimu, duomenų pakartotiniu naudojimu, erdvinių duomenų tvarkymu, reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, taikomas tiek, kiek tai nereglamentuota tuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. 4. Šio įstatymo 4–9, 15, 18–29, 36–42, 44 ir 45 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos valstybės informaciniams ištekliams, kurie kuriami, valdomi ir (ar) tvarkomi savivaldybių institucijų ir įstaigų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti, arba jeigu šiuos valstybės informacinius išteklius sudarantiems duomenims tvarkyti yra numatomas sąveikos su šio straipsnio 2 dalyje nurodytus valstybės informacinius išteklius sudarančiomis informacinėmis sistemomis poreikis. 5. Šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatos netaikomos valstybės informaciniams ištekliams, tvarkomiems korupcinių nusikaltimų ikiteisminių tyrimų, korupcijos rizikos ir jos prevencijos vertinimo, analitinės antikorupcinės žvalgybos, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo, teisėsaugos ir viešojo saugumo užtikrinimo tikslais. 6. Šis įstatymas netaikomas valstybės informaciniams ištekliams, tvarkomiems nacionalinio saugumo ir (ar) gynybos tikslais, taip pat tvarkant įslaptintą informaciją.
Analysis
Legal question

Can the submission of health data to an AI chatbot be assessed under the cited regulation of state information resources, or is another provision directly governing the processing of personal and health data required to substantiate this risk?

Legal basis

Article 1 of the cited Law on the Management of State Information Resources defines the purpose of the law as regulating the types of state information resources, policy, and the functions of institutions, while Article 3 addresses the types of state information resources. Accordingly, the cited provisions do not establish a direct rule applicable to a private AI chatbot or to health data voluntarily entered by a user; such a conclusion would require a separate data protection legal basis, which has not been provided in the evidence.

Practical significance

The stronger professional argument here is not to rely on the law governing state information resources, but to expressly distinguish it as an inappropriate basis if the AI service is not a state information system. The practical risk in a publication or legal consultation would be to cite cybersecurity regulation too broadly in circumstances where the real issue should be the legal basis on which, the purpose for which, and the duration for which the AI service provider processes health information submitted by the user.

📄 Original — Lrytas
Confusion over legislative changes in the health system: were members of parliament misled? 🔗
Just hours before a parliamentary vote, an extraordinary remote meeting of the Seimas Health Affairs Committee was held, where member Jurgita Sejonienė recalled that Lithuania’s Special Investigation Service had already issued negative…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas 1.Viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta…
8 straipsnis. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas 1.Viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su: 1) valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo; 2) subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų; 3) finansinės paramos teikimu ir naudojimu, įskaitant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansinę paramą; 4) labdaros, paramos teikimu; 5) politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimu; 6) viešaisiais pirkimais, vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų pirkimais ar koncesijos suteikimu; 7) konkursų eiti asmens, dirbančio viešojo sektoriaus subjekte, pareigas organizavimu, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems viešojo sektoriaus subjekte, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu; 8) prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu; 9) licencijų, leidimų išdavimu ar suteikimu, licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu; 10) akcizais apmokestinamų prekių gamyba, saugojimu, naudojimu, įsigijimu, prekyba ir kontrole; 11) teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis; 12) žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba; 13) produktų saugos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu; 14) sveikatos apsauga; 15) aplinkos apsauga; 16) energetika; 17) migracija, pilietybės įgijimu ir netekimu; 18) mokesčių administravimu; 19) administracinių ir viešųjų paslaugų teikimu; 20) nacionalinės ar regioninės reikšmės infrastruktūros plėtra. 2. Viešojo administravimo subjektas gali atlikti savo rengiamo norminio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu ir nenumatoma reguliuoti visuomeninių santykių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, tačiau, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali kelti korupcijos riziką. 3. Viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus. Atlikdamas antikorupcinį vertinimą, viešojo administravimo subjekto darbuotojas parengia teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymą; ši pažyma pateikiama teisės akto projekto rengėjui ir skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. 4. Galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinį vertinimą gali atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo subjektai Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, vadovaudamiesi galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika, kurią įgyvendindama Teisėkūros pagrindų įstatymą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius reguliuojančių ir kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ar galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos prašymu. Jeigu tokio prašymo nėra, Specialiųjų tyrimų tarnyba gali atlikti norminio teisės akto projekto ar galiojančio norminio teisės akto antikorupcinį vertinimą neatsižvelgdama į tai, ar teisės akto ar jo projekto antikorupcinis vertinimas buvo atliktas anksčiau. Specialiųjų tyrimų tarnyba sprendimą atlikti teisės akto ar jo projekto antikorupcinį vertinimą priima atsižvelgdama į: 1) kitų, negu nurodyta šios dalies pirmojoje pastraipoje, subjektų prašymus ar pateiktą informaciją apie su galiojančiais norminiais teisės aktais ar jų projektais susijusius korupcijos rizikos veiksnius; 2) teisės aktu ar jo projektu reglamentuojamų visuomeninių santykių svarbą; 3) pakeitimų, padarytų teisės aktu ar daromų teisės akto projektu, mastą ir pobūdį; 4) atitinkamoje srityje esamus korupcijos rizikos veiksnius; 5) Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetus. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas norminio teisės akto projekto ar galiojančio norminio teisės akto antikorupcinis vertinimas atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 7. Specialiųjų tyrimų tarnybos parengta teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvada paskelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir nedelsiant pateikiama teisės akto projektą parengusiam, teisės aktą priėmusiam ar jo priėmimą inicijavusiam subjektui, kuris sprendžia, ar tikslinga teisės aktą ar jo projektą tobulinti. 8. Teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos viešai paskelbia apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodo to priežastis ir motyvus. Šią informaciją teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas paskelbia Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją. 9. Jeigu antikorupcinio vertinimo išvados adresatas yra Seimo struktūrinis padalinys, nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo statute, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, informacija apie antikorupcinio vertinimo išvadą ir atsižvelgimą į ją pateikiama Seimo statuto nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas 1. Teisės akto…
2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas 1. Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su: 1) valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims; 2) valstybės ar savivaldybių biudžetų pajamų ar išlaidų didinimu ar mažinimu dėl valstybės ar savivaldybių funkcijų vykdymo perdavimo valstybės ar savivaldybių įmonėms, viešosioms įstaigoms ar privatiems asmenims; 3) subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų; 4) Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu; 5) prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu; 6) pilietybės teikimu išimties tvarka; 7) konkursų eiti asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigas organizavimu, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu; 8) asmenų ar daiktų registravimu viešuose registruose; 9) vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų technologinės apsaugos priemonių nustatymu, leidyba bei technologinės apsaugos lygiui ir grupei priskirtų vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamyba; 10) išimtų iš apyvartos ar ribotai esančių apyvartoje daiktų gamyba, laikymu ir prekyba; 11) prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu; 12) produktų saugos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu; 13) licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu; 14) akcizais apmokestinamų prekių gamyba, saugojimu, naudojimu, įsigijimu ir prekyba; 15) teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis; 16) žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba; 17) farmacija ir medicina; 18) kitais atvejais, jeigu, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti korupcijos mastą. 2. Galiojančių teisės aktų ir jų projektų, kuriais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu. 3. Atliekant teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą, gali būti pasitelktos valstybės institucijos ir (ar) mokslo įstaigos. 4. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas (antikorupcinio vertinimo išvada) pateikiamas teisės aktą priėmusiai, jų priėmimą inicijavusiai valstybės ar savivaldybės institucijai arba teisės akto projekto rengėjui, kurie sprendžia, ar tikslinga juos tobulinti.“
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas 1. Viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito…
11 straipsnis. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas 1. Viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nustatyta tvarka, o kituose viešojo sektoriaus subjektuose gali būti atliekamas jų vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Viešojo sektoriaus subjektuose, kuriuose nėra įsteigtos vidaus audito tarnybos, korupcijos rizikos valdymo vertinimą ar analogišką procedūrą atlieka kitas už viešojo sektoriaus subjekto veiklos vidaus kontrolę, atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingas padalinys ar darbuotojas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo vertinimą, kitus susijusius dokumentus, prireikus priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia viešojo sektoriaus subjekto interneto svetainėje.
Analysis
Legal question

Were members of the Seimas provided with sufficient anti-corruption assessment information before voting on the health system amendments, given that the STT had already warned of corruption risks and possible privileged conditions for certain institutions?

Legal basis

The text of Article 8 of the Law on Corruption Prevention does not establish a general recommendation, but rather an obligation on the drafter of a legislative proposal to carry out an anti-corruption assessment of the draft legal act where the proposed regulation falls within an area specified by law. The excerpt provided does not allow all conditions of application to be determined precisely, but it clearly indicates that the duty lies with the drafter of the proposal, not solely with the STT. Accordingly, the STT’s observations are not merely a political argument here: they become evidence that the risk had been identified before the vote and should have been procedurally addressed or rejected with reasons.

Practical significance

The stronger argument now is not that the proposal is inherently unlawful, but that the quality of the vote depends on whether the anti-corruption assessment material and the treatment of the STT’s observations were disclosed and explained to members of the Seimas. In practice, what should be requested is not general explanations from the ministry or committee, but specific documents: the anti-corruption assessment opinion, the response to the STT’s observations, the committee hearing materials, and a comparative version of the amendments. Without these, the claim of “misleading” remains politically strong, but not yet legally proven.

📄 Original — Lsveikata.lt
Prof. Dr. D. Žaliaduonytė: This Is an Investment in Our Readiness for Future Challenges 🔗
Urtė Jarockė, July 9, 2026. LSMU Kaunas Hospital now has even more modern infrastructure, as the opening of a new building at its Šilainiai unit became a festive event attended by many guests. Before cutting the ribbon, the hospital’s…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas 41 straipsnis (statute)
41 straipsnis. LNSS įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų 1. Iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai: 1) išlaikomos šio ir…
41 straipsnis. LNSS įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų 1. Iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai: 1) išlaikomos šio ir kitų įstatymų numatytos uždarosios biudžetinės įstaigos; 2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėjai yra Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos); 3) finansuojama pabėgėlių, nelegalių imigrantų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra; 4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose; 5) finansuojamos visuomenės sveikatos priežiūros priemonės, skirtos užkirsti kelią pavojingoms ir ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms atsirasti ir paplisti, užkrečiamųjų ligų protrūkiams ir epidemijoms likviduoti, taip pat užkirsti kelią branduolinių ir radiologinių avarijų ir ekologinių nelaimių medicininėms pasekmėms atsirasti ir priemonės joms likviduoti; 6) finansuojamos valstybinės sveikatos programos; 7) finansuojami medicinos mokslo taikomieji tyrimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas prioritetines programas, jei šie tyrimai skirti LNSS valdymo ir gyventojų sveikatos saugos, grąžinimo ir stiprinimo, paslaugų tinkamumo, prieinamumo, jų teikimo, socialinio teisingumo plėtojimo aktualioms problemoms spręsti. 2. Iš savivaldybės biudžeto asignavimų, skirtų sveikatos priežiūrai: 1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybių taryba; 2) teikiama papildoma parama savivaldybių tarybų nustatytų kategorijų socialiai remtinų asmenų sveikatos priežiūrai; 3) finansuojamos privalomosios savivaldybių sveikatos programos; 4) finansuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos pirminės visuomenės sveikatos priežiūros priemonės. Šios priemonės turi būti suderintos su Lietuvos savivaldybių asociacija. 3. Viešosios įstaigos turi teisę gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų paslaugoms teikti pagal sveikatos priežiūros sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės meru. 4. LNSS įstaigų nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir per valstybės investicijų programas. 5. Iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamos sveikatos priežiūros įstaigų psichiatrijos skyriuose gydomų pacientų, kuriems pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika bei priverstinio gydymo priemonės, apsaugos ir priežiūros programos.
Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Garantijų institucijų ir draudimo įmonių prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitas Nustatyti, kad garantijų institucijų ir draudimo įmonių…
11 straipsnis. Garantijų institucijų ir draudimo įmonių prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitas Nustatyti, kad garantijų institucijų ir draudimo įmonių prisiimtų įsipareigojimų, dėl kurių suteikta valstybės garantija, suma negali viršyti 250000 tūkst. litų. 12 straipsnis. Valstybės skolos limitai 1. Nustatyti 2003 metų valstybės grynojo skolinimosi limitą – 900000 tūkst. litų. 2. Nustatyti, kad 2003 metais naujos valstybės garantijos nebus teikiamos, išskyrus atvejus, kai valstybės garantijos teikiamos suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti ir šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems prisiimamiems įsipareigojimams užtikrinti. 13 straipsnis. Savivaldybių skolinimosi limitai 1. Nustatyti šiuos savivaldybės skolinimosi limitus: 1) savivaldybės skola negali viršyti 35 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 50 procentų, Kauno miesto savivaldybės – 40 procentų) patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų); 2) metinio savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali viršyti 20 procentų, iš jų metinio trumpalaikio skolinimosi suma – 10 procentų, patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų); 3) grąžintina tais kalendoriniais metais savivaldybės paskolų ir palūkanų bei su paskolų ėmimu susijusių įmokų suma negali viršyti 20 procentų patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų); 4) savivaldybės garantijų limitas negali viršyti 5 procentų patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų). 2. Savivaldybėms, kurių investicijų projektai įtraukti į Valstybės investicijų 2003–2005 metų programą, Vyriausybės sprendimu gali būti nustatyti didesni skolinimosi limitai, išskyrus tas savivaldybes, kurios nemažina kreditorių įsiskolinimo. 3. Į skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės beprocentės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti. 14 straipsnis. Vyriausybės teisės vykdant biudžetą Suteikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai teisę: 1) asignavimus, numatytus valstybės biudžete tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, paskirstyti tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; 2) Valstybės investicijų 2003–2005 metų programoje numatytas kapitalo investicijas paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus; 3) pirminei teisinei pagalbai finansuoti valstybės biudžete numatytus asignavimus paskirstyti savivaldybėms; 4) laikantis valstybės grynojo skolinimosi limito, išleisti vertybinius popierius ir imti paskolas valstybės vardu valstybės biudžeto deficitui dengti – iki 1312278 tūkst. litų, valstybės investicijoms finansuoti – iki 130000 tūkst. litų, Valstybinės ligonių kasos 2003 metais grąžinamai paskolos daliai dengti – iki 18000 tūkst. litų, valstybės skoliniams įsipareigojimams Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondui dengti – iki 73064 tūkst. litų; 5) laikantis valstybės grynojo skolinimosi limito, finansuoti Valstybės investicijų programą iš pasirašytų paskolų su valstybės garantija – iki 190000 tūkst. litų; 6) laikantis valstybės grynojo skolinimosi limito, išleisti vertybinius popierius ir imti paskolas valstybės vardu išlaidoms, susijusioms su valstybės skola, apmokėti ir valstybės skolai dengti bei kitiems tikslams, kai yra atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas; 7) perskirstyti Europos Sąjungos paramos bendrai finansuojamoms programoms ir projektams skirtas lėšas tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių ir valstybės funkcijų. Leisti Europos Sąjungos paramos bendrai finansuojamoms programoms ir projektams skirtų lėšų nepanaudotus (palyginti su planu) 2002 metų pabaigos likučius naudoti bendrai finansuojamiems projektams kaip specialiųjų programų nepanaudotas lėšas; 8) paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui bendrosios dotacijos kompensacijas; 9) paskirstyti Privatizavimo fondo lėšų dalį, Seimo patvirtintą Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti, Privatizavimo komisijos ir Valstybės turto fondo funkcijoms atlikti ir ekspertams už paslaugas sumokėti, pagal programas ir asignavimų valdytojus; 10) paskirstyti savivaldybėms, valstybės institucijoms ir įstaigoms numatytus asignavimus piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti bei kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti; 11) Europos Sąjungos paramos programų laikinam lėšų stygiui padengti panaudoti valstybės biudžeto apyvartos bei skolintas lėšas; 12) apyvartos lėšas papildyti 2002 metais nepanaudotais valstybės biudžeto asignavimais; 13) asignavimus, numatytus Finansų ministerijai minimaliai mėnesinei algai ir bibliotekininkų darbo užmokesčiui padidinti, paskirstyti pagal asignavimų valdytojus; 14) įvertinant bendrojo šalies biudžeto deficitą, naudoti pagal nustatytą paskirtį 2003 metų Privatizavimo fondo lėšų sąmatos II skirsnio trečiojoje pastraipoje rezervuojamas lėšas.
Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą 1. Suteikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai teisę: 1) paskirstyti tradicinių…
13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą 1. Suteikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai teisę: 1) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus; 2) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2012–2014 metų programoje numatytas 2012 metų kapitalo investicijas; 3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir subsidijų schemoms numatytas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgus į programų, projektų ir subsidijų schemų vykdymo duomenis; 4) paskirstyti Privatizavimo fondo lėšų dalį, Seimo patvirtintą Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti, Privatizavimo komisijos ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo funkcijoms atlikti, ekspertams už paslaugas mokėti ir objektams parengti privatizuoti, pagal programas ir asignavimų valdytojus; 5) paskirstyti savivaldybėms, valstybės institucijoms ir įstaigoms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti; 6) paskirstyti Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos programų ir projektų įgyvendinimo užtikrinimo programai skirtus asignavimus pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2012 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir subsidijų schemoms finansuoti; 7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų ir investavimo sričių pagal priimtus teisės aktus dėl biudžetinių įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo arba biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, taip pat tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių; 8) perskirstyti Teisėjų tarybos teikimu ne dažniau kaip kartą per ketvirtį valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 3 priedėlyje, tarp teismų, atsižvelgus į teismų programų vykdymo duomenis; 9) paskirstyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose numatytas socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti lėšas pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir savivaldybes. 2. Suteikti valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 4 priedėlyje, teisę: 1) paskirstyti tarp savivaldybių per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šio įstatymo 4 priedėlyje numatytas specialiąsias tikslines dotacijas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ir mokinio krepšeliui finansuoti; 2) perskirstyti specialiąsias tikslines dotacijas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ir mokinio krepšeliui finansuoti tarp savivaldybių ir tarp specialiųjų tikslinių dotacijų; 3) paskirstyti tarp savivaldybių ir tarp investicijų projektų per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šio įstatymo 4 priedėlyje numatytas specialiąsias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2012–2014 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti; 4) perskirstyti specialiąsias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2012–2014 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti tarp savivaldybių ir tarp investicijų projektų; 5) Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatyta tvarka sustabdyti specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti pervedimą švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar švietimo teikėjui, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar švietimo teikėjas neužtikrina sąlygų mokinių privalomajam švietimui vykdyti ar pažeidžia formaliojo švietimo programų įgyvendinimo tvarką, – kol bus nustatyta, kad šie subjektai pašalino pažeidimus. 3. Suteikti Finansų ministerijai teisę: 1) skolintis valstybės vardu esant poreikiui ir laikantis Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti, su priemonių, finansuojamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, įgyvendinimu susijusioms išlaidoms finansuoti, Europos investicijų banko kapitalo padidinimo daliai apmokėti, turtinei ir neturtinei žalai, priteistai iš Lietuvos valstybės vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, atlyginti; 2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, Europos Sąjungos finansinės paramos, kitos gautos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms, susijusioms su mokėjimais į Europos Sąjungos biudžetą bei Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programų finansavimu, biudžeto lėšų stygiui dengti ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinė parama ir kita gauta tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku; 3) paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet į valstybės biudžetą nepervestas bendrosios dotacijos kompensacijas; 4) panaudoti valstybės biudžeto apyvartos ir skolintas lėšas nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą; 5) papildyti apyvartos lėšas 2011 metais nepanaudotais valstybės biudžeto asignavimais, 2011 metų valstybės biudžeto viršplaninėmis pajamomis ir jas panaudoti (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos viršplanines įmokas, įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies bei kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, lėšų likučius) valstybės biudžeto deficitui mažinti; 6) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir naudoti įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. 4. Suteikti Švietimo ir mokslo ministerijai teisę: 1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2012 metais priimamų studijuoti pagal pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, ir tiksliniu būdu valstybės finansuojamų studijų programų studentų studijų ir kitoms išlaidoms; 2) teikti dotacijas užsienio subjektams užsienyje gyvenančių lietuvių, jų bendruomenių ir organizacijų švietimo, kultūros ir kitai veiklai finansuoti iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose numatytų lėšų. 5. Suteikti asignavimų valdytojams teisę, suderinus su Finansų ministerija, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. 6. Suteikti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai teisę: 1) naudoti, suderinus su Finansų ministerija, paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2011 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas; 2) naudoti, suderinus su Finansų ministerija, 2011 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas toms sutartims vykdyti. 7. Suteikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Aplinkos ministerija) teisę įgalioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą vykdyti lėšų susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, kuriose numatytos lėšos 2000–2006 metų Sanglaudos fondo projektams. 8. Suteikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (toliau – Susisiekimo ministerija) teisę: 1) įgalioti Transporto investicijų direkciją vykdyti lėšų susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, kuriose numatytos lėšos 2000–2006 metų Sanglaudos fondo projektams; 2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos priimti sprendimus dėl projektų finansavimo, vykdyti lėšų mokėjimą ir susigrąžinimą įgyvendinant Susisiekimo ministerijos programas, kuriose numatytos lėšos bendrai finansuojamiems iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektams, įgyvendinamiems pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“, ir vykdyti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.
Analysis
Legal question

Is the infrastructure development of a unit of LSMU Kaunas Hospital legally to be treated as a matter of financing and organisation of services within an LNSS institution, rather than as an independent patient right to specifically shortened timeframes?

Legal basis

Article 41 of the Law of the Republic of Lithuania on Health Care Institutions provides for the financing of LNSS institutions from the state and municipal budgets, and the text provided expressly states that budgetary institutions prescribed by law are maintained from state budget appropriations allocated to health care. Only an institutional rule can be derived from this provision: state budget funds may constitute a legal basis for maintaining LNSS infrastructure and institutions, but the evidence provided does not show the specific source of financing for this building, procurement procedures, or any service timeframe guaranteed to patients.

Practical significance

The stronger argument here is not about a new individual guarantee for patients, but about the administrative basis for organising health services: concentrating services “under one roof” may be justified by more efficient use of LNSS resources, provided that the financing and the institution’s status are consistent with the logic of Article 41. The practical risk for a journalist or lawyer would be to infer, from public communications about a shorter patient pathway, a legal conclusion that waiting times must be reduced, because the evidence provided does not establish such a subjective right.

📄 Original — KaunoDiena.lt
A slap in the face to victims and their parents: after Jakštys, two more pedophiles are set to go free 🔗
Former youth mentor R. Jakštys was convicted three times for the sexual exploitation of minors. After the first case became public, more and more victims came forward: he abused at least ten children. The abuser of boys was imprisoned two…
Fact-check:
⚪ UnverifiedKonstitucinis Teismas nustatė, kad absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, prieštarauja Konstitucijai.
🔴 RefutedPriešlaikinis paleidimas gali būti taikomas asmenims, nuteistiems už nužudymus, narkotikus ir daugybę sunkių nusikaltimų.
✅ ConfirmedProbacijos pareigūnai prižiūri asmenų, paleistų priešlaikiškai, atliekamą laisvės atėmimo bausmės likusį laikotarpį.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 82 straipsnis (statute)
82 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai 1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo…
82 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai 1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą vykdymo pradžios yra atlikę vienus metus laisvės atėmimo bausmės. 3. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, taip pat tuos, kurių nusikalstamo elgesio rizika didelė ir kurie nedaro pažangos, kad ją sumažintų, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, ir nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose), atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jiems taikoma intensyvi priežiūra. 4. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. 5. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, taip pat tiems, kuriems paskirta šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta drausminė nuobauda, ir nuteistiesiems, bausmės atlikimo metu padariusiems administracinį nusižengimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol jie bus perkelti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir įvykdys šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytas drausminę ir (ar) administracinę nuobaudas ar administracinio poveikio priemonę, ir tris mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko lygtinio paleidimo komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. 8. Likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Probacijos įstatyme.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 85 straipsnis (statute)
85 straipsnis. Lygtinio paleidimo taikymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės…
85 straipsnis. Lygtinio paleidimo taikymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. 2. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Jeigu, lygtinio paleidimo komisijai svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, paaiškėja šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, laisvės atėmimo vietų įstaiga raštu apie tai praneša lygtinio paleidimo komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui. 3. Lygtinio paleidimo komisijai priėmus nutarimą šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šio nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Pasibaigus šio kodekso 86 straipsnyje nustatytam lygtinio paleidimo komisijos nutarimo apskundimo terminui, taip pat tuo atveju, kai šis nutarimas nebuvo apskųstas, jo nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną įteikiamas laisvės atėmimo vietų įstaigai, kuri, suėjus šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam terminui, paleidžia nuteistąjį iš bausmės atlikimo vietos. 4. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui, o nutarimo nuorašas įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui įteikiama nuteistojo asmens byla. 5. Kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 87 straipsnis (statute)
87 straipsnis. Sprendimų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi lygtinio paleidimo…
87 straipsnis. Sprendimų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vykdymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuorašą arba teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kartu su teismo nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį kartu su teismo nutarties nuorašu laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia Probacijos tarnybai. 3. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, lygtinai paleidusi nuteistąjį pagal šio kodekso 82 straipsnio 3 dalį, teismo nuosprendį su patvarkymu pateikia Probacijos tarnybai. 4. Teisingumo ministro nustatyta tvarka Probacijos tarnybai sudaromos sąlygos dalyvauti nuteistąjį rengiant lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir užtikrinama, kad lygtinai paleistam nuteistajam intensyvi priežiūra ir probacija būtų pradėta vykdyti nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos momento. KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS LAISVĖS ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS BAUSMĖS PAKEITIMAS TERMINUOTO LAISVĖS ATĖMIMO BAUSME
Analysis
Legal question

The specific question is not whether a convicted person who committed sexual offences against minors is “deserving” of release, but whether the risk of his criminal conduct and the progress made in reducing that risk meet the prerequisites for conditional release laid down in the BVK.

Legal basis

Article 82(1) of the BVK links conditional release to a low risk of criminal conduct or clear progress in reducing that risk. Accordingly, the moral gravity of the sentence alone is not an independent criterion, unless the case falls within the statutory exceptions. Article 85 of the BVK shows that this is a formalised procedure: twenty working days before the possible date of conditional release, the institution submits the material to the conditional release commission.

Correction

The statement that early release may be applied to persons convicted of murder, drug offences and numerous serious crimes is, on the basis of the review provided, formulated too broadly and contradicts the source. It would be more precise to say that conditional release under the BVK does not apply to high-risk convicted persons who are making no progress, nor to persons serving sentences for very serious crimes and for serious crimes falling within the specified chapters of the Criminal Code; murder falls within Chapter XVIII of the Criminal Code.

Practical significance

The stronger legal argument in this situation is not emotional outrage at the release, but a challenge to the quality of the risk assessment and to the substantiation of “clear progress” under Article 82 of the BVK. In practice, when criticising or defending such a release, one should cite not the general seriousness of the offence, but specific data concerning risk assessment, behavioural programmes, prevention of reoffending and the application of statutory exceptions.

📄 Original — Laikas.lt
Digital Payments Boom in Uzbekistan: Banks Now Offer Much More Than Transfers 🔗
Digital payments have become part of everyday life in Uzbekistan in just a few years, rapidly moving many people away from cash and into the formal financial sector. As mobile payments grow, banks are increasingly offering not only…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla 1. Be elektroninių pinigų leidimo ir mokėjimo paslaugų teikimo, kaip nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ar…
12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla 1. Be elektroninių pinigų leidimo ir mokėjimo paslaugų teikimo, kaip nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ar 14 straipsnio 1 dalyje, elektroninių pinigų įstaiga turi teisę: 1) teikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte, susijusią paskolą, laikydamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų; 2) teikti glaudžiai su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias papildomas paslaugas, tokias kaip valiutos keitimas, lėšų saugojimo veikla, duomenų kaupimas ir tvarkymas; 3) valdyti mokėjimo sistemas, laikydamasi Mokėjimų įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 4) vykdyti kitą veiklą, kuri nėra elektroninių pinigų leidimo veikla, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 10 dalyje nustatytus atvejus; 5) keisti valiutą (grynaisiais pinigais); 6) leisti elektroninių pinigų žetonus, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 IV antraštinėje dalyje nustatyta apimtimi ir tvarka; 7) teikti kriptoturto paslaugas, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 60 straipsnyje nustatyta apimtimi ir tvarka. 2. Elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis. 3. Elektroninių pinigų įstaiga, teikdama mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, šioms paslaugoms teikti gali turėti tik mokėjimo sąskaitas. 4. Elektroninių pinigų įstaiga gali suteikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte, susijusią paskolą, tik jeigu laikomasi šių sąlygų: 1) lėšos skolinamos tik kaip papildoma priemonė mokėjimo operacijai įvykdyti; 2) mokėjimo operacijai įvykdyti paskolintos lėšos, teikiant mokėjimo paslaugas pagal šio įstatymo 18 straipsnį, turi būti grąžintos per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį; 3) elektroninių pinigų įstaiga negali skolinti už elektroninius pinigus ar mokėjimo operacijai įvykdyti gautų ir laikomų lėšų; 4) elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas bet kuriuo metu atitinka šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas. 5. Elektroninių pinigų įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių. 6. Elektroninių pinigų įstaiga gali platinti ir išpirkti, bet negali leisti elektroninių pinigų per elektroninių pinigų įstaigos vardu veikiantį tarpininką arba kitą fizinį ar juridinį asmenį. 7. Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama elektroninių pinigų įstaigos galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus ar teikti mokėjimo paslaugas, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos elektroninių pinigų įstaigos ir visos elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui, kurią priežiūros institucija pateikia per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti išvadą gavimo dienos.
Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų leidimo ir…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygas, elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką, kad elektroninių pinigų įstaigų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas 39 straipsnis (statute)
39 straipsnis. Poveikio priemonės 1. Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones: 1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių…
39 straipsnis. Poveikio priemonės 1. Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones: 1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį; 2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą; 3) skiria šio įstatymo nustatytas baudas; 4) laikinai uždraudžia leisti elektroninius pinigus ir (ar) teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas; 5) laikinai ar visam laikui uždraudžia vieno ar kelių elektroninių pinigų įstaigos filialų, tarpininkų arba fizinių ar juridinių asmenų, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, veiklą. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą laikinai uždrausti filialo, tarpininko arba fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, veiklą, filialas neturi teisės leisti elektroninių pinigų ir (ar) teikti mokėjimo paslaugų, tarpininkas – teikti mokėjimo paslaugų, fizinis ar juridinis asmuo, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, – platinti ir išpirkti elektroninių pinigų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo, tarpininko arba fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, veiklą, filialas ar tarpininkas yra išbraukiamas iš viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo, o elektroninių pinigų įstaiga privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo, tarpininko, fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, veiklą; 6) laikinai nušalina elektroninių pinigų įstaigos, jos tarpininko ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalina elektroninių pinigų įstaigos, jos tarpininko ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauja, kad jis (jie) būtų atšauktas (atšaukti) iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis (sutartys) ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai; 7) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) elektroninių pinigų įstaigos akcininko balsavimo teisę; 8) paskiria laikinąjį administratorių; 9) laikinai apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu; 10) panaikina licencijos galiojimą ar laikinai sustabdo jos galiojimą. 2. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas neįsteigusi filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą ar teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininką, priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones: 1) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo; 2) kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos įsteigtam filialui ar pasitelktam tarpininkui apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu; 3) laikinai ar visam laikui uždraudžia leisti elektroninius pinigus ir (ar) teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje; 4) skiria šio įstatymo nustatytas baudas. 3. Priežiūros institucija turi priimti sprendimą taikyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas poveikio priemones kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą ar teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininką, jeigu to prašo tos valstybės narės priežiūros institucija. 4.
Analysis
Legal question

The specific question is whether, in a digital payments ecosystem, credit, insurance and investment services attached to transfers should be regarded as a continuation of the same payments activity, or as separate regulated financial activities requiring an independent legal basis.

Legal basis

Article 12 of the Lithuanian Law on Electronic Money and Electronic Money Institutions, as provided, indicates that the activities of an electronic money institution are not inherently unlimited: in addition to issuing electronic money and providing payment services, it may carry out only the ancillary activities provided for by law. The evidence provided does not support the conclusion that credit, insurance or investment activities automatically fall within the permitted activities of such an institution. The precise boundary would therefore depend on the specific licence and the relevant sector-specific financial services rules.

Practical significance

The stronger argument in a professional analysis is not that “banks are becoming technology platforms”, but that “a single app does not mean a single regulatory regime”: the payment interface may be the same, but credit, insurance and investment products raise separate issues of licensing, supervision and liability. The practical risk is that market development may be assessed incorrectly by reference to the user experience, whereas legally the key issue is the classification of each service offered and the precise identity of the entity providing it.

📄 Original — LAIKMETIS
Irish teacher jailed after refusing to use transgender student’s chosen pronoun released from prison - LAIKMETIS 🔗
Irish teacher Enoch Burke has been released from prison following a ruling by Ireland’s High Court, marking another stage in a long-running legal dispute that has drawn attention beyond Ireland. Burke, an evangelical Christian and former…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijų pareiga įgyvendinti lygias galimybes 1. Švietimo įstaigos, kiti švietimo…
6 straipsnis. Švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijų pareiga įgyvendinti lygias galimybes 1. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai: 1) priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo; 2) skiriamos stipendijos ar teikiamos paskolos; 3) sudaromos, tvirtinamos švietimo programos; 4) vertinami mokymosi pasiekimai. 2. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 3. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti, kad šiose įstaigose ir institucijose nebūtų priekabiaujama, seksualiai priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. 4. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo imtis priemonių, kad mokiniai, studentai ar darbuotojai, pateikę skundą dėl diskriminacijos, dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos ar pranešę apie diskriminaciją, jų atstovai ar asmenys, liudijantys ar teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų padarinių. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1109, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11867
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų…
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti, kad šiose įstaigose ir institucijose nebūtų priekabiaujama, seksualiai priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.“ 2. Papildyti 6 straipsnį 4 dalimi: „4. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo imtis priemonių, kad mokiniai, studentai ar darbuotojai, pateikę skundą dėl diskriminacijos, dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos ar pranešę apie diskriminaciją, jų atstovai ar asmenys, liudijantys ar teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų padarinių.“
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų sistemai priklausančių įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes 1. Švietimo įstaigos…
6 straipsnis. Švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų sistemai priklausančių įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes 1. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai: 1) priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų sistemai priklausančias įstaigas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo; 2) skiriamos stipendijos ar teikiamos paskolos; 3) sudaromos, tvirtinamos švietimo programos; 4) vertinami mokymosi pasiekimai. 2. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 3. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos privalo užtikrinti, kad šiose įstaigose nebūtų priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai priekabiauti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.
Analysis
Legal question

Can an educational institution’s duty to ensure equal opportunities and protection from harassment justify a mandatory rule governing a teacher’s linguistic conduct in relation to a pupil’s chosen pronoun, where the teacher refuses to comply on grounds of religious belief?

Legal basis

Article 6 of the Law on Equal Opportunities of the Republic of Lithuania, as provided, imposes on educational institutions a duty to ensure equal conditions for individuals, while Article 3 of the amending law, referring to Article 6(3), requires that harassment and sexual harassment be prevented in such institutions. The extracts provided do not directly establish a separate duty to use a pupil’s chosen pronoun. Accordingly, the stronger legal basis would not be a “right to a pronoun” as such, but rather the school’s duty to prevent conduct which, in the specific circumstances, amounts to unequal treatment or harassment.

Practical significance

In practice, the decisive argument would not be an abstract dispute about beliefs, but whether the teacher’s refusal could be characterised as a failure to perform professional duties and as conduct infringing the pupil’s equal opportunities. The professional risk for the school would be to base a sanction solely on an ideological declaration, since the Lithuanian regulatory framework provided requires demonstrating a connection with a specific duty of the educational institution: equal conditions, prevention of harassment, and an actual impact on the pupil.

📄 Original — Statybunaujienos.lt
Statybunaujienos.lt - Lithuania joins Europe's AI gigafactories initiative: what will it mean for the country's science and business? 🔗
Lithuania is joining Europe's AI gigafactories initiative, with the Ministry of Economy and Innovation signing on to the EuroHPC Joint Undertaking's AI Gigafactories program. Together with Poland's Ministry of Digital Affairs, Lithuania…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Pirkimo sutartis, kurią dotuoja perkančioji organizacija 1. Šio įstatymo reikalavimai taikomi: 1) darbų pirkimo sutartims, kurias tiesiogiai daugiau…
16 straipsnis. Pirkimo sutartis, kurią dotuoja perkančioji organizacija 1. Šio įstatymo reikalavimai taikomi: 1) darbų pirkimo sutartims, kurias tiesiogiai daugiau kaip 50 procentų dotuoja perkančiosios organizacijos, kai tos sutartys apima vieną iš toliau nurodytų veiklos rūšių: a) civilinės inžinerijos darbus, išvardytus šio įstatymo 1 priede; b) ligoninių, mokyklų, universitetų, sporto, poilsio ir laisvalaikio paskirties infrastruktūros, administraciniais tikslais naudojamų pastatų statybos darbus; 2) paslaugų pirkimo sutartims, kurias tiesiogiai daugiau kaip 50 procentų dotuoja perkančiosios organizacijos ir kurios yra susijusios su šios dalies 1 punkte nurodytomis darbų pirkimo sutartimis. 2. Perkančiosios organizacijos turi užtikrinti, kad visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pirkimai būtų atliekami vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, kad dotuojamą pirkimą atlieka ne pati perkančioji organizacija arba ji tą pirkimą atlieka kito subjekto vardu ar kito subjekto naudai. PENKTASIS SKIRSNIS BENDROSIOS TAISYKLĖS
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės bei…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimo tvarką. 2. Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. 2. Šis įstatymas…
1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. 2. Šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. 3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 7 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus viešuosius pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.
Analysis
Legal question

Whether Lithuania’s accession to the EuroHPC AI gigafactories initiative at later stages of the project will create an obligation to award infrastructure, construction, equipment or services contracts under the public procurement regime.

Legal basis

The cited Article 1 of the Law on Public Procurement provides that the purpose of the Law is to ensure efficient and transparent public procurement, and that its regulation covers the procedure for managing and conducting public procurement. The excerpt from Article 16 indicates an additional rule: the requirements of the Law apply to works contracts directly subsidised by contracting authorities by more than 50 per cent. However, the text provided is incomplete, so the precise scope of application would depend on the full wording of the provision.

Practical significance

The stronger practical argument is not that accession to the initiative is itself a procurement, but that the actual contracts for developing a gigafactory may fall within the regime of the Law on Public Procurement if the funding and the subject matter of the contract meet the statutory conditions for application. For a professional, it is important to monitor not the political announcement, but the funding model, the role of the contracting entity and the subject matter of the contract, because treating the project solely as an international initiative may create risks relating to procurement transparency and disputes.

📄 Original — Ekonomika.lt
The Balance of Industrial Power Is Shifting: How Renewable Energy Companies Are Reinventing Business Models 🔗
Renewable energy companies have evolved in recent years from niche players into significant economic actors. Wind, solar and biofuel projects are no longer seen merely as environmental initiatives, but as full-fledged business lines with…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir uždaviniai 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir uždaviniai 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat nustato energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis. 2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus; taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – jūrinė teritorija), taip kuriant pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą. 3. Šiuo įstatymu nustatoma bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje sistema. 4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 procentus ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. 5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose: 1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti iki Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyto dydžio; 2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 100 procentų; 3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o necentralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų; 4) 2030 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro, naudojamo energijos ir ne energetikos tikslais, dalį pramonės sektoriuje, palyginti su vandeniliu, suvartojamu galutinės energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, padidinti ne mažiau kaip iki 42 procentų, o 2035 metais – ne mažiau kaip iki 60 procentų; 2030 metais siektiną galutinės energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, suvartotos energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, dalį padidinti ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto, skaičiuojant metinį vidurkį laikotarpiams nuo 2021 iki 2025 metų ir nuo 2026 iki 2030 metų; 5) 2030 metais siektiną pažangių energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos technologijų dalį padidinti ne mažiau kaip 5 procentais naujai įrengtų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumų, vertinant didėjimą nuo 2026 metų. 6. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti uždaviniai dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro naudojimo 2030 metais ir 2035 metais pramonės sektoriuje Vyriausybės nustatyta tvarka ūkio subjektams gali būti sumažinti 20 procentų 2030 metais ir 20 procentų 2035 metais, jeigu gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2030 metais sudaro ne mažiau kaip 55 procentus ir šalyje suvartojamo vandenilio iš iškastinio kuro procentinė dalis 2030 metais yra ne didesnė kaip 23 procentai, o 2035 metais – ne didesnė kaip 20 procentų. 5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos sektoriuose: 1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti iki Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyto dydžio; 2) 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 100 procentų; 3) 2030 metais centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 procentų, o necentralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų; 4) 2030 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro, naudojamo energijos ir ne energetikos tikslais, dalį pramonės sektoriuje, palyginti su vandeniliu, suvartojamu galutinės energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, padidinti ne mažiau kaip iki 42 procentų, o 2035 metais – ne mažiau kaip iki 60 procentų; 2030 metais siektiną galutinės energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, suvartotos energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, dalį padidinti ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto, skaičiuojant metinį vidurkį laikotarpiams nuo 2021 iki 2025 metų ir nuo 2026 iki 2030 metų; 5) 2030 metais siektiną pažangių energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos technologijų dalį padidinti ne mažiau kaip 5 procentais naujai įrengtų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumų, vertinant didėjimą nuo 2026 metų. 6. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti uždaviniai dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro naudojimo 2030 metais ir 2035 metais pramonės sektoriuje Vyriausybės nustatyta tvarka ūkio subjektams gali būti sumažinti 20 procentų 2030 metais ir 20 procentų 2035 metais, jeigu gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2030 metais sudaro ne mažiau kaip 55 procentus ir šalyje suvartojamo vandenilio iš iškastinio kuro procentinė dalis 2030 metais yra ne didesnė kaip 23 procentai, o 2035 metais – ne didesnė kaip 20 procentų. 7. Europos Sąjungos teisės aktai, įgyvendinami šio įstatymo nuostatomis, nurodyti šio įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimas 1. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas šio įstatymo ir kitų teisės…
3 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimas 1. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės. Skatinimo priemonėmis yra laikoma: 1) kainos priedas; 2) sandorio kaina; 3) energijos iš atsinaujinančių išteklių persiuntimas pirmumo teise; 4) elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą skatinimo laikotarpiu šio straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis; 5) parama žemės ūkio produkcijos – biokuro, biodegalų, biotepalų ir bioalyvų gamybos žaliavos – gamybai ir perdirbimui; 6) privalomo atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti ir (ar) privalomo energijos iš atsinaujinančių išteklių vartojimo, taip pat biodegalų naudojimo reikalavimai; 7) parama investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas; 8) kitos įstatymų nustatytos lengvatos. 3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, taikoma, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta skatinimo priemonė taikoma elektros energijos gamintojams, kurie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą skatinimo priemonę ir kurių eksploatuojamos elektrinės įrengtoji galia yra mažesnė kaip: 1) 400 kW; 2) 200 kW, kai gamintojo elektrinė įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., nepaisant teisės į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą skatinimo priemonę įgijimo momento. 5. Dėl elektros energijos gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą po skatinimo laikotarpio sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, visiems gamintojams bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir įrenginius. 6. Gamintojas, kuriam taikomas fiksuotas tarifas, negali didinti turimos elektrinės įrengtosios galios skatinimo laikotarpiu, jeigu ją padidinus nėra galimybės įrengti atskiro elektros energijos apskaitos prietaiso elektros energijos kiekiui, generuojamam dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo, apskaičiuoti arba iš anksto iki elektrinės įrengtosios galios padidinimo su elektros tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų yra prijungta elektrinė, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra suderintas kitas technologiškai pagrįstas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis apskaitos būdas, leidžiantis tinklų operatoriui atskirai nustatyti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo. 7. Skatinimo priemones taikančios institucijos ir įstaigos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos prašymu ir prašyme nustatytais terminais teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai informaciją apie atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams, skirtiems elektros energijai savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, pritaikytas skatinimo priemones ir jų mastą. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių šio įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai: 1) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 2) Energetikos ministerija; 3) Aplinkos ministerija; 4) 5) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija; 6) Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 7) Žemės ūkio ministerija; 8) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba; 9); 10) savivaldybės.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Vyriausybės kompetencija 1. Vyriausybė: 1); 11) Nacionaliniame pažangos plane nustato atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba)…
5 straipsnis. Vyriausybės kompetencija 1. Vyriausybė: 1); 11) Nacionaliniame pažangos plane nustato atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos priemonės, skirtos šiems uždaviniams įgyvendinti; 2); 3); 4); 5) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką; 6) nustato ir tvirtina tvarkaraštį; 7) nustato susitarimų dėl statistinio energijos perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių sudarymo tvarką, taip pat bendrųjų projektų tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių vykdymo tvarką; 8); 9) nustato jūrinės teritorijos dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių didžiausias leistinas generuoti galias ir mažiausias įrengtąsias galias; 91) nustato atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtros sąlygas, kai šių elektrinių galia viršija šiame įstatyme nustatytas galias; 10) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija: 1); 2); 3) derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus; 4) nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarką; 5); 6) nustato kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo tvarką; 7) tvirtina Nacionalinį energijai gaminti tinkamų pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies panaudojimo specialųjį planą; 8) nustato naudojimosi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemomis, perduodant ir skirstant dujas iš atsinaujinančių energijos išteklių, tvarką; 9) 10) 11) 12) rengia priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir (ar) energijos beveik nevartojančiais pastatais, taip pat koordinuoja ir prižiūri, kaip šios priemonės įgyvendinamos; 13) nustato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose reikalavimus ir šių reikalavimų įgyvendinimo tvarką; 14) tvirtina šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato jų atestavimo tvarką; 15) nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atestavimo tvarką; 16) nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir teikimo Europos Komisijai tvarką; 17) tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimų ir kitų veiksmų, reikalingų Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalims, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtosioms galioms nustatyti, atlikimo ir jų rezultatų skelbimo tvarkos aprašą; 18) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
Analysis
Legal question

Should the transition of renewable energy companies to a fully fledged business model be regarded in legal terms merely as a market transformation, or as an activity whose economic logic remains dependent on state-defined support conditions and strategic objectives?

Legal basis

Article 1 of the Law on Energy from Renewable Sources indicates that this sector has not been left solely to private market self-regulation: the law establishes state governance, regulation, supervision and control of the sector. Article 3(1) is of practical importance because the use of renewable resources is promoted only in accordance with the procedure and conditions laid down by law and other legal acts. Accordingly, the sustainability of the “business model” depends not only on capital or technology, but also on the substance of the support regime.

Practical significance

The stronger argument here is not that renewable energy has become an ordinary business, but that it has become a regulated and politically programmed business. In practice, the key issue for a lawyer or investor is to examine not only the project’s financial model, but also whether it aligns with the strategic objectives set by the Government under Article 5 in the National Progress Plan and with the programmes implementing those objectives, since that is where the real assumptions concerning support, permits and state priority may change.

📄 Original — Teismai.lt
2026.07.10 :: Payment codes for payments to VMI accounts have changed 🔗
We would like to inform you that as of June 30, 2026, the payment codes used for payments to the State Tax Inspectorate (VMI) accounts have changed. The changes also apply to payments related to court activities. The changes to payment…
Fact-check:
✅ ConfirmedNuo 2026 m. birželio 30 d. pasikeitė įmokų kodai, naudojami atliekant mokėjimus į VMI sąskaitas
🟡 IncompleteNuo 2026 m. birželio 30 d. VMI administruoja visas naujai skiriamas baudas ir ekonomines pinigines sankcijas
⚪ UnverifiedPakeitimai dėl įmokų kodų taikomi ir su teismų veikla susijusiems mokėjimams
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 2. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi: „41. Ekonominė piniginė sankcija –…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 2. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi: „41. Ekonominė piniginė sankcija – Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių skyrimą už padarytus teisės pažeidimus, nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektų ar teismo asmenims, padariusiems teisės pažeidimų, paskirta ekonominio poveikio priemonė – bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus procesinę baudą, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, ir baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“ 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 292 dalimi: „292. Nemokestinė nepriemoka – nemokestinių prievolių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka laiku neįvykdytos nemokestinės prievolės suma.“ 4. Papildyti 2 straipsnį 293 dalimi: „293. Nemokestinė prievolė – asmenų pareiga sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka administruojamą baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, baudą, paskirtą kaip ekonominę piniginę sankciją, procesinę baudą ir teismo priteistą sumą.“ 5. Papildyti 2 straipsnį 294 dalimi: „294. Nemokestinių prievolių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skirti baudas už administracinius nusižengimus, teismų sprendimų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka skirti baudas už nusikalstamas veikas, viešojo administravimo subjektų ar teismų priimtų sprendimų skirti ekonomines pinigines sankcijas, teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtų sprendimų skirti procesines baudas, sprendimų dėl teismo priteistų sumų valstybės naudai vykdymu, atlikimas: šių prievolių apskaita, įskaitymas, sumokėjimo išdėstymas, priverstinio išieškojimo inicijavimas, vykdymas, priežiūra ir sustabdymas, priverstinai išieškotų sumų paskirstymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir šiame Įstatyme nustatyta tvarka.“ 6. Papildyti 2 straipsnį 295 dalimi: „295. Procesinė bauda – valstybės naudai teismo, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro baudžiamojo, administracinio, civilinio procesų tvarka, taip pat administracinių nusižengimų teisenoje paskirta bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, ir baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais.“ 7. Buvusią 2 straipsnio 292 dalį laikyti 296 dalimi. 8. Papildyti 2 straipsnį 301 dalimi: „301. Teismo priteista suma – valstybės naudai teismo priteistas žyminis mokestis ir (ar) kaip administracinės, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimo išlaidos priteista suma, mokami į valstybės biudžetą.“ 9. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1–301 dalyse vartojamos sąvokos suprantamos taip, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.“
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas – centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam…
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas – centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas. 2. Asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo, įskaitant bet kokią kitą organizaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu, investicinis fondas, pensijų fondas. 3. Biudžetas – valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai. 4. 41. Ekonominė piniginė sankcija – Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių skyrimą už padarytus teisės pažeidimus, nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektų ar teismo asmenims, padariusiems teisės pažeidimų, paskirta ekonominio poveikio priemonė – bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus procesinę baudą, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, ir baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. 5. Elektroninių pinigų įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme. 6. Konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais. 7. Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, taip pat Lietuvos bankas. 8. Mokesčio deklaracija – mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. 9. Mokesčio įstatymas – Lietuvos Respublikos įstatymas, nustatantis šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytą mokestį, šis Įstatymas, Muitinės įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis arba Europos Sąjungos muitų teisės aktai, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su mokesčio taikymu arba mokesčio lengvatomis susijusius klausimus. 10. Mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. 11. Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. 12. Mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. 13. Mokesčio skirtumas – mokesčių mokėtojui grąžintina (įskaitytina) iš biudžeto suma, kuri gali susidaryti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pildant mokesčio deklaraciją. 14. Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. 15. Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas. 16. Mokesčių administravimo procedūra – mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose. 17. Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas). 18. Mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą. 19. Mokestinė nepriemoka – mokesčio nepriemoka ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. 20. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. 21. Mokestinės paskolos sutartis – mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos. 22. Mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). 23. Mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. 24. Mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. 25. Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas. 26. Mokėjimo įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme. 27. Mokėjimo paslaugų teikėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme. 28. 29. Mutatis mutandis (lot.) – teisinė sąvoka, reiškianti „su tam tikrais pakeitimais“. 291. Naudos gavėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. 292. Nemokestinė nepriemoka – nemokestinių prievolių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka laiku neįvykdytos nemokestinės prievolės suma. 293. Nemokestinė prievolė – asmenų pareiga sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka administruojamą baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, baudą, paskirtą kaip ekonominę piniginę sankciją, procesinę baudą ir teismo priteistą sumą. 294. Nemokestinių prievolių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skirti baudas už administracinius nusižengimus, teismų sprendimų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka skirti baudas už nusikalstamas veikas, viešojo administravimo subjektų ar teismų priimtų sprendimų skirti ekonomines pinigines sankcijas, teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtų sprendimų skirti procesines baudas, sprendimų dėl teismo priteistų sumų valstybės naudai vykdymu, atlikimas: šių prievolių apskaita, įskaitymas, sumokėjimo išdėstymas, priverstinio išieškojimo inicijavimas, vykdymas, priežiūra ir sustabdymas, priverstinai išieškotų sumų paskirstymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir šiame Įstatyme nustatyta tvarka. 295. Procesinė bauda – valstybės naudai teismo, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro baudžiamojo, administracinio, civilinio procesų tvarka, taip pat administracinių nusižengimų teisenoje paskirta bauda, mokama į valstybės biudžetą, išskyrus baudą už administracinius nusižengimus, paskirtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, ir baudą už nusikalstamas veikas, teismo paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais. 296. Seifo kamerų nuoma – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme. 30. Su mokesčiu susijusios sumos – šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, įskaitant palūkanas, mokamas pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai. 301. Teismo priteista suma – valstybės naudai teismo priteistas žyminis mokestis ir (ar) kaip administracinės, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimo išlaidos priteista suma, mokami į valstybės biudžetą. 31. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1–301 dalyse vartojamos sąvokos suprantamos taip, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 32. Kitos mokesčių įstatymuose vartojamos sąvokos yra apibrėžtos atskiruose šio Įstatymo straipsniuose ir atitinkamų mokesčių įstatymuose. 33. Pagal šį Įstatymą Europos Sąjungos muitų teisės aktais laikomi: 1) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su visais pakeitimais; 2) 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, ir jo taikymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai; 3) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais ir jį papildantys bei įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktai; 4) tarptautiniai susitarimai, kuriuos yra sudariusi arba prie kurių yra prisijungusi Europos Sąjunga, reglamentuojantys prekių įvežimo į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir (arba) išvežimo iš jos tvarką bei importo ir (arba) eksporto muitų taikymo tvarką. II SKYRIUS MOKESČIŲ TEISINIS REGLAMENTAVIMAS. MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūrų taikymas 1. Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos…
14 straipsnis. Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūrų taikymas 1. Šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis Įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. 2. Šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse. 3. Šio Įstatymo 13 straipsnio 15 punkte nurodyta valstybės rinkliava pagal šį Įstatymą administruojama tik tiek, kiek tai nustatyta Rinkliavų įstatyme. 4. Šio Įstatymo 13 straipsnio 17 punkte nurodyti mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą pagal šį Įstatymą administruojami tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme. 5. Šio Įstatymo 13 straipsnio 13 punkte nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir 19 punkte nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal šį Įstatymą administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir šio Įstatymo 87 straipsnio 4 ir 41 dalyse. 6. Šio Įstatymo 13 straipsnio 23 punkte nurodyti muitai ir su jais susijusios sumos pagal šį Įstatymą administruojami tiek, kiek šio Įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos muitų teisės aktams. 61. Šio Įstatymo 13 straipsnio 29 punkte nurodytas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme. 7. Už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtoms baudoms (toliau – bauda už administracinius nusižengimus) administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 88 straipsnio 11 dalis, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 110 straipsnio 4 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3–5, 9–11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalies 2 ir 4 punktai, 109 straipsnis, 110 straipsnio 2 ir 3 dalys, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro. 71. Ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3–5, 9–11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 6 dalį), 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 4 punktas, 109 straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos ekonominės piniginės sankcijos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtoms ekonominėms piniginėms sankcijoms administruoti netaikomi šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 106 straipsnio 8 dalis, 107, 108 straipsniai, 112 straipsnio 2 punktas ir 113 straipsnis. 72. Procesinėms baudoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai, 105 straipsnio 7 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3–5, 9–11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 5 ir 6 dalis), 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 4 punktas, 109 straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos procesinės baudos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ar kitų valstybės informacinių sistemų. 73. Teismų Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais paskirtoms baudoms už nusikalstamas veikas (toliau – bauda už nusikalstamas veikas) administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai, 105 straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3–5, 9–11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6, 7 ir 10 dalys, 109, 111 straipsniai, 112 straipsnio 1 punktas, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už nusikalstamas veikas, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias baudas pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš LITEKO ar kitų valstybės informacinių sistemų. 74. Teismų priteistoms sumoms administruoti tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 105 straipsnio 7 dalis, 106 straipsnio 3 dalis, 110 straipsnio 4 dalis ir mutatis mutandis taikytini šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3–5, 9–11 punktai, 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 93 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 8 punktai, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 101 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 6–10 dalys, 107 straipsnis (išskyrus 5 ir 6 dalis), 108 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 4 punktas, 109 straipsnis, 110 straipsnio 3 dalis, 111, 112 straipsniai, 113 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, iš kurių priteistos sumos, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams. Valstybinė mokesčių inspekcija šias prievoles pradeda administruoti, gavusi duomenis apie jas iš LITEKO ar kitų valstybės informacinių sistemų. 8. 9. Jeigu kyla kolizija tarp kitų įstatymų (išskyrus kodifikuotus) ir šio straipsnio nuostatų, taikomos šio straipsnio nuostatos. IV SKYRIUS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO TEISINIŲ SANTYKIŲ DALYVIAI PIRMASIS SKIRSNIS MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAI. JŲ FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS
Analysis
Legal question

Does the change in payment codes merely amount to a general technical change in payment processing, or does it also mean that the State Tax Inspectorate takes over the administration of newly imposed fines and economic monetary sanctions, subject to exceptions from the procedures under the Law on Tax Administration?

Legal basis

Article 14 of the Law on Tax Administration provides that the tax administration procedures laid down in that law apply uniformly, unless Article 14 itself provides otherwise. The wording of Article 14 expressly establishes an exception for economic monetary sanctions imposed by the Competition Council of the Republic of Lithuania: certain procedures under the Law on Tax Administration do not apply to them. The rule is therefore not an absolute administration of “all” sanctions under a single uniform regime.

Correction

The proposition that, from 30 June 2026, the State Tax Inspectorate administers newly imposed fines and economic monetary sanctions is too broad if stated without exceptions. A more precise formulation would be: from 30 June 2026, the State Tax Inspectorate’s administrative regime applies to newly imposed fines and economic monetary sanctions, but Article 14 of the Law on Tax Administration provides that specific procedures do not apply to economic monetary sanctions imposed by the Competition Council.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not that “the State Tax Inspectorate now administers everything uniformly”, but that “the State Tax Inspectorate administers matters under the new regime to the extent that Article 14 of the Law on Tax Administration does not provide for specific exceptions”. A lawyer or journalist should cite not only the change in payment codes, but also the reservation in Article 14 of the Law on Tax Administration, because in a dispute concerning payment, recovery, or the administration of a sanction, it would be erroneous to assume that the full ordinary package of procedures under the Law on Tax Administration automatically applies to economic sanctions imposed by the Competition Council.

📄 Original — Teisė.pro
DELFI. OSCE report: The indoctrination of Ukrainian children in Russia may amount to crimes against humanity 🔗
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 101 straipsnis (statute)
101 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu pažeisdamas…
101 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas įsakė žudyti ar žudė: asmenis, kurie kapituliavo sudėdami ginklus arba neturėdami kuo priešintis; sužeistus asmenis, ligonius ar žūvančio karo laivo jūreivius; karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, užgrobtoje ar karo veiksmų teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 102 straipsnis. Okupuotos valstybės civilių trėmimas ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimas Tas, kas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis įsakė tremti ar trėmė civilius gyventojus iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies teritoriją; įsakė perkelti ar perkėlė okupavusios valstybės civilius gyventojus į okupuotos šalies teritoriją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 105 straipsnis (statute)
105 straipsnis. Civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose 1. Tas, kas karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar…
105 straipsnis. Civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose 1. Tas, kas karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos metu pažeisdamas tarptautinę humanitarinę teisę vertė civilius ar karo belaisvius tarnauti jų priešo ginkluotosiose pajėgose, naudojo juos kaip gyvąjį skydą karo operacijoje, ėmė ar verbavo vaikus iki aštuoniolikos metų į ginkluotąsias pajėgas arba panaudojo juos karo operacijoje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas ėmė arba verbavo vaikus iki aštuoniolikos metų į karo tarnybą valstybės ginkluotosioms pajėgoms nepriklausančiose ginkluotose grupėse arba panaudojo juos karo operacijoje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 16 straipsnis (statute)
3. Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų…
3. Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. 4. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju. 23 straipsnis. Kaltinamasis aktas Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. 24 straipsnis. Kasacinė instancija Kasacinė instancija yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių. 25 straipsnis. Kasacinis skundas Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. 26 straipsnis. Kasatorius Kasatorius yra kasacinį skundą padavęs asmuo. 27 straipsnis. Nakties metas Nakties metas yra paros laikas nuo 22 iki 6 valandos. 28 straipsnis. Nukentėjusysis 1. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. 3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. 29 straipsnis. Nuosprendis
Analysis
Legal question

Whether the indoctrination of Ukrainian children in Russia legally goes beyond propaganda or unlawful transfer and amounts to the coercive training or use of civilians in the enemy’s armed forces.

Legal basis

The cited Article 105 of the Criminal Code directly criminalises compelling civilians to serve in the enemy’s armed forces during war, aggression, occupation or annexation, in violation of international humanitarian law. The mere fact of indoctrination is not sufficient for this provision: evidence would be required that the re-education of children was linked to coercive military training, mobilisation or service in enemy structures. The provision on crimes against humanity is not included in the evidence provided.

Practical significance

The stronger practical argument would not be the abstract dangerousness of “propaganda”, but the chain of elements: the child’s civilian status, the context of war or occupation, the element of coercion, and the link to the enemy’s military forces. A lawyer or journalist should formulate the conclusion cautiously: on the basis of the cited Article 105 of the Criminal Code, indoctrination in itself is not yet sufficient, but it becomes significant evidence if it indicates systematic preparation to turn children into part of the enemy’s military or paramilitary system.

📄 Original — 15min
Officials: Prison Service decision will trigger a security crisis at Kaunas Prison 🔗
The Lithuanian Law Enforcement Officers’ Federation says that despite severe staff shortages in prisons, the Lithuanian Prison Service is wasting personnel, which could lead to a security crisis. If the situation does not change…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Statuto paskirtis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato vidaus tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų…
1 straipsnis. Statuto paskirtis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato vidaus tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės etikos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į vidaus tarnybą ir atleidimą iš jos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas 3 straipsnis#2 (statute)
3 straipsnis. Vidaus tarnybos ir pareigūnų tarnybinės etikos principai 1. Vidaus tarnybos principai: 1) įstatymų viršenybės principas; pareigūno statusas…
3 straipsnis. Vidaus tarnybos ir pareigūnų tarnybinės etikos principai 1. Vidaus tarnybos principai: 1) įstatymų viršenybės principas; pareigūno statusas, reglamentuotas Statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu; 2) lygiateisiškumo principas; kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis; 3) politinio neutralumo principas; pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių organizacijų veikloje; 4) skaidrumo principas; bet kokia pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus; 5) karjeros principas; skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti; 6) vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas; pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su vidaus tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis; 7) teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas; preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal Statutą ir kitus teisės aktus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti užtikrinama visą jų tarnybos laiką; 8) bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas; pareigūnas privalo atlikti Statute nustatytas bendrąsias pareigūno pareigas ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas; 9) tarnybinio pavaldumo principas; pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. 2. Pareigūnų tarnybinės etikos principai: 1) humaniškumo principas; pareigūnas turi stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, užtikrinti to asmens teisių ir laisvių apsaugą, o prireikus imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų suteikta medicinos ar kita būtina pagalba; 2) teisingumo principas; pareigūnas turi vienodai tarnauti visiems žmonėms, nediskriminuodamas jų dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų tapatybės bruožų; 3) atsakomybės principas; pareigūnas turi atsakyti už savo veikų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą, taip pat tiesioginio vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą; 4) nešališkumo principas; pareigūnas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; 5) pagarbos statutinei įstaigai principas; teikdamas oficialius ir (ar) viešus komentarus statutinės įstaigos vardu apie jos veiklą, uždavinių įgyvendinimą, pareigūnas privalo nereikšti asmeninės nuomonės, jeigu ji yra nesuderinama su statutinės įstaigos tikslais, pozicija ar interesais; 6) nesavanaudiškumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principas; pareigūnas privalo nepiktnaudžiauti pareigūno statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, informacija, kuri tapo žinoma vykdant tarnybines pareigas, nesinaudoti kitais nei tarnybos tikslais ir nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims, tarnauti išimtinai visuomenės interesams; 7) sąžiningumo principas; pareigūnas turi netoleruoti kitų asmenų daromų teisės pažeidimų, elgesio, nesuderinamo su pareigūnų tarnybinės etikos principais, pranešti kompetentingiems subjektams apie veikas, kurios prieštarauja teisės aktams; 8) padorumo principas; vykdydamas tarnybines pareigas pareigūnas su visais asmenimis turi bendrauti mandagiai ir dalykiškai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas, elgtis pagarbiai, laikytis kalbos kultūros normų; 9) pavyzdingumo principas; pareigūnas turi neskatinti ir netoleruoti konfliktinių situacijų kolektyve, nepažeisti kitų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, garbės ir orumo, kilusius nesutarimus spręsti diplomatiškai, aptariant juos tarpusavyje arba kreipiantis į psichologinę pagalbą statutinėje įstaigoje teikiančius darbuotojus, asmeniškai informuoti kolegas apie pastebėtas jų daromas ar padarytas klaidas, savo pastabas pateikti korektiškai, prireikus suteikti pagalbą arba pateikti konstruktyvius siūlymus. 3. Pareigūnų tarnybinės etikos principų įgyvendinimo ir šių principų įgyvendinimo kontrolės tvarką nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų veiklą jiems laikantis pareigūnų tarnybinės etikos principų vertina ministras, kurio valdymo sričiai priskirta centrinė statutinė įstaiga, (toliau – ministras) ar jo įgalioti asmenys.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimas Patvirtinti Vidaus tarnybos statutą (pridedamas). 2 straipsnis. Netekę galios teisės aktai Įsigaliojus…
1 straipsnis. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimas Patvirtinti Vidaus tarnybos statutą (pridedamas). 2 straipsnis. Netekę galios teisės aktai Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 3-34; 1995, Nr. 92-2056) I, II, III, V ir VI skirsniai; 2) Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 2-22); 3) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 47 straipsnio dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 16-410); 4) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 37, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 16(3), 16(4), 16(5), 21(2), 39(2) straipsniais įstatymas (Žin., 1997, Nr. 69-1734); 5) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 20-505); 6) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo 48(1) straipsniu įstatymas (Žin., 1998, Nr. 57-1579); 7) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių pakeitimo, 16(1), 16(2), 21(1) straipsnių, 27 straipsnio 5 dalies ir 39(1) straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2868); 8) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 12, 13, 25 straipsnių pakeitimo, 16(1), 16(2), 21(1) straipsnių, 27 straipsnio 5 dalies ir 39(1) straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 ir 2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, 7 straipsnio pakeitimo bei papildymo 8(1) straipsniu įstatymas (Žin., 2000, Nr. 109-3478); 9) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8(1) straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 60-2139); 10) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8(1) straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4091); 11) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2002, Nr. 54-2117). 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Analysis
Legal question

Whether the Prison Service, in circumstances of staff shortages, may, by reallocating or dispensing with officers, effectively alter the service status of statutory officers by administrative decision without a clear statutory basis.

Legal basis

The evidence submitted indicates that the Statute of Internal Service regulates the status of officers within the internal service system and their admission to service, while Article 3(1)(1) provides that the status of an officer, as regulated by the Statute and other laws, may not be altered otherwise than by law. Accordingly, the strongest legal argument would not be an abstract assertion of a “security crisis”, but the question whether the specific decision of the Prison Service merely organises work or in fact alters officers’ status, functions, conditions of service, or guarantees.

Practical significance

For officers’ representatives, the key practical point is to require and, where appropriate, challenge not the political expediency of the decision, but its legal characterisation: if the decision has consequences that alter status, the argument based on the supremacy of law is stronger than the argument based on administrative efficiency. The risk for the Prison Service arises where a reduction in security capacity is justified solely by an internal management decision, without demonstrating that the statutory service rights and duties of officers protected by law are not being altered.

📄 Original — 15min-krim
Liberal leader: young Social Democrats treat voters like sheep 🔗
Opposition Liberal Movement chair Viktorija Čmilytė-Nielsen says that a politician who already holds a seat in the Seimas running for parliament in a single-member constituency so that another Social Democrat can enter parliament is…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Paklausimas dėl Rinkimų kodekso pažeidimo Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje…
77 straipsnis. Paklausimas dėl Rinkimų kodekso pažeidimo Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl rinkimų galutinių rezultatų toje rinkimų apygardoje nustatymo arba dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui. Į šiame straipsnyje nurodytus terminus įskaitomos ir ne darbo dienos.part_0be725b9a28b415790f62ad1341aaf9f Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1797, 2003-10-28, Žin., 2003, Nr. 108-4815 (2003-11-19)
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 papildymo 41-1 straipsniu ir 42, 65, 66, 67, 67-1, 76 straipsnių pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 63 straipsnis (statute)
63 straipsnis Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas; 2)…
63 straipsnis Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas; 2) jis miršta; 3) atsistatydina; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
Analysis
Legal question

Whether the candidacy in a single-member constituency of a politician who already holds a Seimas mandate, with the aim of indirectly transferring a parliamentary seat to another party candidate, may in itself be regarded as a breach of the Electoral Code, or whether it is necessary to prove a specific breach in the organisation or conduct of the election in a particular constituency.

Legal basis

Article 77 of the Law on the Constitutional Court concerns not the moral assessment of a political manoeuvre, but the question whether, in organising and conducting Seimas elections in a specific electoral constituency, the Electoral Code was breached. Article 63 of the Constitution sets out the circumstances in which the powers of a member of the Seimas terminate, including resignation, but the evidence submitted does not establish a rule that the mere fact of standing as a candidate while holding a mandate automatically terminates those powers or is unlawful in itself.

Practical significance

The stronger legal argument at present is not “deceiving the voters”, but the requirement to demonstrate a specific breach of the Electoral Code in a particular constituency; without that link, the dispute remains a matter of political accountability rather than electoral legality. In practice, a complaint or request should be framed not around the candidate’s motive, but around which specific electoral procedure was breached and how that may have affected the organisation or conduct of the election.

📄 Original — Žinių radijas
Čmilytė: Young Social Democrats treat voters like sheep 🔗
The Social Democrats have changed their minds and will no longer nominate sitting MP Ruslan Baranovas in the early parliamentary election in the Nalšia northern constituency. Meanwhile, Liberal Movement leader Viktorija Čmilytė-Nielsen…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos…
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki Darbo kodekso įsigaliojimo priima šiuo įstatymu patvirtinto Darbo kodekso įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos galiota institucija priima iki 2018 m. sausio 1 d.“ 2. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“ 3. Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.“ 4. Papildyti 6 straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.“ 5. Buvusias 6 straipsnio 12 ir 13 dalis laikyti atitinkamai 13 ir 14 dalimis.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos, į kurias teisė…
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos, į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. sausio 1 d.“ 2. Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d.“ 3. Pakeisti 6 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlieka Darbo kodekso įgyvendinimo stebėseną ir iki 2019 metų ir kiekvienų vėlesnių metų gruodžio 31 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomos teigiamos ir neigiamos Darbo kodekso ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų įgyvendinimo pasekmės (teisės pažeidimų skaičius ir klasifikacija (tarp jų darbo laiko apskaitos, informavimo ir konsultavimo, darbo apmokėjimo normų pažeidimai); atleidimų iš darbo skaičius pagal atleidimo pagrindus; darbo ginčų dėl teisės darbo ginčų komisijose skaičius, dalykas, rezultatai; pareikštų ieškinių teisme dėl darbo ginčų dėl teisės skaičius; terminuotų darbo sutarčių skaičius; įmonių, taikančių suminę darbo laiko apskaitą, skaičius; darbdavių prašymų suteikti sutikimą nutraukti darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir prašymų pabloginti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, skaičius ir tenkintų tokių prašymų skaičius; darbuotojų atstovų įmonėse skaičius) ir pasiūlymai dėl Darbo kodekso ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimo.“ 4. Pakeisti 6 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo veikusi Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo veiklą tęsia pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas tol, kol vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis bus sudaryta nauja Lietuvos Respublikos trišalė taryba, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. liepos 1 d.“
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.“
Analysis
Legal question

The specific legal issue is not the political criticism itself, but whether a party’s decision to withdraw a candidacy that has already been publicly announced in an early election to the Seimas has consequences under electoral law, or whether it remains, for now, solely a matter of political accountability.

Legal basis

The evidence provided concerns the entry into force of the Labour Code and the recalculation of annual leave, and therefore does not support any conclusion regarding the rules on nominating or withdrawing candidates in Seimas elections. On the basis of general electoral-law principles alone, the legally decisive issue would not be the public political statement, but whether the candidate had already been formally registered and whether the statutory deadline still allowed the party to replace the candidate.

Practical significance

At this stage, the stronger argument is that the news indicates a risk in terms of political communication and reputation, rather than a proven breach of electoral law. For a professional audience, the key point is not to characterise this episode as an unlawful withdrawal of a candidacy without identifying the relevant electoral-law provision and the facts concerning the registration stage; the legal conclusion would depend precisely on the formal status of the candidacy and the applicable deadlines.

📄 Original — Verslo žinios
Fitch critically assesses Air Baltic’s situation, doubts its ability to meet obligations 🔗
International ratings agency Fitch Ratings has placed the rating of Latvia’s national airline Air Baltic and its secured bonds on Rating Watch Negative, according to a rating commentary published by Fitch Ratings.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 101 straipsnis (statute)
1. Ieškinio senaties terminas sustabdomas: 1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima…
1. Ieškinio senaties terminas sustabdomas: 1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga); 2) jeigu Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas); 3) jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas; 5) jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai; 6) jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis; 7) jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai; 8) jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, veikimas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.94 straipsnis (statute)
1.94 straipsnis. Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymo teisinės pasekmės Įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas…
1.94 straipsnis. Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymo teisinės pasekmės Įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus. 1.95 straipsnis. Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu 1. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). 2. Jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. 1.96 straipsnis. Sandorio dalies negaliojimo pasekmės Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. III dalis CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI V skyrius CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SAMPRATA IR RŪŠYS 1.97 straipsnis. Civilinių teisių objektų rūšys 1. Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. 2. Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota. 1.98 straipsnis. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai 1. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. 2. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). 3. Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą. 4. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. 1.99 straipsnis. Daiktų, kaip civilinių teisių objektų, rūšys 1. Daiktai, kaip civilinės teisės objektai, skirstomi į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius. 2. Daiktai taip pat yra skirstomi į daliuosius ir nedaliuosius, į suvartojamuosius ir nesunaudojamuosius, į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius. 1.100 straipsnis. Pinigai Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė. 1. 101 straipsnis. Vertybiniai popieriai Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose. 2. Įstatymai gali numatyti ir kitokius vertybinius popierius. Investuotojų teisių apsaugos bei kapitalo rinkos priežiūros ir reguliavimo tikslais įstatymai gali nustatyti kitą vertybinių popierių (investicijų) apibrėžimą, kuris vartojamas šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investicijoms (investiciniams vertybiniams popieriams) šio kodekso normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, jei tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus požymius. 3. Vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. Vertybiniai popieriai perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu. 4. Vertybiniai popieriai gali būti pirminiai arba išvestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Šias išskirtines teises ar pareigas patvirtinantys vertybiniai popieriai vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais. 5. Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Taip pat jie gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai vertybiniai popieriai. 6. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija). 7. Nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis. 8. Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.). 9. Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. 10. Jeigu išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato kitaip, pagal šį kodeksą laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Saugotojo teisės, pareigos ir atsakomybė nustatoma pagal pasaugai taikomas šio kodekso šeštosios knygos nuostatas. Jeigu apskaitą tvarko keli asmenys skirtingais lygiais, laikoma, kad vertybinio popieriaus savininko sąskaitas tvarkantis asmuo yra perdavęs toliau saugoti vertybinius popierius kitam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Tokie vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. 1.102 straipsnis. Akcija 1. Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. 2. Akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastos arba privilegijuotos, materialios ir nematerialios. 1.103 straipsnis. Obligacija Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1.104 straipsnis. Čekis Čekis, kaip vertybinis popierius, – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui. 1.105 straipsnis. Vekselis 1. Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. 2. Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). 3. Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. 4. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. 1.106 straipsnis. Konosamentas 1. Konosamentas, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. 2. Konosamentas gali būti pareikštinis, orderinis arba vardinis. Jeigu konosamentas buvo sudarytas keliais egzemplioriais, tai, išdavus krovinį pagal pirmą pateiktą konosamentą, kiti konosamento egzemplioriai netenka teisinės galios. 1.107 straipsnis. Indėlių liudijimai (sertifikatai) 1. Indėlio liudijimas (sertifikatas) – tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui, gauti indėlį ir palūkanas. 2. Indėlio sertifikatai gali būti vardiniai, perleidžiamieji ar neperleidžiamieji. 1.108 straipsnis. Valstybės skolinis įsipareigojimas Valstybės skolinis įsipareigojimas – tai pareikštinis vertybinis popierius, patvirtinantis, kad jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą pinigų sumą, ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir palūkanas per visą šio vertybinio popieriaus turėjimo laiką.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Akcijų paketas – vertybinių popierių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų balsavimo teisių…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Akcijų paketas – vertybinių popierių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 5 procentus visų balsavimo teisių. 2. Akcininkas – asmuo, kuris turi arba vertybinių popierių emitento akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita, arba vertybinių popierių emitento akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio ar juridinio asmens naudai, arba depozitoriumo išduotų akcijų pakvitavimų. 3. Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai. 4. Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių: 1) tikslas – viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (arba) kitą Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytą turtą; 2) vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina jų turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti. 5. Bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo objektas. 6. Bendrovė, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai turi būti oficialaus siūlymo objektas. 7. Centrinė reglamentuojamos informacijos bazė – duomenų bazė, kurioje kaupiama ir saugoma reglamentuojama informacija. 8. Daugiabalsiai vertybiniai popieriai – prie atskiros klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. 9. Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 10. Depozitoriumo išduotas akcijų pakvitavimas – depozitoriumo išduotas vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš vertybinių popierių emitento gauti pajamų, kurių dydis priklauso nuo šio emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti tą vertybinį popierių į emitento akcijas. 11. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis. 12. Esminis įvykis – su vertybinių popierių emitentu susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. 13. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010) įsteigta institucija. 14. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), įsteigta institucija. 15. Finansų maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 16. Įmonės metinis pranešimas (toliau – metinis pranešimas) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. 17. Įmonės pusmečio pranešimas (toliau – pusmečio pranešimas) – įmonės pusmečio finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – pusmečio finansinės ataskaitos) papildanti ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie svarbiausius per pirmuosius 6 finansinių metų mėnesius įvykusius įvykius ir jų poveikį pusmečio finansinėms ataskaitoms kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius 6 finansinių metų mėnesius aprašymu. 18. Įmonių grupė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 19. Įmonių grupės konsoliduotasis metinis pranešimas (toliau – konsoliduotasis metinis pranešimas) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 20. Įmonių grupės konsoliduotasis pusmečio pranešimas (toliau – konsoliduotasis pusmečio pranešimas) – įmonių grupės pusmečio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos) papildanti ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie svarbiausius per pirmuosius 6 finansinių metų mėnesius įvykusius įvykius ir jų poveikį pusmečio konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius 6 finansinių metų mėnesius aprašymu. 21. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų įsigyti. 22. Įstatuose nurodytas šaltinis – kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. 23. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme. 24. Kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti. 25. Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. 26. Mažesnės rinkos kapitalizacijos įmonė – į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukta įmonė, kurios vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis paskutinių trejų kalendorinių metų kotiravimo verte metų pabaigoje, yra mažesnė kaip 100 000 000 eurų. 27. Mažos ir vidutinės įmonės – juridiniai asmenys, kurie pagal jų paskutinį metinių finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) atitinka bent du iš šių kriterijų: 1) vidutinis sąraše esantis darbuotojų skaičius per finansinius metus nesiekia 250; 2) balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 000 000 eurų; 3) pardavimo grynosios pajamos per finansinius metus neviršija 50 000 000 eurų. 28. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – obligacijos arba kiti įsiskolinimo patvirtinimo perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius. 29. Nuolat ar pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – tos pačios rūšies ir (arba) klasės vertybiniai popieriai, kurių emisija vykdoma ištisai, arba panašios rūšies ir (arba) klasės vertybiniai popieriai, kurių emisija vykdoma bent du kartus per 12 mėnesių. 30. Nuosavybės vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurie yra: 1) akcinių bendrovių akcijos; 2) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms; 3) bet kurios kitos rūšies perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę, atlikus jų konvertavimą arba jų suteiktų teisių realizavimą, įgyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus vertybinius popierius, jeigu šiame punkte nurodytus vertybinius popierius yra išleidęs su šiais vertybiniais popieriais susijusių šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų vertybinių popierių emitentas arba kita šio emitento įmonių grupės įmonė. 31. Oficialaus siūlymo cirkuliaras (toliau – cirkuliaras) – dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo informacija. 32. Oficialaus siūlymo šalys – oficialaus siūlymo teikėjas, oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organų nariai, jeigu oficialaus siūlymo teikėjas yra juridinis asmuo, bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkai, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organų nariai ir su šiais asmenimis sutartinai veikiantys asmenys. 33. Oficialaus siūlymo teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis oficialų siūlymą. 34. Oficialus susitarimas – teisiškai įpareigojantis susitarimas. 35. Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 36. Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. 37. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, išskyrus pinigų rinkos priemones, kurių išpirkimo terminas trumpesnis negu 12 mėnesių. 38. Pirminė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas išleidimo metu. 39. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas. 40. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyvendinamas vertybinių popierių viešas siūlymas, siekiama įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba kurioje yra leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, jeigu ši valstybė narė nėra buveinės valstybė narė. 41. Privalomas oficialus siūlymas – asmens, įgijusio akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, vertybinių popierių savininkams teikiamas būtinas viešas siūlymas supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. 42. Profesionalusis investuotojas – investuotojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme profesionaliajam klientui nustatytus kriterijus. 43. Prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie vertybinių popierių emitentą ir jo viešai siūlomus arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius. 44. Prospekto patvirtinimas – buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teigiamas sprendimas, kuris priimamas patikrinus, ar išsami, nuosekli ir suprantama prospekte pateikta informacija, ir kuriuo patvirtinama, kad prospekte pateikta informacija atitinka tokios informacijos pateikimo taisykles. 45. Reglamentuojama informacija – reguliuojamoji informacija, kaip ji apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL 2004 L 149, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. balandžio 30 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 759/2013 (OL 2013 L 213, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 809/2004). 46. Reguliuojama rinka – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 47. Reguliuojamos rinkos operatorius – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 48. Rinkos formuotojas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme. 49. Savanoriškas oficialus siūlymas – asmens nuožiūra ir jo nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. 50. Sutartinai veikiantys asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu susitarimu arba rašytiniu susitarimu, kuriais siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar daugiau balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai. 51. Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė, taip pat nėra Europos ekonominės erdvės valstybė. 52. Trečiosios valstybės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas ne valstybėje narėje. 53. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė. 54. Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas valstybėje narėje. 55. Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas arba vienu kartu išleistų vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, visuma. 56. Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, ketinantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos Respublikoje emitentu yra laikomas įsteigtas juridinis asmuo: 1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje narėje arba 2) jeigu nuo 2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino priežiūros institucija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti vertybiniai popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir visi ar jų dalis buvo išplatinti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba 3) kitas juridinis asmuo, jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d. emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną emisiją ir jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6 mėnesius sprendimo ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius patvirtinimo dokumentai nepateikiami priežiūros institucijai, šis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas emitentu, arba 4) kai leidžiami su vertybiniais popieriais susieti depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, emitentu laikomas vertybinių popierių, kuriuos šie pakvitavimai ženklina, emitentas, neatsižvelgiant į tai, ar tais vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. 57. Vertybinių popierių emitento garantas (toliau – garantas) – asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių popierių, vykdymą ir (arba) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių popierių išplatinimą. 58. Vertybinių popierių emitento vadovai (toliau – emitento vadovai) – įmonės – emitento – stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, vadovas. 59. Vertybinių popierių reklama (toliau – reklama) – reklama, kaip ji apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 809/2004. 60. Vertybinių popierių rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais. 61. Vertybinių popierių siūlytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris viešai siūlo arba ketina viešai siūlyti vertybinius popierius. 62. Vertybinių popierių viešas siūlymas – kreipimasis į asmenis bet kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis siūlant vertybinių popierių ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas galėtų priimti sprend …
Analysis
Legal question

Does Fitch’s negative watch and doubt as to Air Baltic’s ability to meet its obligations in itself trigger consequences relating to bond default, a moratorium, or the enforcement of creditors’ rights?

Legal basis

The cited excerpt from Article 1.101 of the Civil Code is relevant only to the extent that the limitation period is suspended if the Government establishes a deferral of performance of obligations, i.e. a moratorium. The news item shows only the rating agency’s assessment of risk; therefore, on the evidence provided, it cannot be concluded that a legally established moratorium, deferral of obligations, or automatic bond breach exists.

Practical significance

At present, the stronger argument is not “default” but increased credit risk, which is legally relevant only if the bond terms, prospectus, or security documents contain an express rating, solvency, or “material adverse change” mechanism. In practice, one should not rely on Fitch’s comment alone as legal evidence of default; the specific bond terms should first be reviewed for provisions on rating downgrade, early redemption, additional security, or notification obligations.

📄 Original — LRT
Court blow for Marijampolė mayor: Isoda found guilty in “receipt scandal” case, loses office - LRT 🔗
Lithuania’s Court of Appeal on Thursday found Marijampolė mayor Povilas Isoda guilty in the “receipt scandal” case, meaning that under the Election Code his mayoral powers must be revoked once the conviction takes effect.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero…
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 251 straipsnis (statute)
251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar…
251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymas 1. Savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų…
2 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymas 1. Savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras, iš jų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras. 2. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai turi teisę atsistatydinti. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar kitas narys savivaldybės tarybos sprendimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai: 1) jis atsistatydina savo noru; 2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę; 3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų; 4) jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų. 3. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar kito nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas; 2) jis miršta; 3) pasibaigia savivaldybės tarybos kadencija. 4. Kai savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar kitas narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta, savivaldybės meras vietoj jo teikia naują kandidatūrą likusiam savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui.
Analysis
Legal question

The specific issue is not whether the mayor is guilty, but whether a final conviction in the “receipt scandal” case automatically entails the termination of the mayor’s mandate, or whether a municipal council decision under the local self-government procedure is still required.

Legal basis

The wording of Article 25¹ of the Law on Local Self-Government, as provided, regulates the “loss of mandate of a municipal council member or of a municipal council member-mayor by decision of the municipal council”. This provision therefore indicates a procedural mechanism for a council decision, rather than itself defining the substantive consequences of criminal liability. The news report separately refers to a consequence under the Electoral Code, namely that once a conviction becomes final, the mayor’s mandate must be revoked.

However, the evidence provided does not include the text of the Electoral Code itself, so the precise statutory basis for that conclusion here rests on the statement in the news report rather than on the cited wording of the Code.

Practical significance

The stronger practical argument is that, in this case, the loss of the political mandate is linked to the conviction becoming final, not to a separate assessment of political confidence within the municipality. In practice, the dispute should not turn on whether the council may “refuse to approve” the loss of the mandate, but on which specific institution and which procedure must properly formalise the consequence provided for in the Electoral Code. It would be a mistake to treat this issue as a discretionary political vote by the council if the applicable provision requires mandatory revocation of the mandate.

📄 Original — Respublika
Marijampolė Mayor Isoda resigns after verdict in the “receipt” case 🔗
Marijampolė Mayor Povilas Isoda, convicted in the criminal “receipt” case, says he is stepping down. In a Facebook post on Thursday, he said he disagrees with the ruling but respects and will comply with it, while planning to appeal to a…
Fact-check:
🟡 IncompleteTeismo nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėja iškart, tačiau per tris mėnesius jis gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
🟡 IncompleteRinkimų kodeksas numato, kad savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
⚪ UnverifiedMerui skirta bausmė: atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 metus; piniginė bauda 10 tūkst. eurų sumokėtina per 2 mėnesius.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami…
1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai: 1) meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas; 2) Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai; 3) meras netenka savivaldybės tarybos nario mandato šio įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 251 straipsnis (statute)
251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar…
251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero…
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.
Analysis
Legal question

The specific issue is not the mayor’s political resignation, but whether a conviction in itself brings the mayor’s term of office to an early end and what procedure is required for that to occur.

Legal basis

Article 1 of the Law on Local Self-Government provides that the mayor is directly elected for the term of office of the municipal council, and that where, in the cases and according to the procedure laid down by law, the mayor’s powers terminate before the end of that term, new mayoral elections are held. The cited Article 251 indicates a separate procedure for the loss of powers of a municipal council member or a council member-mayor by decision of the municipal council. Accordingly, the mere fact of a conviction does not yet answer which precise procedure applies to a directly elected mayor.

Correction

The logic of the article should not imply that any criminal judgment “takes effect immediately” and only thereafter may be challenged by way of cassation: under Article 370 of the Code of Criminal Procedure, a cassation appeal is lodged within three months against a judgment or ruling that has already entered into force. A more precise formulation would be: the cassation time limit is calculated from the date of entry into force, while the moment of entry into force itself depends on the procedural stage and the appeal mechanism.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not “the mayor leaves office because he has been convicted”, but rather “it is necessary to determine whether there is a final conviction and which special procedure for termination of the mayor’s powers applies”. For a lawyer or journalist, the key point is not to transpose the rule applicable to a council member automatically to the mayor: until a specific provision on termination of the mayor’s powers is cited, the safer formulation is to write about a political decision to leave office and a possible basis for new mayoral elections under Article 1 of the Law on Local Self-Government, but not about an automatic legal expiry of the mandate.

📄 Original — 15min.lt
Police speak out amid scandal over alleged paid public sex act by Gerda Bieliauskaitė and Saprė 🔗
Police have commented on reports that influencers Gerda Bieliauskaitė and Haroldas Saprykimas-Saprė may have shown a sex act during a livestream in exchange for money, after information about the alleged incident began circulating online…
Fact-check:
🟡 IncompleteBaudžiamojo kodekso 309 straipsnyje numatyta atsakomybė už pornografinio turinio dalykų pagaminimą, įsigijimą su tikslu platinti ir platinimą
✅ ConfirmedBaudžiamojo kodekso 309 straipsnyje numatyta atsakomybė už pornografinio turinio demonstravimą ir reklamavimą
✅ ConfirmedNe visas erotinis ar seksualinio pobūdžio turinys automatiškai laikomas pornografija – tai vertinama ekspertų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 309 straipsnis (statute)
309 straipsnis. Pornografinio turinio produkcijos gaminimas, platinimas, viešas demonstravimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba…
309 straipsnis. Pornografinio turinio produkcijos gaminimas, platinimas, viešas demonstravimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose atvaizduotas vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai demonstravo ar reklamavo pornografinio turinio dalykus arba įgijo ar laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose atvaizduotas vaikas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. XLV SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI MIRUSIOJO ATMINIMUI 311 straipsnis. Mirusiojo palaikų išniekinimas 1. Tas, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai atkasė kapą ir išniekino mirusiojo palaikus ar iš jų tyčiojosi arba paėmė ten buvusius daiktus, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 312 straipsnis. Kapo išniekinimas 1. Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 313 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas 1. Tas, kas siekdamas paniekinti mirusįjį ar jo artimuosius sutrikdė laidotuvių rimtį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. XLVI skyrius Nusikaltimai IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI krašto apsaugos tarnybAI 314 straipsnis. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas 1. Šauktinis, vengęs eilinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Šauktinis, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 315 straipsnis. Šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimas Šauktinis ar aktyviojo rezervo karys, vengęs šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 316 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybą 1. Karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą arba simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 317 straipsnis. Įsakymo nevykdymas 1. Karys, neįvykdęs vado įsakymo ar atsisakęs jį vykdyti arba kitaip nepaklusęs vado įsakymui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3. Karys, neįvykdęs aiškiai neteisėto vado įsakymo, baudžiamąja tvarka neatsako. 318 straipsnis. Grasinimas vadui ar smurtas prieš jį 1. Karys, grasinęs smurtu vadui dėl šio karo tarnybos pareigų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, panaudojęs fizinį smurtą prieš vadą dėl šio karo tarnybos pareigų, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Karys, padaręs šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. 319 straipsnis. Smurto veiksmai prieš pavaldinį 1. Vadas, eidamas karo tarnybos pareigas panaudojęs fizinį smurtą prieš pavaldų karį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Vadas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. 320 straipsnis. Kario terorizavimas 1. Karys, neteisėtai reikalavęs, kad kitas karys elgtųsi pagal jo nurodymą, arba panaudodamas psichinę prievartą žeminęs kitą karį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, žeminęs ar terorizavęs kitą karį panaudodamas fizinį smurtą ar ginklą, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Karys, padaręs šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą veiką, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 321 straipsnis. Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas Karys, davęs aiškiai neteisėtą įsakymą arba vertęs kitą karį vykdyti tokį įsakymą, taip pat karys, įvykdęs aiškiai neteisėtą įsakymą, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 322 straipsnis. Savavališkas pasišalinimas 1. Karys, savavališkai pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos arba be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą, jeigu pasišalinimas truko ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip dešimt parų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 323 straipsnis. Dezertyravimas 1. Karys, pasišalinęs iš dalinio ar tarnybos vietos ilgesniam negu dešimt dienų laikui arba tiek laiko neatvykęs į dalinį ar tarnybos vietą arba nepaisant pasišalinimo trukmės tai padaręs turėdamas tikslą išvengti karo tarnybos, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Karys, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 324 straipsnis. Krašto apsaugos turto praradimas Karys, dėl aplaidumo praradęs jam tarnybos reikalams patikėtą ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas, transporto priemonę ar kitą karo techniką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 325 straipsnis. Sargybų tarnybos taisyklių pažeidimas Karys, pažeidęs sargybų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus karo padėties metu ar atlikdamas kovos užduotį, arba jeigu dėl tos veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 326 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas 1. Karys, karo padėties metu atlikdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybą pažeidęs šios tarnybos taisykles, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 327 straipsnis. Budėjimo tarnybos taisyklių pažeidimas 1. Karys, pažeidęs budėjimo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atlikdamas budėjimo tarnybą dalinyje (išskyrus sargybą), jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 328 straipsnis. Žūvančio karo laivo palikimas Karo laivo vadas, kuris paliko žūvantį karo laivą neįvykdęs visų savo pareigų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 329 straipsnis. Karo dalinio vėliavos praradimas ar išniekinimas Karys, praradęs dalinio vėliavą ar ją išniekinęs, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 330 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Karys yra Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą. 2. Šauktinis yra karo prievolininkas, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka ir būdais iki nustatyto amžiaus neatlikęs privalomosios pradinės ar alternatyviosios tarnybos ir nuo jos neatleistas. _________________ 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) BAUDŽIAMOJO KODEKSO, PATVIRTINTO 2000 M. RUGSĖJO 26 D. ĮSTATYMU NR. VIII-1968, 4, 7, 9, 23, 25, 37, 39, 44, 46, 47, 48, 51, 61, 62, 65, 67, 74, 75, 90, 92, 95, 97, 102, 105, 118, 119, 143, 175, 178, 186, 187, 188, 189, 199, 202, 212, 213, 215, 227, 249, 250, 251, 257, 260, 263, 272, 281, 291 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 39(1) IR 306(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d. Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 39 (2003-04-25) 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1706, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3423 (2003-07-25) BAUDŽIAMOJO KODEKSO 139, 140, 176, 180, 181, 190, 201, 212, 249, 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 76 (2003-08-01) *** Pabaiga *** Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2003-08-06) [email protected]
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 162 straipsnis (statute)
162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai 1. Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką…
162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai 1. Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 13 151 straipsnis (statute)
151 straipsnis. 309 straipsnio pakeitimas Pakeisti 309 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba…
151 straipsnis. 309 straipsnio pakeitimas Pakeisti 309 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
Analysis
Legal question

Whether a paid live stream allegedly showing sexual intercourse may be qualified under Article 309 of the Criminal Code as the production or distribution of items of pornographic content with intent to distribute.

Legal basis

Article 309(1) of the Criminal Code attaches criminal liability not to any act of sexual content online, but to the production, acquisition, or distribution of items of pornographic content where the person acts “with intent to distribute”. Accordingly, two evidential points would be legally decisive in this situation: whether the content of the stream is to be regarded as an item of pornographic content, and whether a paid stream substantiates an intent to distribute.

Correction

In an article or commentary, it is not sufficient to state that Article 309 of the Criminal Code provides for liability for the production or distribution of pornographic content in general. A more precise formulation would be that, under Article 309(1), liability arises for the production, acquisition, or distribution of items of pornographic content only where the statutory condition of an intent to distribute is present.

Practical significance

The stronger argument here would not be a moral assessment of “public sex”, but the element of commercial distribution: if the stream was paid and intended for an audience, that brings the facts closer to Article 309(1) than purely private sexual conduct. In practice, caution should be exercised before qualifying the conduct solely on the basis of a scandal narrative, because without evidence of the nature of the content and the intent to distribute, the application of Article 309 of the Criminal Code would remain a premature conclusion.

📄 Original — Delfi
Radviliškis District Council Member Margaitienė Remains Convicted of Embezzling an iPhone 🔗
Lithuania’s Court of Appeal on Wednesday rejected the convicted council member’s appeal, making the verdict final and meaning she will lose her mandate. Last December, Šiauliai Regional Court fined the politician 8,000 euros, barred her…
Fact-check:
✅ ConfirmedApeliacinio teismo atmetęs apeliacinį skundą, nuosprendis įsiteisėja
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės 1. Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas…
9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės 1. Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; 2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir grupes reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui ir pagalbą savivaldybės tarybos nario įgaliojimams vykdyti; 6) gauti iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių informaciją, įskaitant dokumentus ir kitą medžiagą, kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti. Ši informacija pateikiama susipažinti tarybos nariui laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, taikomos susipažinimui su valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančia, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusia informacija. Ši informacija tarybos nariui gali būti suteikiama duodant prieigą prie savivaldybės elektroninės dokumentų valdymo sistemos; 7) savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina savivaldybės tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas. 2. Savivaldybės tarybos nariui netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas…
9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; 2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir grupes reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą savivaldybės tarybos nario įgaliojimams vykdyti; 6) savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina savivaldybės tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės 1. Savivaldybės tarybos narys turi…
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės 1. Savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; 2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas ir grupes reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui ir pagalbą savivaldybės tarybos nario įgaliojimams vykdyti; 6) savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina savivaldybės tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas. 2. Savivaldybės tarybos nariui netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.“
Analysis
Legal question

Whether a final conviction for misappropriation of property, together with the imposition of a restriction on the right to be elected or appointed to state or municipal governing bodies, results in the loss of a municipal council member’s mandate.

Legal basis

Article 9 of the Law on Local Self-Government, as provided, expressly establishes a council member’s right to “elect and be elected to positions in the structural subdivisions of the municipal council”. However, the evidence provided contains no provision directly establishing the termination of a mandate as a result of a final conviction. Accordingly, the consequence of loss of mandate here is based on the effect of the final court decision as described in the news item itself, rather than on the quoted text of Article 9.

Practical significance

The stronger argument is not one of political reputation or ethics, but of legal status: after the appellate court’s decision, the dispute shifts from “whether the conviction is well-founded” to “what consequences for public office flow from a final conviction and the imposed penal measure”. In practice, when writing about or contesting such situations, two consequences should be distinguished: the fine as a sanction for the criminal offence, and the separate restriction on the right to hold or seek certain offices, since it is the latter element that is legally significant for the mandate.

📄 Original — Alfa.lt
R. Žemaitaitis Won’t Be Able to Avoid a Court Hearing: Must Attend E. Jakilaitis Case 🔗
Remigijus Žemaitaitis, leader of the Nemuno Aušra party, will have to attend hearings in a civil case brought against him by journalist Edmundas Jakilaitis, after the Vilnius City District Court ruled that both parties’ presence is…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 246 straipsnis (statute)
246 straipsnis. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės 1. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio…
246 straipsnis. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės 1. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. 2. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. 3. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą. 4. Jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. 5. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 247 straipsnis (statute)
247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės 1. Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris…
247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės 1. Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta trečiasis asmuo ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta trečiojo asmens atstovui. 2. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens. 3. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 388 straipsnis (statute)
388 straipsnis. Šalių dalyvavimas teismo posėdyje 1. Jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka…
388 straipsnis. Šalių dalyvavimas teismo posėdyje 1. Jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, išskyrus atvejus, kai teismas vaiko interesais nusprendžia bylą nagrinėti iš esmės. 2. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. 3. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.
Analysis
Legal question

The specific question is whether a defendant in civil proceedings may refrain from attending hearings where the court has recognised the personal attendance of both parties as necessary.

Legal basis

Article 246 of the Code of Civil Procedure cited here governs the consequences of the non-appearance of parties and their representatives at a court hearing. Non-appearance is therefore not a neutral matter of procedural convenience, but a circumstance capable of affecting the course of the proceedings. The excerpt of Article 246 provided directly shows only that, where a party has not been duly notified, the hearing is adjourned; the specific sanction for non-appearance after the court has recognised attendance as necessary is not fully apparent from the text provided.

Practical significance

In practice, the stronger argument at this stage is not R. Žemaitaitis’s right to act through a representative, but the court’s discretion to require the party’s personal attendance where the party’s own explanations are needed for the proper examination of the case. Procedurally, it is risky to treat this ruling as a formality: the dispute over non-appearance will shift not to political commitments, but to the existence of valid reasons for non-appearance and compliance with the court’s directions.

📄 Original — Lietuvos Respublikos prokuratūra
Court sentences individuals involved in drug smuggling | Prosecutor General’s Office of the Republic of Lithuania 🔗
Kaunas Regional Court has convicted E. K. and D. Š. of unlawful possession of a very large quantity of narcotic or psychotropic substances and smuggling them, while I. K. was found guilty of unlawful possession of narcotic substances…
Fact-check:
✅ ConfirmedNeteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu yra baudžiamas nusikaltimas
✅ ConfirmedNarkotinių medžiagų kontrabanda iš užsienio yra baudžiama nusikaltimas
🟡 IncompleteTeismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jo paskelbimo
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 260 straipsnis (statute)
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar…
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 259 straipsnis (statute)
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno…
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. 260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2601 straipsnis (statute)
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per…
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 6. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. 7. Už šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 8. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai gabentą ar siųstą be tikslo platinti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.
Analysis
Legal question

The specific issue is not merely whether the individuals possessed narcotic substances, but whether the facts permit the offence under Article 260 of the Criminal Code, concerning a very large quantity or intent to distribute, to be distinguished from possession without intent to distribute under Article 259, and, separately, to substantiate the smuggling of narcotic or psychotropic substances under Article 2601.

Legal basis

Article 260 of the Criminal Code covers unlawful possession of narcotic or psychotropic substances with intent to distribute them, or possession of a very large quantity of such substances; accordingly, a very large quantity operates as an independent aggravating element of qualification. Article 259 applies where possession is without intent to sell or otherwise distribute, while the smuggling rule in Article 2601 links liability to the carriage or sending of substances across the state border of the Republic of Lithuania without presenting them for customs control, by otherwise evading such control, or without the required authorisation.

Correction

The article’s statement that the judgment may be appealed within 20 days of pronouncement is incomplete, because Article 310(4) and (5) of the Code of Criminal Procedure establish special rules for the commencement of that time limit: for a convicted person in custody, the period runs from service of a copy of the judgment, and for an accused person who did not attend the hearing, from dispatch of the copy. A more precise formulation would be: as a general rule, the time limit is linked to pronouncement of the judgment, but for convicted persons in custody and accused persons who were not present, it begins at the moments of service or dispatch of the copy specified in Article 310(4) and (5) of the Code of Criminal Procedure.

Practical significance

In practice, the stronger prosecutorial argument in such a case is not the abstract label of “drug smuggling”, but proof of two separate offences: for Article 260 of the Criminal Code, a very large quantity or intent to distribute; and for Article 2601, the specific mechanism of crossing the border and evading customs control or lacking the required authorisation. For the defence and for appellate review, the key point is not to stop at the penalty or the name of the charge: it is necessary to examine whether the judgment separately substantiates the quantity criterion, the intent to distribute, and the objective elements of smuggling, and whether the appeal period for the particular individual may have begun later under Article 310(4) and (5) of the Code of Criminal Procedure.

📄 Original — Lrytas
Media: R. Jakštys, who sexually exploited teenagers, released after Constitutional Court ruling 🔗
Prison Service director Mindaugas Kairys confirmed this to the news portal. The Constitutional Court upheld R. Jakštys’s individual complaint and ruled that the previous absolute ban on parole for sex offenders who harmed children was…
Fact-check:
⚪ UnverifiedKonstitucinis teismas pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, prieštarauja Konstitucijai.
⚪ UnverifiedR. Jakščiui skirta bendra 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnamečius.
⚪ UnverifiedPravieniškių kalėjime R. Jakštys atliko 1,5 metų bausmę už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnamečius.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 82 straipsnis (statute)
82 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai 1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo…
82 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai 1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą vykdymo pradžios yra atlikę vienus metus laisvės atėmimo bausmės. 3. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, taip pat tuos, kurių nusikalstamo elgesio rizika didelė ir kurie nedaro pažangos, kad ją sumažintų, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, ir nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose), atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jiems taikoma intensyvi priežiūra. 4. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. 5. Uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, taip pat tiems, kuriems paskirta šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta drausminė nuobauda, ir nuteistiesiems, bausmės atlikimo metu padariusiems administracinį nusižengimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol jie bus perkelti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir įvykdys šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytas drausminę ir (ar) administracinę nuobaudas ar administracinio poveikio priemonę, ir tris mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko lygtinio paleidimo komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. 8. Likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Probacijos įstatyme.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 85 straipsnis (statute)
85 straipsnis. Lygtinio paleidimo taikymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės…
85 straipsnis. Lygtinio paleidimo taikymo tvarka 1. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. 2. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Jeigu, lygtinio paleidimo komisijai svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, paaiškėja šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, laisvės atėmimo vietų įstaiga raštu apie tai praneša lygtinio paleidimo komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikotarpiui. 3. Lygtinio paleidimo komisijai priėmus nutarimą šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šio nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Pasibaigus šio kodekso 86 straipsnyje nustatytam lygtinio paleidimo komisijos nutarimo apskundimo terminui, taip pat tuo atveju, kai šis nutarimas nebuvo apskųstas, jo nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną įteikiamas laisvės atėmimo vietų įstaigai, kuri, suėjus šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam terminui, paleidžia nuteistąjį iš bausmės atlikimo vietos. 4. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui, o nutarimo nuorašas įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui įteikiama nuteistojo asmens byla. 5. Kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas 157 straipsnis (statute)
157 straipsnis. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų 1. Nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo…
157 straipsnis. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų 1. Nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. 2. Nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. 3. Nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. 4. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. 5. Nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 8. Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.
Analysis
Legal question

The specific issue is not whether a person convicted of sexual offences against children “deserves” conditional release, but whether the law may absolutely exclude such a category of prisoners from an individual assessment of risk and progress.

Legal basis

The excerpt from Article 82 of the Code on the Execution of Sentences links conditional release to two individual criteria: a low risk of criminal conduct or clear progress in reducing that risk. Article 85 shows that this is not automatic release: 20 working days before the relevant date, the institution submits the materials to the conditional release commission. Accordingly, following the Constitutional Court’s ruling, the legal rule is the opening of the procedure, not mandatory release.

What case law says

According to the Constitutional Court ruling referred to in the news report, in the context of R. Jakštys’s individual complaint, the absolute prohibition on applying conditional release to sexual offenders who harmed children was held to be contrary to the Constitution. This means that the Constitutional Court strengthened the individualisation argument against a categorical statutory exception.

Practical significance

In practice, the stronger argument now is not that “the type of offence in itself precludes conditional release”, but that “the particular prisoner’s risk and progress must be examined under the procedure laid down in the Code on the Execution of Sentences”. For professionals, it is important to distinguish precisely: the Constitutional Court’s ruling neither rehabilitates the dangerousness of the offence nor creates a right to be released, but it does make vulnerable decisions that rely solely on an absolute prohibition without assessing the individual criteria set out in Article 82 of the Code on the Execution of Sentences.

📄 Original — KaunoDiena.lt
Kaunas prosecutor Bagdonavičius faces charges 🔗
Prosecutors said the investigation is being conducted under Criminal Code provisions on causing physical pain or minor injury to a close relative or family member, and on threatening to kill or seriously injure someone or terrorizing a…
Fact-check:
🔴 RefutedBK 140 str. 2 d. numato atsakomybę už fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą artimajam giminaičiui/šeimos nariui
🔴 RefutedBK 145 str. 1 d. numato atsakomybę dėl grasinimo nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimo
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. 141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. XIX skyrius nusikaltimai, PAVOJINGI ŽMOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI 142 straipsnis. Neteisėtas abortas 1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientės prašymu, jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos priežiūros įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters prašymu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą Tas, kas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, arba pats sukėlė tą pavojų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 145 straipsnis (statute)
145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo…
145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas 1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. XX skyrius Nusikaltimai žmogaus laisvEI 146 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas 1. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę uždarydamas jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 147 straipsnis. Prekyba žmonėmis Tas, kas turėdamas tikslą gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 148 straipsnis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas 1. Tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. XXI SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ŽMOGAUS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO LAISVEI IR NELIEČIAMUMUI 149 straipsnis. Išžaginimas 1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 3. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas 1. Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 151 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti 1. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas 1. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 153 straipsnis. Mažamečio asmens tvirkinimas Tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. XXII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI 154 straipsnis. Šmeižimas 1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 155 straipsnis. Įžeidimas 1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. XXIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VAIKUI IR ŠEIMAI 156 straipsnis. Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas 1. Tas, kas pagrobė svetimą mažametį vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 157 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas 1.Tas, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo mažametį vaiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas vertėsi prekyba mažamečiais vaikais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 158 straipsnis. Vaiko palikimas Tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, palikęs negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros norėdamas juo atsikratyti, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 159 straipsnis. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką Tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Analysis
Legal question

The essential question is not merely that suspicions have been brought against the prosecutor, but which qualifying elements the prosecution will have to establish under Article 140(2) of the Criminal Code, and what basis for the reality of the threat will be required under Article 145(1).

Legal basis

Article 140(2) of the Criminal Code, according to the wording provided, applies where the violent act specified in Article 140(1) was committed against a young child or involved the torture of the victim. Article 145(1) requires not just any conflict or verbal statement, but a threat to kill or seriously impair health, where there was sufficient basis to believe that the threat could be carried out.

Correction

The article’s statement regarding Article 140(2) of the Criminal Code is inaccurate: the wording of the provision indicates that this paragraph is linked not to the status of a close relative or family member, but to a young child as the victim or to torture. It is also inaccurate to link Article 145(1) to terrorising a person: according to the source provided, paragraph 1 covers a threat to kill or seriously impair health, while terrorising falls outside this paragraph.

Practical significance

The stronger legal emphasis at this stage is the accuracy of the legal classification, rather than a general description of “domestic violence”. In practice, when citing this case, one should avoid stating that Article 140(2) of the Criminal Code inherently denotes an act against a family member, and should separately verify whether the facts support the element of a young child victim or torture, as well as the criterion of a real threat under Article 145(1).

📄 Original — Laikas.lt
Purchased games can simply be deleted: Sony reminds users of a very important rule 🔗
Sony has reminded players of an important PlayStation Network rule that could have unpleasant consequences: under its terms, an account that remains unused for at least 36 months may be closed in certain circumstances, meaning users could…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.153 straipsnis (statute)
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis…
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra: 1) panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia; 4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako; 7) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; 10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį; 15) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareigą vartotojui ir pan.).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.22817 straipsnis (statute)
6.22817 straipsnis. Vartojimo sutartys dėl skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo 1. Šio kodekso 6.22817–6.22824 straipsnių nuostatos taikomos sutartims…
6.22817 straipsnis. Vartojimo sutartys dėl skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo 1. Šio kodekso 6.22817–6.22824 straipsnių nuostatos taikomos sutartims, pagal kurias verslininkas teikia arba įsipareigoja teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas sumoka ar įsipareigoja sumokėti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos kainą. Šių straipsnių nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra kuriami pagal vartotojo nurodymus. 2. Be to, šio kodekso 6.22817–6.22824 straipsnių nuostatos taikomos, kai verslininkas teikia arba įsipareigoja vartotojui teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, o vartotojas verslininkui pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai tuos duomenis verslininkas tvarko tik siekdamas teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą arba užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir netvarko tų duomenų jokiais kitais tikslais. 3. Šio kodekso 6.22817–6.22824 straipsnių nuostatos taip pat taikomos fizinėms laikmenoms, kurios naudojamos tik kaip skaitmeninio turinio pateikimo priemonė, išskyrus šio kodekso 6.22818 straipsnį ir 6.22822 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. 4. Šio kodekso 6.22817–6.22824 straipsnių nuostatos netaikomos skaitmeniniam turiniui ir skaitmeninėms paslaugoms, kurie yra įtraukti į skaitmeninių elementų turinčias prekes arba su jomis susieti ir teikiami kartu su šiomis prekėmis pagal tą pačią pirkimo–pardavimo sutartį, neatsižvelgiant į tai, ar skaitmeninį turinį arba skaitmeninę paslaugą teikia pardavėjas ar kitas asmuo. Kilus abejonių, ar į prekę įtraukto arba su ja susieto skaitmeninio turinio ar į prekę įtrauktos arba su ja susietos skaitmeninės paslaugos teikimas yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, laikoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis apima jų teikimą. 5. Šio kodekso 6.22817–6.22824 straipsnių nuostatos netaikomos sutartims dėl: 1) paslaugų, kurios nėra skaitmeninės paslaugos, teikimo, nors verslininkas naudoja skaitmenines formas ar skaitmenines priemones paslaugos rezultatui sukurti, pateikti arba perduoti vartotojui; 2) elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme; 3) sveikatos priežiūros paslaugų; 4) nuotolinio lošimo paslaugų, sudarytų individualiu vartotojo prašymu; 5) finansinių paslaugų; 6) verslininko pagal laisvo naudojimo ir atvirojo kodo licenciją siūlomos programinės įrangos, kai vartotojas nemoka skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos kainos ir jo pateiktus asmens duomenis verslininkas tvarko tik siekdamas pagerinti tos programinės įrangos saugumą, suderinamumą ar sąveikumą; 7) skaitmeninio turinio teikimo, kai jis teikiamas visuomenei kitu – ne transliacijos signalu per pasirodymą ar renginį, pavyzdžiui, skaitmeninėmis kinematografijos projekcijomis; 8) skaitmeninio turinio, kurį pateikė viešojo sektoriaus institucijos pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą. 6. Jeigu pagal tą pačią vartojimo sutartį teikiami skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos ir kitos paslaugos arba parduodama prekė, šio kodekso 6.22817–6.22824 straipsnių nuostatos taikomos tik sutarties daliai dėl skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo. 7. Jeigu kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą, nustatytos kitokios negu šio kodekso 6.22817–6.22824 straipsnių normos, šių straipsnių normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja asmens duomenų apsaugą reglamentuojančioms normoms.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.2284 straipsnis (statute)
6.2284 straipsnis. Vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos 1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties…
6.2284 straipsnis. Vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos 1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Šiame straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis. 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis: 1) panaikinama arba apribojama verslininko civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o verslininko pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, kurių įvykdymas priklauso tik nuo verslininko valios; 4) verslininkui suteikiama teisė negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teisė gauti iš verslininko tokio pat dydžio sumas, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o vartotojui ši teisė nesuteikiama arba verslininkui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį ar jos atsisako; 7) verslininkui suteikiama teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį, apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numatomas neprotingai trumpas laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo; 10) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) verslininkui suteikiama teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat dėl daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja verslininkas, ir užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) verslininkui suteikiama teisė vienašališkai spręsti, ar pateiktos prekės arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) verslininkui suteikiama išimtinė teisė aiškinti sutartį; 15) ribojama verslininko pareiga vykdyti jo atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustatoma, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) vartotojas įpareigojamas įvykdyti visus įsipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) verslininkui suteikiama teisė be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.). 3. Teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. 4. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. 5. Ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. 6. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Ši taisyklė netaikoma kolektyvinio vartotojų interesų gynimo atvejais, kai siekiama parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti toliau naudoti. 7. Vartojimo sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išdėstytos aiškiai ir suprantamai. Be to, nesąžiningumo požiūriu neturi būti vertinamos vartojimo sutarčių sąlygos, tapačios įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. 8. Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. 9. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. 10. Vartotojų reikalavimams pripažinti vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningomis senaties terminas netaikomas. Vartotojų reikalavimams susigrąžinti pagal vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas nepagrįstai sumokėtas sumas taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. 11. Vartotojų apsaugos institucijos atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę įstatymų nustatyta tvarka.
Analysis
Legal question

Whether a term in a consumer contract allowing Sony to terminate a consumer’s access to already purchased digital content due to account inactivity may be regarded as fair and binding on the consumer.

Legal basis

Article 6.22817 of the Civil Code indicates that contracts for digital content and digital services fall within a special consumer-contract regime, meaning that such a PlayStation Network term is not merely a technical platform rule. Article 6.2284(1) of the Civil Code gives the consumer the right to challenge unfair terms in a consumer contract before a court, while the relevant part of Article 6.153 of the Civil Code also links invalidity to non-individually negotiated terms that are contrary to the requirements of good faith.

Practical significance

The stronger argument for the consumer would not be the abstract proposition that “the game was bought, therefore ownership is perpetual”, but rather that the loss of access arises from a standard, non-individually negotiated term of a digital service, which must be assessed under the fairness control applicable to consumer contracts. In practice, the dispute would turn on proportionality: whether account inactivity can justify not only the administrative closure of the account, but also the loss of the entire purchased digital library. In the absence of the precise wording of Sony’s terms, the final conclusion would depend on whether that consequence was clearly disclosed to the consumer in advance.

📄 Original — Ekonomika.lt
How Artificial Intelligence Is Changing Lithuania’s Labor Market and Wages: Who Benefits and Who Faces Pressure 🔗
Artificial intelligence is already changing the nature of work and wages in Lithuania: we explain where new opportunities are emerging, where employees are coming under pressure, and how to prepare for it.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Darbo teisių gynimas per darbuotojų ir darbdavių atstovus 1. Darbuotojų ir darbdavių teises ir interesus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka…
19 straipsnis. Darbo teisių gynimas per darbuotojų ir darbdavių atstovus 1. Darbuotojų ir darbdavių teises ir interesus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gina ir jiems atstovauja jų atstovai kolektyviniuose darbo santykiuose. 2. Profesinių sąjungų, darbo tarybų, darbuotojų patikėtinių, darbdavių organizacijų kompetenciją ir jos įgyvendinimo tvarką nustato šis kodeksas, kiti įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai ir kitos darbo teisės normos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Darbo santykių reglamentavimas diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose Lietuvoje 1. Darbo santykius su tarptautinės organizacijos, užsienio…
10 straipsnis. Darbo santykių reglamentavimas diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose Lietuvoje 1. Darbo santykius su tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar jos administracinio vieneto atstovybe, Lietuvoje atliekančia diplomatines ar konsulines funkcijas, reglamentuoja darbo sutarties šalių pasirinkta teisė. Jeigu darbo sutarties šalys darbo teisės nepasirinko, taikoma tos valstybės, su kuria darbo santykiai labiau susiję pagal sutarties esmę ir jos sudarymo bei vykdymo aplinkybes, teisė. 2. Darbo santykius tarp Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio fizinio asmens, veikiančio kaip darbuotojas, ir Lietuvoje esančios atstovybės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, darbuotojo, sudarančio darbo sutartį savo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo teisės normos, nebent darbo sutarties šalys būtų susitarusios kitaip.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva 1. Kai šis kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo…
46 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva 1. Kai šis kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. 2. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. 3. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo. 4. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui su juo sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą. Jei susitarimas pakeisti darbo sąlygas yra terminuotas, darbuotojas, pasibaigus terminui, grįžta dirbti buvusiomis darbo sąlygomis.
Analysis
Legal question

Can an AI-driven change in job functions, remuneration, or qualification requirements be treated as an individual employee’s right to demand changes to working conditions, or rather as a collective labour relations issue concerning the protection of employees’ interests?

Legal basis

Article 46 of the Labour Code, in the text provided, establishes a narrow rule: where legal norms do not grant an employee the right to demand a change in working conditions, the employee has only the right to request that the employer change them. Article 19 of the Labour Code, in turn, indicates that the rights and interests of employees and employers in collective labour relations are protected through their representatives. Accordingly, under the provisions provided, the systemic impact of AI on remuneration or workload rests more naturally on the logic of collective representation than on an individual right to demand changes.

Practical significance

In practice, the stronger argument for employees would not be the abstract assertion that “AI is changing the market”, but rather that the change affects a group of employees and therefore should be raised through representatives under Article 19 of the Labour Code. The position of an individual employee is weaker under the provided excerpt from Article 46 of the Labour Code: absent a separate provision granting the right to demand a specific change in conditions, such an employee may request, but not automatically demand, a new remuneration, duties, or reskilling model.

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →