Legal prism · 2026-07-12
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-07-12

Updated: 2026-07-12 08:41
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (36)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — Ekonomika.lt
Regional construction company begins restructuring: what it could mean for contractors, suppliers, and employees 🔗
A regional construction company is beginning a restructuring process, reflecting the pressures facing the sector in recent years, including volatile demand, rising material costs, and tighter financing requirements. The mid-sized firm says…
Fact-check:
🔴 RefutedRestruktūrizavimo planą turi patvirtinti kreditoriai ir teismas, o jo vykdymas griežtai prižiūrimas
✅ ConfirmedRestruktūrizavimas – teisiškai reglamentuotas procesas siekiant atkurti finansiškai sunkumų patiriančios įmonės mokumą
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 1021 straipsnis (statute)
1021 straipsnis. Sutarčių vykdymas 1. Juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negali: 1) nutraukti…
1021 straipsnis. Sutarčių vykdymas 1. Juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negali: 1) nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai; 2) nutraukti sutarčių, kurios nėra priskirtos esminėms sutartims, arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai tik dėl to, kad teismas priėmė nutartį priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba kad juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla. 2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma sutartims, kurios sudarytos iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir kurių įvykdymo terminai nėra suėję. 3. Kreditoriaus prašymu teismas gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, jeigu pateikiami įrodymai, kad vykdant esminę sutartį būtų nepagrįstai pažeidžiami kreditoriaus interesai. 4. Esminių sutarčių sąrašą tvirtina teismas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas. Papildyta straipsniu: Nr. XIV-450, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15468
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 113 straipsnis (statute)
113 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimas 1. Kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis šio įstatymo 94…
113 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimas 1. Kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis šio įstatymo 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais. 2. Kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau, kaip suėjus šiems terminams. 3. Jeigu restruktūrizavimo plane yra numatytas įkeisto turto pardavimas, laikoma, kad nuo jo pardavimo šio turto įkeitimu ar hipoteka užtikrintos prievolės vykdymo terminas yra suėjęs. 4. Šiame įstatyme numatytais juridinio asmens ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atvejais kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų. TREČIASIS SKIRSNIS RESTRUKTŪRIZAVIMO PABAIGA
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 43 straipsnis (statute)
43 straipsnis. Kreditorių teisės Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti…
43 straipsnis. Kreditorių teisės Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; 3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; 4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; 6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 7) kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą sumažinimo, jeigu nemokumo administratorius neatlieka ir (ar) netinkamai atlieka šiame įstatyme nustatytas nemokumo administratoriaus funkcijas; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-450, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15468 8) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis. Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-450, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15468
Analysis
Legal question

The specific question is whether the commencement of restructuring allows contractors and suppliers to terminate or worsen contractual arrangements on the basis of the debtor’s insolvency risk, or whether they must first act through the restructuring procedure.

Legal basis

Article 1021 of the Law on Insolvency of Legal Entities establishes a prohibition on creditors, until the date on which the court ruling approving the restructuring plan becomes final, from terminating essential contracts or amending their terms to the detriment of the legal entity. Article 113 means that satisfaction of claims is transferred into the restructuring plan and is carried out in accordance with the procedure, time limits and statutory ranking set out in that plan.

Correction

It is inaccurate to say that the restructuring plan “must be approved by the creditors and the court”: under the wording of Article 111 of the Law on Insolvency of Legal Entities provided, the restructuring plan is approved by the court. A more precise formulation would be: creditors approve the draft plan within the procedure, but the legal approval of the plan is carried out by the court.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not that “restructuring means the end of the contract”, but the opposite: if the contract is essential, the creditor must justify why the prohibition in Article 1021 of the Law on Insolvency of Legal Entities does not apply to it. For contractors and suppliers, the key point is to formalise their claim in time, because only creditors approved by the court under Article 43 acquire voting rights and the right to submit proposals, while the payment prospects are determined not by individual pressure but by the terms of the plan under Article 113.

📄 Original — LNK.LT
Can Baranovas Run for a Seimas Seat Again? The Central Electoral Commission Has Questions 🔗
Lithuania’s Central Electoral Commission has raised questions over the possible candidacy of Social Democratic MP Ruslanas Baranovas in the Seimas election in the northern Nalšia constituency. Commission chair Lina Petronienė said this is…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas 21 straipsnis (statute)
21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, jų paskirstymo ir mokėjimo tvarka 1. Politinės partijos, kurios…
21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, jų paskirstymo ir mokėjimo tvarka 1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti. TAR pastaba. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki 2024-11-12 įstatymo Nr. XIV-3145 įsigaliojimo dienos (2024-11-23), vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka, būdu. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus: 1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui; 2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms; 3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose nebuvo rengiamas, vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytų rinkimų galiojančius rezultatus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas pradedamas kitą pusmetį nuo Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento naujos kadencijos pradžios ir tęsiamas tiek pusmečių, kiek trunka Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento kadencija, jei pirmalaikiai rinkimai nerengiami. 5. Valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka: 1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius; 2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus; 3) politinei partijai skiriami pusmečio valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą dauginant iš rinkėjų, padavusių balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus; 4) jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Rinkimų kodekso reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar tą kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami. 6. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Jeigu kalendorinių metų pabaigoje vyksta teisminiai ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo politinei partijai neskirti valstybės biudžeto asignavimai pagal šio įstatymo 20 straipsnį, nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai pervedami į Vyriausiosios rinkimų komisijos depozitinę sąskaitą ir joje saugomi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą 1. Politinės partijos turi lygias…
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą 1. Politinės partijos turi lygias teises dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. 2. Politiniai komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą dėl narių skaičiaus, turi lygias teises dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą. 3. Politiniai komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą dėl narių skaičiaus, turi lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 4. Vėliau negu likus 180 dienų iki rinkimų dienos įregistruota politinė organizacija dalyvauti rinkimuose negali.
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
16 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analysis
Legal question

The specific dispute is not whether a political party may, in general, nominate a candidate, but whether Ruslan Baranov is personally subject to any prohibition or restriction on again seeking a mandate as a member of the Seimas in the same political situation.

Legal basis

Article 13 of the Law on Political Organisations, as provided, establishes only the equal rights of political parties to participate in Seimas elections. It therefore gives rise neither to Baranov’s individual right to stand as a candidate nor to any prohibition on his candidacy. Article 21, concerning state budget appropriations for parties, and Article 16, concerning implementing legislation to be adopted by 31 March 2026, do not provide a direct rule on this issue of candidate eligibility.

Practical significance

On the evidence provided, the stronger argument is procedural: the Central Electoral Commission cannot derive such a restriction solely from a general rule on the equality of parties in elections, because any restriction on an individual’s passive electoral right would require a clear specific provision or Constitutional Court case law. The practical risk is conflating a party’s right to participate in elections with a specific individual’s eligibility to stand as a candidate; the decision should rely not on Article 13 of the Law on Political Organisations, but on the specific regulation governing candidate eligibility and restrictions on mandates, which is not identified in the evidence provided.

📄 Original — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Panevėžys woman’s drive around apartment block courtyard ends in police custody after blowing 1.92 🔗
On Friday evening in Panevėžys, police stopped a heavily intoxicated woman behind the wheel of a Toyota Yaris Hybrid in the courtyard of an apartment building on Staniūnų Street. The woman, born in 1969, was found to have a blood alcohol…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 282 straipsnis (statute)
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo…
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 6. Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

The specific point in dispute is not the alcohol concentration, but whether there is sufficient evidence to establish that, while intoxicated at 1.92 per mille, the woman actually drove a motor vehicle in the courtyard of an apartment building, rather than merely sitting behind the wheel.

Legal basis

Article 2811 of the Criminal Code criminalises the driving of a motor vehicle where an alcohol concentration of 1.51 per mille or more has been established; accordingly, 1.92 per mille formally falls within the scope of criminal liability. The text of the provision provided does not indicate any requirement that a traffic accident or damage must have occurred. Therefore, the essential matter to be proved for this classification is the fact of driving itself.

Practical significance

A stronger procedural argument for the prosecution would be to rely not solely on the fact that the person was found behind the wheel, but also to record the movement of the vehicle, the circumstances of the stop, observations by officers or witnesses, and technical data. For the defence, the practical point of vulnerability lies in the term “drove”: merely sitting behind the wheel, if not reliably linked to actual control of the vehicle, is not, on the wording of Article 2811 provided, the same as an element of the criminal offence.

📄 Original — LRT
Jurčys, who created digital twins: everything could move toward a “Black Mirror” scenario - LRT 🔗
Artificial intelligence is no longer just science fiction: it is changing how we work, create, and understand human potential. AI researcher and lawyer Dr. Paulius Jurčys, who has spent the past decade in Silicon Valley studying AI and…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareigos teikiant duomenis pareiškėjams 1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis…
12 straipsnis. Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareigos teikiant duomenis pareiškėjams 1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, užtikrina, kad: 1) duomenis, įskaitant tuos, kurių intelektinės nuosavybės teisės priklauso bibliotekoms (įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas), muziejams ir valstybės archyvams, pareiškėjas galėtų pakartotinai naudoti šio įstatymo nustatytomis sąlygomis; 2) pirmenybė būtų teikiama atviriesiems formatams, 3) duomenų teikimo informacinė aplinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka būtų tinkamai pritaikyta neįgaliųjų poreikiams. 2. Institucija privalo: 1) teikdama susistemintus, adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus duomenis pagal individualų pareiškėjo prašymą, pagrįsti apskaičiuotą atlyginimo už tokių duomenų teikimą dydį ir pateikti informaciją apie šio dydžio, kuris neturi viršyti sąnaudų, patiriamų sisteminant, adaptuojant, apdorojant ar kitaip perdirbant, perduodant ir teikiant pareiškėjui duomenis, apskundimo tvarką; 2) skelbti savo interneto svetainėje informaciją apie veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant atlyginimą už duomenų sisteminimą, adaptavimą, apdorojimą ar kitokį perdirbimą pagal individualų pareiškėjo prašymą; 3) teikdama duomenis, pareiškėją informuoti apie institucijos veiksmų apskundimo tvarką. 3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas netaikomas švietimo įstaigoms, mokslinius tyrimus atliekančioms organizacijoms ir mokslinius tyrimus finansuojančioms organizacijoms.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis 1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti…
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis 1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. 2. Šis įstatymas nustato: 1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigą teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, taip pat duomenų teikimo principus ir sąlygas, atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti duomenis; 2) duomenų pakartotinio naudojimo sąlygas; 3) atlyginimo už duomenų teikimą nustatymo principus; 4) informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, veiklą skelbimo tvarką; 5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigą sudaryti duomenų rinkinius ir jų skelbimo tvarką; 6) su duomenų rinkiniais susijusių paslaugų teikimo tvarką; 7) didelės vertės duomenų rinkinių skelbimo sąlygas. 3. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“
Analysis
Legal question

The specific issue is not the abstract risk posed by AI, but whether the obtaining and re-use of data used to create a digital human double can be based on the public-sector data provision regime where the data are supplied by an institution or a state-controlled entity.

Legal basis

Article 12 of the Law on the Right to Obtain Information and on the Re-use of Data addresses the duties of an institution and a state-controlled entity “when providing data to applicants”, including data in which intellectual property rights belong to another entity; however, the excerpt provided does not disclose all conditions and exceptions. Only a narrow rule can be derived from this provision: the provision of public-sector data is not unrestricted appropriation of data, because the provider must comply with the duties laid down by law. It does not, however, support a general conclusion as to who “owns” a person’s digital copy or on what legal basis personal data may be used.

Practical significance

The stronger argument in this situation is a limiting one: on the evidence provided, it cannot be concluded that creators of digital doubles acquire an independent right to personal data merely because the data are accessible or re-used. In practice, Article 12 should be cited only where the issue concerns data provided by institutions or state-controlled entities. An attempt to rely on it as a basis for creating a private digital copy of a person would be weak, because there is no direct regulatory basis addressing personal data, consent, privacy, or the use of likeness.

📄 Original — Mokslo ir technologijų pasaulis
Banks turn off the cash tap: withdrawal rules tightened as new limits take effect 🔗
Banks are tightening cash withdrawal rules, with new limits already in force. In Poland, mobile payments and BLIK have become an everyday way to withdraw money from ATMs using only a phone and a six-digit code, but the changes are making…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, mokėjimo operacijų autorizavimą ir vykdymą, autentiškumo patvirtinimą, operacinės ir saugumo rizikos valdymą, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, kai mokėjimo paslaugų teikimas yra verslas, fiziniams mokėjimo paslaugų vartotojams taikomo komisinio atlyginimo už mokėjimo sąskaitas skaidrumo ir palyginamumo taisykles, taip pat mokėjimo sąskaitų perkėlimo taisykles, pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymo ir naudojimo taisykles ir sąlygas, priežiūros institucijos teises ir įgaliojimus vykdant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą ir ne teismo tvarka nagrinėjant vartojimo ginčus. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 65. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme.
Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 15, 64, 71, 72, 73, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos ypatybės 1. Pagrindinės mokėjimo…
6 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos ypatybės 1. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančios mokėjimo paslaugos ir mokėjimo operacijos: 1) mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, taip pat šiems veiksmams vykdyti reikalingos paslaugos; 2) gaunamų mokėjimų įskaitymas į mokėjimo sąskaitą; 3) grynųjų pinigų įmokėjimas į mokėjimo sąskaitą valstybėse narėse klientų aptarnavimo vietose įstaigos darbo laiku arba į bankomatus įstaigos darbo ir ne darbo laiku; 4) grynųjų pinigų išėmimas iš mokėjimo sąskaitos valstybėse narėse klientų aptarnavimo vietose įstaigos darbo laiku arba iš bankomatų įstaigos darbo ir ne darbo laiku; 5) mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelės arba kitos mokėjimo priemonės, sudarančios galimybę atsiskaityti fizinėse prekybos ir (arba) paslaugų teikimo vietose, – išdavimas; 6) mokėjimo operacijos, įskaitant mokėjimus internetu, naudojant šios dalies 5 punkte nurodytas mokėjimo priemones; 7) klientų aptarnavimo vietose ir (arba) elektroninėmis priemonėmis atliekamų kredito pervedimų, įskaitant periodinio pervedimo nurodymus ir momentinius kredito pervedimus, vykdymas valstybėse narėse; 8) tiesioginio debeto operacijos. 2. Įstaiga pagrindinę mokėjimo sąskaitą atidaro eurais. 3. Įstaiga privalo užtikrinti galimybę vartotojui valdyti pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir inicijuoti mokėjimo operacijas iš savo pagrindinės mokėjimo sąskaitos įstaigos klientų aptarnavimo vietose ir (arba) naudojantis elektroninėmis priemonėmis. 4. Priežiūros institucija nustato pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių mokėjimo paslaugų ir mokėjimo operacijų, už kurias įstaiga gali imti ne didesnį negu pagal šio įstatymo 73 straipsnį nustatytą komisinį atlyginimą, sąrašą taip, kad būtų tenkinamos šios sąlygos: 1) įstaiga sudaro galimybę naudotis bent viena mokėjimo sąskaita; 2) šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų mokėjimo operacijų skaičius turi būti neribotas; 3) šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų mokėjimo operacijų vertė turi būti neribota; 4) minimali iš sąskaitos išimama grynųjų pinigų suma per mėnesį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustatoma taip, kad tenkintų ne mažiau kaip 90 procentų Lietuvos Respublikoje gyvenančių fizinių asmenų, turinčių mokėjimo sąskaitą, poreikius išsiimti grynųjų pinigų Lietuvos Respublikoje; 5) minimalus šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytų mokėjimo operacijų, inicijuojamų elektroninėmis priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta mokėjimo priemone inicijuotas mokėjimo operacijas, skaičius per mėnesį nustatomas taip, kad tenkintų ne mažiau kaip 90 procentų Lietuvos Respublikoje gyvenančių fizinių asmenų, turinčių mokėjimo sąskaitą, poreikius atlikti kredito pervedimus Lietuvos Respublikoje; 6) įstaiga suteikia bent vieną šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą mokėjimo priemonę, kuria būtų galimybė atsiskaityti daugelyje fizinių prekybos ir (arba) paslaugų teikimo vietų; 7) šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos grynųjų pinigų įmokėjimo ir išėmimo paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikoje įstaigų valdomuose ar naudojamuose bankomatuose arba jų dalyje, kuri nustatoma atsižvelgiant į bankomatų tinklo struktūrą šalyje ir įstaigų veiklos modelius; 8) mokėjimo operacijos vykdomos eurais Europos ekonominėje erdvėje; 9) įstaiga suteikia priemonę valdyti mokėjimo sąskaitą ir inicijuoti mokėjimo operacijas elektroniniu būdu; 10) sudarant mokėjimo paslaugų sąrašą atsižvelgiama į vartotojų mokėjimo įpročius ir dažniausiai naudojamas mokėjimo paslaugas ir mokėjimo priemones. 5. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į mokėjimo rinkos pokyčius, kas 3 metus atnaujina šio straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų mokėjimo paslaugų apimtį. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas mokėjimo paslaugas įstaigos turi teikti kaip pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos dalį, jeigu jas teikia vartotojams, turintiems mokėjimo sąskaitų, kurios nėra pagrindinės mokėjimo sąskaitos. Šias mokėjimo paslaugas įstaiga privalo teikti tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jos yra teikiamos kitas mokėjimo sąskaitas turintiems vartotojams, ir neribodama mokėjimo paslaugų ir mokėjimo operacijų, viršijančių priežiūros institucijos nustatytą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių mokėjimo paslaugų ir mokėjimo operacijų skaičių, apimties. Įstaiga turi teisę nustatyti naudojimosi mokėjimo paslaugomis limitus, susijusius su mokėjimų saugumo ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos tikslais, jeigu tokie pat limitai nustatyti vartotojams, kurie nesinaudoja pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga. 7. Laikydamasi Vartojimo kredito įstatyme nustatytų reikalavimų, įstaiga turi teisę vartotojo prašymu sudaryti sąskaitos kreditavimo sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos arba papildomai išduoti kredito kortelę. Galimybė naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita negali būti suteikiama reikalaujant įsigyti šią paslaugą ar siejama su šios paslaugos teikimu.“
Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas 72 straipsnis (statute)
72 straipsnis. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos ypatybės 1. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančios mokėjimo paslaugos ir mokėjimo operacijos: 1) mokėjimo…
72 straipsnis. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos ypatybės 1. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančios mokėjimo paslaugos ir mokėjimo operacijos: 1) mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, taip pat šiems veiksmams vykdyti reikalingos paslaugos; 2) gaunamų mokėjimų įskaitymas į mokėjimo sąskaitą; 3) grynųjų pinigų įmokėjimas į mokėjimo sąskaitą valstybėse narėse klientų aptarnavimo vietose įstaigos darbo laiku arba į bankomatus įstaigos darbo ir ne darbo laiku; 4) grynųjų pinigų išėmimas iš mokėjimo sąskaitos valstybėse narėse klientų aptarnavimo vietose įstaigos darbo laiku arba iš bankomatų įstaigos darbo ir ne darbo laiku; 5) mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelės arba kitos mokėjimo priemonės, sudarančios galimybę atsiskaityti fizinėse prekybos ir (arba) paslaugų teikimo vietose, – išdavimas; 6) mokėjimo operacijos, įskaitant mokėjimus internetu, naudojant šios dalies 5 punkte nurodytas mokėjimo priemones; 7) klientų aptarnavimo vietose ir (arba) elektroninėmis priemonėmis atliekamų kredito pervedimų, įskaitant periodinio pervedimo nurodymus ir momentinius kredito pervedimus, vykdymas valstybėse narėse; 8) tiesioginio debeto operacijos. 2. Įstaiga pagrindinę mokėjimo sąskaitą atidaro eurais. 3. Įstaiga privalo užtikrinti galimybę vartotojui valdyti pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir inicijuoti mokėjimo operacijas iš savo pagrindinės mokėjimo sąskaitos įstaigos klientų aptarnavimo vietose ir (arba) naudojantis elektroninėmis priemonėmis. 4. Priežiūros institucija nustato pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių mokėjimo paslaugų ir mokėjimo operacijų, už kurias įstaiga gali imti ne didesnį negu pagal šio įstatymo 73 straipsnį nustatytą komisinį atlyginimą, sąrašą taip, kad būtų tenkinamos šios sąlygos: 1) įstaiga sudaro galimybę naudotis bent viena mokėjimo sąskaita; 2) šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų mokėjimo operacijų skaičius turi būti neribotas; 3) šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų mokėjimo operacijų vertė turi būti neribota; 4) minimali iš sąskaitos išimama grynųjų pinigų suma per mėnesį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, nustatoma taip, kad tenkintų ne mažiau kaip 90 procentų Lietuvos Respublikoje gyvenančių fizinių asmenų, turinčių mokėjimo sąskaitą, poreikius išsiimti grynųjų pinigų Lietuvos Respublikoje; 5) minimalus šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytų mokėjimo operacijų, inicijuojamų elektroninėmis priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta mokėjimo priemone inicijuotas mokėjimo operacijas, skaičius per mėnesį nustatomas taip, kad tenkintų ne mažiau kaip 90 procentų Lietuvos Respublikoje gyvenančių fizinių asmenų, turinčių mokėjimo sąskaitą, poreikius atlikti kredito pervedimus Lietuvos Respublikoje; 6) įstaiga suteikia bent vieną šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą mokėjimo priemonę, kuria būtų galimybė atsiskaityti daugelyje fizinių prekybos ir (arba) paslaugų teikimo vietų; 7) šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos grynųjų pinigų įmokėjimo ir išėmimo paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikoje įstaigų valdomuose ar naudojamuose bankomatuose arba jų dalyje, kuri nustatoma atsižvelgiant į bankomatų tinklo struktūrą šalyje ir įstaigų veiklos modelius; 8) mokėjimo operacijos vykdomos eurais Europos ekonominėje erdvėje; 9) įstaiga suteikia priemonę valdyti mokėjimo sąskaitą ir inicijuoti mokėjimo operacijas elektroniniu būdu; 10) sudarant mokėjimo paslaugų sąrašą atsižvelgiama į vartotojų mokėjimo įpročius ir dažniausiai naudojamas mokėjimo paslaugas ir mokėjimo priemones. 5. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į mokėjimo rinkos pokyčius, kas 3 metus atnaujina šio straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų mokėjimo paslaugų apimtį. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas mokėjimo paslaugas įstaigos turi teikti kaip pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos dalį, jeigu jas teikia vartotojams, turintiems mokėjimo sąskaitų, kurios nėra pagrindinės mokėjimo sąskaitos. Šias mokėjimo paslaugas įstaiga privalo teikti tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jos yra teikiamos kitas mokėjimo sąskaitas turintiems vartotojams, ir neribodama mokėjimo paslaugų ir mokėjimo operacijų, viršijančių priežiūros institucijos nustatytą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių mokėjimo paslaugų ir mokėjimo operacijų skaičių, apimties. Įstaiga turi teisę nustatyti naudojimosi mokėjimo paslaugomis limitus, susijusius su mokėjimų saugumo ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos tikslais, jeigu tokie pat limitai nustatyti vartotojams, kurie nesinaudoja pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga. 7. Laikydamasi Vartojimo kredito įstatyme nustatytų reikalavimų, įstaiga turi teisę vartotojo prašymu sudaryti sąskaitos kreditavimo sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos arba papildomai išduoti kredito kortelę. Galimybė naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita negali būti suteikiama reikalaujant įsigyti šią paslaugą ar siejama su šios paslaugos teikimu.
Analysis
Legal question

Does a bank, by reducing cash withdrawal limits, merely change the technical rules for using an ATM, or does it amend a condition for the provision of a payment service, to which the information and service-terms requirements under the Law on Payments apply.

Legal basis

Article 1 of the Law on Payments of the Republic of Lithuania provides that the law regulates the activities and liability of payment service providers, the conditions for the provision of payment services, and the requirements for informing users about those conditions. Accordingly, the tightening of cash withdrawal limits is, as a matter of legal characterisation, more convincingly treated not merely as an issue of ATM operation, but as a change to the conditions governing the use of a payment service. As regards a basic payment account, the precise conclusion would depend on the full wording of Article 72, since the evidence provided shows only that its services and operations are specifically enumerated in the statute.

Practical significance

In practice, the stronger argument would not be that “the bank is free to set ATM limits”, but that “the bank may set risk-based and operational limits only as clearly disclosed conditions of the payment service”. A professional should examine not only the new limit itself, but also whether the customer was duly notified, whether the change was incorporated into the service terms, and whether it in fact narrows the statutorily protected function of a basic payment account.

📄 Original — Reidas Official
Fatal crash in Varėna District: Opel veered into oncoming lane, passenger killed and two drivers hospitalized 🔗
On the afternoon of July 10, a tragic crash occurred in Varėna District on the Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė road, where an Opel Vectra reportedly crossed into the oncoming lane and collided with a Subaru Forester. An Opel passenger…
Fact-check:
🟡 IncompleteBK 281 str. 5 d. nusisako baudžiamą atsakomybę už eismo taisyklių ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį žmogaus mirtį
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 69 straipsnis (statute)
69 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas 1. Teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl…
69 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas 1. Teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. 2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti. 3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji…
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); 5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8) papirkimą (227 straipsnis); 9) piratavimą (2511 straipsnis); 10) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (2521 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 2561 ir 257 straipsniai); 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–2671 straipsniai); 13) nusikaltimus aplinkai (270, 2701, 2702, 2703, 271, 272, 274 straipsniai). Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31) Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05) Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31) Nr. XII-497, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3768 (2013-07-13)
Analysis
Legal question

Whether the mere fact that the Opel Vectra may have crossed into the oncoming traffic lane and that a passenger died after the collision is sufficient for liability under Article 281(5) of the Criminal Code, or whether it is still necessary to prove a specific breach of road safety rules and a causal link with the death.

Legal basis

The wording of Article 281(5) of the Criminal Code, as set out in the fact-checking material, makes liability dependent on three cumulative conditions: while driving, the person breached road traffic safety rules or rules on the operation of a vehicle; as a result, a traffic accident occurred; and a person died as a result of that accident. Article 69 of the Criminal Code further means that, if a criminal offence were established, the court would also decide on compensation for pecuniary and non-pecuniary damage, since harm to a person is expressly identified as a basis for imposing a penal measure.

Correction

The statement concerning Article 281(5) of the Criminal Code is too abbreviated: it would be more accurate to refer not to “liability for a breach of traffic rules causing a person’s death”, but to “liability for a breach, committed while driving, of road traffic safety rules or rules on the operation of a vehicle, as a result of which a traffic accident occurred and a person died”. The news wording “may have crossed into the oncoming traffic lane” is not yet a conclusion under Article 281(5) of the Criminal Code; it is only a factual version that must be linked to a specific breach and to causation.

Practical significance

The strongest prosecution argument would not be the fact of death itself, but proven crossing into the oncoming lane as a specific breach of safe traffic rules that caused the collision and the passenger’s death. For the defence, the key practical point is to challenge precisely the word “may”: the vehicle’s trajectory, the point of impact, speed, technical condition, and other causes, because without a reliable causal link the classification under Article 281(5) of the Criminal Code remains premature.

📄 Original — delfi.lt
What Will the Job Market Need in 5 Years? Experts Advise What to Consider When Choosing Studies 🔗
What trends are emerging in applicants’ choices, and which specialists will Lithuania need most in the coming years? We discuss whether young people’s study decisions are driven by vocation, salary, or labor market forecasts, as early…
Fact-check:
🟡 IncompleteĮ valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti stojantieji, kurie bakalauro, magistro ar trumpųjų studijų pakopoje studijuoja pirmą kartą ir renkasi valstybines aukštąsias mokyklas
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir…
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis, negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo ir mokslo ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo doktorantūros – pagal mokslo sritis), iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. 5. Galutinį valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo ir mokslo ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal mokslo kryptis (meno – pagal studijų kryptis), neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo srities (studijų krypties) doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo ir mokslo ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės…
77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis 1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. 11. Į pirmąją konkursinę eilę patenka visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę patenka asmenys, esantys pirmojoje konkursinėje eilėje ir papildomai atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų: 1) stojantieji į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas yra baigę trumposios pakopos studijas; 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitomas darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; : 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija nuo 2026-01-01: 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; : 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija nuo 2027-07-01: 2) stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas – ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį; stojantieji į trumposios pakopos studijas – ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitoma darbo pagal darbo sutartį, savanoriškos veiklos pagal savanoriškos veiklos sutartį, privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus atliktą 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos trukmė. Atlikta 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba prilyginama 12 mėnesių praktinės veiklos patirčiai. Reikalavimus praktinės veiklos patirčiai ir praktinės veiklos patirties trukmės skaičiavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras; 3) asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 821 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 12. Vykdant bendrojo priėmimo pagrindinį etapą, pirmiausia organizuojamas stojančiųjų, esančių antrojoje konkursinėje eilėje, konkursas. Įvykus šiam konkursui, valstybės finansuojamų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos vietos, skirtos antrojoje eilėje buvusiems asmenims, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas priėmimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą). 4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo studijų – pagal studijų programas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes). 5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka tol, kol atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnė kaip didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnė nei didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri viršija didžiausią leidžiamą atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalį. Didžiausia leidžiama atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, taip pat į mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdymo sričių dalyką arba ugdymo sričių dalykų grupes). 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims: 1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki įsigaliojant šiam įstatymui; 3) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 16. Užsienio lietuvių, …
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 85 straipsnis (statute)
85 straipsnis. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinė apskaita, atskaitomybė ir auditas 1. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinę apskaitą…
85 straipsnis. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinė apskaita, atskaitomybė ir auditas 1. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 2. Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos pagal programas mokslinių tyrimų institutų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. 3. Pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo kito valstybinės aukštosios mokyklos turto. 4. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio) viešai paskelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas už praėjusius metus, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas. 5. Valstybės kontrolė atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų auditą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme nustatytais atvejais. 5 dalies nuostatos taikomos 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių valstybinių mokslo ir studijų institucijų, veikiančių kaip viešosios įstaigos, finansinių ataskaitų rinkinių auditams. VIII SKYRIUS VALSTYBINIŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO
Analysis
Legal question

Whether an applicant’s right to compete for a state-funded study place may be linked solely to the choice of a state higher education institution, where the statutory wording refers to state-funded places at higher education institutions generally.

Legal basis

Article 77 of the Law on Science and Studies links the allocation of state-funded places to the applicants’ ranking in the competitive admission list and their choices, while the proposed amending provision states that state-funded short-cycle, first-cycle and integrated study places are allocated to “higher education institutions”, not only to state higher education institutions. This wording indicates that the decisive criterion is the applicant’s position in the competitive ranking and the chosen programme / higher education institution under the established admission procedure, rather than the institution’s state status alone.

Correction

The statement in the article is inaccurate insofar as it creates the impression that an applicant may compete for a state-funded place only when choosing state higher education institutions. It would be more accurate to say that, under the regulation set out in the Law on Science and Studies, state-funded study places are allocated to higher education institutions according to the choices of applicants included in the competitive ranking; therefore, the criterion of a “state higher education institution” alone does not follow from the provision cited.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not the institution’s form of ownership, but whether the particular study place participates in the allocation of state funding under the logic of Article 77 of the Law on Science and Studies and the amending provision. When advising applicants or assessing admissions communications, one should avoid wording suggesting that state funding is, by default, linked only to state higher education institutions, as this may unjustifiably narrow the range of choices available to applicants.

📄 Original — Respublika
“The prime minister’s right to decide”: Veryga on Budrys’ future in office 🔗
The issue of diplomatic relations with China was tied to the future of appointed Foreign Minister Kęstutis Budrys, says Aurelijus Veryga, leader of the Lithuanian Farmers and Greens Union. According to him, if ties with Beijing are not…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir…
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; 3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Vyriausybės kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus; 4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas ir siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes; 5) Neteko galios nuo 2007 m. spalio 1 d. 6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką; 7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą; 8) Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d. 9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę; 10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose; 12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; 14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. 3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos…
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Analysis
Legal question

Can a political deadline to restore diplomatic relations with China by the New Year legally determine the dismissal of the Minister of Foreign Affairs, or does this remain a matter within the Prime Minister’s discretion?

Legal basis

Article 92 of the Constitution provides that “ministers shall be appointed and dismissed by the President of the Republic upon the submission of the Prime Minister”. Accordingly, the termination of a minister’s office requires not merely political dissatisfaction, but a formal submission by the Prime Minister to the President. Article 24 of the Law on the Government further indicates the Prime Minister’s institutional control: the Prime Minister directs the activities of the Government and forms the Government.

Thus, the “right to decide” mentioned by Veryga is more accurately understood as a political right of initiative, not as an automatic sanction against the minister.

Practical significance

The stronger legal argument is that Budrys’s future in office cannot be linked to the New Year deadline as an independent legal consequence: the deadline may serve as a political criterion for assessment, but not as a dismissal mechanism. In practice, Article 92 of the Constitution should be cited for its formulation concerning the Prime Minister’s submission to the President, because it forecloses the interpretation that a public ultimatum by a coalition or party leader, by itself, changes the minister’s legal status.

📄 Original — Etaplius
Lithuanian Schoolchildren’s Song Festival Participants Thanked 🔗
A mayoral appreciation event was held at Šiauliai’s Saulė Concert Hall for participants in the 2026 Lithuanian Schoolchildren’s Song Festival “LAIKU. RATU. KARTU.” More than 1,500 participants from 48 arts groups represented Šiauliai in…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslą ir jo įgyvendinimo priemones, dainų šventes ir jų sandarą, dainų…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslą ir jo įgyvendinimo priemones, dainų šventes ir jų sandarą, dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinančius subjektus ir jų funkcijas, Dainų švenčių tarybos (toliau – Taryba), Dainų švenčių tarpinstitucinės komisijos (toliau – Komisija) sudarymo tvarką ir jų funkcijas, dainų švenčių organizavimą ir finansavimą.
Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Savivaldybių institucijų funkcijos 1. Savivaldybių institucijos: 1) priima sprendimus dėl regioninių dainų švenčių ir kitų dainų švenčių tradiciją…
11 straipsnis. Savivaldybių institucijų funkcijos 1. Savivaldybių institucijos: 1) priima sprendimus dėl regioninių dainų švenčių ir kitų dainų švenčių tradiciją palaikančių renginių organizavimo; 2) priima sprendimus dėl savivaldybių teritorijose veikiančių dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų, dalyvaujančių tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose, palaikančiuose dainų švenčių tradiciją, finansavimo ar jų veiklos skatinimo kitais būdais; 3) priima sprendimus dėl savivaldybių teritorijose veikiančių dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų, dalyvaujančių tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose, palaikančiuose dainų švenčių tradiciją, išsaugojimo, veiklos ir puoselėjimo, naujų, dainų švenčių žanrams atstovaujančių, mėgėjų meno kolektyvų formavimo, mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais. 2. Savivaldybių, kuriose vyksta dainų švenčių renginiai, institucijos: 1) padeda dainų švenčių techninį ir materialinį aprūpinimą organizuojančioms ir koordinuojančioms institucijoms organizuoti Lietuvos dainų šventės ir Lietuvos moksleivių dainų šventės dalyvių apgyvendinimą, iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti dainų šventė, spalio 31 dienos teikia preliminarią informaciją apie dalyvių apgyvendinimo galimybes; 2) sprendžia dainų švenčių dalyvių pavėžėjimo viešuoju miesto transportu klausimus. III SKYRIUS KOMISIJA, TARYBA IR JŲ FUNKCIJOS
Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos funkcijos 1. Švietimo, mokslo ir sporto…
7 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos funkcijos 1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: 1) finansuoja ir kontroliuoja Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, rengimo ir įgyvendinimo procesus, jų eigą; 2) derina su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą; 3) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 2. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla: 1) organizuoja nenutrūkstamą pasirengimo Lietuvos moksleivių dainų šventėms procesą ir metodiškai jam vadovauja; 2) suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą; 3) organizuoja ir koordinuoja Lietuvos moksleivių dainų švenčių techninį ir materialinį aprūpinimą; 4) rengia ir Komisijai teikia tvirtinti praėjusių Lietuvos moksleivių dainų švenčių organizavimo ataskaitas; 5) teikia Tarybai tvirtinti Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijas ir meninių programų koncepcijas, praėjusių Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų ir meninių programų įgyvendinimo ataskaitas; 6) organizuoja švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvų vadovų kvalifikacijos kėlimą ir kategorijų švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvams suteikimą; 7) likus metams iki Lietuvos moksleivių dainų šventės, bet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti Lietuvos moksleivių dainų šventė, rugsėjo 30 dienos pateikia savivaldybių, kuriose vyks Lietuvos moksleivių dainų šventės renginiai, institucijoms duomenis apie šios dainų šventės dalyvių apgyvendinimo poreikį; 8) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Analysis
Legal question

Should a municipal appreciation event for participants in a schoolchildren’s song festival be regarded merely as an act of representation, or does it fall within the municipality’s function of supporting the song festival tradition?

Legal basis

Article 1 of the Law on the Song Festival Tradition establishes not only a description of the festivals, but also the objective of preserving the tradition, the measures for implementing that objective, and the functions of the relevant entities. Article 11(1)(1) assigns to municipal institutions decisions concerning the organisation of regional song festivals and other events supporting the song festival tradition. Accordingly, such an appreciation afternoon may legally be viewed as a measure supporting the tradition, rather than merely as an act of political protocol.

Practical significance

The stronger argument here is not one based on the individual rights of participants, but on municipal competence: the municipality may justify such an event by reference to the statutory function of supporting the song festival tradition. However, the cited provisions do not give rise to an obligation to finance specific acknowledgements, payments or compensation for participants. In practice, therefore, the right to organise events supporting the tradition should be distinguished from specific budgetary commitments, which would require a clearer municipal decision or funding basis.

📄 Original — infa.lt
Russian opposition activist convicted in Poland for spying for Moscow 🔗
A Polish court on Thursday sentenced Russian opposition activist Igor Rogov to seven years in prison after he admitted passing sensitive information about other Russian dissidents to Moscow's Federal Security Service (FSB), Politico…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 119 straipsnis (statute)
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri…
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos…
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 118 straipsnis (statute)
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos…
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 120 straipsnis. Kolaboravimas Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 121 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla Tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Analysis
Legal question

Whether the transfer of sensitive information about Russian dissidents to the FSB would, under the cited provisions of the Lithuanian Criminal Code, in itself amount to espionage if it has not been proved that a Lithuanian state or official secret was collected or transmitted, or that the conduct was directed against the Republic of Lithuania.

Legal basis

The text of Article 119 of the Criminal Code links espionage not to the transfer of any sensitive information to a foreign service, but to the collection or transmission of information constituting a state or official secret of the Republic of Lithuania with the aim of passing it to a foreign state, its organisation, or its representative. Article 118 of the Criminal Code requires assistance to another state or its organisation in acting specifically against the Republic of Lithuania; therefore, the mere transfer to the FSB of information about other dissidents, as described in the news report, does not yet establish this element of the offence.

Practical significance

From the perspective of Lithuanian law, the stronger argument would not be to automatically characterise such conduct as analogous to espionage under Article 119 of the Criminal Code, but to ask what protected interest was at stake: Lithuanian secrets, Lithuanian national security, or only the security of individuals and opposition networks. In practice, legal classification would require proof of a specific connection to an interest protected by Lithuania; absent such a connection, the case is more indicative of the risk posed by the operations of a foreign state’s repressive services in Europe, but is insufficient to support a conclusion that Articles 119 or 118 of the Criminal Code apply.

📄 Original — KaunoDiena.lt
Is the fall of ministers driven by competence or loyalty? 🔗
In the third government of this term, ministers from the expelled Nemunas Dawn party are being replaced by representatives of the returning Democrats “For Lithuania,” while six of the ten Social Democratic appointees have also lost their…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucija 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos…
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir…
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; 3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Vyriausybės kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus; 4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas ir siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes; 5) Neteko galios nuo 2007 m. spalio 1 d. 6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką; 7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą; 8) Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d. 9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę; 10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose; 12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; 14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. 3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Analysis
Legal question

Does the replacement of ministers on grounds of political loyalty, rather than publicly substantiated competence, provide a legal basis for challenge where ministers are appointed and dismissed on the proposal of the Prime Minister?

Legal basis

Article 92 of the Constitution provides that ministers are appointed and dismissed by the President of the Republic on the proposal of the Prime Minister. Article 24 of the Law on the Government gives more concrete expression to this logic: the Prime Minister forms the Government and submits its composition to the President for approval. The available provisions therefore indicate a model of political and compositional discretion, rather than an individual “competence review”.

Practical significance

The stronger legal argument in this case is not that the selection of ministers must be objectively competence-based, but that responsibility for the composition of the Government is concentrated in the Prime Minister, while the President’s role arises from a specific proposal. In practice, criticism of such a ministerial reshuffle should rely on arguments concerning political accountability and the quality of Government performance, since the provisions cited do not disclose an independent legal criterion under which a choice based solely on loyalty would, in itself, be unlawful.

📄 Original — Alfa.lt
As Scammers Paste Fake QR Codes, JUDU Warns: You Can’t Pay for Parking This Way 🔗
As scammers use a new scheme involving fake QR codes that redirect people to bogus parking payment pages, a representative of Vilnius municipal company JUDU says city parking fees are not collected this way and urges anyone who encounters…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1982 straipsnis (statute)
1982 straipsnis. Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis 1. Tas, kas nusikalstamais tikslais ar kitaip…
1982 straipsnis. Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis 1. Tas, kas nusikalstamais tikslais ar kitaip neteisėtai gamino, gabeno, importavo, pardavė, suteikė prieigą ar kitaip platino, įgijo ar laikė įrenginius ar programinę įrangą, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus daryti nusikalstamas veikas, taip pat slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) XXXI SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI EKONOMIKAI IR VERSLO TVARKAI
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 198-2 straipsnis (statute)
198(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas įrenginiais, kompiuterinėmis programomis, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis, skirtais nusikaltimams…
198(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas įrenginiais, kompiuterinėmis programomis, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis, skirtais nusikaltimams daryti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, gabeno, pardavė ar kitaip platino šio Kodekso 166, 198 ir 198(1) straipsniuose numatytiems nusikaltimams daryti tiesiogiai skirtus ar pritaikytus įrenginius ar kompiuterines programas, taip pat slaptažodžius, prisijungimo kodus ar kitokius panašius duomenis arba turėdamas tikslą daryti tuos nusikaltimus juos įgijo ar laikė, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, gabeno, pardavė ar kitaip platino šio Kodekso 196 ar 197 straipsniuose numatytiems nusikaltimams daryti tiesiogiai skirtus ar pritaikytus įrenginius ar kompiuterines programas, taip pat slaptažodžius, prisijungimo kodus ar kitokius panašius duomenis arba turėdamas tikslą daryti tuos nusikaltimus juos įgijo ar laikė, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. IX-1992, 2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-760 (2004-02-14) XXXI SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI EKONOMIKAI IR VERSLO TVARKAI
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji…
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); 5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8) papirkimą (227 straipsnis); 9) piratavimą (2511 straipsnis); 10) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (2521 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 2561 ir 257 straipsniai); 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–2671 straipsniai); 13) nusikaltimus aplinkai (270, 2701, 2702, 2703, 271, 272, 274 straipsniai). Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31) Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05) Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31) Nr. XII-497, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3768 (2013-07-13)
Analysis
Legal question

Whether fake QR codes affixed to parking spaces may be characterised not only as a fraudulent payment scheme, but also as unlawful possession or handling of data intended for the commission of criminal offences.

Legal basis

Article 198(2) of the Criminal Code criminalises the unlawful production, distribution, acquisition or possession of devices, software, passwords, access codes and other data intended for the commission of criminal offences. On the basis of the text provided, the strongest basis for application is not the non-payment of the parking charge itself, but the creation and dissemination of the QR code as routing data, where it is intended to direct the user to a fake payment environment for a criminal purpose.

Practical significance

In practice, the stronger argument would be to record not only the payment made by the victim, but also the content of the QR sticker, the redirect chain, the domain, the payment page and their purpose, since these are the elements that connect the conduct with the “other data” referred to in Article 198(2) of the Criminal Code. However, on the evidence provided, it is not possible to determine with certainty whether the elements of fraud are made out or what penalty would apply, as that would require reference to the specific fraud provision and facts concerning funds actually misappropriated.

📄 Original — JP.lt
Radviliškis District Council member Margaitienė remains convicted of misappropriating an iPhone 🔗
Former Radviliškis district administration director and current council member Jolanta Margaitienė remains convicted of misappropriating an official iPhone assigned to her. The Lithuanian Court of Appeal rejected her appeal, making the…
Fact-check:
🟡 IncompleteNuosprendžiui įsiteisėjus, tarybos narė neteks mandato
⚪ UnverifiedPaskirta 8 tūkst. eurų bauda ir teisės būti išrinktai ar paskirtai į vadovaujančias valstybės ar savivaldybių institucijų pareigas atėmimas 3 metams
⚪ UnverifiedŽalas atlygintinimo suma savivaldybei – daugiau nei 1 tūkst. eurų; darbuotojas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero…
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) jis sulaužė priesaiką; 2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. 8. Savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. 9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad savivaldybės taryba nepritarė savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 19 straipsnis#2 (statute)
19 straipsnis. Meras, mero pavaduotojas 1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero…
19 straipsnis. Meras, mero pavaduotojas 1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai: 1) meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas; 2) Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai; 3) meras netenka savivaldybės tarybos nario mandato šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma: 1) Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei; 2) kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių; 3) kai pateikia atsistatydinimo prašymą. 3. Mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų. 4. Mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma. 5. Mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba savivaldybės tarybos nario mandato. 6. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės tarybos nario mandato savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. 7. Meras netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės tarybos nario mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 8. Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – kitas savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės tarybos narys. 9. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir mero, ir mero pavaduotojo įgaliojimai. 10. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 251 straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. 11. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba. 12. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. 13. Mero pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti. 14. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio straipsnio 12 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą. 15. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas. 16. Meras ir mero pavaduotojas į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka. 17. Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. 18. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir daugiau tarybos narių, gali skirti kas mėnesį iki trijų, savivaldybės taryba, kurioje yra 27–31 tarybos narys, iki dviejų, kitos savivaldybės – iki vieno Lietuvos statistikos departamento paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio sumą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas 25 straipsnis (statute)
25 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas arba jų nutrūkimas prieš terminą 1. Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl…
25 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas arba jų nutrūkimas prieš terminą 1. Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi. 2. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose. 26 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas 1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba. 2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento nustatyta tvarka. 3. Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. 4. Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. ŠEŠTASIS SKIRSNIS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖ IR AUDITAS
Analysis
Legal question

The specific question is not whether the judgment has become final, but whether a final conviction for misappropriation of an official mobile phone creates a statutory ground for loss of impeccable reputation, as a result of which the mandate of a municipal council member terminates.

Legal basis

The rule cited provides that council members lose their mandate where “circumstances arise in which a person cannot be regarded as being of impeccable reputation”. The legal consequence is therefore linked to failure to meet the reputation requirement, not merely to the formal date on which an appeal is dismissed. In the context of Article 25 of the Law Amending the Law on Local Self-Government, this means a mechanism for early termination of the mandate, but its precise application depends on whether the particular conviction falls within the statutory criteria for impeccable reputation.

Correction

The article’s statement that “once the judgment becomes final, the council member will lose her mandate” is too abbreviated: it gives the impression that loss of mandate is the automatic consequence of any final conviction. It would be more accurate to write that, after the judgment becomes final, a ground for loss of mandate arises where, under the law, this constitutes a circumstance by reason of which the council member can no longer be regarded as being of impeccable reputation.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not “the judgment has become final, therefore the mandate has ended”, but rather “the final conviction creates a statutory circumstance entailing loss of impeccable reputation”. When reporting on or challenging such loss of mandate, it is necessary to cite specifically the reputation criterion and the ground for termination of the mandate; otherwise, the link between the outcome of the criminal case and the loss of the local-government mandate remains a vulnerable weak point.

📄 Original — Radviliškio Kraštas
Strict court verdict for Šiauliai man in drug case: 10 years in prison - Radviliškio Kraštas 🔗
The Šiauliai Regional Court heard a criminal case in which Šiauliai resident M. A. was accused of two offenses related to the illegal possession of narcotic substances. According to the pre-trial investigation, in December 2024 M. A…
Fact-check:
🟡 IncompleteBK 260 str. 3 d. numato neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu su tikslo platinti
✅ ConfirmedBK 259 str. 2 d. numato neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu be tikslo platinti
✅ ConfirmedTeismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo paskelbimo
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 260 straipsnis (statute)
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar…
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2601 straipsnis (statute)
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per…
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 6. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. 7. Už šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 8. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai gabentą ar siųstą be tikslo platinti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 259 straipsnis (statute)
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno…
259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. 260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.
Analysis
Legal question

When qualifying possession or other handling of more than 1.2 kg of cocaine under Article 260(3) of the Criminal Code, is it necessary to prove an intent to distribute, or is unlawful handling of a very large quantity of a narcotic substance sufficient?

Legal basis

Article 260(3) of the Criminal Code establishes liability for any person who unlawfully manufactured, acquired, kept, transported, sent, sold or otherwise distributed a very large quantity of narcotic or psychotropic substances, and provides for imprisonment for a term of ten to fifteen years. For present purposes, the key point in this wording is that, in cases involving a very large quantity, the provision does not require a separate intent to sell or otherwise distribute.

Correction

It is inaccurate to describe Article 260(3) of the Criminal Code as handling a very large quantity “with intent to distribute”, because the wording of the provision does not make such intent a necessary element. It would be more precise to say that Article 260(3) criminalises unlawful handling of a very large quantity of narcotic or psychotropic substances, while distribution is one of the alternative acts, but not a necessary condition in every case.

Practical significance

In practice, the stronger prosecution argument in such a case is not abstract proof of an intent to distribute, but the fact that the established very large quantity of cocaine falls within the structure of Article 260(3) of the Criminal Code and therefore triggers the minimum threshold of ten years’ imprisonment. For the defence, it is risky to reduce the dispute solely to the assertion that “there was no intent to distribute”; under the cited provision, the decisive points would be the fact of handling, the classification of the quantity as very large, and the link between the accused and the substance kept in different locations.

📄 Original — Laikas.lt
New OpenAI model raised alarm in Washington: decision made after additional tests 🔗
OpenAI has announced that it will soon publicly unveil its latest artificial intelligence model, GPT-5.6. The launch was postponed after U.S. authorities intervened and requested an additional assessment of potential national security…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato kibernetinio saugumo principus, kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato kibernetinio saugumo principus, kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijas, šių institucijų įgaliojimus kibernetinio saugumo srityje, kibernetinio saugumo subjektų pareigas, taip pat tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 2. Šis įstatymas netaikomas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, kuriems taikomi 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, (OL 2014 L 257, p. 73) 19 straipsnyje nustatyti reikalavimai. 3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras 1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įstaiga prie Krašto apsaugos ministerijos. 2. Nacionalinis…
8 straipsnis. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras 1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įstaiga prie Krašto apsaugos ministerijos. 2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įgyvendindamas kibernetinio saugumo politiką: 1) atlieka kibernetinio saugumo subjektų ir jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams, priežiūrą ir kibernetinio saugumo būklės tyrimus; 2) duoda nurodymus kibernetinio saugumo subjektams pateikti informaciją, būtiną kibernetinio saugumo subjektų ir jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams, ir kibernetinio saugumo būklės įvertinimui atlikti; 3) taiko technines priemones, siekdamas įvertinti valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų atsparumą kibernetiniams incidentams; 4) duoda nurodymus, susijusius su kibernetinio saugumo užtikrinimu ir nustatytų kibernetinio saugumo trūkumų pašalinimu, nustato šių nurodymų įvykdymo terminą subjektams, valdantiems ir (arba) tvarkantiems valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams; 5) duoda nurodymus kibernetinio saugumo subjektams, išskyrus skaitmeninių paslaugų teikėjus, savo lėšomis atlikti nepriklausomą ryšių ir informacinių sistemų arba jomis teikiamų paslaugų saugumo auditą ir pateikti šio audito rezultatus, jei jie organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, apraše nustatyta tvarka nepateikia techninės informacijos, reikalingos ryšių ir informacinių sistemų ar jomis teikiamų paslaugų kibernetinio saugumo būklei įvertinti; 6) gavęs iš kibernetinio saugumo subjekto, skaitmeninės paslaugos vartotojo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra teikiama skaitmeninė paslauga, kompetentingos institucijos, prižiūrinčios skaitmeninių paslaugų teikėjų veiklą kibernetinio saugumo srityje, įrodymų, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų, duoda nurodymus skaitmeninių paslaugų teikėjams, kad šie pateiktų informaciją, reikalingą jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui įvertinti, ir pašalintų kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo trūkumus; 7) nacionaliniu lygmeniu stebi kibernetinius incidentus ir atlieka rizikos kibernetinėje erdvėje bei kibernetinių incidentų analizę; 8) pagal techninių kibernetinio saugumo priemonių diegimo planą, suderintą su subjektais, valdančiais ir (arba) tvarkančiais valstybės informacinius išteklius, ar ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojais, laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, diegia ir valdo technines kibernetinio saugumo priemones valstybės informaciniuose ištekliuose ir ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro lėšomis įdiegtos priemonės naudojamos išimtinai tik kibernetiniam saugumui užtikrinti. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro lėšomis įdiegtos techninės kibernetinio saugumo priemonės techniškai prižiūrimos, jų remontas atliekamas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro lėšomis; 9) nacionaliniu lygmeniu organizuoja kibernetinių incidentų kibernetinio saugumo subjektų ryšių ir informacinėse sistemose valdymą; 10) kibernetinio incidento metu taiko būtinas kibernetinio saugumo priemones; 11) siekdamas stabdyti kibernetinio incidento poveikį valstybės informacinių išteklių ar ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetiniam saugumui, duoda nurodymą viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui ne ilgiau negu 48 valandoms apriboti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą šių paslaugų gavėjui. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras apie viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pagal šį punktą duotus nurodymus ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai; 12) dalyvauja kibernetinio saugumo krizių valdyme; 13) kai būtina informuoti visuomenę siekiant išvengti kibernetinio incidento arba valdyti vykstantį kibernetinį incidentą, pasikonsultavęs su kibernetinio saugumo subjektu, pranešusiu apie kibernetinį incidentą, informuoja visuomenę apie pavienius kibernetinius incidentus arba reikalauja, kad tai padarytų kibernetinio saugumo subjektas; 14) bendradarbiauja su tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis, jų įsteigtomis bendradarbiavimo grupėmis ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir tarnybomis, turi teisę jas pasitelkti kartu atliekant šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo srityje; 15) tvarko asmens duomenis, būtinus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijoms kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje atlikti. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras asmens duomenis tvarko Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; 16) kartu su verslo subjektais, mokslo ir studijų institucijomis ir kibernetinio saugumo subjektais plėtoja nacionalinį kibernetinį saugumą stiprinančius projektus; 17) atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.
Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas 34 straipsnis (statute)
34 straipsnis. Nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija 1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vykdo Reglamente (ES) 2019/881 nustatytas…
34 straipsnis. Nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija 1. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vykdo Reglamente (ES) 2019/881 nustatytas nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos funkcijas, turi nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos įgaliojimus. 2. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, vykdydamas nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos funkcijas: 1) turi teisę neatlygintinai iš atitikties vertinimo įstaigų, Europos kibernetinio saugumo sertifikatų turėtojų, Europos Sąjungos atitikties pareiškimus išduodančių subjektų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti visą nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais; 2) nustato įgaliojimų atitikties vertinimo įstaigoms pagal Reglamento (ES) 2019/881 60 straipsnio 3 dalį (toliau – papildomi įgaliojimai) suteikimo, apribojimo ir sustabdymo, papildomų įgaliojimų apribojimo ir sustabdymo panaikinimo, papildomų įgaliojimų atšaukimo tvarką, teikia papildomus įgaliojimus, juos apriboja, sustabdo arba atšaukia šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytais atvejais; 3) Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja Reglamento (ES) 2019/881 58 straipsnio 7 dalies f punkte nurodytus skundus; 4) Reglamente (ES) 2019/881, šio įstatymo 36 straipsnyje ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nustatyta tvarka atlieka tyrimus, kaip laikomasi Reglamento (ES) 2019/881 III antraštinės dalies ar Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų, kurios taikomos informacinių ir ryšių technologijų produktų, informacinių ir ryšių technologijų paslaugų, informacinių ir ryšių technologijų procesų sertifikavimui, nuostatų; 5) atlikdamas šios dalies 4 punkte nurodytus tyrimus, turi teisę įeiti į atitikties vertinimo įstaigų ir Europos kibernetinio saugumo sertifikatų turėtojų patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui paimti dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas ir kitus daiktus, reikalingus atliekant tyrimus. Įeiti į juridinio asmens patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) galima tik juridinio asmens darbo laiku, pateikus tarnybinį pažymėjimą. Įeiti į fiziniam asmeniui priklausančias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) galima tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fiziniam asmeniui priklausančias patalpas; 6) atlikdamas šios dalies 4 punkte nurodytus tyrimus, turi teisę gauti žodinius ir rašytinius tikrinamų juridinių ir fizinių asmenų paaiškinimus ir reikalauti, kad jie atvyktų į nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos patalpas duoti paaiškinimų; 7) atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo sertifikavimo srityje. 3. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prašymai dėl teismo leidimo įeiti į fiziniam asmeniui priklausančias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) nagrinėjami Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
Analysis
Legal question

Whether the public release of an advanced AI model, where state authorities request an additional assessment of national security risks, should legally be regarded as control over the placing of a product on the market, or merely as a cybersecurity risk review prior to deployment.

Legal basis

The Lithuanian cybersecurity regulatory framework provided does not directly furnish a basis for assessing the legality of a decision by United States authorities. However, Article 1 of the Law on Cyber Security indicates that, in Lithuania, a question of this kind would be characterised through the framework of cybersecurity policy, institutional powers, and the duties of relevant entities, rather than through a general “AI model approval” regime. Article 8 defines the National Cyber Security Centre as an institution under the Ministry of National Defence implementing cybersecurity policy.

Accordingly, the stronger legal argument would concern not content control, but the state’s competence to examine systemic cyber and national security risks.

Practical significance

In practice, it is important not to recast this news item as a precedent establishing that the authorities may, at their discretion, “ban” an AI model: that conclusion does not follow from the evidence provided. The stronger position for a professional audience is narrower: additional testing is justified only insofar as it is linked to a specific cybersecurity competence, certification mechanism, or risk management process. Therefore, when integrating such a model in Lithuania, the relevant documentation should focus specifically on security checks and supply-chain risk, rather than relying on an abstract national security formula.

📄 Original — Delfi
Doctor Who Quit Accuses Hospital of Unbearable Conditions: If You’re Not “One of Us,” You Become Unwanted 🔗
A reader said the public lacks answers about what is happening at the institution and called for the situation to be assessed, also pointing to a public statement by doctor Edita Skarakodienė about her decision to leave her job. In the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 56 straipsnis (statute)
56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių 1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai…
56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių 1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu: 1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių; 2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos; 3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis); 4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) dirbdamas pas tą darbdavį. 2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 55 straipsnis (statute)
55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių 1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos…
55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių 1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. 2. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. 3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 58 straipsnis (statute)
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės…
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. 4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. 5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Analysis
Legal question

The specific dispute would not be whether the working atmosphere was poor, but whether the doctor’s departure should be treated as an ordinary termination of the employment contract at the employee’s initiative under Article 55 of the Labour Code, or as termination for important reasons under Article 56.

Legal basis

Article 55 of the Labour Code allows an employee to terminate an open-ended or fixed-term employment contract by written notice, giving the employer at least twenty calendar days’ notice. Article 56 provides for a shorter notice period of five working days, but only where the employee relies on “important reasons”; the evidence provided does not show the full list of such reasons, so references to emotional trauma or “intolerable conditions” do not, in themselves, establish a basis under Article 56.

Practical significance

In practice, the stronger argument for now is procedural: the focus should be not on the rhetoric of a public post, but on the employee’s resignation statement, the Labour Code article cited in it, and the facts relied on as constituting “important reasons”. The hospital faces risk if internal documents, complaints, or management actions confirm that the employee was in fact forced to leave because of conditions created by the employer; absent such a basis, it is safer to characterise the situation as a departure at the employee’s initiative under Article 55 of the Labour Code, rather than as an employer sanction or dismissal under Article 58.

📄 Original — Lrytas
Businesses Continue to Ignore the Rules: Banned Products Found in the E-Cigarette Market 🔗
According to G. Aleksaitė, the figures show that illegal products dominate Lithuania’s e-cigarette market, making it unfair as businesses continue to violate legal requirements. She told LRT Radio on Friday that unpaid fines imposed on…
Fact-check:
🟡 IncompleteNuo 2022 iki 2024 metų lapkričio baudos pažeidėjams elektroninių cigarečių rinkoje siekė iki 2 tūkst. eurų
🟡 IncompleteNuo 2024 metų lapkričio už pakartotinį pažeidimą gali būti skiriama 8 tūkst. eurų bauda
🔴 RefutedDraudimas prekiauti kaitinamojo tabako gaminiais su pridėtiniais skoniais ir kvapais įsigaliojo 2023 m. spalį
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 492 straipsnis (statute)
492 straipsnis. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar…
492 straipsnis. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas, pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams nustatytų reikalavimų nevykdymas 1. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatyto tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ribojimo pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 3. Tabako, tabako gaminių ir (ar) su jais susijusių gaminių, išskyrus elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles, vartojimas ar turėjimas, kai tai daro ne jaunesni negu šešiolikos, bet jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 5. Elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių vartojimas ar turėjimas, kai tai daro ne jaunesni negu šešiolikos, bet jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 7. Pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 9. Už šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 10. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems…
77 straipsnis. Tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiams 1. Tabako gaminių ar susijusių gaminių, išskyrus elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo dviejų šimtų dvidešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 3. Elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų dvidešimt eurų. 5. Prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 170 straipsnis (statute)
170 straipsnis. Prekybos neapdorotu tabaku, tabako gaminiais ar susijusiais gaminiais pažeidimas 1. Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas neapdoroto…
170 straipsnis. Prekybos neapdorotu tabaku, tabako gaminiais ar susijusiais gaminiais pažeidimas 1. Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas neapdoroto tabako, tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimo įmonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų. 3. Tabako gaminių ar susijusių gaminių, išskyrus elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles, pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nepilnamečiams užtraukia baudą nuo dviejų šimtų dvidešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 5. Elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nepilnamečiams užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų dvidešimt eurų. 7. Tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse be licencijos užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. 9. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimą.
Analysis
Legal question

The contentious issue is not whether the electronic cigarette market is “unfair”, but the specific type of infringement to which the placing of prohibited products on the market should be assigned, and which tier of sanctions applies having regard to the nature and recurrence of the infringement.

Legal basis

Article 170 of the Code of Administrative Offences links liability to a breach of the requirements governing trade in tobacco products or related products. Accordingly, what is legally decisive is not merely the share of prohibited products on the market identified by the State Consumer Rights Protection Authority, but the specific requirement concerning trade, composition, quality or labelling that has been breached. The wording of Article 14 of the Law on Tobacco Control that has been provided indicates a separate sanctions rule: for a repeated breach of such requirements within one year, legal persons are subject to a fine of between EUR 1,000 and EUR 2,000.

Correction

The statement that, between 2022 and November 2024, fines amounted to “up to EUR 2,000” is too broad: under the text of Article 14 provided, the EUR 1,000-2,000 range applies to a repeated breach, within one year, of specific requirements concerning the composition, quality or labelling of electronic cigarettes, not to all possible infringements in the e-cigarette market. The statement concerning an EUR 8,000 fine should also be formulated with a clear condition as to entry into force and the relevant infringement, because the source provided refers to entry into force on 1 January 2024 and does not, of itself, support a general rule applying “from November 2024”. The statement that heated tobacco products with added flavours and aromas have been prohibited since October 2023 is inconsistent with the source provided: it refers to rules applicable to cigarettes and roll-your-own tobacco from 20 May 2019, and to rules applicable to other tobacco products from 20 May 2024.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not an abstract claim of “dominance of unlawful products”, but the linking of a specific product to a specific legal provision: whether the trade requirement under Article 170 of the Code of Administrative Offences has been breached, or whether the matter concerns a special requirement as to composition, quality or labelling to which the recurrence logic of Article 14 applies. The professional risk lies in citing sanction levels as though they formed a single general e-cigarette regime: in any dispute over a fine, it will first be necessary to verify the type of infringement, the recurrence period and the actual date on which the relevant sanction entered into force.

📄 Original — Kaipkada.lt
“Sorry, Domas, the money will come next week!” Kaunas resident furious as his pay keeps arriving late - can he stop going to work? 🔗
Domas had worked for nearly four years at a logistics company in Kaunas. The job was hard, with early shifts and longer hours in the warehouse before major holidays, but he did not complain as long as his modest salary arrived on the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva 1. Darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie…
50 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva 1. Darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų, kurie nustatyti darbo sutartyje ir kolektyvinėje sutartyje arba kuriuos nustato darbo ir poilsio laiką, apmokėjimą už darbą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios darbo teisės normos. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją. 2. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną, kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja raštu, arba kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. 3. Darbdavys sumoka darbuotojui ne mažesnę kaip vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai. 4. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 49 straipsnis (statute)
49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva 1. Jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių…
49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva 1. Jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) jį nušalina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. 2. Darbdavys taip pat raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. 3. Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIII-2821, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05702 4. Nušalintas darbuotojas, jeigu jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. 5. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. 6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala. 7. Ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo ir žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 58 straipsnis (statute)
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės…
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. 4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. 5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Analysis
Legal question

The disputed issue is not whether an employee may be dissatisfied with delayed wages, but whether the employee may lawfully fail to attend work only after following the procedure for suspending performance of the employment contract laid down in Article 50 of the Labour Code.

Legal basis

Article 50(1) of the Labour Code gives an employee the right temporarily, for up to three months, to suspend performance of the employment contract, but only by giving the employer written notice three working days in advance and only where the statutory condition concerning the employer’s failure to settle payments is met; the text of the provision provided cuts off at “two or more months”, so the precise content of that condition is not fully visible from the excerpt supplied. The excerpt from Article 58 of the Labour Code indicates the opposite risk: absence without lawful grounds may be classified as a culpable breach of the employee’s duties, on the basis of which the employer may seek to terminate the contract without notice.

Practical significance

The stronger practical argument for the employee is not “my wages are late, therefore I am not going to work”, but “I am suspending performance of the employment contract under Article 50 of the Labour Code because its conditions have been met and the employer was given written notice three working days in advance”. For a professional, the key is to verify two points: whether the delay reaches the threshold set in Article 50 of the Labour Code and whether the employee has a written notice; without these elements, the case is more likely to shift from delayed payment of wages to the risk of a disciplinary breach under Article 58 of the Labour Code.

📄 Original — stt.lt
Court of Appeal ruling in a large-scale pharmaceutical corruption case | STT 🔗
Structure and contacts; About the STT; Guidelines; Administrative information; Careers and internships; Background checks; Providing information about a person; Additional information and consultation; when it is mandatory to contact the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas…
2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikimas 1. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, (toliau – asmuo) pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, kolegialiam valdymo organui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas) siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: 1) asmens teistumą (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas); 2) procese dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius ar nutartis, kuriais baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 3) asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose; 4) asmens atžvilgiu taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencines poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą; 5) asmens atleidimą iš tarnybos ar pareigų dėl priesaikos sulaužymo, pareigūno (teisėjo) vardo pažeminimo; 6) asmens padarytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus (darbo pareigų pažeidimus) ir paskirtas tarnybines (drausmines) nuobaudas už juos (neatsižvelgiant į tai, ar nuobaudos galioja, ar nebegalioja); 7) atvejus, kai asmuo buvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; 8) tai, kad priimamas į valstybės tarnybą asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas; 9) įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba pagal kompetenciją surenka teisėsaugos, kontrolės, operatyvinės veiklos subjektų ar operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus – iš kitų valstybės ar žinybinių registrų, duomenų rinkmenų, ir kartu su savo apie asmenį turima įslaptinta bei vieša informacija pateikia asmenį į pareigas skiriančiam ar paskyrusiam subjektui. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės turimą informaciją ir (ar) duomenis Specialiųjų tyrimų tarnybai privalo pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymo pateikti informaciją ir (ar) duomenis gavimo dienos, o jei būtina ir įmanoma, – nedelsdamos. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, operatyvinės veiklos subjektai ar operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos turimą šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą įslaptintą informaciją į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui gali pateikti ir savo iniciatyva. 6. Rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Respublikos Prezidentas, Seimas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat asmenis, kuriuos rengiamasi skirti į viceministrų, ministerijų kanclerių, savivaldybių administracijos direktorių ir jų pavaduotojų, prokurorų, valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, pateikimas yra privalomas. Prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Prašymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Seimas, pasirašo Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, o apie asmenį, kurį į pareigas skiria Vyriausybė, – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo. 7. Operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų nurodymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija apie asmenis, kuriuos jie skiria į pareigas, operatyvinės veiklos subjektuose ar operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėse institucijose renkama savarankiškai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės turimą informaciją ir (ar) duomenis operatyvinės veiklos subjektų ar operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų vadovams privalo pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją ir (ar) duomenis apie asmenį gavimo dienos, o jei būtina ir įmanoma, – nedelsdamos. 8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti rašytiniai prašymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas. Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Jeigu operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų nurodymu savarankiškai renkama informacija apie asmenį, kurį jie skiria į pareigas, toks asmuo gali būti paskirtas tik surinkus ir įvertinus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. 9. Jeigu kyla abejonių dėl apie asmenį surinktos ar pateiktos informacijos pagrįstumo, Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva ar į pareigas asmenį skiriančio ar paskyrusio subjekto prašymu privalo atlikti tokios informacijos patikrinimą. 10. Į pareigas asmenį paskyrusio subjekto ar jo įgalioto asmens rašytinis prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį, einantį šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas, turi būti motyvuotas ir paremtas duomenimis, keliančiais abejonių dėl asmens, apie kurį prašoma pateikti informaciją, tinkamumo einamoms pareigoms. Jeigu yra abejonių dėl operatyvinės veiklos subjektuose ar operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėse institucijose einančio pareigas asmens tinkamumo einamoms pareigoms, operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų nurodymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija apie einantį pareigas asmenį renkama savarankiškai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 11. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms ar tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 12. Į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas. 13. Asmuo priimtą sprendimą neskirti į pareigas gali skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 14. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos, operatyvinės veiklos subjektai, į pareigas asmenį skiriantys ar paskyrę subjektai privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, gauti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, būtų tvarkomi ir saugomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 15. Prašymo pateikti informaciją apie asmenį formą tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu.“
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, apimtis Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam…
16 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, apimtis Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: 1) asmens teistumą (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas); 2) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ar nusikalstamos veikos, susijusios su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais asmuo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą; 3) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ar nusikalstamos veikos, susijusios su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais baudžiamoji byla nutraukta, ar nutartis, kuriomis baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 4) asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiuose baudžiamuosiuose procesuose; 5) asmeniui taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos); 6) asmens atleidimą iš tarnybos ar pareigų dėl priesaikos sulaužymo, pareigūno (teisėjo) vardo pažeminimo (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos); 7) asmens padarytus tarnybinius nusižengimus (darbo pareigų pažeidimus) ir dėl jų priimtus sprendimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai; 8) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, pažeidimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai; 9) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių lobistinę veiklą, pažeidimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai; 10) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, pažeidimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs šį pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai; 11) tai, kad priimamas į valstybės tarnybą asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į pareigas valstybės tarnyboje (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos); 12) žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką arba su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės veiklos srityje, kurioje asmuo siekia eiti arba eina pareigas (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos); 13) asmeniui už administracinius nusižengimus paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones, kai nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieni metai; 14) dėl asmens atliktus mokestinius patikrinimus, tyrimus, kuriais nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai (informacija pateikiama už paskutinius dešimt metų, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo Specialiųjų tyrimų tarnyboje dienos).
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas ir naudojimo tikslai 1. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį…
15 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas ir naudojimo tikslai 1. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba siekiantį eiti pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, (toliau – asmuo) renkama, teikiama į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam viešojo sektoriaus subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo vadovui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas) ir naudojama siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų korupcijos prevencijos tikslų ir uždavinių. 2. Siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų korupcijos prevencijos tikslų ir uždavinių, informacija apie asmenį gali būti naudojama šiais tikslais: 1) įvertinti korupcijos rizikos veiksnius, kurie kiltų ir (ar) kyla asmeniui einant pareigas viešojo sektoriaus subjekte; 2) pritaikyti tikslingai parinktas ir proporcingas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir (ar) priimti su darbo tvarka ir organizavimu susijusius sprendimus, kurių visuma leistų suvaldyti ir (ar) sumažinti šios dalies 1 punkte nurodytus korupcijos rizikos veiksnius; 3) priimti pagrįstus ir motyvuotus sprendimus dėl asmenų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas, atsakomybės sričių nustatymo, atsisakymo skirti į pareigas, atleidimo iš pareigų ar kitus sprendimus, susijusius su viešojo sektoriaus subjekto personalo formavimu; 4) prisidėti prie viešųjų ir privačių interesų konfliktų valdymo; 5) prisidėti užtikrinant, kad viešojo sektoriaus subjektuose pareigas eitų asmenys, atitinkantys jų tarnybą ar darbą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus nepriekaištingos reputacijos ar kitus specialiuosius reikalavimus; 6) spręsti dėl asmens drausminės ar tarnybinės atsakomybės, kai tam yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas.
Analysis
Legal question

Can the Court of Appeal’s judgment in the pharmaceutical corruption case be significant not only for criminal liability, but also for assessing a person’s suitability to hold public-sector office on the basis of information provided by the STT?

Legal basis

The evidence provided discloses neither the elements of the charges nor the reasoning of the Court of Appeal, so the limits of criminal liability cannot be determined from it. However, Article 15 of the Law on the Prevention of Corruption regulates the provision of information about a person seeking to hold or holding office and the purposes for which that information may be used, while Article 16 provides that the STT supplies information on a person’s criminal record. This means that the final outcome of a corruption case may become an independent element in assessing reputational and institutional risk.

Practical significance

The stronger argument here is not an abstract “shadow of corruption”, but the documented status of a criminal record or other information provided by the STT under the law. In practice, it would be a mistake to rely solely on the headline of an STT news item as a disqualifying basis; a professional must verify whether the judgment has become final, to which individuals it applies, and whether the specific information falls within the permitted scope of use under Articles 15 and 16 of the Law on the Prevention of Corruption.

📄 Original — Sūduvos Gidas
Instead of profiting from smuggling irregular migrants, Frenchman will await trial behind bars 🔗
Lithuanian border guards and police detained a French citizen in the Šakiai district on suspicion of illegally transporting 19 irregular migrants. Officers stopped a Lithuania-registered Volkswagen Crafter cargo van bearing the Bolt Drive…
Fact-check:
✅ ConfirmedNeteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną savanaudiškais tikslais baudžiamas bauda arba laisvės atimimu iki aštuonerių metų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 292 straipsnis (statute)
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos…
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar organizavo neteisėtai perėjusių valstybės sieną tokių užsieniečių gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 291 straipsnis (statute)
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės…
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra. 292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3.Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2702 straipsnis (statute)
2702 straipsnis. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus…
2702 straipsnis. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti nepavojingų atliekų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti pavojingų atliekų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31)
Analysis
Legal question

Whether the actions of a French national are to be classified as unlawful transportation of persons across the state border under Article 292 of the Criminal Code, where he was detained in Lithuania while transporting 19 irregular migrants, rather than while directly crossing the border.

Legal basis

Article 292 of the Criminal Code criminalises conduct whereby a person unlawfully transports across the state border of the Republic of Lithuania a foreign national who has no permanent place of residence in Lithuania, or such a foreign national who has unlawfully crossed the state border. On the wording of the provision, the key issue is not the fact of financial gain, but the link between the transportation and the unlawful border crossing or the status of the persons transported; internal transportation alone, absent such a link, would not yet be sufficient on the evidence provided for qualification under Article 292 of the Criminal Code.

Practical significance

The stronger prosecutorial argument will not be “19 migrants in the car”, but evidence that the driver knew or ought to have understood their unlawful-entry status and participated specifically in a scheme involving the border crossing or subsequent transportation. For the defence, the practical point of challenge would be not merely the duration of detention, but the core elements of the offence under Article 292: whether a concrete link to the unlawful crossing of the state border has been established, since the lawfulness of a three-month detention itself cannot be assessed on the basis of the criminal procedure provisions provided.

📄 Original — Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
From Customs to the Consumer: Practical Aspects of Importing Cosmetics and Placing Them on the Market 🔗
On July 2, 2026, the Vilnius Department of the National Public Health Centre under the Ministry of Health organized a remote public consultation for cosmetics importers on practical aspects of importing cosmetic products and placing them…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Subjektų pareigos 1. Subjektai Reglamento (EB) Nr. 273/2004, Reglamento (EB) Nr. 111/2005 ir Reglamento (EB) Nr. 1277/2005 nustatytais atvejais turi…
8 straipsnis. Subjektų pareigos 1. Subjektai Reglamento (EB) Nr. 273/2004, Reglamento (EB) Nr. 111/2005 ir Reglamento (EB) Nr. 1277/2005 nustatytais atvejais turi paskirti atsakingą asmenį ir vykdyti kitas šiuose reglamentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas. 2. Subjektai Reglamento (EB) Nr. 273/2004, Reglamento (EB) Nr. 111/2005 ir Reglamento (EB) Nr. 1277/2005 nustatytais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka duomenis (informaciją) turi teikti Narkotikų kontrolės departamentui.
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Platintojo pareiga užtikrinti gaminių saugą Platintojas privalo: 1) teikti į rinką tik saugius gaminius; 2) teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą…
9 straipsnis. Platintojo pareiga užtikrinti gaminių saugą Platintojas privalo: 1) teikti į rinką tik saugius gaminius; 2) teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką; 3) sužinojęs, kad gaminys nesaugus, nedelsdamas nutraukti gaminio pateikimą į rinką, informuoti gamintoją, vartotojus, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją ir Vyriausybės nustatyta tvarka pašalinti gaminį iš rinkos; 4) vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus; 5) įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui nesaugiu gaminiu padarytą žalą; 6) vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos 1. Prekės turi būti pateikiamos muitinei: 1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose; 2) Muitinės departamento…
46 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos 1. Prekės turi būti pateikiamos muitinei: 1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose; 2) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus atitinkančiose muitinio tikrinimo vietose, pasienio kontrolės punktuose, jūrų, upių ir oro uostuose, geležinkelio stotyse, laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose, kur neveikia muitinės postai, jeigu į šias vietas atgabenamos prekės arba atvyksta keleiviai iš trečiųjų šalių ir jeigu šiose vietose gali būti atliekami muitinės formalumai; 3) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės viršininko nustatytose muitinio tikrinimo vietose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, kuriose gali būti atliekami muitinės formalumai; 4) judančiose transporto priemonėse, kuriose muitų teisės aktų nustatytais atvejais atliekami muitinės formalumai. 2. Jeigu muitinė sutinka, prekėmis disponuojančio asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei tokio asmens pageidaujamoje vietoje, jeigu ši vieta tinkama atitinkamų prekių ir jas gabenančių transporto priemonių muitiniam tikrinimui atlikti. Tokiais atvejais prekėmis disponuojantis asmuo privalo atlyginti visas su prekių muitiniu tikrinimu jo pageidaujamoje vietoje susijusias muitinės išlaidas. 3. Asmenys, pageidaujantys, kad jų teritorijose arba patalpose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, būtų nuolat arba laikinai atliekami muitinės formalumai, muitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Muitinės departamentui arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotai muitinės įstaigai atitinkamą prašymą. Patenkinus prašymą, muitinei panaudos pagrindais turi būti suteiktos tarnybinės, buitinės ir kitos muitinės formalumams atlikti reikalingos patalpos, teritorija bei techninės priemonės. 4. Prekės gali būti pateikiamos muitinei tik tose muitinio tikrinimo vietose, kurias aptarnaujančių muitinės įstaigų kompetencijai priklauso tikrinti atitinkamas prekes ir jas gabenančias transporto priemones.
Analysis
Legal question

Can an importer or distributor of cosmetic products treat completion of customs formalities as a sufficient basis for supplying the product to the consumer, or does it retain an independent obligation regarding product safety and information before transfer to the consumer?

Legal basis

Article 46 of the Law on Customs regulates only the place where goods are presented to customs; accordingly, this provision does not support the conclusion that customs inspection in itself confirms a product’s suitability for the consumer market. Article 9 of the Law on Product Safety imposes a separate obligation on the distributor to place only safe products on the market and, before transferring the product to the consumer, to provide all information received from the manufacturer as well as any other necessary information. The argument as to lawful access to the consumer market therefore rests not on the customs procedure, but on fulfilment of the safety and information obligations.

Practical significance

In practice, the stronger argument is that a cosmetic product’s route “from customs to the consumer” comprises two distinct layers of compliance: presentation to customs and the product safety obligation. It is risky for an importer or distributor to rely solely on the fact of declaration or inspection at customs, because in a dispute concerning placing on the market it will be necessary to prove that, before transfer to the consumer, the product’s safety had been assessed and all required information had been provided. The precursor control rules would be relevant only if the specific product or its ingredients fell within the scope of the regulations in question.

📄 Original — Lsveikata.lt
Prof. Dr. D. Žaliaduonytė: This is an investment in our readiness for future challenges 🔗
LSMU Kaunas Hospital now has even more modern infrastructure: the opening of a new building at its Šilainiai unit brought together many guests and will allow services previously provided in different locations to be concentrated under one…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 39 straipsnis (statute)
39 straipsnis. LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų…
39 straipsnis. LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra: 1) pirminės sveikatos priežiūros centrai; 2) savivaldybių poliklinikos; 3) savivaldybių ambulatorijos; 4) psichikos sveikatos centrai; 5) bendrosios praktikos gydytojų kabinetai; 6) bendrosios praktikos stomatologų kabinetai; 7) savivaldybių medicinos punktai; 8) savivaldybių greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai, veikiantys kaip savarankiški juridiniai asmenys ar kaip šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų padaliniai; 9) savivaldybės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės (slaugos); 10) miestų ar rajonų savivaldybių ligoninės, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą (jos gali turėti padalinius - konsultacines poliklinikas); 11) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose nurodytos įstaigos savivaldybės tarybos motyvuotu sprendimu gali veikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba gali būti reorganizuotos sujungiant į pirminės sveikatos priežiūros centrus. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas savivaldybės teritorijoje pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko savivaldos vykdomoji institucija. 4. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios apskritims, nomenklatūra: 1) apskričių ligoninės, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą (jos gali turėti padalinius-konsultacines poliklinikas); 2) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą; 3) kraujo donorystės įstaigos; 4) apskričių gimdymo namai. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko apskričių viršininkai. 6. Valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, nomenklatūra: 1) valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos įstaigos; 2) kraujo donorystės įstaigos; 3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas pagal nustatytus minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį organizuoja ir tvarko Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15-1, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų nustatymo…
3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimai 1. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir jų išdėstymas grindžiamas šiais kriterijais: 1) geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumu pacientams; 2) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu; 3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams; 4) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą. 2. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų profilių grupes nustato Vyriausybė. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes atitinkamam laikotarpiui nustato Vyriausybė. 4. Kitų negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas teikiančių LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai nustatomi, jeigu tai numatyta atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose. 5. LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Valstybine ligonių kasa. 6. LNSS įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagal šį straipsnį nustatomi LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai. 7. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems LNSS veiklos organizavimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų lygiams ir (ar) LNSS priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenims ir (arba) LNSS įstaigos priskyrimą šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai, tvirtina minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus.“
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimai 1. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros…
11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimai 1. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir jų išdėstymas grindžiamas šiais kriterijais: 1) geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumu pacientams; 2) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu; 3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams; 4) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą. 2. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų profilių grupes nustato Vyriausybė. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes atitinkamam laikotarpiui nustato Vyriausybė. 4. Kitų negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas teikiančių LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai nustatomi, jeigu tai numatyta atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose. 5. LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Valstybine ligonių kasa. 6. LNSS įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagal šį straipsnį nustatomi LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai. 7. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems LNSS veiklos organizavimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų lygiams ir (ar) LNSS priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenims ir (arba) LNSS įstaigos priskyrimą šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai, tvirtina minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus.
Analysis
Legal question

Whether the concentration of LSMU Kaunas Hospital’s services in a single building of the Šilainiai division is merely an internal organisational change to infrastructure, or a change in the distribution of LNSS services to which the requirements of Article 11 of the Law on Health Care Institutions are material.

Legal basis

Article 11 of the Law on Health Care Institutions, as provided, regulates the requirements for determining the distribution of LNSS institutions providing inpatient active treatment services and the services they provide, while the planning period may not be shorter than five years. The stronger rule arising from this provision is that the legally material issue is not the opening of the building as such, but whether it changes the territorial distribution or scope of LNSS inpatient active treatment services.

Practical significance

In practice, the stronger argument would be the hospital’s position that this is a consolidation of service organisation and infrastructure within the same institution, provided that the access model for LNSS services is not materially changed for patients. The risk would arise if, after the “concentration under one roof”, inpatient active treatment services were in fact closed or transferred from other locations: in such a dispute, the relevant point would not be the rhetoric of investment, but the requirement in Article 11 concerning the distribution of LNSS institutions and the determination of services.

📄 Original — Technologijos
The EU Wiped Out Affordable Cars: 84% of Models Vanished from the Market. Will They Now Return? 🔗
Europe’s small city car market has been hit by a severe crisis driven by the high cost of adapting vehicles to EU environmental and safety standards. Many iconic, affordable models were discontinued because they were no longer profitable…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir grąžinimas 1. Mokesčio dydžiai, apskaičiuoti pagal mokesčio mokėtojo Kelių transporto priemonių registre…
6 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir grąžinimas 1. Mokesčio dydžiai, apskaičiuoti pagal mokesčio mokėtojo Kelių transporto priemonių registre registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį, nustatyti šio įstatymo 1 priede. Apskaičiuojant mokestį, mokestis dauginamas iš mokestinių metų vartotojų kainų indeksavimo koeficiento. 2. Kelių transporto priemonių registre neregistruotos motorinės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis nustatomas šia prioriteto tvarka: 1) pagal motorinės transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateiktą informaciją; 2) pagal Kelių transporto priemonių registre registruotos lygiavertės motorinės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, išmetamą CO2 kiekį; 3) pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateikta naujausia informacija; 4) pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registre registruotos lygiavertės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis. 3. Kelių transporto priemonių registre registruotos motorinės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis nustatomas šia prioriteto tvarka: 1) pagal Kelių transporto priemonių registro duomenų išraše, kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateiktą naujausią informaciją; 2) pagal Kelių transporto priemonių registre registruotos lygiavertės motorinės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam Europos Sąjungos patvirtintam tipui, variantui ir versijai, išmetamą CO2 kiekį; 3) pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registro duomenų išraše, kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentuose pateikta naujausia informacija; 4) pagal formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registre registruotos lygiavertės transporto priemonės, priklausančios tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, duomenimis. 4. Jeigu duomenų šaltiniuose informacijos apie pavarų dėžės tipą nėra, motorinės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal motorinėms transporto priemonėms su mechanine pavarų dėže taikomas formules, patvirtintas šio įstatymo 2 priede. 5. Mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. 6. Mokestis, sumokėtas šio įstatymo nustatyta tvarka, grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo įregistravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. 7. Mokesčio dydžiai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2019 metų gruodžio mėnesio kainomis. Apskaičiuotas mokestinių metų vartotojų kainų indeksas pradedamas taikyti nuo jo paskelbimo Oficialiosios statistikos portale dienos.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, 1 straipsnis (statute)
56. Specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos…
56. Specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietos transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 2 straipsnis (statute)
82. Transporto priemonės tipo patvirtinimas (toliau – tipo patvirtinimas) – procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras…
82. Transporto priemonės tipo patvirtinimas (toliau – tipo patvirtinimas) – procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus. Prie šios procedūros priskiriamas ir transporto priemonės atskiros sistemos, sudedamosios dalies ar techninio mazgo atitikties administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams patvirtinimas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-1932, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00863
Analysis
Legal question

The specific question is not whether the EU has “destroyed” small cars, but whether the costs of complying with technical, safety and environmental requirements have legally become a condition of market entry, making type-approval and registration disproportionately expensive for small models.

Legal basis

Article 2(82) of the Law on Road Traffic Safety defines type-approval as a procedure confirming that a vehicle complies with administrative provisions and technical requirements; accordingly, a model enters the market not merely as a commercial product, but as an object that has passed regulatory scrutiny. Article 6(1) of the Law on the Motor Vehicle Registration Tax further shows that the cost of registration is linked to CO2 emissions and fuel type, meaning that, at least at national level, the environmental criterion is not merely a political objective but a direct economic filter on registration.

Practical significance

The stronger argument for professional debate is not a “ban on producing cheap cars”, but the effect of the regulatory compliance threshold on the low-margin segment: the same technical and emissions requirements have a comparatively harsher impact on an inexpensive city car than on a more expensive model. In assessing any possible “return”, the decisive factor will not be market nostalgia, but the wording of any future exemption or simplified type-approval regime; without such a rule, cheaper models would return only if the manufacturer could economically absorb the cost of compliance.

📄 Original — Vilniaus miesto savivaldybė
Third stage of stormwater network reconstruction begins on Gedvydžių Street 🔗
The third stage of stormwater drainage network reconstruction on Gedvydžių Street begins on July 9, 2026.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
19. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas norėdamas atlikti…
19. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas negali patekti į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas norėdamas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui), abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas galėtų atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. Abonentas ar vartotojas informuojamas, kad per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformavus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas ir (arba) atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo 8 iki 20 valandos į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotą atstovą atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas 16 straipsnis (statute)
25. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas, norėdamas atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens…
25. Jeigu geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas, norėdamas atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti šių apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti pastato vidaus vandentiekio sistemą, vandentiekio įvado ir (arba) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui, paimti nuotekų mėginius), negali patekti į butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją arba jeigu geriamojo vandens tiekėjo įgaliotam atstovui nesudarytos sąlygos atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu. Jame vartotojo ar abonento prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos informuoti apie jam tinkamą darbo dienos laiką nuo 8 iki 20 valandos, kada geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas galėtų atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. Abonentas ar vartotojas informuojamas, kad, jeigu per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško gavimo dienos neinformuos geriamojo vandens tiekėjo apie jam tinkamą laiką įleisti geriamojo vandens tiekėjo įgaliotą atstovą į butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją ir (arba) jeigu atsisakys įleisti geriamojo vandens tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir geriamojo vandens tiekėjo išduotą darbuotojo darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dieną nuo 8 iki 20 valandos į butą (patalpas), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos suvartoto geriamojo vandens ir (arba) išleistų nuotekų kiekis jam bus nustatomas aplinkos ministro tvirtinamose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka. Atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kurią abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo įgaliotą atstovą atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, arba pirma kalendorinė diena, pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas 1. Savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja…
12 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas 1. Savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose rengdamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą atitinkančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra numatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. 2. Savivaldybių institucijos, rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. 3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai rengiami ir derinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis. 4. Į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), kurioje: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų.
Analysis
Legal question

Whether the reconstruction of the surface wastewater network on Gedvydžių Street should be regarded as the implementation of wastewater management infrastructure planned by the municipality, rather than merely as factual street repair works.

Legal basis

Article 12(1) of the Law on Drinking Water Supply and Wastewater Management provides that municipal institutions plan drinking water supply and wastewater management. Accordingly, the legally material issue is not the “stage” of the works, but whether the reconstruction corresponds to the wastewater management planning basis approved by the municipality. The excerpts from Article 16 provided are more closely related to a supplier’s representative entering premises for infrastructure maintenance or metering devices.

They cannot, by themselves, be used to derive a general right to restrict private property or traffic in connection with street reconstruction.

Practical significance

The stronger argument in this situation is the duty to plan public infrastructure under Article 12, rather than the individual mechanism for access to premises under Article 16. In practice, when challenging or justifying such works, one should request not an abstract notice concerning the “third stage”, but the planning document and decision by which this surface wastewater reconstruction was included in the implementation of wastewater management infrastructure. In addition, any separate restrictions imposed on residents or owners should have an independent legal basis.

📄 Original — Lietuvos Respublikos prokuratūra
Suspicions Brought and Other Decisions Made in Pre-Trial Investigations Into the Actions of Council Members | Prosecutor General's Office of the Republic of Lithuania 🔗
In pre-trial investigations conducted by the Special Investigation Service (STT) and led by prosecutors into possible abuse by municipal council members in the use of funds allocated to cover expenses related to their council duties…
Fact-check:
✅ ConfirmedAsmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. XXXIV SKYRIUS Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 183 straipsnis (statute)
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda…
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 6. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 296 straipsnis (statute)
296 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo materialų objektą, kurio turinys ar…
296 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas Tas, kas pagrobė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo materialų objektą, kurio turinys ar informacija apie jį yra tarnybos paslaptis, ar perdavė taip įgytą objektą ar informaciją trečiajam asmeniui, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 297 straipsnis. Tarnybos paslapties atskleidimas 1. Tas, kas atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu. 2. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 298 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas Tas, kas neteisėtai pašalino, nukėlė, perdarė ar pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 299 straipsnis. Pagalbos nesuteikimas susidūrus laivams Laivo kapitonas, nesuteikęs pagalbos susidūrus laivams, jeigu pagalbą galėjo suteikti be rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. XLIII SKYRIUS NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO TVARKAI, SUSIJĘ SU DOKUMENTŲ AR MATAVIMO PRIEMONIŲ KLASTOJIMU
Analysis
Legal question

Whether the use of funds allocated for the activity expenses of a municipal council member may be characterised not only as an accounting or public-finance breach, but as abuse of office under Article 228 of the Criminal Code or misappropriation of property under Article 183 of the Criminal Code.

Legal basis

Article 228 of the Criminal Code requires not merely the improper use of an official position, but also substantial harm to the State or to a legal or natural person; therefore, unjustified expenses alone do not, in themselves, complete the elements of abuse of office. Article 183 of the Criminal Code applies directly where it is proven that another’s property entrusted to a person, or in that person’s possession, was misappropriated. Accordingly, the strongest point for the prosecution will not be political impropriety, but proof of the entrustment of funds, control over them, and their ultimate retention.

Practical significance

In practice, the defence will have the stronger argument where the expenses were formally declared and the dispute concerns their justification, because in that situation the prosecution must cross the threshold from an administrative or financial breach into criminal liability. The stronger route for the prosecution is Article 183 of the Criminal Code, if documents can show that the reimbursed funds were intended for the council member’s activities but were in fact diverted for personal use; for Article 228 of the Criminal Code, the criterion of substantial harm will additionally have to be clearly substantiated.

📄 Original — Teismai.lt
2026.07.10 :: Panevėžys City Council member A. Balčiūnas, who admitted his guilt, released from criminal liability under a surety arrangement 🔗
On 10 July 2026, Panevėžys District Court heard a criminal case in which former and current Panevėžys City Municipal Council member Arūnas Balčiūnas was accused of abuse of office, fraud, document forgery, and possession of forged…
Fact-check:
✅ ConfirmedNuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį…
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. 2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 3. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 4. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. 5. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. 6. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. 7. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 9. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 67 straipsnis (statute)
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui…
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; 11) išplėstinis turto konfiskavimas; 12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 3. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. 4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas. 5. Juridiniam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba kartu su bausme, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją, uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, negali būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. 6. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 71 straipsnis (statute)
71 straipsnis. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 1. Teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į…
71 straipsnis. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 1. Teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nepilnamečiui įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skiriama tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto. 2. Juridiniam asmeniui teismas gali paskirti nuo 100 iki 2 000 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 3. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.
Analysis
Legal question

Whether a council member’s admission of guilt in a case involving abuse of office, fraud and forgery of documents is a sufficient basis for applying release on surety under Article 40 of the Criminal Code, where the legal classification of the acts falls within the category of a minor or less serious intentional offence.

Legal basis

Article 40 of the Criminal Code permits release from criminal liability on surety only in respect of a criminal misdemeanour, a negligent offence, or a minor or less serious intentional offence. Accordingly, the decisive factor is not the political sensitivity of the charges, but the specific legal classification of the acts and the court’s discretion. Article 67 of the Criminal Code shows that release from criminal liability does not amount to complete legal “neutralisation”, since penal measures may be imposed on the person released, while Article 71 of the Criminal Code permits the imposition of a contribution of 10 to 250 MGL to the Fund for Victims of Crime.

Practical significance

The stronger argument here is not “he confessed, therefore he must be released”, but rather: “by their legal classification, the acts fall within the scope of Article 40 of the Criminal Code; there is a suitable surety; and the aims of punishment can be achieved without the consequences of a conviction.” In practice, when assessing such cases involving council members, it is necessary to examine not only the headline of the report but also the reasoning of the ruling: what the final legal classification was, who acted as surety, and what penal measures were imposed.

📄 Original — Teisė.pro
15min: How Far Can You Wade into the Sea Under a Red Flag? Lifeguard Chief Explains Which Actions Can Lead to a Fine 🔗
A lifeguard chief explains what beachgoers are allowed to do when a red flag is raised and which actions in the water can result in a fine.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 491 straipsnis#2 (statute)
491 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimas 1…
491 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintose saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, užtraukia baudą nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Nesiėmimas priemonių reikiamai sutvarkyti maudymosi vietas žmonių masinio poilsio vietose, kitų vandens telkinių nesutvarkymas, kai tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų. 4. Maudymasis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, maudymasis apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, savivaldybių tarybų patvirtintose saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų saugaus elgesio ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki devynių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 484-1 straipsniu įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. 491 straipsnio pakeitimas Pakeisti 491 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „491 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių…
6 straipsnis. 491 straipsnio pakeitimas Pakeisti 491 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „491 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimas 1. Savivaldybių tarybų patvirtintose saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, užtraukia baudą nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Nesiėmimas priemonių reikiamai sutvarkyti maudymosi vietas žmonių masinio poilsio vietose, kitų vandens telkinių nesutvarkymas, kai tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų. 4. Maudymasis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, maudymasis apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, savivaldybių tarybų patvirtintose saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų saugaus elgesio ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki devynių šimtų eurų.“
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 4 straipsnis#2 (statute)
4 straipsnis. Šio kodekso galiojimas erdvėje ir asmenims 1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive…
4 straipsnis. Šio kodekso galiojimas erdvėje ir asmenims 1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais pagal šį kodeksą atsako ir asmuo, kuris administracinį nusižengimą padarė Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe. 2. Be to, pagal šį kodeksą atsako asmuo, administracinį nusižengimą padaręs ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, jeigu šio kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai atsirado Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Asmuo taip pat atsako pagal šį kodeksą už Kodekso specialiojoje dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ar Europos Sąjungos teisės akte. 3. Administracinio nusižengimo padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado šio kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai. 4. Už padarytus administracinius nusižengimus neatsako Respublikos Prezidentas. Taikant šį kodeksą ir kitus teisės aktus, negali būti suvaržoma Lietuvos Respublikos Seimo nario ir teisėjo laisvė be Lietuvos Respublikos Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. 5. Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo administracinės jurisdikcijos ir padarė administracinį nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje, administracinės atsakomybės klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais. III SKYRIUS ADMINISTRACINIAI NUSIŽENGIMAI IR ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
Analysis
Legal question

Does a person’s entry into the sea while a red flag is displayed, in itself, constitute an infringement of Article 491 of the Code of Administrative Offences, or does liability depend on the content of the safe conduct rules approved by the specific municipality?

Legal basis

Article 491 of the Code of Administrative Offences links liability not to an abstract fact of danger, but to a breach of the rules “on safe conduct in the waters of surface water bodies” approved by municipal councils. Accordingly, a red flag is legally relevant only insofar as the rules of the specific municipality give it the binding effect of a prohibition or restriction; the evidence provided does not allow either the precise prohibited boundary or the amount of the fine to be established.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not “it was dangerous”, but “a specific municipal rule was breached, and the wording of that rule clearly covers the conduct in question”. When challenging or substantiating a fine, it is necessary to cite not only the lifeguards’ warning or the colour of the flag, but the specific wording of the local rule, because Article 491 of the Code of Administrative Offences operates as a blanket provision.

📄 Original — 15min
Parliament launches initiative to ask Constitutional Court to review bicycle streets 🔗
A group of members of the Seimas Committee on Legal Affairs this week registered a draft resolution to ask the Constitutional Court to assess whether bicycle streets are in line with the law.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pake 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė…
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu elektroniniu parašu.“ 2. Pakeisti 66 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 9 egzempliorius. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 9 egzempliorių kiekvieno iš jų. Tais atvejais, kai prašymas ir jo priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, reikalavimas pateikti 9 egzempliorius netaikomas. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 papildymo 41-1 straipsniu ir 42, 65, 66, 67, 67-1, 76 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis…
4 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu.“ 2. Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Analysis
Legal question

The specific question is not whether bicycle streets are politically justified, but whether the Seimas’ application to the Constitutional Court may be framed as a request to examine the compliance of a specific legal act with the Constitution, where the news report currently refers only to a possible conflict with statutes.

Legal basis

The submitted text of the amendment to Article 66 of the Law on the Constitutional Court indicates that the application must be a “request to examine the compliance of a legal act with the Constitution” and that it is signed by the head of the state institution vested with the right to apply to the Constitutional Court. The applicable rule follows from this: for Constitutional Court proceedings, a general question concerning “bicycle streets” as a phenomenon is insufficient; the contested legal act and the constitutional issue must be identified.

Practical significance

At present, the stronger practical argument is procedural: the success of the application will depend on whether the draft resolution precisely identifies the legal act and the constitutional conflict, rather than on general dissatisfaction with the traffic regulation model. For a professional audience, it is worth citing Article 66 of the Law on the Constitutional Court and checking whether the draft turns constitutional review into an abstract legality audit of statutes or municipal traffic decisions.

📄 Original — Žinių radijas
Why are the Social Democrats backing away from the “vote for Baranovas, get Vinokuras” trick? 🔗
Just yesterday, Social Democrat Ruslanas Baranovas, who entered parliament through the party list, insisted that nothing barred him from running in a single-member constituency in the upcoming election in Nalšia North. But the move drew…
Fact-check:
⚪ UnverifiedKonstitucijoje neparašyta draudimo jau išrinktam Seimo nariui kandidatuoti vienmandatėje apygardoje
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas 21 straipsnis (statute)
21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, jų paskirstymo ir mokėjimo tvarka 1. Politinės partijos, kurios…
21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, jų paskirstymo ir mokėjimo tvarka 1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti. TAR pastaba. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki 2024-11-12 įstatymo Nr. XIV-3145 įsigaliojimo dienos (2024-11-23), vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka, būdu. 2. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai. 3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus: 1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui; 2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms; 3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose nebuvo rengiamas, vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms. 4. Pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytų rinkimų galiojančius rezultatus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas pradedamas kitą pusmetį nuo Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento naujos kadencijos pradžios ir tęsiamas tiek pusmečių, kiek trunka Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento kadencija, jei pirmalaikiai rinkimai nerengiami. 5. Valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka: 1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius; 2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus; 3) politinei partijai skiriami pusmečio valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą dauginant iš rinkėjų, padavusių balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus; 4) jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Rinkimų kodekso reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar tą kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami. 6. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Jeigu kalendorinių metų pabaigoje vyksta teisminiai ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo politinei partijai neskirti valstybės biudžeto asignavimai pagal šio įstatymo 20 straipsnį, nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai pervedami į Vyriausiosios rinkimų komisijos depozitinę sąskaitą ir joje saugomi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą 1. Politinės partijos turi lygias…
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą 1. Politinės partijos turi lygias teises dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. 2. Politiniai komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą dėl narių skaičiaus, turi lygias teises dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą. 3. Politiniai komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą dėl narių skaičiaus, turi lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 4. Vėliau negu likus 180 dienų iki rinkimų dienos įregistruota politinė organizacija dalyvauti rinkimuose negali.
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
16 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analysis
Legal question

Can a person who has already become a member of the Seimas on the basis of a party list be nominated in a single-member constituency in such a way that the voters’ vote would in practice determine not his mandate, but the mandate of another candidate on the list?

Legal basis

Article 13 of the Law on Political Organisations, as provided, establishes only the equal rights of political parties to participate in Seimas elections. It may therefore support a rule of equality of party participation, but not a rule on the eligibility of an individual candidate who has already been elected to the Seimas. The sources provided contain no direct evidence of a prohibition under the Constitution or electoral legislation.

Accordingly, a strict assertion that such candidacy is unlawful in itself would not be substantiated by this evidence.

Practical significance

In practice, the stronger argument here is not the formal proposition that “no prohibition is written anywhere”, but the requirement to demonstrate that the electoral arrangement does not distort the voter’s will or the personal nature of the mandate. A lawyer should not rely on the cited Law on Political Organisations as the source of a prohibition, but should instead seek a specific position from the Central Electoral Commission or the courts on the candidate’s status, the consequences of refusing a mandate, and voter information, because those facts would determine whether the “Baranovas-Vinokuras” arrangement is merely a political tactic or a breach of electoral law.

📄 Original — Verslo žinios
Suspect businesspeople may be subjected to lie detector tests 🔗
Lithuania’s parliament has expanded the list of people who may be tested with a polygraph, adding foreigners who could pose a threat to national security, employees of companies that have received or are seeking a supplier reliability…
Fact-check:
✅ ConfirmedŠiuo metu poligrafu negali būti tiriami asmenys su įslaptinta informacija, jei jie nėra valstybės tarnautojai, kariai, pareigūnai ar institucijų darbuotojai.
⚪ UnverifiedPriimta pataisa leidžia poligrafu tirti įmonių tiekėjų atstovus, kandidatus į žvalgybos bendradarbius ir užsieniečius, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.
🟡 IncompleteJei asmuo atsisakys tirtis poligrafu, jam nebus išduodamas arba bus panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 17 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su…
1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamas. Šis asmuo taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jeigu pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą. Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka patikrinti poligrafu.“ 2. Pakeisti 17 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) per 40 darbo dienų, jeigu asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba atitinkamą asmens patikimumo pažymėjimą, yra pretendentas į teisėjus arba teisės aktų nustatyta tvarka yra atrinktas valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno ar profesinės karo tarnybos kario pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu ar jos apsauga, arba yra laimėjęs konkursą į tokias valstybės tarnautojo pareigas.“
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Asmens tikrinimas 1. Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta…
18 straipsnis. Asmens tikrinimas 1. Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Asmenys tikrinami paslapčių subjekto, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos institucijos teikimu. 2. Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytas tikrinimas pradedamas gavus užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną. 3. Asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą. 4. Asmens tikrinimo metu gavus duomenų, kad tikrinamas asmuo gali turėti psichinės veiklos sutrikimų, asmuo tikrinančios institucijos prašymu privalo pateikti valstybinės psichiatrijos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę. Jeigu asmuo atsisako pateikti valstybinės psichiatrijos įstaigos išvadą, asmenį tikrinanti institucija sustabdo asmens tikrinimo procedūras ne ilgesniam kaip 20 darbo dienų terminui. Jeigu per asmens tikrinimo procedūros sustabdymo terminą asmuo nepateikia valstybinės psichiatrijos įstaigos išvados, asmens tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam neišduodamas, o išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. 5. Tikrinančios institucijos tikrinamą asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti rašytinių asmens paaiškinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimą poligrafu. Jeigu asmuo atsisako atvykti pokalbio, pateikti rašytinius paaiškinimus, dokumentus ar tirtis poligrafu, asmenį tikrinanti institucija sustabdo tikrinimo procedūrą ne ilgesniam kaip 20 darbo dienų terminui. Jeigu per asmens tikrinimo procedūros sustabdymo terminą asmuo neatvyksta pokalbio, nepateikia rašytinių paaiškinimų, dokumentų ar neatvyksta tirtis poligrafu, asmens tikrinimo procedūra nutraukiama ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam neišduodamas, o išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. 6. Asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina: 1) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, kai tikrinamas asmuo eina ar pretenduoja eiti pareigas krašto apsaugos sistemoje, yra šaulys ar pretenduoja juo tapti; 2) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, kai tikrinamas asmuo eina ar pretenduoja eiti pareigas vidaus reikalų sistemoje; 3) paslapčių subjektai, kai tikrinamas asmuo yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojas (darbuotoju), o jo tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptintas (įslaptintu) žvalgybos pareigūnas (pareigūnu), taip pat kai asmuo yra įtrauktas į žvalgybos pareigūnų rezervą; 4) Valstybės saugumo departamentas, kai leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pretenduoja gauti asmuo, nenurodytas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose. 7. Asmenį, kurio patikimumą dėl darbo su įslaptinta informacija prašo patikrinti užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įgaliotos institucijos, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrina ir prireikus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda Valstybės saugumo departamentas. Valstybės saugumo departamentas pateikia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai informaciją apie asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ji atitinkamai užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos institucijai pateikia pažymą, patvirtinančią, kad asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima įslaptinta užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų informacija. 8. Tikrinimą atliekančios institucijos privalo patikrinti asmenį, pretenduojantį gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ne ilgiau kaip per 40 darbo dienų, jeigu asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra pretendentas į teisėjus arba yra atrinktas pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, naudojimu ar jos apsauga, kitais atvejais – ne ilgiau kaip per 120 darbo dienų. 81. Šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytą tikrinimą Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos privalo atlikti ne vėliau kaip per 40 darbo dienų. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-3006, 2024-10-03, paskelbta TAR 2024-10-10, i. k. 2024-17770 9. Jeigu negauta iš institucijų ar specialistų tikrinimui atlikti reikalingos informacijos ar išvadų, asmuo tiriamas poligrafu, tikrinimo metu reikia įvertinti didelį kiekį ar sudėtingos informacijos, taip pat dėl kitų objektyvių priežasčių šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 40 darbo dienų tikrinimo terminas pratęsiamas tikrinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 40 darbo dienų. 10. Asmens tikrinimą atliekančios institucijos, vertindamos, ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės informacinių išteklių, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybių institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Šie subjektai, gavę asmens tikrinimą atliekančios institucijos prašymą pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį, informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. 11. Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos asmens duomenis tvarko automatiniu būdu. Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos tikrinamų asmenų ir leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, o šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos taip pat ir asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (tikrinamiems asmenims, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, taip pat asmenims, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (tikrinamų asmenų, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, taip pat asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumo ir (arba) įslaptintų sandorių apsaugos. Paslapčių subjektai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos turi kiekvienu konkrečiu atveju paslapčių subjekto vadovo ar atitinkamai šio straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos vadovo nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu. 12. Sprendimas dėl asmens tikrinimo nutraukimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymas 35 straipsnis (statute)
35 straipsnis. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos…
35 straipsnis. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos išdavimas 1. Tiekėjai, siekiantys gauti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti: 1) prašymą inicijuoti tiekėjo tikrinimo procedūrą; 2) tiekėjo užpildytą įslaptintų sandorių saugumo klausimyną ir jo rašytinį sutikimą būti tikrinamam; 3) tiekėjo administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo ar tikrinamo tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarkančio kito tiekėjo darbuotojo, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus klausimynus, šių asmenų rašytinius sutikimus būti tikrinamiems; 4) informaciją, reikalingą patalpoms, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti, įvertinti dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti; 5) informaciją, reikalingą įteisinti ĮIRIS. 2. Tiekėjai, siekiantys gauti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytą informaciją. 3. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, neteikiama ir tiekėjo patalpos nėra tikrinamos, jeigu įslaptintas sandoris bus vykdomas paslapčių subjekto patalpose. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, neteikiama ir tiekėjo naudojamos ĮIRIS nėra tikrinamos, jeigu vykdant įslaptintą sandorį bus naudojamos paslapčių subjektui priklausančios ĮIRIS arba ĮIRIS iš viso nebus naudojamos. 4. Tiekėjo patikimumo pažymėjimus ir įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančias pažymas, įvertinęs įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos išvadą, išduoda Valstybės saugumo departamentas. 5. Tiekėjo patikimumo pažymėjimai išduodami terminuotam laikotarpiui: 1) 3 metams – patikimumo pažymėjimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama; 2) 5 metams – patikimumo pažymėjimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama. 6. Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos išduodamos 5 metams. 7. Tiekėjo darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galioja iki tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, tačiau ne ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje. Tiekėjo darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama ne ilgesniam terminui, negu galioja tiekėjui išduota įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma, arba iki darbo santykių nutraukimo.
Analysis
Legal question

Whether a refusal by newly included categories of suppliers and foreign nationals linked to national security to undergo polygraph testing may constitute an independent ground for denying access to classified information or for negating a supplier’s reliability.

Legal basis

Article 18(1) of the Law on State and Official Secrets links the purpose of vetting an individual to the assessment of whether classified information “may be entrusted” to that person and whether the person is reliable. In this context, the polygraph is therefore a tool for assessing reliability, not an automatic sanction. Article 35 of the same law links the supplier reliability certificate to suppliers seeking to obtain such a certificate, so the practical issue shifts from an individual’s “lying” to the supplier’s ability to maintain the reliability regime through its employees and supply chain.

Correction

The logic of the article would be inaccurate if refusal to undergo polygraph testing were presented as automatically resulting in the refusal to issue, or the revocation of, an authorisation. The wording of Article 10 of the Law on the Use of the Polygraph provides that a negative conclusion or refusal to undergo testing is assessed “having regard to all available information about the person under examination and his or her environment”. It is therefore more precise to say that refusal may become a significant risk factor, but the decision must be based on an overall assessment.

Practical significance

The stronger argument now is not “the person refused a polygraph, therefore he or she is automatically unreliable”, but rather “the refusal, together with other reliability-related information, supports a negative risk assessment”. In practice, when challenging or defending such a decision, it will be necessary to cite not only the fact of the polygraph refusal, but also to show what additional information about the person, his or her environment, the supplier’s employees or the supply chain made the risk sufficient under the logic of Articles 18 and 35 of the Law on State and Official Secrets.

📄 Original — Ekonomika.lt
Artificial Intelligence in the Office: How AI Assistants Are Really Changing Everyday Work and What to Expect from Them 🔗
Artificial intelligence has gone from a niche technology to a common workplace tool in just a few years. Some office workers already use AI daily for drafting text, analyzing data, or summarizing meetings, while others are still…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „4. 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689…
4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „4. 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas).“
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.“
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
Analysis
Legal question

Should AI assistants used in an office be regarded merely as an internal productivity tool, or as an object of the concepts and regime of Regulation (EU) 2024/1689, which have already been incorporated into the Lithuanian legal system?

Legal basis

Article 2 of the amendment to the Law on Information Society Services provides that other concepts used in that law are to be understood as defined in Regulation (EU) 2024/1689. Article 4 of the same amendment adds Regulation (EU) 2024/1689 of 13 June 2024 to the annex to the law, while Article 5 provides for its entry into force on 1 April 2025. Accordingly, as of 12 July 2026, this linkage is already in force.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not that an AI assistant is “merely a software tool”, but that its legal classification must begin with the concepts in Regulation (EU) 2024/1689 and the specific function for which it is used. The evidence provided does not yet allow any specific obligations of the employer or supplier to be identified. It would therefore be a professional error to reach a conclusion on compliance solely on the basis of a general description in the article, without assessing the particular assistant’s purpose, data, and impact on decisions.

📄 Original — LNK.LT
STT issues statement on Antanas Sireika 🔗
The criminal case involving Šiauliai city council member and well-known basketball coach Antanas Sireika over expense receipts should be discontinued, the Prosecutor General's Office and the Special Investigation Service (STT), which…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 228 straipsnis (statute)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės…
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kodeksas Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. XXXIV SKYRIUS Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 213 straipsnis (statute)
213 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar…
213 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai ar nesunkūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų. Šį sprendimą prokuroras gali priimti, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų galės vykti sparčiau. Ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų negali būti nutrauktas, jei šiomis veikomis yra padaryta žalos ir dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys. 214 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka 1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu. 2. Šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. 3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ar jo nenutraukti. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. 215 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės 1. Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. 2. Skundui nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas surengia posėdį, į kurį kviečiami įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras. 3. Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima vieną iš šių nutarčių: 1) skundą atmesti; 2) įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą; 3) ikiteisminį tyrimą nutraukti. 4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųsta šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei skundas atmetamas, pakartotinį skundą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali paduoti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po ankstesnio skundo išnagrinėjimo. 5. Per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Termino pratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai. 216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. 2. Nutarime turi būti šio Kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės. 217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka 1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 2. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 3. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 6 punkte numatytu atveju, kol nesibaigė laidavimo terminas, padaro naują nusikalstamą veiką arba jei laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 4. Jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 5. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. XVI skyrius Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu 218 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pabaiga 1. Prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jiems gali būti pranešama per spaudą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Gali būti supažindinama įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Tais atvejais, kai kopija neįteikiama, prokuroras nustato terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. 3. Kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali jam pavesti atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus. 4. Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. 5. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikia trumpą rašytinę atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, jeigu prokuroras nenurodo kitaip. 6. Atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą. 219 straipsnis. Kaltinamojo akto turinys Kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. 220 straipsnis. Kaltinamojo akto perdavimas teismui 1. Kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. 2. Prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Jei kaltinamasis yra nepilnametis, prokuroras teismui turi perduoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių tyrimo medžiagą. Prokuroras neturi teisės neperduoti teismui tos bylos medžiagos, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu. 3. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą. 4. Kaltinamojo akto nuorašą prokuroras taip pat įteikia kaltinamajam. 5. Jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos. V dalis Bylų procesas pirmosios instancijos teisme XVII skyrius Teismo sudėtis ir teismingumas 221 straipsnis. Teismo sudėtis 1. Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją. 2. Apygardų teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja šio Kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties teismas. 222 straipsnis. Atsarginis teisėjas 1. Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, šį pakeičia. 2. Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą trijų teisėjų kolegijoje, nereikalauja kartoti teismo veiksmų arba vieno teisėjo nagrinėjamoje byloje to nenusprendžia pats, byla nagrinėjama toliau. 223 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 216 straipsnis (statute)
216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai…
216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. 2. Nutarime turi būti šio Kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat civilinio ieškinio, turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės.
Analysis
Legal question

Whether, in this case, breaches in the use of municipal council member allowances cross the threshold of disciplinary, political or civil liability and amount to the offence of abuse of office under Article 228 of the Criminal Code, in particular the element of “substantial harm”.

Legal basis

Article 228 of the Criminal Code links abuse of office not only to the improper use of official position, but also to a consequence: substantial harm must have been caused to the State or to a legal or natural person as a result of such conduct. Article 216 of the Code of Criminal Procedure means that the true legal significance of the discontinuance will lie not in the press release, but in the ruling: it must set out the essence of the act, the grounds for discontinuance and the reasons.

Practical significance

The stronger argument now is not that “the expenses were proper”, but that “the data gathered do not raise the situation to the threshold for criminal liability under Article 228 of the Criminal Code”. In practice, the ruling discontinuing the investigation itself should be assessed and cited: if the discontinuance is based on a failure to prove substantial harm or intentional abuse of office, that is not an automatic confirmation of the lawfulness of all expenses, but only a rejection of the prospects of a criminal case.

📄 Original — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Chaos in Biržai District: Drunk Toyota Driver Crashes into Young Woman's Car 🔗
On the evening of July 9, a dangerous crash occurred in Biržai District caused by a heavily intoxicated man. At about 9:43 p.m. on Užtvankos Street in the village of Rinkuškiai, a man born in 1969 lost control of his Toyota Avensis…
Fact-check:
✅ ConfirmedVairuotojo neblaivumas viršijantis 1,5 promilės persekiojamas baudžiamąja atsakomybe pagal LR BK 281-1 straipsnį
✅ ConfirmedGirčiam vairuotojui gresia teisių praradimas
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 281-1 straipsniu įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Kodekso papildymas 2811 straipsniu Papildyti Kodeksą 2811 straipsniu: „2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo…
3 straipsnis. Kodekso papildymas 2811 straipsniu Papildyti Kodeksą 2811 straipsniu: „2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.“
Analysis
Legal question

Whether, in this situation, the legally stronger basis for qualification is the act of driving with a blood alcohol level of 1.51 per mille or higher under Article 281-1 of the Criminal Code, or a breach of road safety rules under Article 281 of the Criminal Code, which would additionally require proof of the breach, causation, and the consequences of the incident.

Legal basis

The excerpt provided from Article 281-1 of the Criminal Code criminalises driving a motor vehicle where the person is found to have a blood alcohol level of 1.51 per mille or more; therefore, the decisive fact for this provision is the level of intoxication at the time of driving, not whether there were fatalities in the accident. The excerpt provided from Article 281 of the Criminal Code links liability to a breach of road traffic safety rules or vehicle operation rules and to the fact that a traffic accident occurred as a result of that breach; accordingly, the mere fact of a collision does not remove the need to identify precisely the rule breached and the resulting consequences.

Practical significance

On the information provided, the stronger initial argument is Article 281-1 of the Criminal Code, but only if the investigation confirms a blood alcohol level of 1.51 per mille or higher; the journalistic formulation “heavily intoxicated” does not, in itself, legally establish that threshold. Qualification under Article 281 of the Criminal Code should not be rushed: it would be necessary to prove separately the specific breach of the Road Traffic Rules, its causal link with the collision, and legally significant consequences, which the news excerpt provided does not fully disclose.

📄 Original — LRT
Kūris sharply criticizes Baranovas’s headline-grabbing maneuver: “The Constitution was not written for crooks” - LRT 🔗
As the Social Democrats nominate Ruslanas Baranovas, who already holds a parliamentary mandate, in the northern Nalšia constituency, Lithuania’s Central Electoral Commission will assess whether a sworn-in member of parliament can be…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą 1. Politinės partijos turi lygias…
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą 1. Politinės partijos turi lygias teises dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. 2. Politiniai komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą dėl narių skaičiaus, turi lygias teises dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą. 3. Politiniai komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą dėl narių skaičiaus, turi lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 4. Vėliau negu likus 180 dienų iki rinkimų dienos įregistruota politinė organizacija dalyvauti rinkimuose negali.
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
16 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. 2026 m. balandžio 1 d…
15 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. 2026 m. balandžio 1 d. netenka galios šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalis. 2. 2026 m. balandžio 1 d. netenka galios šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis. 3. 2026 m. balandžio 1 d. šis įstatymas papildomas 81 straipsniu: „81 straipsnis. Politinių organizacijų narių registras 1. Politinių organizacijų narių registras – tai Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomas duomenų apie politinių organizacijų narius rinkinys. 2. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektas – politinių organizacijų nariai. Šioje informacinėje sistemoje tvarkomi šie politinės organizacijos narių duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, pilietybė, duomenys apie neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo politinės veiklos srityje apribojimą, narystės politinėje organizacijoje pradžios ir pabaigos datos. 3. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos paskirtis – registruoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti Politinių organizacijų narių registro duomenis ir teikti juos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos, jos duomenų ir šioje informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Teisingumo ministerija. 5. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos tvarkytojas ir registro duomenų tvarkytojas paskiriami teisingumo ministro įsakymu, kuriuo tvirtinami Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatai. 6. Politinių organizacijų narių įregistravimo Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje ir išregistravimo iš jos tvarka nustatoma šios informacinės sistemos nuostatuose. 7. Asmuo tampa politinės organizacijos nariu nuo jo duomenų įregistravimo Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje dienos. Asmens narystė politinėje organizacijoje pasibaigia jo duomenų išregistravimo iš šios informacinės sistemos dieną. 8. Politinei organizacijai įstatuose nustatyta tvarka priėmus sprendimą priimti asmenį į politinę organizaciją arba gavus politinės organizacijos nario prašymą nutraukti narystę politinėje organizacijoje, politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo naujo politinės organizacijos nario arba narystę nutraukusio asmens duomenis Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priimti narį į politinę organizaciją priėmimo dienos arba nuo politinės organizacijos nario prašymo nutraukti narystę gavimo dienos. Įsteigta politinė organizacija savo narių sąrašą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo politinės organizacijos įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje dienos. 9. Politinės organizacijos narys narystę politinėje organizacijoje gali nutraukti politinės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka arba pateikdamas prašymą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui. Kai politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo per šio straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui nepateikia duomenų dėl narystės politinėje organizacijoje nutraukimo, politinės organizacijos narys, Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka gavęs patvirtinimą dėl savo narystės, prašymą nutraukti narystę politinėje organizacijoje gali pateikti Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 10. Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektą tik šiais atvejais: 1) politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo pateikė prašymą įregistruoti šios informacinės sistemos objektą arba pakeisti šio objekto duomenis neturėdamas tokios teisės; 2) pateiktas netinkamos formos prašymas; 3) pateiktame prašyme nurodyti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys arba jie yra netikslūs ar klaidingi; 4) pateikti asmens duomenys įtraukti į kitos politinės organizacijos narių sąrašą; 5) asmuo neatitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 6) asmuo pripažintas neveiksniu politinės veiklos srityje arba apribotas jo veiksnumas dalyvauti politinėje veikloje; 7) inicijuojamas politinės organizacijos likvidavimas arba politinė organizacija turi reorganizuojamos ar likviduojamos organizacijos teisinį statusą. 11. Atsisakymas įregistruoti Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektą, keisti jo duomenis ar išregistruoti šį objektą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. 12. Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys turi prima facie galią ir tvarkomi bei saugomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais. Bet kokie duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo šioje informacinėje sistemoje dienos. 13. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektai įregistruojami Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje ir išregistruojami iš šios informacinės sistemos, taip pat registro informacinės sistemos duomenys įrašomi ir keičiami neatlygintinai. 14. Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, informacija, šiai informacinei sistemai pateikti dokumentai ir (ar) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytas išimtis. 15. Žurnalistai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis iš Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos turi teisę gauti esamus ir buvusius politinių organizacijų narių duomenis, išskyrus fizinio asmens asmens kodą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir duomenis apie fizinio asmens neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo apribojimą politinės veiklos srityje.“ 4. 2026 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies redakcija: „5. Jeigu politinėje organizacijoje ilgiau kaip 6 mėnesius yra mažiau narių, negu jai įsteigti būtinas steigėjų skaičius, ir šios politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos nepriima sprendimo reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti politinę organizaciją, Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 5. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka, būdu.“
Analysis
Legal question

Can the CEC refuse to register as a candidate a person who has already taken the oath and holds a mandate as a Member of the Seimas solely on the ground that his candidacy is in fact being used to manipulate the political will of voters, where the evidence submitted contains no direct legal rule prohibiting such candidacy?

Legal basis

Article 13 of the Law on Political Organisations, as submitted, establishes only the equal rights of political parties to participate in Seimas elections and therefore does not, in itself, regulate the eligibility of an individual candidate where that candidate is already a Member of the Seimas. It follows that this provision supports not a prohibition on Baranov standing as a candidate, but rather the opposite procedural rule: any restriction on registering a candidate should be based on another clear electoral or constitutional rule, which is absent from the evidence submitted.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not the moral claim of “deceiving voters”, but the question of a formal legal basis: a CEC decision refusing to register a candidate would be vulnerable if it were based solely on an assessment of political abuse rather than on a specific rule governing candidate eligibility or incompatibility of mandates. For a professional, the key risk is confusing political-constitutional criticism with an applicable registration criterion: in a dispute, the relevant authority to cite would not be Article 13 of the Law on Political Organisations, but a specific provision that clearly prohibits a sitting Member of the Seimas who already holds a mandate from standing as a candidate, if such a provision exists.

📄 Original — Mokslo ir technologijų pasaulis
Cold shower: Newly purchased electric car could only drive 36 km 🔗
A Norwegian woman bought a 10-year-old Kia Soul after the seller promised a 200 km range, but after purchase the electric car managed only 36 km. A service inspection found a technical fault in the high-voltage battery, and the case has…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.153 straipsnis (statute)
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis…
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra: 1) panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia; 4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako; 7) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; 10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį; 15) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareigą vartotojui ir pan.).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.207 straipsnis (statute)
2. Jeigu pirkėjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedėjas turi teisę įgyvendinti visas pardavėjo teises. Be to, aukciono vedėjas turi papildomą…
2. Jeigu pirkėjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedėjas turi teisę įgyvendinti visas pardavėjo teises. Be to, aukciono vedėjas turi papildomą teisę paskelbti, kad rengia naują aukcioną tai prekei parduoti, per protingą terminą pranešęs pirkėjui. Šiuo atveju nesąžiningas pirkėjas neturi teisės dalyvauti naujame aukcione. Nesąžiningas pirkėjas tokiais atvejais privalo atlyginti aukciono vedėjui naujo aukciono organizavimo ir surengimo išlaidas, taip pat sumokėti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione daiktas buvo parduotas už mažesnę kainą negu ta, kurios nesumokėjo nesąžiningas pirkėjas. 6.423 straipsnis. Daikto atsiėmimas iš aukciono Jeigu aukciono vedėjas paprašė teikti pasiūlymus, daiktas, dėl kurio skelbiamas aukcionas, negali būti atsiimtas, išskyrus atvejus, kai per protingą laiko tarpą negauta jokio pasiūlymo. Daiktą, dėl kurio paskelbtas aukcionas, galima iš aukciono atsiimti bet kada, jeigu skelbiamas specialus aukcionas. 6.424 straipsnis. Pirkėjo teisių apsauga Kai daiktas, kurį pirkėjas įsigijo aukciono būdu, yra areštuojamas pagal pardavėjo kreditorių reikalavimą, pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pardavėjas jam grąžintų sumokėtą kainą bei atlygintų nuostolius, jeigu pirkėjas apie kreditorių pretenzijas dėl turto nežinojo ir negalėjo žinoti. Tryliktasis skirsnis Teisių pirkimas–pardavimas 6.425 straipsnis. Teisių pirkimo–pardavimo sutartis Teisių pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomos šio skyriaus nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei. 6.426 straipsnis. Paveldėjimo teisių pardavimas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.334 straipsnis (statute)
6.334 straipsnis. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės 1. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo…
6.334 straipsnis. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės 1. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. 2. Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Jeigu daiktas žuvo dėl nenugalimos jėgos arba dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjui atlyginamas tik daikto vertės jo žuvimo momentu ir daikto kainos skirtumas. 3. Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius. 4. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
Analysis
Legal question

Does the fact that a newly purchased electric vehicle has an actual range of 36 km, where the seller promised 200 km and a service centre identified a technical defect in the high-voltage battery, constitute a lack of conformity in the quality of the item, giving the buyer the rights provided for in Article 6.334 of the Civil Code?

Legal basis

Article 6.334 of the Civil Code applies where the item sold does not meet quality requirements and the seller did not discuss its defects with the buyer. On the facts presented, the key issue is not merely subjective disappointment with the range, but the technical defect in the high-voltage battery established by the service centre. Article 6.153 of the Civil Code would be relevant only if the seller relied on a non-individually negotiated term in a consumer contract limiting liability for such a defect.

Practical significance

The stronger argument is not an abstract claim that the vehicle “did not match the advertising”, but a specific lack of conformity in quality: the 200 km range promised by the seller, together with the technical battery defect, shows that the buyer did not receive the functional quality of the item for which the transaction was concluded. In practice, reliance should be placed on the service centre’s findings and the seller’s promise regarding range, rather than solely on a comparison of the actual distance driven, because it is the technical defect that brings the dispute within the quality-defect framework of Article 6.334 of the Civil Code.

📄 Original — Reidas Official
Stopped by the police and asked to blow: how much alcohol already costs you your licence in Lithuania? 🔗
The question is simple, but the answer is not quite. In Lithuania, experienced drivers may have up to 0.4 per mille of alcohol in their blood, but several groups of drivers are subject to absolute zero tolerance. Many people also…
Fact-check:
✅ ConfirmedPatyrusiems vairuotojams (stažas daugiau nei 2 metai) leistina alkoholio koncentracija kraujyje yra iki 0,4 promilės, nuo 0,41 promilės prasideda administracinė atsakomybė
⚪ UnverifiedMotociklų vairuotojams taikoma nulinės tolerancijos taisyklė (priešingai nei B kategorijos vairuotojams), o taip pat kaip ir taksi bei profesionaliems vairuotojams (C, D kategorijos)
🔴 RefutedStandartinis pažeidimas (0,41–1,5 promilės) baudžiamas 800–1 100 eurų bauda ir teisių atėmimu nuo 12 iki 18 mėnesių
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 420 straipsnis (statute)
420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas 1…
420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas 1. Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 6. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 7. Už šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. 419^1 straipsnis. Įvažiavimo į savivaldybių tarybų nustatytas mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkos pažeidimas 1. Įvažiavimo į savivaldybių tarybų nustatytas mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 424 straipsnis (statute)
424 straipsnis. Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto…
424 straipsnis. Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui 1. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 2. Perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 6. Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 7. Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. 8. Už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 682 straipsnis (statute)
682 straipsnis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka 1. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. 2…
682 straipsnis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka 1. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. 2. Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. 3. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas.
Analysis
Legal question

The specific issue is not merely the per mille threshold, but whether, on the particular facts, intoxication of 0.41-1.5 per mille gives rise to an administrative sanction involving disqualification from driving, and for what period.

Legal basis

Under the wording of Article 420(4) of the Code of Administrative Offences as provided, the sanction applies where the acts referred to in paragraph 1 of that article are committed by an intoxicated person whose level of intoxication is not less than 0.41 but not more than 1.5 per mille. Article 682 of the Code is also practically important: disqualification from driving is enforced by seizure of the driving licence, so it is not merely a declaratory penalty.

Correction

The article’s statement that a “standard offence” at 0.41-1.5 per mille is punishable by a fine of EUR 800-1,100 and disqualification for 12-18 months is, according to the verification provided, inconsistent with Article 420 of the Code. It would be more accurate to state that, under Article 420(4), the fine is EUR 900-1,200 and the disqualification range is 24-36 months, or, in cases of lower intoxication, 12-24 months; a single 12-18 month range is therefore misleading.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not “up to what level is permitted”, but which specific administrative offence under the Code is being alleged and which intoxication range has been proved. For a professional audience, it is preferable to cite the relevant paragraph of Article 420 and the applicable sanction range, rather than a general per mille table, because an error as to EUR 800-1,100 or 12-18 months may materially distort the risk assessment for the driver or the procedural position in the case.

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →