Legal prism · 2026-07-15
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-07-15

Updated: 2026-07-15 20:21
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (39)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — 15min
Lawmakers conclude extended spring session 🔗
As Lithuania's parliament wrapped up its extended spring session on Tuesday, Speaker Juozas Olekas thanked MPs for their work, saying the session had involved wide-ranging views and active debate but had produced decisions important to the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucija 64 straipsnis (statute)
64 straipsnis Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija…
64 straipsnis Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas.
Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 80 straipsnis (statute)
80 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kasmet renkasi į eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 1 d. ir baigiasi ne…
80 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kasmet renkasi į eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 1 d. ir baigiasi ne vėliau kaip birželio 30d., o rudens sesija prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi ne vėliau kaip gruodžio 15 d. Neeilines sesijas šaukia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas savo iniciatyva arba pasiūlius ne mažiau kaip trečdaliui Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesija susideda iš Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, taip pat Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų posėdžių, rengiamų laikotarpiu tarp jų. Sesija pradedama ir baigiama Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams vadovauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pirmąjį po rinkimų Aukščiausiosios Tarybos posėdį pradeda Respublikos rinkiminės komisijos pirmininkas, o po to posėdžiui vadovauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Aukščiausiosios Tarybos sesija yra teisėta, kai joje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 68 straipsnis (statute)
68 straipsnis Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip…
68 straipsnis Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
Analysis
Legal question

Is the end of the Seimas spring session after 30 June lawful merely because the Constitution sets the ordinary end date of the spring session?

Legal basis

Article 64 of the Constitution provides that the spring session “begins on 10 March and ends on 30 June”, but the same provision also allows the Seimas to decide to extend the session. Accordingly, 30 June is not an absolute limit on the work of the Seimas where there is a proper decision by the Seimas to extend the session.

Practical significance

The stronger argument is not the formal assertion that the session ended later than 30 June, but the question whether the extension was adopted on the basis of Article 64 of the Constitution and whether the contested act fell within the scope of the extended session. In practice, when assessing acts adopted during an extended session, the first issue to verify is not the date, but the existence and scope of the extension decision; without such verification, the mere fact that a date falls after 30 June is not a sufficient constitutional defect.

📄 Original — 15min.lt
Situation at Klaipėda Polyclinic: Employees Not Receiving Agreed Wages Decide to Sue 🔗
Members of the Klaipėda City Polyclinic trade union signed a collective agreement back in 2024 that provided for an increase in the fixed part of salaries from 2026 and the introduction of so-called wage “floors,” ensuring employees would…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 213 straipsnis (statute)
213 straipsnis. Darbo ginčų samprata ir rūšys 1. Darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. 2. Pagal…
213 straipsnis. Darbo ginčų samprata ir rūšys 1. Darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. 2. Pagal ginčo objektą ir subjektus, dalyvaujančius darbo ginče, darbo ginčai skirstomi į: 1) darbo ginčus dėl teisės (individualūs darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės); 2) kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. 3. Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas šio kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. 4. Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 5. Kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, kylantis dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo. 6. Šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais darbo ginčais laikomi ir ginčai tarp kitų santykių dalyvių. Tokiu atveju šio skyriaus normos jiems taikomos mutatis mutandis.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 220 straipsnis (statute)
220 straipsnis. Darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje ir teisme 1. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo…
220 straipsnis. Darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje ir teisme 1. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, –per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. 2. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. 3. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 232 straipsnis (statute)
232 straipsnis. Darbo ginčų komisijų ir teismų sprendimų darbo bylose neįvykdymo pasekmės 1. Kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar…
232 straipsnis. Darbo ginčų komisijų ir teismų sprendimų darbo bylose neįvykdymo pasekmės 1. Kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. 2. Darbo ginčų komisijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl baudos dydžio ir pagrįstumo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Analysis
Legal question

Whether, from 2026, the employer is required to comply with the salary “floor” and the increase in the fixed component established in the collective agreement as an individually enforceable employee right to remuneration.

Legal basis

Article 213 of the Labour Code defines a labour dispute as a disagreement between participants in employment relations arising from employment or related legal relations; accordingly, a dispute concerning payment of agreed remuneration falls within the labour dispute regime. Article 220 of the Labour Code expressly covers cases where a subject of labour law fails to comply with labour law norms or mutual agreements. Non-performance of the collective agreement therefore appears, in legal terms, more strongly as a dispute over a right, rather than merely as a matter of collective pressure or negotiation.

Practical significance

The employees’ strongest argument is not an abstract expectation of higher salaries, but a specific collective agreement clause that entered into force in 2026 and from which the unpaid wage difference can be calculated. In practice, the claim should be framed as recovery of an underpayment of agreed remuneration under a clear contractual formula. If the employer failed to comply with a decision of the labour disputes commission or the court, Article 232 of the Labour Code would additionally allow, upon the employee’s request, a fine of up to EUR 500 to be imposed on the employer.

📄 Original — Voruta
Norway restricts AI use in schools: could Lithuania see similar decisions? 🔗
Mindaugas Civilka, a technology law expert and attorney, says Norway will largely phase out the use of generative AI in primary education from the new school year: pupils aged 6-13 will no longer use these tools in the learning process…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 30 straipsnis (statute)
30 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas 1. Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta…
30 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas 1. Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo turinys derinamas tarpusavyje. 2. Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį, religinį, socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti militaristines ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo principams. 3. Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali būti papildomos etnokultūros elementais. 4. Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, be lietuvių kalbos, taip pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos galimybes.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra: 1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir…
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra: 1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo intelektą, sudarant sąlygas individualybės plėtotei; 2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį; 3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes; 4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime. 2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose: ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštesniosiose mokyklose, aukštosiose mokyklose, papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose. Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų. Švietimo įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti nesiekianti pelno institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas. 3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose. Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą. 4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai. Bendrojo lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose. Atskiras bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija. Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėje mokykloje. Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse). Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įsigyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse, namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinės mokyklos. 5 straipsnis. Profesinis mokymas Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, aukštesniosiose mokyklose (kolegijose), suaugusiųjų mokymo centruose ir kitose švietimo įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu. Į profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15 metų. 6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti vidurinį išsilavinimą. Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų. Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo skyrius. Aukštesniosios mokyklos gali rengti studentus bakalauro kvalifikaciniam laipsniui, kurį suteikia aukštosios mokyklos. 6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose. Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos ir valdymo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei aukštųjų mokyklų statutai. Nevalstybines aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Į mokyklas, neturinčias tokios licencijos, draudžiama skelbti priėmimą ir organizuoti jose mokymą. Įstatymas Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28) 7 straipsnis. Papildomas mokymas Norintieji papildomai mokosi įvairiomis formomis organizuotose švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų, technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose. 8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis. 9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas Valstybines ir savivaldybių švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo ministerijai ir apskričių viršininkams raštu sutikus. Valstybines švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus. Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja, Švietimo ir mokslo ministerijai leidus, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos piliečiai. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos leidimą. Valstybinės švietimo įstaigos gali steigti bendras su užsieniu švietimo įstaigas, gavusios steigėjo sutikimą bei Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą. Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija gali savo iniciatyva sustabdyti įstaigos veiklą, kol ginčas bus išspręstas teismine tvarka. Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 10 straipsnis. Dėstomoji kalba Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Gausioms ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos tautinėms mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama dėstomąja kalba. Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos. Nelietuviškose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba. Tėvams ar moksleiviams pageidaujant, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių kalba. Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės mokytis lietuvių kalba. 11 straipsnis. Sveikatos apsauga Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, vietos savivaldos institucijos, organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose mokyklose. 12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais ar psichiniais trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar korekcinėse grupėse, specialiose ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar korekcinėse klasėse, specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios vietos. Korekciniam ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia specialiosios diagnostikos komisijos, atsižvelgdamos į defekto pobūdį, sunkumo laipsnį ir sudėtingumą. Tėvams nesutikus su specialiosios diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją svarsto respublikinė diagnostikos komisija. Nukreipimas korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės pagalbos teikimas, priežiūra ir kontrolė vykdoma Švietimo ir mokslo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos), mokymasis valstybės išlaikomose ar remiamose papildomo mokymo institucijose yra iš dalies apmokamas. Už mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Šio įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo…
1 straipsnis. Šio įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje.
Analysis
Legal question

The specific question is whether, in Lithuania, restrictions on generative AI in schools could be established as rules governing educational content and teaching methods through curricula and general programmes approved or coordinated by the Ministry, rather than merely as an internal prohibition imposed by an individual school.

Legal basis

The excerpt from Article 30 of the Law on Education provides that Lithuanian educational institutions operate in accordance with curricula and general programmes approved by the Ministry of Education and Science, or coordinated under the procedure established by it. Accordingly, the provision indicates that the strongest legal channel for regulating the use of AI is through the official organisation of the educational process. The excerpt from Article 1 links the objectives of the education system to the development of intellect and individuality; therefore, any restriction on AI should be grounded not in technological apprehension, but in how a particular use affects those educational aims.

Since the quotation from Article 30 ends at the words “Educational content and methods must comply”, the evidence provided does not allow the full criterion by which methods would be assessed to be reliably established.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not that “a pupil has a right to use AI”, but rather an argument based on competence and legal form: a restriction would be more robust if it appeared in Ministry-approved or coordinated curricula and programmes, rather than solely in school rules. If Lithuania were to adopt a Norwegian-style age-based differentiation, the legally sensitive issue would not be the prohibition for younger pupils as such, but the need for clear criteria explaining why AI is considered incompatible with the teaching method for one age group while being permitted for another under teacher supervision.

📄 Original — Laikas.lt
AI Overshadows Major Animation Festival as Creators Voice Fears for the Future 🔗
AI overshadowed this year’s Annecy International Animation Film Festival and market in France, one of Europe’s key industry gatherings for launching projects, closing distribution deals, and building careers, as attendees said…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „4. 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689…
4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu: „4. 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas).“
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip…
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.“
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
Analysis
Legal question

Whether creators’ concerns about AI in the animation market are already translating into a specific legal obligation or risk under the information society services rules incorporated into AI regulation in Lithuania.

Legal basis

The evidence provided shows only that the concepts in the Law on Information Society Services are linked to Regulation (EU) 2024/1689, and that this Regulation has been included in the annex to the law as a source of harmonised AI rules; the amendment entered into force on 1 April 2025. The provisions submitted do not yet support the derivation of a specific rule concerning the use of animated works for AI training, substitution of authorship, or compensation for creators.

Practical significance

The stronger practical argument here is not that “the use of AI in animation is unlawful in itself”, but that “a specific risk arises only once the role of the AI system, the nature of the service, and the applicable obligation under Regulation (EU) 2024/1689 have been identified”. A professional should avoid building a case solely on creators’ concerns: facts must be gathered separately regarding training data, the provider or deployer of the AI system, and contractual rights, because the evidence provided so far supports only the connection to a regulatory regime, not a conclusion that an infringement has occurred.

📄 Original — Delfi
Three Possible AI Scenarios Facing Humanity 🔗
R. Zontovičius reflected on how quickly the devices we use every day have evolved, from the Nokia 1610 to noisy Teams calls, mixing nostalgia for legendary phones with humor about how fast time passes.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 1, 2, 11, 13, 14, 17, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS…
8 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas). __________________“.
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija 1. Neteko galios nuo 2025-04-01 Straipsnio dalies naikinimas: Nr. XV-105…
14 straipsnis. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija 1. Neteko galios nuo 2025-04-01 Straipsnio dalies naikinimas: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715 2. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina nacionalines mokslo ir technologijų programas ir konkursines technologijų programas; 2) įgyvendina valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ir kitų valstybės institucijų taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo programas; 3) įgyvendina priemones, kurias taikydamos perkančiosios organizacijos atlieka inovatyvius viešuosius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus, teikia šioms organizacijoms metodinę pagalbą dėl šiame punkte nurodytų pirkimų; 4) teikia atlygintiną ir neatlygintiną finansavimą ūkio subjektams, vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą; 5) įgyvendina ūkio subjektų ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo plėtros priemones; 6) koordinuoja ir remia Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių ir fizinių asmenų dalyvavimą Europos Sąjungos ir tarptautinėse technologijų ir inovacijų programose ir projektuose; 7) teikia technologijų ir inovacijų srities informavimo ir konsultavimo paslaugas; 8) vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika, organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros projektų vertinimą ir teikia siūlymus valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai dėl šios veiklos finansavimo principų, išskyrus siūlymus dėl vertinimų, kuriuos atlieka Lietuvos mokslo taryba; 9) atsižvelgdama į šios dalies 8 punkte nurodyto vertinimo rezultatus, teikia siūlymus valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos, kurią tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; 10) įgyvendina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integracijos į Europos Sąjungos ir tarptautinę technologijų ir inovacijų erdvę didinimo priemones; 11) atlieka Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančiai institucijai nustatytas su Inovacijų skatinimo fondo veikla susijusias funkcijas; 12) įgyvendina ir koordinuoja projektus ir priemones, susijusias su užsienio startuolių pritraukimu į Lietuvos Respubliką; 121) vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, vertina, ar ūkio subjektų, siekiančių gauti valstybės paramą, vykdoma veikla turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą, ir priima sprendimą šiuo klausimu; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715 122) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 28 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 1 dalį atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos – notifikuojančiosios institucijos – funkcijas, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2024/1689, ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytomis atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, paskyrimo, notifikavimo ir stebėjimo procedūromis, taip pat kitais atitikties vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715 123) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 57 straipsnio 1 dalį sukuria apribotą bandomąją dirbtinio intelekto reglamentavimo aplinką ir kontroliuoja šios aplinkos veikimą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XV-105, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00715 13) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojamomis technologijų ir inovacijų sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su institucijos valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos veikla susijusiose srityse, nare. 5. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos veikla atliekant šiame ir kituose įstatymuose jai nustatytas funkcijas finansuojama iš valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 1, 2, 11, 13, 14, 17, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 1 dalį. 2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8)…
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 1 dalį. 2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika, organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros projektų vertinimą ir teikia siūlymus valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai dėl šios veiklos finansavimo principų, išskyrus siūlymus dėl vertinimų, kuriuos atlieka Lietuvos mokslo taryba;“. 3. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 121 punktu: „121) vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, vertina, ar ūkio subjektų, siekiančių gauti valstybės paramą, vykdoma veikla turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą, ir priima sprendimą šiuo klausimu;“. 4. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 122 punktu: „122) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 28 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 1 dalį atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos – notifikuojančiosios institucijos – funkcijas, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2024/1689, ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytomis atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, paskyrimo, notifikavimo ir stebėjimo procedūromis, taip pat kitais atitikties vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais;“. 5. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 123 punktu: „123) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 57 straipsnio 1 dalį sukuria apribotą bandomąją dirbtinio intelekto reglamentavimo aplinką ir kontroliuoja šios aplinkos veikimą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka;“.
Analysis
Legal question

Whether a general discussion of AI development scenarios in itself creates specific obligations for economic operators, or whether the sources provided indicate only the institutional channel for implementing EU AI regulation in Lithuania.

Legal basis

Article 8 of the amendment to the Law of the Republic of Lithuania on Technology and Innovation merely supplements the law with an annex, “Implemented European Union Legal Acts”, and refers to the Regulation of the European Parliament and of the Council of 13 June 2024. The text therefore shows a link to the implementation of an EU act, but does not disclose any specific obligation on an AI developer, deployer, or distributor. The excerpts from Article 14 of the Law on Technology and Innovation and Article 5 of its amendment concern the institution implementing state technology and innovation policy and the procedural regulation of experimental development.

Accordingly, within this set of sources, the rule is institutional rather than a substantive rule on AI liability.

Practical significance

The stronger argument today is not that this development already creates a specific legal regime, but that AI in Lithuania is moving from the sphere of technological forecasting into the field of regulatory implementation. In practice, these excerpts should not be cited as a basis for asserting specific obligations of an AI system provider or user; they may be cited only as evidence that national technology and innovation regulation is being linked to the implementation of EU AI regulation, while the specific risk will depend on the regulation itself and on future national implementing language.

📄 Original — LNK.LT
Seimas to Decide on Sinkevičius Government Program 🔗
In the program presented at a plenary sitting of the Seimas in early July, the cabinet says it will seek to protect Lithuania’s people from external threats, grow the economy, improve conditions for starting families and raising children…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymas 21 straipsnis (statute)
21 straipsnis. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas Seime 1. Vyriausybė Seimui pateikia, Seimas svarsto ir priima…
21 straipsnis. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas Seime 1. Vyriausybė Seimui pateikia, Seimas svarsto ir priima tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą Seimo statute nustatyta tvarka ir terminais. 2. Seimas, priimdamas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą arba tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, įvertina paskutines galiojančias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos stabilumo programos, Europos Komisijos nuomonę dėl tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto. 3. Jeigu tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, biudžetas vykdomas šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. VI SKYRIUS BIUDŽETŲ VYKDYMAS
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 1…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus, juos tvirtinant, vykdant, vertinant ir kontroliuojant jų vykdymą. 3. Vykdant, vertinant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetus ir atsiskaitant už juos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų nuostatos. 4. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis pirmaisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento ir ne daugiau kaip 1 procentą tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir naudojama šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvejų poveikiui amortizuoti, antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatytų agreguotų asignavimų limitų. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama.“ 5. Šio straipsnio 4 dalyje išdėstyta Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 4 dalis taikoma rengiant Lietuvos Respublikos 2026–2028 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Įstaigos, rengiančios įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų ir jų pakeitimų projektus, kuriais nustatomos rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės, kuriomis remiantis apskaičiuojami atitinkamų 3 biudžetinių metų planuojami asignavimai, iki 2024 m. vasario 29 d. pakeičia atitinkamus teisės aktus – nustato, kad tokių rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės būtų nustatomos arba prognozuojamos 3 biudžetiniams metams. 8. Kituose teisės aktuose nuoroda į pavadinimą „tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“, „atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“ reiškia nuorodą į tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą, nuoroda į įstaigą, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas, reiškia nuorodą į asignavimų valdytoją, taip pat nuoroda į tam tikras pareigas, kurias einantis asmuo yra laikomas asignavimų valdytoju, reiškia nuorodą į šio asmens vadovaujamą įstaigą, kuri yra asignavimų valdytoja.
Analysis
Legal question

The specific question is whether political commitments set out in the Government Programme on security, income, family policy and education will subsequently limit the Government’s discretion when preparing the draft budget.

Legal basis

The evidence provided does not disclose any specific rule governing the approval of the Government Programme. Accordingly, direct reliance can be placed only on Article 21 of the Law on the Budget Structure: the Government submits to the Seimas, and the Seimas considers and adopts, the law approving the budget for a specific year in accordance with the procedure and time limits laid down in the Statute of the Seimas. This means that programme commitments do not, in themselves, alter budget appropriations; they become legally reviewable only when they are materialised in the draft budget or in other legislation.

Practical significance

The stronger practical argument is not that the Programme itself creates enforceable subjective rights, but that it becomes a political and argumentative criterion for assessing the consistency of a subsequent draft budget. A professional should cite not abstract programme objectives, but the specific mechanism for submitting and adopting the draft budget under Article 21 of the Law on the Budget Structure, because only at that stage is it possible to assess whether the declared priorities have real financial substance.

📄 Original — KaunoDiena.lt
Government Program: Ambition or Fiction 🔗
Lithuania’s 21st government since the restoration of independence is taking the starting line today. If, unlike its two predecessors, it manages to last until the end of its term, it will have just over two years, yet its program contains…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto…
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą; 4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės metinių ataskaitų rinkinį; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei valstybės socialinių fondų, Pensijų anuitetų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinius ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovų įstaigos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus; tvirtinti įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos, nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas, jeigu įstatymai nenustato kitaip; 15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 201 straipsnis (statute)
201 straipsnis. Vyriausybės pareiga užtikrinti veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų vykdymą Vyriausybė užtikrina veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo…
201 straipsnis. Vyriausybės pareiga užtikrinti veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų vykdymą Vyriausybė užtikrina veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų vykdymą priimdama jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Vyriausybė gali įgalioti priimti teisės aktą atitinkamos valdymo srities ministrą, Vyriausybės įstaigą ar įstaigą prie ministerijos, jeigu teisės aktu reglamentuojamų santykių Lietuvos Respublikos Konstitucija tiesiogiai nepriskiria Vyriausybės įgaliojimams. Papildyta straipsniu: Nr. XIV-1653, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26611
Analysis
Legal question

Does an abstractly formulated Government programme itself create legally reviewable duties of implementation, or does legal responsibility arise only where the Government is required to implement laws and acts adopted by the Seimas?

Legal basis

Article 22 of the Law on the Government defines the Government primarily as an institution that “implements laws and resolutions of the Seimas”, while Article 20¹ more specifically establishes the duty to ensure their effective implementation by adopting the necessary implementing legal acts. Accordingly, the stronger conclusion to be drawn from these provisions is not that every promise in the programme becomes an independently enforceable obligation, but that specific inaction will be legally reviewable where a Government legal act is necessary to implement a law or an act of the Seimas.

Practical significance

In practice, when criticising or challenging such a programme, its abstract nature alone is a weak argument, because words such as “will promote” or “will seek” do not in themselves demonstrate a breach of duty. A stronger argument would arise by linking a specific point in the programme to a specific law or resolution of the Seimas and showing that the Government failed to adopt the necessary implementing act, or adopted one that does not ensure effective implementation.

📄 Original — Diena.lt
Secret Check Reveals the Truth: Banned Goods Are Still Available to Buy 🔗
An LNK News journalist set out to see whether the law is really being bypassed and whether it is still possible to buy flavored e-cigarettes. At a shop in central Vilnius near the Green Bridge, the seller listed flavors including piña…
Fact-check:
🟡 IncompleteElektroninių cigarečių su skoniais prekybą draudimas galioja jau ketverius metus
🔴 RefutedPažeidimai baudžiami tūkstantinėmis baudomis
✅ ConfirmedNarkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gali panaikinti įstatymų nesilaikančių didmenininkų licencijas
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas reglamentuoja su tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas reglamentuoja su tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama, vartojimu, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu susijusius santykius ir nustato valstybės tabako kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. 3. Tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas. 4. Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos 1. Tabakas – bulvinių šeimos tabako (Nicotiana) genties augalas (Nicotiana tabacum, Nicotiana rustica ir kitos rūšys), tiek genetiškai modifikuotas, tiek nemodifikuotas, jo lapai ir kitos dalys. 2. Tabako gaminiai – rūkyti, uostyti, čiulpti ar kramtyti skirti gaminiai, pagaminti tik iš tabako (tiek genetiškai modifikuoto, tiek nemodifikuoto) arba kuriuose yra tabako. 3. Oraliniam vartojimui skirtas tabakas – visi vartojimui per burną skirti tabako gaminiai, išskyrus rūkyti skirtus tabako gaminius, pagaminti tik iš tabako (tiek genetiškai modifikuoto, tiek nemodifikuoto) arba kuriuose yra tabako. 4. Dervos – grynas bevandenis nikotino neturintis dūmų kondensatas. 5. Nikotinas – nikotino alkaloidai. 6. Sudedamoji dalis – bet kokia medžiaga arba bet kokia kita sudedamoji dalis, išskyrus tabako lapus ir kitas natūralias ar neapdorotas tabako augalo dalis, naudojama tabako gaminiui gaminti ar ruošti ir išliekanti galutiniame gaminyje net ir pakitus formai, įskaitant popierių, filtrą, dažiklius ir rišiklius. 7. Tabako gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. 8. Paslėpta tabako gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tabako gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus (įmones), jų firmos vardą (pavadinimą), prekės ženklą ar veiklą tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Visais atvejais paslėpta reklama laikomas toks informacijos pateikimas, kai už jį apmokama ar kitaip atsilyginama. 9. Socialinė reklama – socialinės gerovės, t. y. sveikos gyvensenos, sveikatos stiprinimo, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktikos propagavimas bet kokiomis reklamos formomis ir priemonėmis. 10. Tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas – informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, įskaitant specialius renginius, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašiai, skatinantys apsispręsti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. 11. Rėmimas – finansinė ar bet kokios kitos formos parama renginiui, veiklai ar asmeniui, skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. 12. Importas – tabako ir (ar) tabako gaminių įvežimas į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, išskyrus valstybes – Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis (Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybes) (toliau – Europos ekonominės erdvės valstybės) ir Turkiją. 13. Įvežimas – tabako ir (ar) tabako gaminių įvežimas į Lietuvos Respubliką (išskyrus fizinių asmenų įvežamus) iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos. 14. Prekybos tabako gaminiais vieta – parduotuvių, kioskų, paviljonų, restoranų, kavinių, barų, bufetų, kitų tabako gaminiais prekiaujančių įmonių patalpos (įskaitant automobilius-parduotuves), kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui (kai pirkėjai aptarnaujami lauko sąlygomis, prekybos tabako gaminiais vieta laikoma kasos aparato įrengimo vieta), ir patalpos, kuriose vyksta tabako gaminių didmeninė prekyba. 15. Švietimo įstaigos – ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, vaikų papildomo ugdymo įstaigos: meno, sporto, kalbų, technikos, kitokio profilio mokyklos, taip pat vaikų vasaros stovyklos. 16. Tabako ir jo gaminių kontrolė – šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako ir jo gaminių vartojimo, gamybos, įvežimo, importo, prekybos, reklamos, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimo, rėmimo valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų tabako gaminių vartojimui, taip pat jų vartojimo neigiamiems padariniams sveikatai ir ūkiui mažinti, visuma. 3 straipsnis. Valstybės tabako kontrolės politikos principai Valstybės tabako kontrolės politikos principai yra: 1) ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų; 2) mokesčiais ir kitomis valstybinio reglamentavimo priemonėmis mažinti tabako gaminių prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims; 3) drausti naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas tabako auginimui, jo gaminių gamybai, prekybai, importui ir įvežimui plėtoti; 4) valstybinio teisinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti, kad dalis valstybės biudžeto lėšų, gautų iš tabako gaminių gamybos, importo ir prekybos, būtų skiriama sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo programoms rengti ir įgyvendinti; 5) drausti tabako gaminių reklamą; 6) drausti tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimą ir riboti rėmimą; 7) didinti visuomenės informuotumą apie tabako gaminių vartojimo daromą žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei; 8) skatinti rūkančius asmenis mesti rūkyti ir teikti jiems pagalbą; 9) vykdyti tabako gaminių kontrolę ir stebėseną (monitoringą); 10) remti socialinę reklamą, nerūkymo propagavimą per visuomenės informavimo priemones; 11) siekti sukurti darbo, poilsio ir gyvenamąją aplinką be tabako dūmų. II SKYRIUS TABAKO GAMINIŲ SUDĖTIES, KOKYBĖS IR ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI 4 straipsnis. Tabako gaminių sudėties ir kokybės bendrieji reikalavimai 1. Lietuvos Respublikoje gaminamų ir (ar) parduodamų tabako gaminių sudėties ir kokybės rodikliai turi atitikti šiame Įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikoje parduodamose, gaminamose ar į ją importuojamose, o nuo 2007 m. sausio 1 d. ir eksportuojamose cigaretėse dervų kiekis neturi viršyti 10 miligramų, nikotinas – 1 miligramo, anglies monoksidas – 10 miligramų vienoje cigaretėje. 3. Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota prižiūrėti, kaip laikomasi tabako gaminių sudėties ir kokybės reikalavimų, turi teisę iš tabako gaminių gamintojų ar importuotojų reikalauti atlikti papildomus bandymus tam, kad būtų nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų tabako gaminiuose esančių ar iš jų išsiskiriančių medžiagų kiekis ir įvertintas jų poveikis sveikatai, ypač jei šios medžiagos pasižymi priklausomybę lemiančiu poveikiu. Papildomai bandomi kiekvieno pavadinimo, prekės ženklo, rūšies tabako gaminiai. Šie bandymai turi būti atlikti Europos ekonominės erdvės valstybių ar Turkijos kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose. Šioje dalyje nurodytų bandymų rezultatai kasmet pateikiami Sveikatos apsaugos ministerijai šios nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministerija gali nustatyti kitokį bandymų rezultatų pateikimo dažnumą, jei tabako gaminių sudėtis nesikeičia per šios ministerijos nustatytą laikotarpį. Tačiau jei tabako gaminio sudėtis pasikeičia, tabako gaminių gamintojai ar importuotojai privalo pranešti apie tai Sveikatos apsaugos ministerijai. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi moksliniais tyrimais pagrįstais įrodymais, turi teisę uždrausti naudoti sudedamąsias dalis, pasižyminčias įprantamąsias tabako gaminių savybes didinančiu poveikiu. 5. Sveikatos apsaugos ministerija šio straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų rezultatus kasmet praneša Europos Bendrijų Komisijai. 5 straipsnis. Tabako gaminių atitikties patvirtinimo dokumentai 1. Kad tabako gaminiai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekio cigaretėse, turi būti patvirtinta Europos ekonominės erdvės valstybių ar Turkijos kompetentingų institucijų patvirtintose bandymų laboratorijose atliktų bandymų pagrindu įmonės gamintojos išduotais tabako gaminių atitiktį patvirtinančiais dokumentais. 2. Tabako gaminių atitiktį patvirtinančių dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pateikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 6 straipsnis. Bandymų laboratorijos ir metodai 1. Dervų, nikotino, anglies monoksido kiekio cigaretėse bandymai atliekami Europos ekonominės erdvės valstybių ar Turkijos kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos laboratorijos, nustatydamos dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekį cigaretėse, privalo taikyti Lietuvos standartuose, perimančiuose ISO standartus (dėl dervų kiekio – ISO 4387, dėl nikotino kiekio – ISO 10315, dėl anglies monoksido kiekio – ISO 8454, o tikrindamos ant tabako gaminių pakuočių nurodytų dervų ir nikotino kiekių tikslumą – ISO 8243), nustatytus metodus. 3. Sveikatos apsaugos ministerija praneša Europos Bendrijų Komisijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laboratorijų, patvirtintų bandymams Lietuvos Respublikoje atlikti, sąrašą, kriterijus ir naudotus stebėsenos (monitoringo) metodus, kuriais vadovaujantis laboratorijos buvo patvirtintos bandymams atlikti, taip pat su tuo susijusius pasikeitimus. 7 straipsnis. Tabako gaminių pripažinimas neatitinkančiais teisės aktuose nustatytų ženklinimo, sudėties ir kokybės reikalavimų 1. Ar tabako gaminių ženklinimas, sudėties ir kokybės rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus, prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Jeigu laboratorijos, tirdamos šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotų valstybės institucijų užsakymu paimtus tabako gaminių pavyzdžius, nustato, kad šie pavyzdžiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, laikoma, kad šių reikalavimų neatitinka visa tabako gaminių partija, iš kurios tie pavyzdžiai buvo paimti. 8 straipsnis. Lietuvos Respublikoje parduoti skirtų tabako gaminių ženklinimo reikalavimai 1. Lietuvos Respublikoje parduodami tabako gaminiai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Ant tabako gaminių pakuočių pateikiama informacija neturi klaidinti vartotojo. 3. Užrašai „mažai dervų“, „lengvos“, „ypač lengvos“, „švelnios“, bet kokie kiti užrašai, prekių ženklai, piešiniai, vaizdai ar kiti ženklai, pavadinimai, teigiantys arba darantys įspūdį, kad konkretus tabako gaminys yra mažiau kenksmingas už kitus, ant tabako gaminių pakuočių draudžiami. Tokią informaciją taip pat draudžiama pateikti prekybos tabako gaminiais vietose, įskaitant įrangą, skirtą tabako gaminiams išdėstyti, taip pat kartu su tabako gaminiais ar jų pakuotėmis pateikiamuose informaciniuose lapeliuose, lankstinukuose, skrajutėse ar bet kokiomis kitomis informacijos pateikimo priemonėmis. 4. Ant kiekvieno tabako gaminių pakelio (pakuotės) turi būti nurodytas partijos, kuriai priklauso tabako gaminys, numeris ar jo atitikmuo, pagal kurį būtų galima nustatyti (identifikuoti) tabako gaminį ir jo pagaminimo vietą bei laiką. Jeigu partijos numeris ar jo atitikmuo yra užkoduoti ir neįmanoma nustatyti tabako gaminių pagaminimo vietos ir (ar) laiko, tabako gaminius gaminančios, importuojančios ar įvežančios juos į Lietuvos Respubliką įmonės privalo kontroliuojančioms institucijoms pateikti šių kodų iššifravimą. 5. Tabako gaminių gamintojai, ženklindami tabako gaminius, be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos, ant kiekvieno vartotojui parduoti skirto tabako gaminių pakelio (pakuotės), taip pat bet kokios išorinės tabako gaminių pakuotės, kurioje supakuoti tabako gaminiai gali būti parduodami vartotojui per mažmeninės prekybos įmones, Lietuvos Respublikos valstybine kalba privalo pateikti įspėjamuosius užrašus apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, o ženklindami cigaretes – nurodyti ir dervų, nikotino bei anglies monoksido kiekius cigaretėse. 6. Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai turinį, šiems užrašams, taip pat dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekio nuorodoms ant tabako gaminių pakuočių privalomą skirti plotą, vietą, kitus šių užrašų bei nuorodų ir kitų rekvizitų pateikimo ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 9 straipsnis. Tabako gaminių gamintojų ir (ar) importuotojų ataskaitos, iš kokių sudedamųjų dalių pagaminti parduoti Lietuvos Respublikoje skirti tabako gaminiai 1. Tabako gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai rašytinę ataskaitą, iš kokių sudedamųjų dalių pagaminti parduoti Lietuvos Respublikoje skirti tabako gaminiai. 2. Šioje ataskaitoje turi būti informacija apie visas kiekvieno tabako gaminių pavadinimo, prekės ženklo, rūšies tabako gaminių sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių kiekį, kategorijas, funkcijas, priežastis, dėl kurių šios sudedamosios dalys įdėtos į tabako gaminius, turimus toksikologinius duomenis bei sudedamųjų dalių tyrimo metodus, naudotus šiems duomenims nustatyti, sudedamųjų dalių poveikį žmonių sveikatai, įskaitant priklausomybę lemiantį poveikį. 3. Informacija, gauta vykdant šio straipsnio reikalavimus, pateikiama Europos Bendrijų Komisijai. III SKYRIUS VEIKLos RŪŠIŲ, SUSIJUSIŲ SU TABAKU IR TABAKO GAMINIAIS, VALSTYBINIS TEISINIS REGLamentavimas PIRMASIS SKIRSNIS VEIKLOS RŪŠIŲ LICENCIJAVIMAS 10 straipsnis. Veiklos rūšių licencijavimas ir licencijų rūšys 1. Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. 2. Licencijos verstis tabako auginimu nereikia, kai tabaką asmeniniam naudojimui augina fizinis asmuo iki 100 kvadratinių metrų žemės plote. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių veiklos licencijavimo taisykles, vadovaudamasi šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 8, 26 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papi 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punktuose ir 87…
4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punktuose ir 87 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą, šio Įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nustatyto elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šio draudimo pažeidimą, padarytą toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas. Už šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų tabako gaminių pateikimo į rinką draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio Įstatymo 99 straipsnyje nustatytų žolinių rūkomųjų gaminių ženklinimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.“ 2. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – už 41, 87 straipsnių, 9 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ir 8 punktų, 14 straipsnio 5 ir 8 dalių, 15 ir 16 straipsnių, 161 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio, 17 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 171, 18 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimus;“. 3. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – už 87, 92–97, 99 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1–8 punktų, 5 dalies 1 ir 2 punktų, 18 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų nuostatų pažeidimus;“.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 25 straipsnis (statute)
2. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo taikyti ekonominę sankciją vykdymą. Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1…
2. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo taikyti ekonominę sankciją vykdymą. Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 117-5317) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad licencijos galiojimo panaikinimas asmenims neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2008-09-17, Žin., 2008, Nr. 108-4136 (2008-09-20) 34 straipsnis. Ginčai dėl šio Įstatymo pažeidimų Ginčai dėl šio Įstatymo pažeidimų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 priedas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais: 1) 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi televizijos programų transliavimu, suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB); 2) 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, derinimo; 3) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/33/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tabako gaminių reklama ir rėmimu, derinimo. 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1490, 1999.12.21, Žin., 2000, Nr.1-4 (2000.01.05) LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1568, 2000.03.16, Žin., 2000, Nr.28-758 (2000.04.05) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 6, 8, 9, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1830, 2000.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1832 (2000.07.26) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-124, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 113-3615 (2000 12 30) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-942, 2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 68-2757 (2002-07-03) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 1, 6, 8, 9, 10, 11, 18, 21, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1336, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-710 (2003-02-19) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1840, 2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 117-5317 (2003-12-17) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS Šis Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo pirmajame skirsnyje išdėstyto Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 12 dalį ir šio skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šio Įstatymo pirmajame skirsnyje išdėstyto Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 12 dalyje numatyta ekonominė sankcija juridiniams asmenims taikoma nuo 2006 m. gegužės 1 d. Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d. 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-390, 2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5105 (2005-12-03) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 8, 14, 17, 18 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata dėl prekių ženklo galioja iki 2008 m. gruodžio 31 d. 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-605, 2006-05-11, Žin., 2006, Nr. 61-2175 (2006-05-31) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 19, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d. 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-699, 2006-06-15, Žin., 2006, Nr. 73-2765 (2006-06-30) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 11, 14, 25 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1637, 2008-06-26, Žin., 2008, Nr. 76-3006 (2008-07-05) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 10, 11, 12, 19, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1180, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7433 (2010-12-11) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 11 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1566, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4178 (2011-07-13) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO PAPILDYMO 9(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d. 15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1766, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7203 (2011-12-15) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d. 16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2102, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4024 (2012-07-04) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 8, 9(1), 11, 12, 14, 15, 17, 18, 25, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d. 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-469, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3990 (2013-07-23) TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO III SKYRIAUS KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. 18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. *** Pabaiga *** Konstitucinio Teismo nutarimai: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 1997.02.13, Žin., 1997, Nr.15-314 (1997.02.19) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO 1 IR 30 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 1, 3 IR 11 STRAIPSNIŲ, TAIP PAT LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. VASARIO 2 D. NUTARIMO NR. 179 “DĖL ALKOHOLIO REKLAMOS KONTROLĖS” ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2005-11-03, Žin., 2005, Nr. 131-4743 (2005-11-05) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO 2 DALIES (2000 M. KOVO 16 D. REDAKCIJA), 3 DALIES (2002 M. BIRŽELIO 11 D. REDAKCIJA), 4 DALIES (1999 M. GEGUŽĖS 11 D. REDAKCIJA), 7 DALIES (2002 M. BIRŽELIO 11 D. REDAKCIJA) IR DĖL ŠIO ĮSTATYMO (2003 M. LAPKRIČIO 20 D. REDAKCIJA) 26 STRAIPSNIO 5, 7, 14 DALIŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2008-09-17, Žin., 2008, Nr. 108-4136 (2008-09-20) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO 5 DALIES (2003 M. LAPKRIČIO 20 D. REDAKCIJA), 17 DALIES (2003 M. LAPKRIČIO 20 D. REDAKCIJA), 33 STRAIPSNIO (2003 M. LAPKRIČIO 20 D. REDAKCIJA) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. BALANDŽIO 7 D. NUTARIMU NR. 383 "DĖL MAŽMENINĖS PREKYBOS TABAKO GAMINIAIS LICENCIJAVIMO TAISYKLIŲ IR TABAKO GAMINIŲ PARDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO" PATVIRTINTŲ MAŽMENINĖS PREKYBOS TABAKO GAMINIAIS LICENCIJAVIMO TAISYKLIŲ 39 PUNKTO (2006 M. GRUODŽIO 18 D. REDAKCIJA), 40 PUNKTO (2006 M. GRUODŽIO 18 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI *** Pabaiga *** Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-05-28) [email protected]
Analysis
Legal question

The specific question is not whether “flavours” are in fact being sold, but whether the particular product is to be regarded as an electronic cigarette or a refill container with liquid containing a flavouring substance other than tobacco smell or taste, such that placing it on the market falls within the prohibition.

Legal basis

The wording of Article 9-2 provided prohibits the placing on the market of electronic cigarettes and electronic cigarette refill containers with liquid where that liquid contains flavouring substances, except for tobacco smell and/or taste. Accordingly, the strongest evidential point in legal terms would not be the seller’s statement about “Piña colada”, grape or watermelon flavour, but the determination of the product’s composition, labelling and the actual additive in the liquid.

Correction

The statement that the prohibition applies to “flavoured electronic cigarettes” is too broad: it is more accurate to say that the placing on the market of electronic cigarettes and refill containers with liquid containing flavouring substances, except for tobacco smell and/or taste, is prohibited, as provided in Article 1 of the amendment to Article 9-2. The statement about “fines in the thousands” is also imprecise as a generalisation, because the cited example of Article 402 of the Code of Administrative Offences also shows significantly lower sanctions; the amount of the fine must therefore be linked to the specific infringed provision and the person subject to liability.

Practical significance

In practice, the stronger argument would not be a journalistic “secret purchase”, but a chain of evidence gathered by the supervisory authority: the specific product purchased, its chemical or labelling analysis, the fact of sale, and the conclusion that it was placed on the market with a non-tobacco flavouring substance. For businesses, the risk arises precisely because flavour may be proved not only by marketing names but also by the product’s composition; therefore, “we do not call it a flavour” or “we sell only if asked” is not a reliable defence if the liquid contains a prohibited flavouring substance.

🧠 In-depth analysis

Core issue. The precise legal issue is whether the blueberry-flavoured electronic cigarette sold in the store complies with the requirements for the composition, quality, labelling and placing on the market of electronic cigarettes under the Republic of Lithuania Law on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products, primarily Articles 9², 9³(1) and (2), 9⁴, 9⁵ and 9⁷ of that Law, infringement of which is linked to the economic sanctions provided for in Article 26(11).[4] It is additionally assessed whether, before placing the product on the market, the manufacturer or importer fulfilled the obligation set out in Article 9³(1) to submit to the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department a notification concerning each brand and each type of electronic cigarette or refill container six months before its first placing on the market.[14] The purpose of these provisions must be interpreted together with Article 1 of the Law: the Law regulates trade in tobacco products and related products, and its provisions are intended to reduce their consumption and accessibility.[1]

Legal assessment. According to the facts provided, the seller not only had flavoured electronic cigarettes available for sale, but also actively identified specific flavours, after which a blueberry-flavoured electronic cigarette was sold to the journalist. This factual conduct is primarily relevant to the liability of the legal person under Article 26 of the Law on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products, since that article provides for economic sanctions against legal persons and branches of foreign legal persons.[3] If the competent authority were to establish an infringement of the requirements for the composition, quality or labelling of electronic cigarettes laid down in Article 9², Article 9³(1) and (2), Article 9⁴, Article 9⁵ or Article 9⁷, the legal person would be subject to a fine of EUR 1,500 to EUR 3,000, and, in the event of a repeated infringement within one year, a fine of EUR 4,000 to EUR 8,000.[4] The liability of the natural person who actually sold or otherwise supplied the electronic cigarette may be assessed under Article 170¹ of the Code of Administrative Offences, which provides for a fine of EUR 220 to EUR 320 for the sale or other supply of electronic cigarettes and refill containers, and EUR 320 to EUR 580 for a repeated offence.[17] For these administrative offences, confiscation of the object used as the instrument of the administrative offence is mandatory.[17] Institutionally, the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department is the key authority, because notifications concerning the placing on the market of electronic cigarettes and refill containers are submitted to it under Article 9³(1), and, under Article 9⁶, manufacturers and importers annually submit information on sales volumes, consumer groups, methods of sale and market research.[7][14] The sources provided do not identify case law concerning comparable instances of the sale of flavoured electronic cigarettes, and therefore no assessment of such case law can be stated

Consequences. In practical terms, the first scenario would be an inspection and assessment of the product documentation: whether the specific blueberry-flavoured electronic cigarette was duly notified before being placed on the market and whether it complies with the requirements for composition, quality and labelling.[4][14] If an infringement were confirmed, the legal person operating the store would risk an economic fine under Article 26(11), and a repeated infringement within one year would entail a significantly higher sanction.[4] The seller or other natural person who carried out the supply would separately face potential administrative liability under Article 170¹ of the Code of Administrative Offences and mandatory confiscation of the instrument of the offence.[17] This is practically significant for traders, because the mere possession and sale of such goods may give rise to financial sanctions, and for manufacturers and importers because of the obligation to notify products in advance and to submit annual sales data to the Department.[7][14] For consumers and supervisory authorities, the situation is significant in light of the purpose enshrined in Article 1 of the Law, namely to reduce the consumption and accessibility of tobacco and related products; however, final liability would depend on the specific product, its documentation and the classification of the established infringement.[1][4]

📄 Original — Respublika
Seimas to approve the 21st Government’s program as new Cabinet prepares to begin work 🔗
On Tuesday, the Seimas is set to decide on the government program led by Lithuanian Social Democratic Party (LSDP) chair Mindaugas Sinkevičius. If lawmakers approve it, the new Cabinet will receive its powers and officially begin work…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto…
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą; 4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės metinių ataskaitų rinkinį; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei valstybės socialinių fondų, Pensijų anuitetų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinius ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovų įstaigos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus; tvirtinti įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos, nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas, jeigu įstatymai nenustato kitaip; 15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina…
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. 3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas. 4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. 5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą. 6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus. 7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Analysis
Legal question

The specific issue is the point at which the new cabinet of ministers moves from the stage of political appointment to becoming a legally empowered Government capable of exercising the powers provided for in Article 22 of the Law on the Government.

Legal basis

Article 6 of the Law on the Government provides that the Prime Minister is appointed by the President of the Republic with the approval of the Seimas; accordingly, the formation of the Government is not solely an act of the President or of the Seimas, but a procedure involving several constitutional actors. Article 22 of the Law on the Government assigns to the Government functions of executive power, rather than merely declaratory functions, including the implementation of laws, the administration of state affairs, and the safeguarding of security and public order.

Practical significance

The stronger argument is that approval of the programme by the Seimas is not a political formality, but the dividing line between the formation of the cabinet and its actual authority to act. In practice, personnel and programme-related decisions are assessed before that point, whereas after it questions of responsibility may be raised for specific acts or omissions of the Government within the competence conferred by Article 22 of the Law on the Government.

📄 Original — Ekonomika.lt
Lithuanian Software Service Companies Reassess Salaries: How the Market Slowdown Is Changing IT Specialists’ Bargaining Power 🔗
Lithuanian software service companies are reassessing pay as the cooling global tech sector in 2023 and 2024 changes salary negotiation dynamics in the local market. After a decade in which programmers in Lithuania were among the most…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 45 straipsnis (statute)
45 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva 1. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko…
45 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva 1. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. 2. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. 3. Dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva 1. Kai šis kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo…
46 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva 1. Kai šis kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. 2. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. 3. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo. 4. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui su juo sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą. Jei susitarimas pakeisti darbo sąlygas yra terminuotas, darbuotojas, pasibaigus terminui, grįžta dirbti buvusiomis darbo sąlygomis.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 142 straipsnis (statute)
142 straipsnis. Darbuotojų premijavimas 1. Galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais…
142 straipsnis. Darbuotojų premijavimas 1. Galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. 2. Premija, numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti neskiriama, jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą. 3. Jeigu premijuoti numatyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio.
Analysis
Legal question

Can a market slowdown constitute an independent basis for an employer unilaterally to reduce or restructure an IT specialist’s agreed remuneration, or does this remain a change to employment conditions requiring the employee’s consent?

Legal basis

Article 45 of the Labour Code provides that essential or additional terms of an employment contract may be changed at the employer’s initiative only with the employee’s consent. Accordingly, mere “market cooling” does not, in itself, turn agreed remuneration into a flexible category subject to the employer’s discretion. Article 142 of the Labour Code permits bonuses to be linked to the cases, amounts and procedure established in the employment contract, the remuneration system or other rules of labour law.

The legally critical distinction is therefore between agreed base remuneration and variable bonuses whose conditions have been defined in advance.

Practical significance

The employee’s stronger argument concerns base remuneration or remuneration specifically fixed in the contract: its “review” due to market pressure cannot be presented as a straightforward business decision that may be made without consent. The employer’s position is stronger only where bonuses or a variable component are concerned, provided that the remuneration system clearly sets out the conditions, amounts and procedure for their payment. A practical mistake would be to describe the entire remuneration package as a “market adjustment” without distinguishing contractual salary from conditional bonus payments.

📄 Original — Lrytas
Largest Hospital in Suvalkija Suddenly Needs a New Director, Offers €9,000 Salary 🔗
The hospital itself shared news of the ongoing recruitment competition on its website and Facebook pages, but there is no announcement about the search for a director in the Marijampolė municipality news section. Marijampolė Hospital…
Fact-check:
⚪ UnverifiedMarijampolės ligoninės direktoriaus pareiginis darbo užmokestis yra 9014,00 Eur
✅ ConfirmedDirektorius priimamas į darbą 5 metų kadencijai
🟡 IncompleteKandidatas turi turėti magistro laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir ne mažiau kaip 4 metų vadovaujamo darbo patirtį
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka 1. Valstybės ir…
15 straipsnis. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka 1. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas, suderinęs konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus su Sveikatos apsaugos ministerija. 2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalomai atestuojami ne vėliau kaip per trejus metus nuo darbo sutarčių su jais sudarymo. Per sutarties, sudarytos penkeriems metams, galiojimo laikotarpį vadovai gali būti atestuojami ne dažniau kaip vieną kartą, išskyrus neeilinės atestacijos atvejus. Šiuos vadovus atestuoja sveikatos apsaugos ministro sudaryta atestavimo komisija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir reikalavimus. Neatestuoti vadovai atleidžiami iš pareigų Sveikatos apsaugos ministerijos ar steigėjo iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka. 3. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. 4. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. 5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinio ar filialo vadovu negali būti vyresnis kaip 65 metų asmuo. 6. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų pavyzdiniai nuostatai, kuriuos tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 7. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių, teikiančių tretinę sveikatos priežiūrą, sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. 8. Šio straipsnio 1-7 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėjos yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai…
2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Tos pačios LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Likus šešiems mėnesiams iki LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, jeigu įstaigos vadovo kadencija nustatoma pagal šios dalies nuostatas, šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia viešą konkursą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti. Jeigu su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu, kurio kadencijos terminas nėra pasibaigęs, arba viešosios įstaigos vadovu, kurio kadencija nenustatoma pagal šios dalies nuostatas arba kurio kadencijos terminas nėra pasibaigęs, darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti.“ 2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. Likus šešiems mėnesiams iki įstaigos padalinio ar filialo vadovo kadencijos pabaigos, jeigu padalinio ar filialo vadovo kadencija nustatoma pagal šios dalies nuostatas, šios įstaigos vadovas skelbia viešą konkursą viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovo pareigoms eiti. Jeigu su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos padalinio ar filialo vadovu arba viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovu, kurių kadencija nenustatoma pagal šios dalies nuostatas arba kurių kadencijos terminas nėra pasibaigęs, darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovo pareigoms eiti. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.“ 3. Papildyti 15 straipsnį 9 dalimi: „9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos LNSS biudžetinėms įstaigoms, kurios turi įstaigos prie ministerijos statusą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnį.“
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos…
40 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra 1. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos yra: 1) LNSS savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurių steigėjos yra savivaldybių tarybos; 2) Sveikatos teisės ir ekonomikos centras, kurio steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija; 4) kitos LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra Sveikatos apsaugos ministerija arba apskričių viršininkai. 2. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos vykdo savo veiklą ir teikia paslaugas pagal sutartis su šios veiklos ir paslaugų užsakovais (savivaldos vykdomosiomis institucijomis, apskričių viršininkais, valstybės institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis). 3. LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų sąrašą bei pavyzdinius įstatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
Analysis
Legal question

Whether, following the resignation of the previous head of a municipal public institution hospital within the Lithuanian National Health System, it is sufficient to announce a new competition for the post, or whether the publicity of the competition and the justification for the candidate requirements are also legally significant.

Legal basis

Article 15 of the Law on Health Care Institutions provides that the heads of state and municipal budgetary and public institutions are appointed through a public competition procedure. The most important point in the cited provision is not the level of remuneration or any political surprise, but the fact that the appointment of a hospital director cannot be made by a direct decision of the owner without a competition procedure.

Correction

The article’s statement concerning a master’s degree and at least four years of managerial experience is, on the basis of the verification provided, incomplete, because it does not specify to which positions that requirement applies. Article 28 of the Statute of Internal Service cited in the materials concerns the heads of central statutory institutions and three years of managerial experience within the internal service system; it therefore cannot be presented directly as the legal basis for the requirements in a competition for a hospital director. It would be more accurate to state that, on the information provided, the legal basis for appointing a hospital director is the public competition requirement laid down in Article 15 of the Law on Health Care Institutions, while the specific qualification requirements must be verified against the competition terms and the special regulation applicable to them.

Practical significance

The stronger argument here is not that there is no notice in the municipality’s news section, but whether the competition in substance meets the standard of a public competition and whether the qualification requirements are based on the correct legal provision. In practice, for a dispute or journalistic investigation, it would be worth requesting the competition terms, the decisions of the institution exercising the owner’s rights, and the specific legal act on which the four-year managerial experience requirement is based, since an incorrectly selected normative basis may become a point of vulnerability in the competition process.

🧠 In-depth analysis

Core issue. The precise issue is not whether a notice appeared in the municipality’s news section, but whether the regime of appointment by public competition applicable to the head of an LNSS state or municipal budgetary or public institution applies to the position of head of Marijampolė Hospital under Article 15(1) of the Law of the Republic of Lithuania on Health Care Institutions. [2] If the hospital is such an LNSS institution, its head is appointed for a five-year term, and the same person may be appointed as head of the same institution for no more than two consecutive terms under Article 15(1), as set out in Article 2 of the Law Amending Articles 2 and 15 of the Law on Health Care Institutions No. I-1367. [3] The specific body or person exercising the rights of the owner or shareholders, and the allocation of internal competence, must be determined by reference to the articles of association of the LNSS public institution, because Article 29 of the Law on Health Care Institutions requires those articles to specify the founders, the rights and duties of the owner or shareholders, the competence of the general meeting of shareholders, and the competence of the supervisory board. [6]

Legal assessment. The appointment of the former head for a second term in January 2026 does not in itself conflict with the stated rule, because the sources prohibit more than two consecutive terms but do not prohibit a second term. [3] Since the head resigned in June 2026, the need for a new head must be addressed through a public competition, rather than by a simple political or administrative appointment, because Article 15 of the Law on Health Care Institutions establishes a public competition model specifically for heads of LNSS state and municipal institutions. [2] The sources provided do not establish a rule that the competition must necessarily be announced in the municipality’s news section; therefore, the mere absence of a notice in Marijampolė Municipality’s news section does not, on the basis of those sources alone, permit a conclusion that the competition is unlawful. [2] What is relevant to the competition is that the procedure includes announcement, submission of documents, admission and assessment, formation of the commission, organisation of its work, participation of public representatives, evaluation of candidates, and determination of the winner; this is stated in the Government’s position on Draft Law No. XIVP-257 amending Article 15 of the Law on Health Care Institutions. [18] If the rules on competitions for heads of civil service institutions are applicable, competitions for heads of institutions are organised centrally by an institution authorised by the Government, and the two highest-rated candidates are selected for the person making the appointment; however, the applicability of those provisions to a hospital head is not independently confirmed by the sources provided. [13] No sources of case law have been provided, so there is no basis for citing a case or deriving additional criteria from it

Consequences. Realistically, the lawfulness of the competition will depend on whether it is organised by the competent entity exercising the owner’s rights or by the body specified in the articles of association, and whether the rules on public competition and terms of office are observed, rather than on the mere fact that the information was published on the hospital’s website, on Facebook, or on the portal of the Public Governance Agency. [2] [6] If the procedure involved breaches of qualification requirements, announcement requirements, candidate assessment, or formation of the commission, that would be of practical importance to candidates and to the institution exercising the owner’s rights, because it could create a risk of challenge to the competition result. [18] The interim administrator model does not arise from the facts provided, because Article 55 of the Law on Health Care Institutions links it to violations, threats to the proper provision of services, outbreaks of hospital-acquired infections, or deaths caused by the fault of specialists, whereas the reported resignation of the head is not, in itself, such a ground. [5] Accordingly, the practical focus should be on the articles of association, the competition rules, the announcement and candidate assessment documents, and the final appointment decision, because those documents would show whether the public competition requirement was implemented in accordance with Articles 15 and 29 of the Law on Health Care Institutions. [2] [6]

📄 Original — Alfa.lt
Opposition criticizes new government, naming two ministers as its weak links 🔗
As the Seimas considered the government program led by Lithuanian Social Democratic Party chair Mindaugas Sinkevičius on Tuesday, opposition leaders criticized both the document and some appointed ministers. Liberal politician Viktorija…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė 1. Vyriausybė solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą…
5 straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė 1. Vyriausybė solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui valstybės pažangos ataskaitą. 2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą. 3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. 4. Ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais. AntrasIS skirsnis VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS
Analysis
Legal question

When the Seimas considers the Government Programme, does opposition criticism of individual ministers have legal significance as an argument against political confidence in the Government as a whole, or does it remain merely a personal political assessment with no independent legal consequence?

Legal basis

Article 1 of the Law on the Government provides that the Government consists of the Prime Minister and ministers, but Article 5(1) frames accountability to the Seimas in collective terms: “The Government shall be jointly and severally accountable to the Seimas of the Republic of Lithuania for its overall activities.” Accordingly, on the basis of the cited provisions, the stronger legal axis is not the “weakness” of an individual minister as such, but the question whether a specific risk relating to a minister’s competence undermines the ability of the Government, as a collegial cabinet, to implement its programme.

Practical significance

For professional criticism, the stronger argument would be not a personal characterisation of a minister, but the link between the specific ministerial portfolio, the programme commitment, and the Government’s collective accountability to the Seimas under Article 5(1) of the Law on the Government. It would be mistaken to present this situation as a separate legal vote on a particular minister, because the cited provisions reflect the logic of the Government’s collective composition and accountability, rather than a procedure for confidence in an individual minister.

📄 Original — Moja Norwegia
“Dieselgate” Returns After 11 Years. In Norway Alone, 150,000 Cars Are Involved - Moja Norwegia 🔗
The Norwegian “Dieselgate” case is heading to court after the Borgarting Court of Appeal accepted two class-action lawsuits against Volkswagen AG and Harald A. Møller AS, covering around 150,000 cars in Norway.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 441-1, 441-3, 441-4, 441-6, 441-7, 441-8, 441-9, 441-11, 441-13 ir 441-16 straipsnių pakeitimo 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. 4414 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 4414 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos…
7 straipsnis. 4414 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 4414 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), kuris grupės narių vardu pasirašo ieškinį ir kartu su grupės advokatu (išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, kai grupei turėti advokatą neprivaloma) veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams.“ 2. Pakeisti 4414 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Grupės atstove gali būti asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, profesinė sąjunga, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, profesinė sąjunga atstovauja visų grupės narių interesams. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl grupės narių narystės asociacijoje netaikomas, kai grupės atstovė yra įgaliotoji vartotojų asociacija, atitinkanti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytas sąlygas, ir grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių.“ 3. Pakeisti 4414 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) daugiau kaip pusė visų grupės narių savo iniciatyva arba teismui pasiūlius pasinaudoti teise pakeisti grupės atstovą pateikia teismui kreipimąsi dėl grupės atstovo pakeitimo. Šiame kreipimesi turi būti nurodytas asmuo, kurį grupės nariai siūlo pripažinti grupės atstovu. Kreipimąsi turi pasirašyti jį teikiantys grupės nariai, kartu su kreipimusi turi būti pateiktas rašytinis asmens, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, sutikimas būti grupės atstovu;“.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.153 straipsnis (statute)
3. Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas atsako už dėl klaidinančios reklamos atsiradusią žalą tik tuo atveju, jeigu jie žinojo ar turėjo žinoti, kad reklama…
3. Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas atsako už dėl klaidinančios reklamos atsiradusią žalą tik tuo atveju, jeigu jie žinojo ar turėjo žinoti, kad reklama yra klaidinanti, arba vartotojai klaidinami dėl jų veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas neįrodo, kas buvo reklamos davėjas (gamintojas). 6.303 straipsnis. Atsakomybės sąlygos Šio kodekso 6.302 straipsnyje nurodyti asmenys atsako už žalą, atsiradusią dėl klaidinančios reklamos, jeigu neįrodo, kad paskleista informacija atitinka tikrovę ir kad dėl informacijos turinio arba jos paskelbimo ir atsiradusios žalos nėra jų kaltės. 6.304 straipsnis. Klaidinančios reklamos uždraudimas ir paneigimas Suinteresuotų asmenų prašymu teismas, nagrinėjantis žalos atlyginimo bylą, gali uždrausti toliau skleisti klaidinančią reklamą arba uždrausti skleisti parengtą, bet dar nepaskleistą klaidinančią reklamą, taip pat įpareigoti klaidinančią reklamą viešai ir adekvačiai paneigti. IV dalis ATSKIROS SUTARČIŲ RŪŠYS XXIII skyrius PIRKIMAS–PARDAVIMAS Pirmasis skirsnis BendrOSIOS nuostatOS 6.305 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata 1. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.245 straipsnis (statute)
6.245 straipsnis. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys 1. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius…
6.245 straipsnis. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys 1. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 2. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. 3. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 4. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. 5. Kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. 6. Kreditorius neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius iš subsidiariai atsakingo skolininko, jeigu kreditorius savo reikalavimą gali patenkinti įskaitydamas priešpriešinį pagrindinio skolininko reikalavimą. Subsidiariai atsakingas skolininkas, prieš atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai įspėti pagrindinį skolininką. Jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir pagrindinį skolininką. Priešingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teisę pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų turėjęs teisę reikšti kreditoriui.
Analysis
Legal question

In a “Dieselgate”-type mass claim, can the liability of the manufacturer and importer be based solely on the fact of the scandal, or must the claimants prove specific loss, causation, and the defendant’s role in misleading purchasers?

Legal basis

Under Article 6.245 of the Lithuanian Civil Code, civil liability is a proprietary obligation to compensate losses or pay a penalty; accordingly, a reputational or regulatory finding of unlawful conduct does not, in itself, displace the need to prove loss. The excerpt from Article 6.153 of the Civil Code concerning misleading advertising links the liability of the producer, intermediary or disseminator of advertising to knowledge, or the duty to know. That provision is therefore robust only where the defendant’s specific function in the advertising chain and the applicable knowledge standard for the misleading conduct are established.

The evidence submitted does not disclose the rules of Norwegian substantive law, so the final boundary of liability will depend on Norwegian law and the formulation of the claims.

Practical significance

The most important professional argument at this stage is not the scale of “Dieselgate”, but the group action’s ability to standardise the individual losses of vehicle owners: diminution in value, the consequences of repairs or restrictions on use, and causation linking those losses to the defendants’ conduct. In the context of Lithuanian law, it would be a mistake to rely solely on the label of misleading advertising against a manufacturer or importer without demonstrating their role in disseminating the advertising or the relevant knowledge standard. A stronger construction is to prove the constituent elements of civil liability and specific economic loss.

📄 Original — Infoerdve.lt
Companies' Rights in Criminal Cases Could Change 🔗
The Supreme Court of Lithuania has asked the Constitutional Court to review a provision of the Code of Criminal Procedure under which only a natural person can be recognized as a victim in criminal proceedings. If the Constitutional Court…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 109 straipsnis (statute)
109 straipsnis. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti…
109 straipsnis. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. 110 straipsnis. Civilinis ieškovas 1. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Civilinis ieškovas turi teisę: 1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; 2) teikti įrodymus; 3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; 4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus; 5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu; 7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. 3. Civilinis ieškovas privalo: 1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu; 3) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. 111 straipsnis. Civilinis atsakovas 1. Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. 2. Civilinis atsakovas turi šio Kodekso 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises. 3. Civilinis atsakovas privalo: 1) kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 2) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. 112 straipsnis. Civilinio ieškinio pareiškimas 1. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. 2. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. 3. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. 4. Jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. 113 straipsnis. Civilinio ieškinio nagrinėjimas 1. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. 2. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. 114 straipsnis. Civilinio ieškinio perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui Jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtraukta įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apie tai turi būti pranešta civiliniam ieškovui ir jam turi būti išaiškintos jo teisės bankroto byloje. 115 straipsnis. Civilinio ieškinio išsprendimas 1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. 2. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. 3. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. 116 straipsnis. Civilinio ieškinio užtikrinimas Proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 263 straipsnis (statute)
263 straipsnis. Pareigų išaiškinimas vertėjui 1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina vertėjui pareigą išversti lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams…
263 straipsnis. Pareigų išaiškinimas vertėjui 1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina vertėjui pareigą išversti lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams parodymų, pareiškimų, teisme skaitomų dokumentų, taip pat pirmininko patvarkymų ir teismo sprendimų turinį. Be to, teisiamojo posėdžio pirmininkas įspėja vertėją dėl šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą. 2. Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia tokiais žodžiais: “Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigą. Tepadeda man Dievas”. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio. 264 straipsnis. Liudytojų pašalinimas iš teismo posėdžių salės Atvykę liudytojai pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotų su neapklaustais liudytojais. 265 straipsnis. Kaltinamojo asmenybės nustatymas Teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę paklausdamas, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, teistumas, taip pat kitų duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį asmenį. 266 straipsnis. Klausimo, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kas nors iš šauktų asmenų, išsprendimas 1. Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą, prokuroras ar gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovas, teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 246–252 straipsnių nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti. 2. Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šių asmenų išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiems asmenims iškviesti. 3. Tuo atveju, kai teismas priėmė nutartį atidėti bylos nagrinėjimą ar padarė pertrauką, jis gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius ir išklausyti civilinius ieškovus, civilinius atsakovus ar jų atstovus. Vėliau į teisiamąjį posėdį apklausti liudytojai, ekspertai, specialistai, civiliniai ieškovai, civiliniai atsakovai ar jų atstovai šaukiami tik būtinais atvejais. 267 straipsnis. Teismo sudėties paskelbimas 1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia nagrinėjančių bylą teisėjų, ją nagrinėjant teisme dalyvaujančių prokurorų, gynėjų, atstovų, ekspertų, specialistų, vertėjų bei posėdžio sekretoriaus pavardes ir paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar jie pareiškia šiems asmenims nušalinimą. 2. Nušalinama pagal šio Kodekso 58, 59 ir 61 straipsniuose nustatytas taisykles. 268 straipsnis. Teisių ir pareigų išaiškinimas Teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams išaiškina šiame Kodekse nustatytas jų teises bei pareigas. 269 straipsnis. Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui 1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas ekspertui ir specialistui išaiškina jų pareigas ir teises, taip pat juos įspėja dėl šio Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. 2. Po to anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia tokiais žodžiais: “Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigą. Tepadeda man Dievas.” Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio. 3. Specialistas prisiekia tokiais žodžiais: “Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigą. Tepadeda man Dievas”. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio. 270 straipsnis. Prašymų pateikimas ir išsprendimas 1. Baigdamas parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus. Nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai. 2. Teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį. Prašymo atmetimas neatima iš asmens, kurio prašymas atmestas, teisės pateikti jį vėliau įrodymų tyrimo eigoje. 3. Teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. XXI skyrius ĮRODYMŲ tyrimas 271 straipsnis. Įrodymų tyrimo pradžia 1. Įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Jį balsu perskaito prokuroras. Jeigu kaltinamasis aktas yra didelis, jo turinį prokuroras gali išdėstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esmę. 2. Po to teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia kaltinamąjį, ar šis supranta kaltinimą, reikiamais atvejais išaiškina kaltinamajam to kaltinimo esmę ir paklausia, ar jis prisipažįsta kaltas. Kaltinamasis turi teisę motyvuoti savo atsakymą. 272 straipsnis. Kaltinamojo apklausa 1. Po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti. Be to, pirmininkas paaiškina, kad kaltinamasis posėdyje turi teisę užduoti klausimų apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų. 2. Jeigu nagrinėjant bylą teisme dalyvauja keli kaltinamieji ir jie pageidauja duoti parodymus, parodymų davimo eilę nustato teismas, atsiklausęs kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomonės. 3. Kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posėdžio pirmininko pasiūlymu duoti parodymus apie kaltinimą ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes. 4. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. 273 straipsnis. Sutrumpintas įrodymų tyrimas 1. Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. 2. Kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. 274 straipsnis. Laikinas kaltinamojo pašalinimas iš posėdžio salės Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo dalyvavimas kliudys kitam kaltinamajam, nukentėjusiajam ar liudytojui duoti teisingus parodymus, teismo nutartimi šis kaltinamasis gali būti laikinai pašalintas iš posėdžio salės. Šiuo atveju, kai kaltinamasis grįžta į teisiamojo posėdžio salę, teisiamojo posėdžio pirmininkas jam praneša duotų parodymų turinį ir suteikia galimybę užduoti klausimus apklaustiems asmenims, taip pat dėl parodymų duoti savo paaiškinimus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 28 straipsnis (statute)
28 straipsnis. Nukentėjusysis 1. Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba dėl nusikalstamos veikos…
28 straipsnis. Nukentėjusysis 1. Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba dėl nusikalstamos veikos mirusio arba priverstinai pradanginto fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties ar priverstinio dingimo patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis taip pat turi teisę atsisakyti gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, nebent toks atsisakymas pažeistų įtariamojo ar kaltinamojo teises. 3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.
Analysis
Legal question

Whether the rule in Article 28 of the Code of Criminal Procedure, under which only a natural person may be recognised as a victim, can constitutionally justify excluding a legal person from victim procedural status where it has suffered pecuniary damage as a result of a criminal offence.

Legal basis

Article 28 of the Code of Criminal Procedure defines a victim narrowly: a natural person who has suffered physical, pecuniary or non-pecuniary damage as a result of a criminal offence. However, Article 109 links the right to bring a civil claim not to the status of a natural person, but to a “person” who has suffered pecuniary or non-pecuniary damage as a result of a criminal offence. The stronger textual argument is therefore not that a company is excluded from the proceedings altogether, but that it is left with the narrower procedural role of civil claimant, rather than that of victim.

What case law says

The information provided shows only that the Supreme Court of Lithuania has referred the question of the constitutionality of Article 28 of the Code of Criminal Procedure to the Constitutional Court. No specific ruling of the Supreme Court or case-law of the Constitutional Court has been provided, so no conclusion as to settled practice can be drawn here.

Practical significance

In practice, the stronger argument for companies at present is not to rely on an abstract concept of “victimhood”, but on the tension between Articles 28 and 109 of the Code of Criminal Procedure: the Code recognises the civil interest of a person who has suffered damage, yet reserves the procedural rights of a victim to natural persons. If the Constitutional Court were to find this boundary disproportionate, criminal cases involving damage to companies would change not only in terms of the compensation route, but also as regards companies’ ability to participate more actively in the proceedings. In current disputes, it is therefore worth recording which specific procedural rights the company loses precisely because it is not recognised as a victim.

📄 Original — Vakarų ekspresas
Traffic lights did not help at the intersection at night: a heavily drunk driver woke up in custody in the morning 🔗
An accident occurred overnight in Klaipėda involving a heavily intoxicated driver. Shortly after midnight on Tuesday, July 14, two cars, a Subaru and a Toyota, collided at the traffic-light-controlled intersection of Laukininkų and…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Analysis
Legal question

The specific issue is whether the driver’s conduct should be classified solely under Article 2811 of the Criminal Code for driving with a blood alcohol concentration of 1.51 per mille or more, or additionally under Article 281, if it is established that a breach of the Road Traffic Rules caused consequences of the traffic accident that are material for criminal liability.

Legal basis

Article 2811 of the Criminal Code criminalises the act of driving a motor vehicle where the person is found to have a blood alcohol concentration of 1.51 per mille or more; therefore, the mere fact of an accident is not a necessary element of this offence. Article 281, by contrast, links liability to a breach of road traffic safety rules or rules on the operation of a vehicle and to a traffic accident resulting from that breach. Accordingly, what matters is not only the blood alcohol level, but also causation and consequences.

Practical significance

At present, the stronger and more straightforward argument to prove is the application of Article 2811, provided that the measurement data confirm the 1.51 per mille threshold; this does not require proof that intoxication specifically caused the collision. Classification under Article 281 would become practically significant only if the investigation established specific breaches of the Road Traffic Rules, a causal link, and the type of consequences required by that provision; absent such evidence, its application would be premature.

📄 Original — tv3.lt
After the Tragedy in Žirmūnai, an Important Update from Prosecutors: Case Reaches Court 🔗
Prosecutors say a man born in 1975 has been charged with violating traffic safety rules in a crash that caused a person’s death. Representatives of the Prosecutor General’s Office told tv3.lt that a prosecutor from the Vilnius Regional…
Fact-check:
✅ ConfirmedBaudžiamojo kodekso 281 str. 5 dalis numatytas atsakomybė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio žmogaus žūtį
✅ ConfirmedVairuotojas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 dalį dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio žmogaus žūtį
⚪ UnverifiedBaudžiamoji byla dėl eismo saugumo taisyklių pažeidimo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 282 straipsnis (statute)
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo…
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 6. Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1 straipsnis#2 (statute)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis –…
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. 2. Šis kodeksas: 1) apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. 3. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.
Analysis
Legal question

The specific dispute before the court will not concern the fact of the accident itself, but whether the accused, while driving the vehicle, breached a specific road-safety or vehicle-operation rule and whether that breach was, in legal terms, the cause of the person’s death.

Legal basis

Article 281 of the Criminal Code applies to a person who, “while driving a road vehicle”, breaches road-safety or vehicle-operation rules. The provision therefore requires not only a fatal consequence, but also proof of a rule breach and a causal link. By contrast, Article 282 of the Criminal Code covers breaches of transport-safety rules “without driving a vehicle”, so, on the basis of the reported facts, the weight of legal classification falls specifically on the driver’s conduct under Article 281 of the Criminal Code.

Practical significance

At this stage, the stronger procedural argument is not the emotional scale of the tragedy, but technical causation: the prosecution will have to show which specific rule was breached and why, but for that breach, the death would not have occurred. For the defence, the practical risk is allowing the case to become solely a case about the consequence; the key issue will be expert evidence on the mechanism of the accident, the driver’s ability to avoid the incident, and alternative causes.

📄 Original — Etaplius
Driver in Pakruojis District Blows Nearly Three Times the Legal Limit 🔗
Police in Pakruojis District found a car driver to be heavily intoxicated on Monday evening. According to Šiauliai County police, on July 13 at 6:40 p.m. in the village of Akmenėliai, a man born in 1987 was driving a Peugeot 307 while…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės. 4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. 5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. IV SKYRIUS NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS 21 straipsnis. Rengimasis padaryti nusikaltimą 1. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. 2. Asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 22 straipsnis. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką 1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. 2. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. 3. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 23 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką 1. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. 2. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. 3. Kai nusikalstamą veiką daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs ją pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to, pagal šį kodeksą neatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos. 4. Asmuo, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet nusikalstamos veikos arba jos padarinių jam nepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 24 straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys 1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. 2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. 3. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). 4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. 5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. 6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. 25 straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. 4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė. 26 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė 1. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. 2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką. 3. Jeigu yra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių, lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiant dėl kitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės. 4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. 5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai. 27 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas 1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. 2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. 3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. 4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato. 5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. V SKYRIUS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS 28 straipsnis. Būtinoji gintis 1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. 2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. 3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. 4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. 2. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės. 30 straipsnis. Profesinių pareigų vykdymas 1. Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. 2. Asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 31 straipsnis. Būtinasis reikalingumas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis. 32 straipsnis. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. 2. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų. 3. Jeigu, veikdamas pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį ar vykdydamas kitą teisėsaugos institucijos užduotį, asmuo peržengė šios užduoties ribas, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai. 33 straipsnis. Įsakymo vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 2. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 3. Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Toks asmuo gali atsakyti pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis. 34 straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. 2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. 35 straipsnis. Mokslinis eksperimentas 1. Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams. 2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo. 3. Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė. VI SKYRIUS ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS
Analysis
Legal question

Whether a finding of 2.97 per mille intoxication in respect of a person who was driving a car, of itself, brings the conduct within the scope of criminal liability under Article 2811 of the Criminal Code, even where the news report does not mention a traffic accident or consequences.

Legal basis

The rule in Article 2811 of the Criminal Code is threshold-based: criminal liability is linked to driving a motor vehicle where intoxication of 1.51 per mille or more has been established. Article 281 of the Criminal Code is a weaker basis here, because it requires a breach of road safety rules and a resulting traffic accident, whereas the facts provided indicate not a consequences-based case but the constituent elements of drink-driving.

Practical significance

The stronger argument is not “severe drunkenness” as an administrative label, but the 1.51 per mille threshold in Article 2811 of the Criminal Code: 2.97 per mille exceeds it by almost double. Accordingly, for the defence, the mere assertion that there was no accident or injured party does not alter the direction of legal classification. In practice, the dispute would centre not on consequences, but on two elements: whether it has been proved that the person actually drove a motor vehicle, and whether the determination of intoxication is procedurally reliable.

📄 Original — Šiaulių kraštas
Appeals Court Ruling in Pharmaceutical Corruption Case - Šiaulių kraštas 🔗
Under the latest ruling by the Court of Appeal, pharmaceutical company Valentis Pharma has been given a final fine of €54,600. The company will also have to pay the State Tax Inspectorate nearly €40,000 in unpaid taxes, while three former…
Fact-check:
✅ ConfirmedNeteisėti atlygiai gydytojams, susiję su jų pareigomis ir siekiant skatinti tam tikrų medicinos produktų naudojimą, sudaro korupcinę nusikalstamą veiklą pagal Lietuvos baudžiamąją teisę
🟡 IncompleteKyšiai gydytojams nuo 15 iki 102 eurų per vieną produktą sudaro nusikalstamą veiklą pagal Lietuvos baudžiamąją teisę
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 227 straipsnis (statute)
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar…
227 straipsnis. Papirkimas 1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje…
20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės. 4. Juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės. 5. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių. 6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nelaikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. IV SKYRIUS NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji…
7 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu: 1) nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (99–1131 straipsniai); 2) prekybą žmonėmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkimą arba pardavimą (157 straipsnis); 4) netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą (213 straipsnis); 5) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 straipsnis); 6) kyšininkavimą (225 straipsnis); 7) prekybą poveikiu (226 straipsnis); 8) papirkimą (227 straipsnis); 9) piratavimą (2511 straipsnis); 10) teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus (2521 straipsnio 1 ir 2 dalys); 11) neteisėtą elgesį su branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (256, 2561 ir 257 straipsniai); 12) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (260–2671 straipsniai); 13) nusikaltimus aplinkai (270, 2701, 2702, 2703, 271, 272, 274 straipsniai). Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-1291, 2011-03-22, Žin., 2011, Nr. 38-1805 (2011-03-31) Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05) Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31) Nr. XII-497, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3768 (2013-07-13)
Analysis
Legal question

Can a pharmaceutical company incur criminal liability for payments made by its employees to doctors under a coordinated scheme, and how do low-value bribes affect the assessment of classification and sanctions?

Legal basis

Article 227 of the Criminal Code links bribery not to the amount of the bribe, but to the offer, promise, agreement to give, or giving of a bribe to a civil servant or a person equivalent thereto in return for desired action or inaction. For a legal person, the decisive rule is Article 20 of the Criminal Code: a company is liable only where the Special Part provides for liability of a legal person and where the criminal act is committed by a natural person in circumstances that allow the act to be attributed to the legal person. The mere status of the employee is therefore insufficient; there must be a link to the company’s interest or benefit.

Correction

The statement that bribes of EUR 15 to EUR 102 “constitute criminal activity” should be refined: according to the cited assessment under Article 225 of the Criminal Code, a bribe valued at less than 1 MGL is classified as a criminal misdemeanour, not as a crime. A more precise formulation would be: “bribes valued at less than 1 MGL may give rise to criminal liability as a criminal misdemeanour, rather than as a crime; however, this does not in itself preclude the assessment of bribery or corporate criminal liability under Articles 227 and 20 of the Criminal Code.”

Practical significance

In practice, the stronger argument is not the modest amount of the bribes, but the systematic nature of the scheme and its attribution to the company’s conduct through its employees. For the defence, the “low value” argument should be used to narrow the classification and sanction, but not to deny liability altogether; for the prosecution, the key issue is to prove the Article 20 link between the actions of the natural persons and the benefit or interests of the legal person.

📄 Original — MadeinVilnius.lt
Waste crisis deepens: Elektrėnai asks prosecutors to assess Vilnius decisions 🔗
Elektrėnai municipality has asked prosecutors to assess the legality of decisions by the Vilnius County Waste Management Centre (VAATC) and the head of Vilnius city’s emergency operations to send all mixed municipal waste from the Vilnius…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės…
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 2) nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; 3) įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; 4) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; 5) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. 5. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. 6. Duomenys, surinkti prokuratūroje dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu. Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37-5, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 s 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai…
6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas 1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus: 1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: 1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 2) nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; 3) įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; 4) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; 5) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. 5. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. 6. Duomenys, surinkti prokuratūroje dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu.“
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 12, 19 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos…
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 3 dalies 10 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai yra duomenų apie asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). 3. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytos Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekse, baigta.
Analysis
Legal question

Is it sufficient for the Prosecutor’s Office to rely on the alleged unlawfulness, as identified by Elektrėnai Municipality, of the decisions of VAATC and the emergency operations commander, or does Article 19 of the Law on the Prosecutor’s Office require that a specific breach of a legal act first be established, which must also constitute a violation of the public interest?

Legal basis

Article 19 of the Law on the Prosecutor’s Office links the defence of the public interest not to a political or municipal dispute, but to an established breach of a legal act by which the rights and legitimate interests of an individual, society or the State are infringed, and such breach is to be regarded as a violation of the public interest. Accordingly, the mere fact that waste was directed to the Kazokiškės landfill is not, in itself, a sufficient legal basis for prosecutorial action; the decisive issue will be whether the decisions exceeded competence, breached procedure, or infringed substantive rules governing waste, environmental protection or emergency situations, the text of which is not provided in the evidence at hand.

Practical significance

The stronger argument for Elektrėnai would not be a general assertion about a “waste crisis”, but a specific defect in the legality of the decisions: who exactly had the authority to order that all mixed municipal waste from the region be transported to a single landfill, which legal provision limits that competence, and what public interest is infringed by concentrating the waste in Kazokiškės. From a professional standpoint, Article 19 of the Law on the Prosecutor’s Office should be cited here as a filter: the Prosecutor’s Office can become an effective avenue for the dispute only where the municipality’s referral is reframed from a political disagreement into a verifiable legal construction of a public-interest violation.

📄 Original — LRT
Court: €24,000 fine imposed on P9 Clinic was justified - LRT 🔗
A court has ruled that Lithuania’s Consumer Rights Protection Authority was justified in fining the private family clinic P9 Clinic, which operates in Vilnius and Klaipėda, €24,000 for advertising violations. The Regional Administrative…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1, 2, 5, 6, 12, 17, 18, 22, 23, 24, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka 1. Šio įstatymo 22…
9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka 1. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus pažeidimus tiria ir nagrinėja Konkurencijos taryba. Pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką bei Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo ir apskundimo tvarką nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Šio įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus pažeidimus nagrinėja ir baudas ar įspėjimą už juos skiria Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio nustatyta tvarka. 3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir (ar) Vyriausybės įgaliotų institucijų įgalioti darbuotojai dėl šio įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų pažeidimų atlieka tyrimą ir surašo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytos formos protokolą. Baigę tyrimą, ne vėliau kaip per 30 dienų bylą su išvadomis ir pasiūlymais perduoda nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. 4. Kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja bylą dėl pažeidimo, nagrinėjime gali dalyvauti reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų nagrinėjama byla, jo atstovas, kurie turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimų, pateikti prašymų. Reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų nagrinėjama byla, jo atstovo, jeigu jie buvo laiku informuoti apie pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas bylos nagrinėti nekliudo. 5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimą arba, jeigu nėra šiame įstatyme nustatyto pagrindo, atsisakyti skirti baudas ar įspėjimą. Nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie reklaminės veiklos subjektą, dėl kurio veiksmų buvo priimtas nutarimas, pažeidimo faktą patvirtinantys duomenys, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. 6. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti.“
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1, 2, 5, 6, 12, 17, 18, 22, 23, 24, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Baudos ir įspėjimas 1. Už klaidinančios ar neleidžiamos…
8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Baudos ir įspėjimas 1. Už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. 2. Už Konkurencijos tarybos laikino draudimo skleisti reklamą nevykdymą arba įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama vieno tūkstančio litų už kiekvieną nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną bauda. 3. Už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir (ar) Vyriausybės įgaliotų institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių pavyzdžius, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų. 4. Už šio įstatymo 9 straipsnyje uždraustos reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. 5. Už šio įstatymo 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16 straipsniuose nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. 6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti pažeidimai laikomi piktybiniais ir bauda už šiuos pažeidimus skiriama be įspėjimo. Bauda be įspėjimo skiriama ir tuo atveju, kai reklaminės veiklos subjektas po įpareigojimo nutraukti reklamos naudojimą jį atnaujina pažeisdamas įpareigojimą. 7. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto. 8. Konkurencijos tarybos ar Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys įspėjimo ar baudos skyrimą, o jeigu skiriama bauda – taip pat turi būti motyvuojamas baudos dydžio mažinimas ar didinimas. 9. Skundą dėl Konkurencijos tarybos ar Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. 10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. 12. Už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. 13. Bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, o šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais – nuo reklamos kontrolės institucijos ar valstybės įstaigos sprendimo priėmimo dienos.“
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos…
44 straipsnis. Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, savivaldybių institucijos ir policija pagal savo kompetenciją turi teisę skirti įmonėms, įstaigoms, organizacijoms baudas už šio įstatymo pažeidimus. Įmonės, pagaminusios ir realizuojančios alkoholio produktus, neatitinkančius kokybės ar higienos normų reikalavimų, gaminančios, importuojančios, laikančios (saugančios), gabenančios alkoholio produktus ar jais prekiaujančios ir neturinčios šiai veiklai atitinkamos licencijos, taip pat nesilaikančios šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 1–14 punktuose, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse numatytų alkoholio produktų realizavimo, laikymo (saugojimo), gabenimo reikalavimų, privalo sumokėti iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų baudą. Konkretus skiriamos baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo pobūdžio ir kitų aplinkybių, kurias pripažįsta svarbiomis ir tai nurodo nutarime dėl baudos skyrimo šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos. Už šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 15–22 punktuose, 21 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ir antrojoje dalyje numatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės moka dviejų tūkstančių litų baudą, o jei šiuos reikalavimus pažeidžia pakartotinai per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, – penkių tūkstančių litų baudą. *Įmonės, įstaigos ir organizacijos, pažeidžiančios šio įstatymo 29 ir 30 straipsnių reikalavimus pirmą kartą, privalo sumokėti dešimties tūkstančių litų baudą, už kiekvieną tokį pat pakartotinį pažeidimą, padarytą per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, – dvidešimties tūkstančių litų baudą. Baudas už alkoholio produktų, neatitinkančių kokybės normų reikalavimų, gamybą ir realizavimą, šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5, 8, 9 ir 10 punktuose numatytų alkoholio produktų realizavimo, laikymo (saugojimo) reikalavimų nesilaikymą skiria Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Baudas už alkoholio produktų, neatitinkančių higienos normų reikalavimų, gamybą ir realizavimą, šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 5 ir 12 punktuose numatytų alkoholio produktų realizavimo ir laikymo (saugojimo) reikalavimų nesilaikymą skiria Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Baudas už šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 6–22 punktuose, šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, 21 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ir antrojoje dalyje numatytų reikalavimų nesilaikymą skiria VTAKT pareigūnai ir policija. Policijos vardu skirti baudas turi teisę policijos komisariatų vadovai. Baudas už šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 7, 12–18 punktuose, šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse numatytų reikalavimų nesilaikymą skiria Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bei teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Baudas už kitus šio įstatymo pažeidimus, taip pat baudas už alkoholio produktų gamybą, importą, eksportą be šiai veiklai reikalingos licencijos ir baudas už šio įstatymo 29 straipsnyje numatytų reikalavimų nesilaikymą skiria VTAKT pareigūnai. Baudas už šio įstatymo 30 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimus skiria VTAKT pareigūnai (išskyrus už pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse), savivaldybių institucijos ir VTAKT pareigūnai (už išorinės reklamos draudimo pažeidimus) bei Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (už pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse). Šiame straipsnyje numatytos baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Įmonėms, turinčioms licencijas importuoti alkoholio produktus, užsiimti vidaus prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 4, 5, 6, 8-12 punktų, antrosios ir trečiosios dalių reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Įmonėms panaikinamas licencijų galiojimas ir pakartotinai licencijos neišduodamos, jeigu joms arba jų vadovams ar darbuotojams (jeigu jie veikė įmonės vardu ar dėl jos interesų) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, įsiteisėjęs teismo nutarimas, sprendimas, įsiteisėjęs muitinės, mokesčių inspekcijos, policijos ar VTAKT nutarimas dėl bausmės ar nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar realizavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų realizavimą, gabenimą ar laikymą turint tikslą realizuoti. Licencijų panaikinimas neatleidžia įmonių nuo šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytų ir įmonėms skirtų piniginių baudų sumokėjimo. *Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 44 straipsnio 4 dalis (2002 m. birželio 20 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenumatyta teisė baudą skirti atsižvelgiant į įstatymo pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes, prieštarauja konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Analysis
Legal question

The disputed issue is not the existence of the advertising infringement itself, but whether the EUR 24,000 sanction imposed on a private clinic for advertising infringements falls within the penalty range permitted by the Law on Advertising and is proportionate to the specific infringement.

Legal basis

The submitted text of the amendment to Article 22 of the Law on Advertising provides that, for the use of misleading or prohibited comparative advertising, entities engaged in advertising activities may be fined “from one thousand...”, meaning that the provision clearly permits not merely a symbolic sanction but an economic sanction against the advertiser. However, the excerpt provided does not include the full maximum amount and does not clearly identify the specific paragraph under which the State Consumer Rights Protection Authority acted. Accordingly, the precision of the authority’s competence and the limits of the fine would depend on the full text of Articles 22 and 23 of the Law on Advertising.

What case law says

The ruling of the Regional Administrative Court of 8 July 2026 referred to in this news item indicates that the court assessed the proportionality argument not formally, but by reference to the nature of the infringement and the adequacy of the sanction, since it upheld the EUR 24,000 fine. The evidence provided contains no other cases, so no conclusion can be drawn as to whether the case-law on sanctions for advertising medical services is consistent.

Practical significance

In practical terms, the stronger argument at present is not the clinic’s argument concerning the amount of the fine, but the authority’s argument that an advertising infringement in the healthcare services market may justify a significant monetary sanction, provided it fits within the statutory framework and is reasoned by reference to proportionality. In a defence or complaint against a similar fine, it will not be sufficient to argue that the amount is high; it is necessary to challenge the specific legal classification, the authority’s competence under the full text of Article 23, or the individualisation criteria, which the court in this case evidently did not consider to have been breached.

📄 Original — Mano ūkis
My Farm - Parliament Passes the So-Called Milk Law 🔗
Vilnius. After lengthy discussions, various proposals, and revisions, the Seimas unanimously passed the so-called Milk Law on Tuesday. Politicians say additional legislation regulating milk purchasing is also expected during the autumn…
Fact-check:
✅ ConfirmedPieno perdirbėjams draudžiama vienašališkai nutraukti sutartis gamintojams nepranešus ir keisti pristatymo dažnumą, būdą, vietą, laiką, kiekį bei kokybę.
🟡 IncompletePieno perdirbėjams neleidžiama mokėti mažesnę kainą už tiesiogiai pristatomą pieną nei už surenkamą iš ūkio šaldytuvo.
🟡 IncompletePieno laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami pagal vieningą sistemą valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų veiklos vykdytojų grupes; draudžiamos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis 1. Šis įstatymas nustato žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų veiklos vykdytojų grupes; draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, veiksmų sąrašą ir tokios nesąžiningos prekybos praktikos draudimą; priežiūros institucijos funkcijas ir teises; pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisę; pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimo ir jo nagrinėjimo, pažeidimų tyrimo, bylų nagrinėjimo ir atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarką. 2. Šis įstatymas taikomas: 1) nesąžiningos prekybos praktikai, nurodytai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kai žemės ūkio ir maisto produktus parduoda tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus sudaro nuo 1 euro iki 350 milijonų eurų, ir kai žemės ūkio ir maisto produktus perka pirkėjai, nepriklausomai nuo jų metinės apyvartos per praėjusius finansinius metus dydžio; 2) nesąžiningos prekybos praktikai, nurodytai šio įstatymo 4 straipsnio 4 ir 7 dalyse, kai žemės ūkio ir maisto produktus parduoda: a) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus neviršija 2 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 2 milijonai eurų; b) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 2 milijonai eurų, bet neviršija 10 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 10 milijonų eurų; c) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 10 milijonų eurų, bet neviršija 50 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 50 milijonų eurų; d) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 50 milijonų eurų, bet neviršija 150 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 150 milijonų eurų; e) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 150 milijonų eurų, bet neviršija 350 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 350 milijonų eurų. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos ir žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus neviršija 350 milijonų eurų, vykdomam žemės ūkio ir maisto produktų pardavimui bet kuriems žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurie yra priskirtini viešiesiems subjektams. 4. Šis įstatymas taikomas vykdant žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus, kai žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas arba šių produktų pirkėjas, arba jie abu yra įsisteigę Europos Sąjungoje. 5. Šio įstatymo nuostatos taikomos ir paslaugoms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalies 2–6 punktuose, kurias žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjas, kurio metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 2 milijonai eurų, teikia žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjui. 6. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia ir šio įstatymo, ir Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 7. Šis įstatymas netaikomas: 1) žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra 350 milijonų eurų ir daugiau; 2) žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ar žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų sutartims su vartotojais. 3) Neteko galios nuo 2024-08-01 Straipsnio punkto naikinimas: Nr. XIV-2919, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13513 8. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai 1. Draudžiama ši nesąžiningos prekybos praktika, kai pirkėjas su tiekėju atsiskaito: 1) už greitai…
4 straipsnis. Draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai 1. Draudžiama ši nesąžiningos prekybos praktika, kai pirkėjas su tiekėju atsiskaito: 1) už greitai gendančius žemės ūkio ir maisto produktus – vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; 2) už kitus žemės ūkio ir maisto produktus, nepriskirtinus šios dalies 1 punkte nurodytiems produktams, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis: a) vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; b) kai atsiskaitoma dalimis, – 50 procentų sumos vėliau nei per 30 kalendorinių dienų ir likusius 50 procentų sumos vėliau nei per 60 kalendorinių dienų; 3) už kitus žemės ūkio ir maisto produktus, nepriskirtinus šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems produktams: a) vėliau kaip per Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus, kai pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp tiekėjo ir pirkėjo, kuris yra viešasis subjektas; b) vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų, kai pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp tiekėjo ir pirkėjo, nenurodyto šio punkto a papunktyje. 2. Atsiskaitymo terminai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, į kuriuos įskaitoma žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė, skaičiuojami nuo: 1) žemės ūkio ir maisto produktų pristatymo laikotarpio, kuris baigiasi paskutinę kalendorinio mėnesio dieną, pabaigos, kai pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas reguliarus žemės ūkio ir maisto produktų tiekimas; 2) žemės ūkio ir maisto produktų pristatymo dienos, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatytas reguliarus tiekimas. 3. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, atsiskaitymo terminai, į kuriuos įskaitoma žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė, skaičiuojami nuo mokėtinos sumos už pristatytus žemės ūkio ir maisto produktus nustatymo dienos, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) mokėtiną sumą nustatė tiekėjas savo aiškiai raštu išreikšta valia; 2) mokėtinos sumos nustatymo diena yra vėlesnė negu žemės ūkio ir maisto produktų pristatymo diena ar pristatymo laikotarpio pabaiga. 4. Draudžiama ši nesąžiningos prekybos praktika, kai: 1) pirkėjas atšaukia greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog tiekėjas suras alternatyvių tų produktų pardavimo arba panaudojimo būdų; pranešimas dėl greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymų atšaukimo likus mažiau kaip 30 kalendorinių dienų visada laikomas pavėluotu pranešimu; 2) pirkėjas vienašališkai pakeičia pirkimo–pardavimo sutarties ir (arba) paslaugų teikimo sutarties sąlygas dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo arba pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba tiekimo ar pristatymo apimties, kokybės standartų, mokėjimo sąlygų, kainų arba dėl tiekėjui teikiamų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 7 dalies 2–6 punktuose, teikimo; 3) pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas atliktų tiesioginius arba netiesioginius mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu; 4) pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas sumokėtų už sugedusius arba prarastus žemės ūkio ir maisto produktus, arba abiem atvejais, kai nuostoliai patiriami pirkėjo patalpose arba po to, kai patiekti žemės ūkio ir maisto produktai perduoti pirkėjo nuosavybėn, jeigu toks sugedimas arba praradimas įvyko ne dėl tiekėjo aplaidumo ar kaltės; 5) pirkėjas perka žemės ūkio ir (ar) maisto produktus nesudaręs su šių produktų tiekėju rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties pagal iš anksto su tiekėju sutartas sąlygas; tai netaikoma tais atvejais, kai žemės ūkio ir maisto produktus gamintojų organizacijos, įskaitant kooperatinę bendrovę (kooperatyvą), narys turi pristatyti (patiekti) gamintojų organizacijai (kooperatinei bendrovei (kooperatyvui), kurios narys yra tiekėjas, jeigu tos gamintojų organizacijos (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) įstatuose arba pagal juos priimtose taisyklėse ir sprendimuose įtvirtintos nuostatos atitinka Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas; 6) pirkėjas neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia tiekėjo komercines paslaptis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme; 7) pirkėjas grasina imtis arba imasi komercinių atsakomųjų veiksmų dėl tiekėjo, kai tiekėjas naudojasi savo sutartinėmis arba teisės aktuose nustatytomis teisėmis, be kita ko, pateikdamas ir skundą priežiūros institucijai arba tyrimo metu bendradarbiaudamas su priežiūros institucija; 8) pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas kompensuotų išlaidas, susijusias su vartotojų skundų dėl tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo nagrinėjimu, nors dėl to nėra tiekėjo aplaidumo ar kaltės. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai nedaro poveikio: 1) pasekmėms, susijusioms su Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nurodytais pavėluotais mokėjimais už parduotą žemės ūkio produkciją ir žalos atlyginimo priemonėmis; 2) galimybei pirkėjui ir tiekėjui susitarti dėl vertės pasidalijimo sąlygų, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 172a straipsnyje. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi mokėjimams: 1) kuriuos pirkėjas atlieka tiekėjui, kai tokie mokėjimai atliekami įgyvendinant Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23 straipsnio nuostata; 2) pagal vyno gamybai skirtų vynuogių arba misos tiekėjų ir jų tiesioginių pirkėjų tiekimo sutartis, jeigu: a) į standartines sutartis, kurias iki 2019 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos valstybė narė padarė privalomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnį, įtraukiamos konkrečios prekybos sandoriuose nurodytos mokėjimo sąlygos ir kad nuo tos datos Europos Sąjungos valstybės narės atnaujins šį standartinių sutarčių taikymo pratęsimą be esminių mokėjimo sąlygų pakeitimų, kurie būtų nepalankūs vynuogių arba misos tiekėjams, ir b) vyno gamybai skirtų vynuogių arba misos tiekėjų ir jų tiesioginių pirkėjų tiekimo sutartys bus daugiametės arba taps daugiametės. 7. Draudžiama bet kuri toliau nurodyta prekybos praktika ir paslaugų, susijusių su žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu ir nurodytų šios dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose, teikimas, jeigu dėl jų nebuvo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta ir toks susitarimas nebuvo patvirtintas pirkimo–pardavimo sutartyje ir (arba) paslaugų teikimo sutartyje arba vėliau tiekėjo ir pirkėjo sudarytose sutartyse, kai: 1) pirkėjas grąžina neparduotus žemės ūkio ir maisto produktus tiekėjui nesumokėjęs jam už tuos neparduotus produktus arba nesumokėjęs už tų neparduotų produktų pašalinimą, arba abiem atvejais; 2) tiekėjas turi tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti mokestį, kad galėtų savo parduodamus žemės ūkio ir maisto produktus pirkėjo patalpose sandėliuoti, demonstruoti arba juos įtraukti į tiekimo sąrašus, arba tuos produktus tiekti rinkai; 3) pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai padengtų visas su žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis nuolaidomis susijusias išlaidas arba jų dalį, kai pirkėjas juos parduoda naudodamasis pardavimo skatinimo priemonėmis; 4) pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai mokėtų arba kitokiu būdu atlygintų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų reklamą; 5) pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai mokėtų arba kitokiu būdu atlygintų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų rinkodarą; 6) tiekėjas turi tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti mokestį už tai, kad pirkėjas naujai įrengia ar atnaujina patalpas, naudojamas tiekėjo produktų pardavimui. 8. Šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta prekybos praktika yra draudžiama, nebent pirkėjas iki jo inicijuoto žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo skatinimo pradžios nurodo tokio pardavimo skatinimo laikotarpį ir numatomą iš tiekėjo tam laikotarpiui užsakytų žemės ūkio ir maisto produktų, kuriems būtų taikoma mažesnė kaina, kiekį. 9. Jeigu pirkėjas iš tiekėjo reikalauja mokesčio: 1) šio straipsnio 7 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais pirkėjui teikiant paslaugas tiekėjui, tiekėjo prašymu pirkėjas privalo raštu pateikti tiekėjui informaciją apie mokėtiną pinigų sumą už parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų vienetą (vienetus) arba bendrą mokėtiną pinigų sumą, priklausomai nuo to, kuris atvejis nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje; 2) šio straipsnio 7 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais pirkėjui teikiant paslaugas tiekėjui, tiekėjo prašymu pirkėjas privalo raštu pateikti tiekėjui dar ir išlaidų sąmatą bei tos sąmatos pagrindimą. 10. Šio straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse nustatyti draudimai yra privalomi, nepriklausomai nuo šalių sudarytai pirkimo–pardavimo sutarčiai taikytinos teisės.
Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Nesąžiningos prekybos praktikos draudžiamų veiksmų priežiūros institucijos 1. Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams…
6 straipsnis. Nesąžiningos prekybos praktikos draudžiamų veiksmų priežiūros institucijos 1. Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams, išskyrus didelę rinkos galią turinčias mažmeninės prekybos įmones, atlieka priežiūros institucija – Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra). 2. Šio įstatymo nuostatų, taikytinų ir didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, vadovaudamasi ir šio įstatymo, ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatomis.
Analysis
Legal question

Can milk procurement regulation lay down mandatory pricing and quality-assessment rules in a way that ties them to objective supply-chain criteria, rather than amounting to unjustified administration of prices or laboratory services.

Legal basis

Article 1 of the Law on the Prohibition of Unfair Trading Practices in the Agricultural and Food Products Supply Chain links regulation to groups of suppliers and buyers’ operators, and to prohibited unfair practices in the supply chain. Article 4 reflects the regulatory logic: the prohibition applies to specifically defined buyer conduct, such as late payment, while Article 6 provides for a supervisory authority. The stronger legal basis, therefore, is not an abstract pursuit of a “fair price”, but a specifically identified unfair practice and its supervision.

Correction

The proposition that processors may not pay a lower price for milk delivered directly than for milk collected from an on-farm cooling tank should be formulated more precisely: price differences may be linked to differences in the costs of delivering raw milk to the buyer depending on the delivery method, as stated in the wording of Draft No. XIIIP-5004. The statement that all laboratory testing of milk must be carried out in a single state-owned accredited laboratory is also too broad: the submitted wording of Article 3 refers to sellers of raw milk selling milk of their own production, the composition and quality of which must be assessed, in accordance with the procedure established by the Minister of Agriculture, in a state-owned accredited laboratory.

Practical significance

In practice, the stronger argument will be that the restrictions must be defended as the prevention of specific unfair conduct in the supply chain, not as general administration of the milk price. Lawyers should cite not merely the political label of the “Milk Law”, but the precise rules on objective delivery costs, the scope of persons subject to quality assessment, and the competence of the supervisory authority, because it is within these limits that the regulation is least vulnerable to challenge on grounds of proportionality or excessive interference with contractual relations.

🧠 In-depth analysis

Core issue. The legal issue is not the Seimas’ political determination itself, but the mandatory restrictions governing relations between buyers and sellers of raw milk when a raw milk sale-purchase agreement is concluded, amended, or performed. This issue is governed by Articles 1, 2, 3, 4, 6, and 14 of the Law of the Republic of Lithuania on the Prohibition of Unfair Practices by Economic Operators Buying and Selling Raw Milk and Trading in Dairy Products, as well as Articles 3 and 4 of the Law of the Republic of Lithuania on Settlement for Agricultural Products. The scope of the law covers the period before the conclusion of the agreement, at the time of its conclusion, and after it has been concluded; accordingly, it regulates not only the final agreement on price, but the entire course of the commercial relationship

Legal assessment. Under Article 3 of the Law on the Prohibition of Unfair Practices, unfair practices in the purchase and sale of raw milk are prohibited, including unilateral termination of the agreement without notifying the other party within the period specified in the agreement, which may not be shorter than 30 days. The same Article 3 also restricts unilateral amendment of contractual terms, meaning that a buyer or another economic operator may not adjust the price, supply arrangements, or other contractual terms while disregarding the notice procedure established by law and by the agreement. Article 3 of the Law on Settlement for Agricultural Products requires a written sale-purchase agreement for agricultural products, and Article 4 provides that such agreement must specify the name of the products, quantity, quality requirements, price or the method for determining it, supply arrangements, and other standard terms. Supervisory competence is divided: under Article 6 of the Law on the Prohibition of Unfair Practices, the Agency supervises compliance with Article 3(2) and Article 3(3)(1)–(4), while the State Food and Veterinary Service supervises compliance with Article 3(3)(5) and Article 4, which regulates the indication of the country of origin of raw milk on dairy products produced in Lithuania and supplied to the Lithuanian market. The sources provided contain no case law; however, the legislative materials concerning Draft Laws No. XIIIP-5004 and No. XVP-395 clearly show an intention to clarify the addressees of the prohibitions, as they note the imbalance in bargaining power between sellers and buyers of raw milk

Consequences. The practical consequence for milk buyers is a heightened obligation to draft agreements precisely and to substantiate in advance the mechanisms relating to price, quality, supply, and notice, because the absence or unilateral amendment of such terms may become subject to supervisory review. For milk sellers, the key point is that a dispute concerning termination of an agreement, amendment of terms, or payment arrangements may be assessed not only as a private commercial disagreement, but also as a potential breach of the Law on the Prohibition of Unfair Practices. For processors and the retail chain, the origin labelling requirement in Article 4 is also significant, since supervision of compliance with that requirement is assigned to the State Food and Veterinary Service. Since Article 14 requires the Market Regulation Agency to submit to the Seimas and the Government, by 1 May each year, a report evaluating implementation and results, any further amendments in the autumn session should, as a matter of law, be based not only on political assessment, but also on monitoring data concerning changes in the price chain, adverse consequences, and the expediency of the law’s continued application

📄 Original — JP.lt
Young man who killed police officer in Rūdiškės crash faces 4 years in prison 🔗
Vilnius Regional Prosecutor’s Office is seeking a real four-year prison sentence for a young man suspected of causing a 2023 crash in Rūdiškės, Trakai district, that ended in a police officer’s death. The underage driver has been charged…
Fact-check:
✅ ConfirmedLietuvoje asmuo už nužudymą gali būti teisiamas nuo 14 metų.
🟡 IncompleteNusikaltimais kaltinamų nepilnamečių bylos pagal Lietuvos įstatymus nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 129 straipsnis (statute)
129 straipsnis. Nužudymas 1. Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas nužudė: 1) mažametį; 2)…
129 straipsnis. Nužudymas 1. Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas nužudė: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų. baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 91 straipsnis (statute)
91 straipsnis. Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai 1. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje…
91 straipsnis. Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai 1. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. 2. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. 3. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. 92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui 1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. 3. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 90 straipsnis (statute)
90 straipsnis. Bausmių ypatumai nepilnamečiams 1. Nepilnamečiui gali būti skiriamos tik šios bausmės: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4)…
90 straipsnis. Bausmių ypatumai nepilnamečiams 1. Nepilnamečiui gali būti skiriamos tik šios bausmės: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas. 2. Padariusiam nusikalstamą veiką nepilnamečiui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 72, 721, 722, 723 ir 725 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. 3. Nepilnamečiui negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų. 4. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 50 MGL dydžio bauda. 5. Laisvės apribojimas nepilnamečiui gali būti skiriamas nuo dviejų mėnesių iki vienerių metų. 6. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto. 7. Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13)
Analysis
Legal question

The specific dispute is not about the fact of the fatal accident, but about the boundary of legal classification: whether the conduct of the minor driver may be assessed as murder under Article 129 of the Criminal Code, rather than as the consequence of a negligent traffic incident.

Legal basis

Article 129(1) of the Criminal Code provides that a person who kills another human being is punishable by imprisonment for a term of seven to fifteen years. Accordingly, a charge of murder reflects the prosecutor’s position that the death falls specifically within the constituent elements of murder, and not merely as the result of dangerous driving. However, Articles 90 and 91 of the Criminal Code establish a special sentencing regime for minors: only the penalties listed by law may be imposed on a minor, including fixed-term imprisonment, and the sentence is imposed in accordance with the general sentencing principles and the specific rules applicable to minors.

Correction

The statement in the article, or in its context, that cases involving minors accused of criminal offences are heard in closed hearings under Lithuanian law is too categorical. It would be more accurate to say that, under the cited rule on the publicity of proceedings, cases are heard in public, while a closed hearing is possible only by a reasoned court ruling where it is necessary to protect, for example, the confidentiality of a person’s private or family life; the mere fact that the accused is a minor does not, under the cited rule, automatically make the proceedings closed.

Practical significance

The stronger practical argument for the defence will not be an abstract mitigation of the sentence, but a challenge to the classification under Article 129 of the Criminal Code itself, because once murder is established, even the juvenile sentencing regime only modifies the application of the sanction and does not alter the legal nature of the offence. For a professional audience, it is worth citing Article 129 together with Articles 90 and 91 of the Criminal Code: the first defines the gravity of the charge, while the other two explain why the prosecutor’s requested four-year sentence is not inherently incompatible with the fact that a much harsher sanction would be prescribed for an adult under Article 129.

📄 Original — Mokslo ir technologijų pasaulis
Why did the promised 200 km turn into just 36 km? A story that should warn every driver 🔗
A woman took her Kia to a service center, where a technical fault was found in the high-voltage battery. The seller had promised a 200 km driving range, but after the purchase the electric car managed only 36 km. The case, involving a…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.334 straipsnis (statute)
6.334 straipsnis. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės 1. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo…
6.334 straipsnis. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės 1. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. 2. Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Jeigu daiktas žuvo dėl nenugalimos jėgos arba dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjui atlyginamas tik daikto vertės jo žuvimo momentu ir daikto kainos skirtumas. 3. Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius. 4. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.153 straipsnis (statute)
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis…
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra: 1) panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia; 4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako; 7) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; 10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį; 15) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareigą vartotojui ir pan.).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.3643 straipsnis (statute)
6.3643 straipsnis. Kainos sumažinimas ir pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas 1. Kainos sumažinimas turi būti proporcingas vartotojo gautos prekės vertės…
6.3643 straipsnis. Kainos sumažinimas ir pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas 1. Kainos sumažinimas turi būti proporcingas vartotojo gautos prekės vertės sumažėjimui, palyginti su verte, kurią prekė turėtų, jeigu nebūtų trūkumų. 2. Vartotojas savo teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį įgyvendina pateikdamas pardavėjui pareiškimą, kuriame išreiškia sprendimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. 3. Kai paaiškėja tik dalies pagal pirkimo–pardavimo sutartį pristatytų prekių trūkumai ir yra šio kodekso 6.3641 straipsnyje nustatytas pagrindas nutraukti sutartį, vartotojas turi teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį tik dėl prekių su trūkumais, taip pat dėl kitų kartu įgytų tiesiogiai susijusių prekių. 4. Vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą.
Analysis
Legal question

Whether a defect in an electric vehicle’s high-voltage battery and an actual range of 36 km instead of the 200 km promised by the seller constitute an undisclosed lack of conformity, entitling the buyer to invoke remedies for goods of improper quality.

Legal basis

Article 6.334 of the Civil Code links the buyer’s rights to two conditions: the item does not meet quality requirements, and the seller did not discuss the defects with the buyer. In consumer sales, Article 6.3643 of the Civil Code additionally provides that a price reduction must be proportionate to the decrease in the value of the goods. This means that the mere abstract status of a “used car” does not in itself remove the need to assess the difference between a specifically declared parameter and the actual value.

Practical significance

From the buyer’s perspective, the strongest argument would not be general dissatisfaction with the vehicle, but the specific discrepancy between the seller’s declared 200 km range and the battery’s technical defect identified by the service centre, which reduced the actual range to 36 km. For the seller, it is risky to rely solely on the fact that the vehicle was used: if the battery defect was not clearly disclosed and discussed, the practical focus of the dispute shifts to evidence concerning the statements made at the time of sale and the existence of the defect.

📄 Original — Dzūkijos veidas
Three Collective Protection Facilities in Alytus to Be Equipped with Essential Supplies - Dzūkijos veidas 🔗
On June 19, 2026, the Alytus City Municipality Administration, Lithuania’s Ministry of the Interior, and the Ministry’s Project Management Agency signed an agreement for a State Defense Fund-financed project to prepare collective…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos finansavimas 1. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos…
46 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos finansavimas 1. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus) veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų – iš savo sukauptų lėšų ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių. 2. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams finansavimas planuojamas ir skiriamas atsižvelgiant į grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka rengiamą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, į skirtas valstybines pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduotis, taip pat į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. 3. Parengties pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 46 straipsnis (statute)
46 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos finansavimas 1. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos…
46 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos finansavimas 1. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus) veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų – iš savo sukauptų lėšų ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių. 2. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams finansavimas planuojamas ir skiriamas atsižvelgiant į grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka rengiamą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, į skirtas valstybines pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduotis, taip pat į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. 3. Parengties pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos valdymo ir veikimo principai Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veikla organizuojama vadovaujantis…
4 straipsnis. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos valdymo ir veikimo principai Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veikla organizuojama vadovaujantis šiais valdymo ir veikimo principais: 1) prevencijos ir pasirengimo – visi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pasirengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir organizuoti savo veiklą taip, kad užtikrintų krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų vykdymą. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai pasirengimo metu suplanuoja tokias priemones, kad likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas asmenims su negalia būtų suteikta reikalinga pagalba; 2) saugumo ir paramos – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai, likviduodami įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas, teikia pagalbą visuomenei, užtikrina gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą; 3) teritoriniu – pasirengimas įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų likvidavimas ir padarinių šalinimas organizuojamas visoje valstybėje pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą ir apima visus gyventojus; 4) perspėjimo ir informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai būtų laiku perspėjami apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir informuojami krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais; 5) proporcingumo – asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų apimtis yra ne didesnė, negu būtina, atsižvelgiant į įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimus padarinius; 6) visuotinio privalomumo – pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams ir gyventojams; 7) viešumo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veikla yra atvira visuomenei; 8) institucinės atsakomybės – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą jų veiklos srityse, savivaldybės meras (toliau – meras) ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą savivaldybėje.
Analysis
Legal question

Whether the provision of essential supplies to Alytus CAS constitutes financing of the municipality’s civil protection preparedness function, rather than merely a discretionary improvement of infrastructure.

Legal basis

Article 46 of the Law on Crisis Management and Civil Protection provides that the activities of entities within the system, except for economic operators and operators of activities, are financed from the state and municipal budgets. The principle of prevention and preparedness enshrined in Article 4 allows the project to be viewed as a pre-organised duty to create conditions for the temporary accommodation of evacuated residents; however, the evidence submitted does not disclose specific standards for the provision of supplies to CAS.

Practical significance

The stronger argument is that the agreement on strengthening CAS is grounded in the financing and preparedness logic of the civil protection system. In practice, the dispute should therefore turn not on whether the municipality may do this at all, but on the funding conditions, eligible costs, and the necessity of the specific measures. The professional risk is to avoid presenting this project as an abstract “defence” measure: on the evidence provided, it is legally more robust to link it to preparedness for the temporary accommodation of evacuated residents in CAS.

📄 Original — lsveikata.lt
G. Ramanauskas: One-size-fits-all solutions cannot be imposed on all of Lithuania 🔗
As the government changes, Lithuanian Hospitals Association president and Jonava Hospital director Gediminas Ramanauskas says regional hospitals are entering a period of new opportunities. He notes that many district hospitals are stuck in…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 15-2, 15-3, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas Pakeisti 152 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės…
4 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas Pakeisti 152 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos ne mažiau kaip 20 procentų rodiklių praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės, negu sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, reikšmės, ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per praėjusius kalendorinius metus suteikė už didesnę sumą, negu numatyta Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-2, 15-3 straipsniais įstatymo Nr. XII- 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu Papildyti Įstatymą 152 straipsniu…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu Papildyti Įstatymą 152 straipsniu: „152 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas 1. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra: 1) įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas); 2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis; 3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis; 4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto; 5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra: 1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis; 3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje; 5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas); 6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus; 9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai. 3. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 151 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes. 5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma. 8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių reikšmės palyginamos pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas): 1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas; 2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms įstaigoms; 3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms; 4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. 10. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos rodiklių, nustatytų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose, praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės negu sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytai įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, nustatytos reikšmės ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per praėjusius kalendorinius metus suteikė už didesnę sumą, negu numatyta teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 11. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki einamųjų metų birželio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 12. Jeigu įgyvendinus įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės, dėl kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytas įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių, įstaigos steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus.“
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-2, 15-3 straipsniais įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu Papildyti Įstatymą 152 straipsniu: „152 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių…
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu Papildyti Įstatymą 152 straipsniu: „152 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas 1. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra: 1) įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas); 2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis; 3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis; 4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto; 5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra: 1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis; 3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje; 5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas); 6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes; 8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus; 9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms); 12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai. 3. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 151 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes. 5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma. 8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių reikšmės palyginamos pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas): 1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas; 2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms įstaigoms; 3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms; 4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. 10. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos rodiklių, nustatytų šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose, praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės negu sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytai įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, nustatytos reikšmės ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per praėjusius kalendorinius metus suteikė už didesnę sumą, negu numatyta teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 11. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki einamųjų metų birželio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 12. Jeigu įgyvendinus įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės, dėl kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytas įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų reikšmių, įstaigos steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus.“
Analysis
Legal question

Can payment for above-quota services provided by district LNSS institutions be justified by a uniform financial need, or must it be linked to an assessment of institutional performance and differentiated indicators.

Legal basis

The provided text of Article 15-2 of the Law on Health Care Institutions regulates the assessment of the performance of LNSS public and budgetary institutions providing personal health care services, while the amendment to Article 15-2(5) links legal consequences to the fact that no less than 20 per cent of the values of the previous calendar year’s indicators are better. The evidence provided does not disclose a direct rule on payment for above-quota services. The stronger conclusion is therefore not that district hospitals have an automatic right to payment, but that the funding argument must be aligned with the statutory performance-assessment mechanism.

Practical significance

In practice, a negative financial balance alone would be a weak argument for hospitals. A stronger argument is to show which legally relevant performance indicators improved and how the above-quota services were necessary to ensure accessibility or continuity of services. The risk for ministerial decisions is that uniform compensation for all district hospitals may conflict with the logic of Article 15-2 itself, unless it is explained why institutions with different performance results are subject to the same financial regime.

📄 Original — Teismai.lt
2026.07.14 :: Supreme Court of Lithuania Upholds Acquittal of Individuals Accused of Forced Labour Exploitation 🔗
On 14 July 2026, the Supreme Court of Lithuania upheld the acquittal in a criminal case involving Sergejus Karpovičius, a shareholder in the agricultural company Aviena ir Eriena and former head of the Transport Department at Hegelmann…
Fact-check:
🔴 RefutedPriverstinio darbo išnaudojimas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę reikalingas apgaulę, pasinaudojimą nukentėjusiųjų priklausomumu ir jų pažeidžiamumu
✅ ConfirmedUžsieniečio įdarbinimas Lietuvoje turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimus
✅ ConfirmedLietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1471 straipsnis (statute)
1471 straipsnis. Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms 1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus šio kodekso 147 straipsnyje…
1471 straipsnis. Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms 1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus šio kodekso 147 straipsnyje nurodytus būdus neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką versdamas žmogų dirbti ar teikti paslaugas vergijos ar kitokiomis nežmoniškomis sąlygomis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Kodeksas Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1472 straipsnis (statute)
1472 straipsnis. Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis 1. Tas, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas…
1472 straipsnis. Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis 1. Tas, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šį darbą dirba ar šias paslaugas teikia dėl to, kad prieš jį išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje nurodyti būdai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Asmuo, kuris padarė šiame straipsnyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai ir aktyviai bendradarbiavo nustatant nuo prekybos žmonėmis (147 straipsnis) ar vaiko pirkimo arba pardavimo (157 straipsnis) nukentėjusį asmenį ir išaiškinant kurią nors iš šių nusikalstamų veikų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. XI-2198, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4276 (2012-07-13)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2921 straipsnis (statute)
2921 straipsnis. Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbas 1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, versliškai įdarbinęs Lietuvos Respublikoje…
2921 straipsnis. Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbas 1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, versliškai įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius arba įdarbinęs penkis ar daugiau Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių pilietį ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių nepilnametį pilietį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Įstatymas Nr. XI-1917, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-115 (2012-01-06) 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

The point in dispute is not whether the employment of third-country nationals was socially or administratively problematic, but whether the defendants, by at least one of the means provided for in Article 147¹ of the Criminal Code, unlawfully compelled persons to work.

Legal basis

Article 147¹ of the Criminal Code links forced labour to the use of physical violence, threats, deception, or other means specified in Article 147 of the Criminal Code. The provision therefore requires proof of a coercive mechanism and compulsion to work, not merely poor working or migration conditions. Article 147² of the Criminal Code separately covers the use of a person’s labour where the perpetrator knew, or had and could have had knowledge, of the forced nature of that labour.

Under that classification, the stronger point of dispute would therefore be not the organisation of the employment itself, but the perpetrator’s knowledge of the source of the forced labour. Article 292¹ of the Criminal Code indicates a different direction of criminal liability concerning the labour of third-country nationals unlawfully present in Lithuania, but, on the basis of the excerpt provided, it does not in itself replace the element of compulsion to work required by Article 147¹ of the Criminal Code.

Correction

It is inaccurate to state that exploitation through forced labour under Article 147¹ of the Criminal Code requires all three conditions: deception, taking advantage of dependency, and vulnerability. It is more precise to say that Article 147¹ requires one of the means specified by law, because the provision is framed in the alternative: physical violence, threats, deception, or other means specified in Article 147 of the Criminal Code.

Practical significance

Following an acquittal, the stronger practical argument for the defence is not that “not all indicia of exploitation were present”, but that “no specific means under Article 147¹ of the Criminal Code, and no link between that means and the compulsion to work, has been proved”. For the prosecution or representatives of victims, it is risky to rely solely on the irregularity of working conditions, migration status, or the employment scheme: under the provision provided, it is necessary to construct an evidential chain from a specific act of coercion, deception, or other method under Article 147 of the Criminal Code to the actual unlawful compulsion to work.

📄 Original — Teisė.pro
Alfa. J. Olekas Has 8 Deputies: D. Griškevičius and J. Zailskienė Elected as Deputy Speakers of the Seimas 🔗
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymas 5 straipsnis (statute)
[Context: Law: "Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymas" | Article: 5…
[Context: Law: "Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymas" | Article: 5 straipsnis | Chunk 1 of 3] 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 2 priedu Papildyti Įstatymą 2 priedu: „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedas Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir pro-kuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savi-valdybių institucijos ir įstaigos Balai 1. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse − 100 1.2. − skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas − dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas − 80 1.3. − dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas − dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas – 60 1.4. − valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje − valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje − 40 1.5. − valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas − valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas – 20 2. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos: 2.1. − visa Lietuvos teritorija visa Lietuvos teritorija visa Lietuvos teritorija 100 2.2. − teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų apygarda teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų 80 2.3. − teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų apylinkė teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų 60 2.4. − teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų − teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų 40 2.5. − teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų, arba viena įstaigų sistema − teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų, arba viena įstaigų sistema teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų 20 3. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1. − − − vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai, arba funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse − 100 3.2. − − − vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai – 80 3.3. − − − vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai, arba funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje − 60 3.4. − − − dalinis funkcinis vadovavimas − 40 3.5. − − − valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų – 20 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 balų; IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta 140 balų; V grupė, jeigu įstaiga įvertinta 120 arba mažiau balų (120>=x) I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x>=260); II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x>=200); III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 150 iki 200 balų (200>x>=150); IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 100 iki 150 balų (150>x>=100); V grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 100 balų (100>x) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų; IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų – Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės 1. Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu: 1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas; 2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas); 3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas; 4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas; 5) tikslinių analizių atlikimas apibendrinant gautus rezultatus. 4. Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms ar įstaigoms). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“ 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 3 priedu Papildyti Įstatymą 3 priedu: „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS I. 2008 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS Eil. Nr. Valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimai Pareigybės lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupes politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų ir karjeros statutinių, reglamentuojamų: I II III IV V Diplomatinės tarnybos įstatymo įstatymu patvirtintų statutų 1. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, apskrities viršininkas, Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, viceministras, savivaldybės administracijos direktorius direktorius (taikoma įstaigos vadovui), ministerijos valstybės sekretorius ministerijos valstybės sekretorius direktorius, viršininkas, vadas (taikoma įstaigos vadovui) A 19–20 A 18–19 A 17–18 A 14–17 A 13–16 2. Respublikos Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams, Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas, Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, apskrities viršininko pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), apskrities sekretorius, ministerijos sekretorius, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, teismo kancleris, prokuratūros kancleris ambasadorius, ministerijos sekretorius direktoriaus pavaduotojas, viršininko pavaduotojas, vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), štabo viršininkas A 18–19 A 17–18 A 16–17 A 13–16 A 12–15 3. Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas, Seimo Pirmininko patarėjas, ministro patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis, mero patarėjas departamento direktorius, komisijos ar tarybos administracijos direktorius, gynybos patarėjas, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas ambasadorius ypatingiems pavedimams, generalinis inspektorius, įgaliotasis ministras, laikinasis reikalų patikėtinis, departamento direktorius, generalinis konsulas valdybos viršininkas, eskadrilės vadas, dalinio vadas, patarėjas, departamento viršininkas, štabo viršininko pavaduotojas A 17–18 A 16–17 A 15–16 A 12–15 A 11–14 4. Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas departamento direktoriaus pavaduotojas, komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas, skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo kanceliarijos biuro vedėjas, vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjo pavaduotojas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas ministras patarėjas, departamento direktoriaus pavaduotojas, skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje) departamento viršininko pavaduotojas, valdybos viršininko pavaduotojas, eskadrilės vado pavaduotojas, dalinio vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), komisariato viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui), biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), posto viršininkas A 15–17 A 14–16 A 13–15 A 11–14 A 10–13 5. Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), patarėjas, seniūnas (savivaldy-bėje), teismo pirmininko padėjėjas, teisėjo padėjėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas patarėjas, departamento patarėjas, skyriaus vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje) skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), tarnybos viršininkas, komandos viršininkas, centro viršininkas, rinktinės vadas, laivo vadas, orlaivio vadas, specialios paskirties būrio vadas, užkardos vadas, skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui), biuro viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), posto viršininko pavaduotojas A 13–16 A 12–15 A 11–14 A 9–13 A 8–12 6. seniūnas (savivaldybėje) B 9–13 B 8–12 7. Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas, Respublikos Prezidento konsultantas, Seimo Pirmininko padėjėjas, ministro atstovas spaudai poskyrio vedėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), specialusis atašė, seniūno pavaduotojas (savivaldy-bėje), vyriausiasis valstybinis auditorius, teismo konsultantas konsulas, pirmasis sekretorius, skyriaus patarėjas, skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje) poskyrio viršininkas, posto pamainos viršininkas, kuopos vadas, skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame padalinyje), tarnybos viršininko pavaduotojas, komandos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, rinktinės vado pavaduotojas, laivo vado pavaduotojas, specialios paskirties būrio vado pavaduotojas, užkardos vado pavaduotojas, specialusis atašė, vyriausiasis tyrėjas, vyriausiasis lakūnas A 11–15 A 10–14 A 9–13 A 7–12 A 6–11 8. Respublikos Prezidento referentas, Ministro Pirmininko padėjėjas, mero padėjėjas
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas 55 straipsnis (statute)
55 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas 1. Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda jį į pareigas priimantis…
55 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas 1. Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda jį į pareigas priimantis asmuo. 2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto valstybės registro duomenimis. 3. Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 4. Valstybės tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo pažymėjimą, privalo atlyginti naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojo pažymėjimas prarastas ne dėl valstybės tarnautojo kaltės. Naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas atlygina pats valstybės tarnautojas sumokėdamas į valstybės biudžetą nustatytą pinigų sumą arba ta pinigų suma išskaitoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 1. Seimo kancleris Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris 22 2. Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), teismo kancleris viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris 19,5–21,5 18,5–21 17–19,5 2.1. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 19,5–21 3. Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) 18,7–20,5 17,9–20 16,2–19 3.1. Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5 5. departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 11,5–18,5 10,5–18 9,5–17 5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje) 10–16,5 9–16 8,1–15 6.1. vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro patarėjas 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedas VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai 1. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1. padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas – 100 1.2. – skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas – dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas – 80 1.3. – dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas – dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas – 60 1.4. – valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje – valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje – 40 1.5. – valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas – valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas – 20 2. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos: 2.1. – visa Lietuvos Respublikos teritorija visa Lietuvos Respublikos teritorija visa Lietuvos Respublikos teritorija – 100 2.2. – teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų apygarda teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų 80 2.3. – teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų apylinkė teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų 60 2.4. – teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų 40 2.5. – teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų arba viena įstaigų sistema – teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų arba viena įstaigų sistema teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų 20 3. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1. – – – vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai arba funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse – 100 3.2. – – – vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai arba įstaiga, kurioje dirba daugiau kaip 1 000 valstybės tarnautojų – 80 3.3. – – – vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai arba funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje – 60 3.4. – – – dalinis funkcinis vadovavimas – 40 3.5. – – – valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų – 20 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe: I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės 1. Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. 2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse. 3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu: 1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas; 2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas); 3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas; 4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas. 4. Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas). 5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams). 6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą). 7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą). 8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.
Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 8, 9, 13, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21, 22, 23, 24 straipsniais įstatymas 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 22 straipsniu Papildyti Įstatymą 22 straipsniu: „22 straipsnis Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas…
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 22 straipsniu Papildyti Įstatymą 22 straipsniu: „22 straipsnis Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais atvejais: 1) Respublikos Prezidentui mirus; 2) Respublikos Prezidentui atsistatydinus; 3) Seimui pašalinus Respublikos Prezidentą iš pareigų apkaltos proceso tvarka; 4) kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo įgaliojimų Seime, jam laikinai pereina visi Respublikos Prezidento įgaliojimai. Seimo Pirmininkas Respublikos Prezidento pareigas eina tol, kol įstatymo nustatyta tvarka prisieks naujai išrinktas Respublikos Prezidentas. Šiuo laikotarpiu Seimo pavedimu Seimo Pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Seimo Pirmininkui pradėjus laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų priima nutarimą dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo. Šie Respublikos Prezidento rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, šiuos rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kai šio įstatymo nustatyta tvarka prisiekia naujai išrinktas Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas nustoja laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas ir pradeda eiti Seimo Pirmininko pareigas.“
Analysis
Legal question

Whether the election of Deputy Speakers of the Seimas has independent significance for the rule on the temporary substitution of the President of the Republic, or whether that rule is linked solely to the office of Speaker of the Seimas.

Legal basis

Article 22 of the Law on the President, as provided, establishes that in the cases referred to in Article 89(1) of the Constitution, the duties of the President of the Republic are temporarily performed by the Speaker of the Seimas. On the basis of the text provided, this provision does not refer to Deputy Speakers of the Seimas. It therefore cannot be inferred from it that a change in the number or personal composition of Deputy Speakers would, in itself, alter the chain of temporary presidential substitution.

Practical significance

The stronger argument is a narrow one: legally, this news item can safely be linked to the internal composition of the leadership of the Seimas, but not to any change in the constitutional substitution mechanism. In practice, it should not be concluded that eight Deputy Speakers acquire significance for the temporary substitution of the President. Such a conclusion would require a direct basis in the Statute of the Seimas, the Constitution, or another specific legal provision, and no such basis appears in the evidence provided.

📄 Original — Verslo žinios
K. Mažeika: Lithuania will soon receive EUR 10 million in support for farmers over fuel and fertilizer prices 🔗
Agriculture Minister Kęstutis Mažeika says EUR 10 million in EU aid should soon be approved to compensate Lithuanian farmers for rising fertilizer and fuel prices.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros rėmimas 1. Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš nacionalinio biudžeto lėšų, Europos Sąjungos specialiųjų ir kitų…
17 straipsnis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros rėmimas 1. Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš nacionalinio biudžeto lėšų, Europos Sąjungos specialiųjų ir kitų paramos fondų lėšų, privačių ir kitų lėšų. 2. Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama pagal šį Įstatymą ir Seimo bei Vyriausybės tvirtinamų strateginių žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentų nustatytus finansavimo prioritetus. 3. Paramą iš žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų lėšų gali gauti asmenys, atitinkantys paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 4. Žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, taikomi įstatymų nustatyti lengvatiniai apmokestinimo tarifai. Pajamų dalies, kuri gaunama iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodiką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 5. Dėl pasėlių plotų ir gyvulių skaičiaus ribojimų atsiradusi nenaudojama žemė neapmokestinama. 6. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką ir sąlygas nustato atskiras įstatymas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai administravimas 1. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja Žemės ūkio…
8 straipsnis. Paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai administravimas 1. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja Žemės ūkio ministerija, akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras, žemės ūkio ministro įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliotos institucijos, įstaigos ir savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją. 2. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų mokėjimo, apskaitos ir kontrolės funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerija ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos. 3. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemonių prioritetus, atsižvelgdama į Seimo ir Vyriausybės tvirtinamų strateginių žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros teisės aktų nustatytus prioritetus bei Europos Sąjungos teisės aktus, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Žemės ūkio ministerija. 41. Teikiant finansinę paramą, tik sutuoktiniai yra laikomi susijusiais asmenimis. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-96, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23089 5. Apie valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemonių administravimo metu priimtą individualų administracinį aktą (sprendimą) asmeniui, kuriam šis individualus aktas (sprendimas) skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio individualus administracinio akto (sprendimo) priėmimo dienos yra pranešama raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XI-1577, 2011-09-15, Žin., 2011, Nr. 119-5610 (2011-10-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1577
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Alternatyvioji veikla – bet kuri veikla kaimo vietovėje, nepriskiriama žemės ūkio veiklai. 2. Alternatyviosios…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Alternatyvioji veikla – bet kuri veikla kaimo vietovėje, nepriskiriama žemės ūkio veiklai. 2. Alternatyviosios veiklos subjektas – alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 21. Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistema – kompetentingos institucijos ir ūkio subjektų įgyvendinamų teisės aktuose numatytų administracinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti augalų apsaugos produktų neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, visuma. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097 3. Eksporto skatinimas – visuma priemonių, kuriomis siekiama sudaryti teisines ir ekonomines neperdirbtų žemės ūkio produktų, maisto produktų ir kitų perdirbtų žemės ūkio produktų eksporto plėtros ir užsienio prekybos balanso gerinimo prielaidas. 4. Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai – parama, teikiama iš Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti. 5. Investicinė parama – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama žemės ūkio, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto ūkio ir kaimo plėtros investicijoms. 6. Kaimo bendruomenė – kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. 7. Kaimo plėtra – kaimo vietovių gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygų kokybės gerinimas, kaimo vietovių ekonominės ir socialinės struktūros tobulinimas, bendruomeninių ryšių stiprinimas siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas, skatinti alternatyviąją veiklą kaime, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą, kraštovaizdį ir gamtinę aplinką. 8. Kaimo vietovė – gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių. 9. Kompensacinė išmoka – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti. 10. Maisto ūkis – ūkio šaka, apimanti maisto produktų gamybą ir jų pateikimą rinkai. 11. Miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų auginimą (įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą) ir naudojimą. 111. Nepriklausomas žemės ūkio konsultantas – žemės ūkio ministro nustatytus kriterijus atitinkantis asmuo, kuris teikia ūkių konsultavimo paslaugas neturėdamas komercinio intereso, darančio poveikį konsultavimo turiniui, ir yra įtrauktas į nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2061, 2023-06-15, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12741 12. Paslaugos žemės ūkiui – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše išvardytos su žemės ūkiu susijusios paslaugos. 13. Pirminė gamyba – žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą. 14. Pirminis perdirbimas – veikla: apdorojimas, apdirbimas, pirminis tvarkymas, kurios metu iš žemės ūkio produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žemės ūkio produktas. 15. Rinkos reguliavimo priemonės – teisės aktų nustatytos rinkos reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama subalansuoti žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlą ir paklausą rinkoje. 16. Tiesioginė išmoka – žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. 17. Valstybės pagalba žemės ūkiui – bet kokia priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir teikiama su žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu, prekyba ir kaimo plėtra susijusioms veiklos rūšims. 171. Ūkio subjektas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097 172. Ūkių konsultavimo paslaugos – žemės ūkio veiklos subjektams teikiamos konsultavimo dėl žemės ūkio ir (ar) alternatyviosios veiklos vykdymo paslaugos, atsižvelgiant į esamas ūkininkavimo praktikas, naujausią technologinę ir mokslinę informaciją. Konsultacijos apima ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, įskaitant skaitmenizaciją. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2061, 2023-06-15, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12741 18. Žemės ūkio produktai – augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai. 19. Žemės ūkio produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą ir (ar) jos metu gautų savo žemės ūkio produktų pirminį perdirbimą. 20. Žemės ūkio produktų perdirbimas – veikla, kurios metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis. 201. Žemės ūkio rizikos valdymo fondas – savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIII-3330, 2020-10-15, paskelbta TAR 2020-10-29, i. k. 2020-22472 21. Žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais. 22. Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. 23. Žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 24. Žemės ūkis – ūkio šaka, apimanti žemės ūkio veiklą. 25. Žemės ar miškų ūkio transporto priemonės atitikties įvertinimas – procedūra, kuria nustatoma, ar žemės ar miškų ūkio transporto priemonė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097 26. Žemės ar miškų ūkio transporto priemonės tipo patvirtinimas – procedūra, kuria patvirtinama, kad žemės ar miškų ūkio transporto priemonė, jos sistema, sudedamoji dalis ar atskiras techninis mazgas atitinka teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-1922, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11097 27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 167/2013. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-461, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15458 ANTRASIS SKIRSNIS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS POLITIKA
Analysis
Legal question

Whether the future EUR 10 million in EU support announced by the Minister already creates a legal basis for farmers to claim compensation for fuel and fertiliser prices, or whether the right to a payment will arise only under the conditions of an approved support measure.

Legal basis

Article 17(1) of the Law on Agriculture, Food Sector and Rural Development merely identifies the source of financing: support may be provided from the national budget, EU special and other support funds, private funds and other resources. Article 8(1) of the same law indicates the administrative mechanism: state and EU support measures are administered by the Ministry of Agriculture, the Agricultural Data Centre, an institution authorised by the Minister and other designated entities. Accordingly, the political announcement itself does not constitute an individual right to compensation.

Practical significance

The stronger argument at this stage is not a farmer’s “right to a share of the EUR 10 million fund”, but the need to await the specific wording of the support measure: eligible applicants, the period of compensable costs, evidence requirements, limits and the administering authority. The practical risk for journalists and lawyers is to present this announcement prematurely as guaranteed compensation for all farmers affected by increases in fuel or fertiliser prices. On the basis of the cited provisions, what is currently clear is only a possible financing and administrative basis, not the substantive content of any right to payment.

📄 Original — 15min
After Skvernelis’s remarks, Valinskas responds sharply 🔗
TV host Arūnas Valinskas does not believe Saulius Skvernelis’s claims that he is being targeted for political reasons. In the 15min studio, the producer assessed law enforcement’s order for Skvernelis to wear an electronic ankle monitor…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas nuteistajam 1. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos…
11 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas nuteistajam 1. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol bus išspręstas klausimas ar perimti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi nuteistajam skiriama kardomoji priemonė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka. 2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą skirti nuteistajam kardomąją priemonę ir informacijos, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina skubiai užtikrinti jo dalyvavimą procese, nedelsdama persiunčia gautus dokumentus teritorinei prokuratūrai su prašymu spręsti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios…
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Prieš priimdamas šį sprendimą prokuroras ar teismas paprastai susižino su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekdamas išsiaiškinti, ar ji galės vykdyti šią kardomąją priemonę. 2. Priėmus sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, surašomas liudijimas, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija. 3. Kardomoji priemonė vienu metu gali būti perduota vykdyti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 4. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija ir ją vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai ši valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. 5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija privalo: 1) sekti kardomosios priemonės vykdymo eigą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija; 3) savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai pateikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai kardomosios priemonės vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie kardomosios priemonės apskundimą ir skundo nagrinėjimo rezultatus; 4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros ar namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją; 5) gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos apie ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą šioje valstybėje narėje, jeigu jos nacionalinėje teisėje toks laikotarpis yra nustatytas, arba apie sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, nuspręsti, ar nėra tikslinga atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu paaiškėja, kad kardomosios priemonės vykdymas šioje valstybėje narėje nepadės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų; 6) prireikus kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo siekiant perimti asmenį, kuriam paskirta kardomoji priemonė, į Lietuvos Respubliką. 6. Prokuroro nutarimas dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutarimas dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutartis dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS EUROPOS APSAUGOS ORDERIO PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą. 2. Šiuo įstatymu nustatoma: 1) Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 2) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 3) Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 4) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 5) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 6) Lietuvos Respublikos teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojo proceso metu paskirtų tam tikrų rūšių kardomųjų priemonių ar kitų procesinių prievartos priemonių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 7) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų Europos apsaugos orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408 8) Lietuvos Respublikos teismų ar ikiteisminio tyrimo teisėjų išduotų Europos apsaugos orderių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XII-1675, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-15, i. k. 2015-07408 9) Europos tyrimo orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778 10) Lietuvos Respublikoje išduotų Europos tyrimo orderių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778 11) turto (arba įrodymų) arešto aktų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos pagal Pamatinį sprendimą 2003/577/TVR; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778 12) Lietuvos Respublikoje išduotų turto (arba įrodymų) arešto aktų liudijimų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos pagal Pamatinį sprendimą 2003/577/TVR; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-397, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09778 13) bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis atliekant ikiteisminį tyrimą, kai kompetentinga institucija paskirta Europos prokuratūra; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-3053, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13623 14) Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų konfiskuoti turtą pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos pagal Pamatinį sprendimą 2006/783/TVR; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363 15) Lietuvos Respublikoje priimtų sprendimų konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos pagal Pamatinį sprendimą 2006/783/TVR; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363 16) Europos Sąjungos valstybių narių turto arešto aktų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje, taip pat turto arešto aktų liudijimų išdavimas pagal Reglamentą (ES) 2018/1805; Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363 17) Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų konfiskuoti turtą pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikoje priimtų sprendimų konfiskuoti turtą perdavimas vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal Reglamentą (ES) 2018/1805. Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIV-34, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27363 3. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
Analysis
Legal question

The specific question is not whether the political retaliation narrative is persuasive in public communications, but whether the law-enforcement requirement to wear an electronic tag has an independent procedural basis and a proportionality justification for managing a specific risk.

Legal basis

The evidence provided does not directly disclose the provision of the Code of Criminal Procedure under which Skvernelis was ordered to wear the electronic tag, and therefore it is not possible to verify the legality of the specific measure on that basis. Article 1 of the Law on the Mutual Recognition of Criminal Judgments in the European Union indicates only the purpose of that law: to implement the mutual recognition of EU criminal-procedure acts. Articles 11 and 44 link coercive measures to a specific function and supervision procedure, not to a political assessment.

Practical significance

The stronger legal argument here would not be an abstract claim of political retaliation, but a demand to show what procedural risk specifically justified the electronic tag and why a less restrictive measure would not have sufficed. In practice, when commenting on this situation, it is risky to rely solely on Valinskas’s or Skvernelis’s political interpretations: without the ruling or the specific provision applied, what is visible is the rhetoric of the dispute, not the legality test for the measure.

📄 Original — 15min.lt
3 tips for employers to help build a stronger team 🔗
In times of labor shortages, companies are not always held back by too few candidates. Some businesses narrow the talent pool themselves by searching for the perfect employee, rejecting candidates because of age, expecting tech skills that…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 26 straipsnis (statute)
26 straipsnis. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais 1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais…
26 straipsnis. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais 1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties, narystės politinėje partijoje, profesinėje sąjungoje ar asociacijoje, religijos (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimo turėti vaiką pagrindu, taip pat dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, bei dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami. 2. Įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, santuokinę ir šeiminę padėtį, etninę priklausomybę, priklausymą politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ar asociacijoms, religiją (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimą turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo: 1) priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus; 4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį; 5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos; 6) imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamų darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. 3. Lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai ir kitos darbo teisės normos. 4. Nagrinėjant diskriminacijos dėl darbo užmokesčio bylas, atlyginimu už darbą laikomas darbo užmokestis ar bet koks kitas atlygis, įskaitant atlygį grynaisiais pinigais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą. 5. Nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. 6. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 71 straipsnis (statute)
71 straipsnis. Įdarbinimas pagal neterminuotą darbo sutartį 1. Jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys…
71 straipsnis. Įdarbinimas pagal neterminuotą darbo sutartį 1. Jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį ar panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Jeigu tokių darbuotojų yra keletas, pasiūlymas turi būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai. 2. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, apie laisvas darbo vietas, į kurias bus priimta dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pačias galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. Tokia informacija skelbiama įprastais darbovietėje būdais. 3. Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį. ANTRASIS SKIRSNIS LAIKINOJO DARBO SUTARTYS
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 70 straipsnis (statute)
70 straipsnis. Draudimas diskriminuoti 1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant…
70 straipsnis. Draudimas diskriminuoti 1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar gebėjimus darbo funkciją. 2. Nustatant darbo, darbo apmokėjimo, kvalifikacijos tobulinimo ar skatinimo sąlygas, darbdaviui draudžiama atsižvelgti į skirtingą pagal terminuotą darbo sutartį ir pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų darbo santykių su darbdaviu trukmę. 3. Aplinkybė, kad darbuotojas dirba pagal terminuotą darbo sutartį, neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti tokio darbuotojo mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinį tobulėjimą ir karjerą.
Analysis
Legal question

The contentious issue is when an employer’s selection criteria should still be regarded as a lawful assessment of qualifications, and when they become a prohibited narrowing of the pool of candidates on a discriminatory ground, particularly age.

Legal basis

Article 26 of the Labour Code provides that an employer must implement the principles of gender equality and non-discrimination on other grounds “in any circumstances involving the employer’s relations with employees”. Accordingly, recruitment cannot be treated as a matter of business discretion alone where a criterion in fact eliminates a candidate because of a protected characteristic, rather than because of competencies genuinely required for the position. If the evidence submitted contains no direct text regulating a specific age, the conclusion that age is a protected ground rests on the general principle of non-discrimination, rather than on the full wording of a specific provision submitted in evidence.

Practical significance

In practice, the stronger argument for an employer is not “we are looking for the best candidate”, but a documented link between each selection criterion and the specific functions of the role. Risk arises where desirable but not immediately necessary technological skills, or assumptions based on age, become grounds for rejection. In such a dispute, the issue would not be to explain the candidate’s shortcomings, but why the criterion was necessary at the point of recruitment.

📄 Original — Delfi
Prime Minister: We will not review relations with Belarus in the near future 🔗
President Gitanas Nausėda appointed M. Sinkevičius as prime minister on June 30. On July 3, the prime minister-designate submitted his Cabinet lineup to the president and later that afternoon registered the Government’s program. However…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos…
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir…
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; 3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Vyriausybės kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus; 4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas ir siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes; 5) Neteko galios nuo 2007 m. spalio 1 d. 6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką; 7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą; 8) Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d. 9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę; 10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose; 12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; 14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. 3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Analysis
Legal question

Can the President of the Republic’s delay in approving the Cabinet alter or narrow the Prime Minister’s constitutional duty to present the Government Programme to the Seimas no later than 15 days after appointment.

Legal basis

Article 92 of the Constitution clearly links the 15-day time limit to the appointment of the Prime Minister, not to approval of the composition of the Cabinet. The same provision states that ministers are appointed by the President of the Republic on the proposal of the Prime Minister; accordingly, the evidence submitted does not indicate a direct duty on the President to approve the composition on a specific date.

Practical significance

The stronger argument at present is not that the President has automatically committed a breach, but that political or institutional delay cannot shift the starting point of the time limit laid down in Article 92 of the Constitution. In practice, the date to cite is the date of appointment, 30 June 2026, because the 15-day period runs from that date; it would be an error to calculate the time limit from 6 July 2026, when the composition of the Cabinet was approved.

📄 Original — LNK.LT
Government Led by Sinkevičius Sworn In 🔗
S. Skvernelis had disappeared from view, but now he is furious. He said he would speak publicly from now on whenever asked, after deciding to fight through publicity when law enforcement fitted him with an ankle monitor. Skvernelis said…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Probuojamųjų elgesio kontrolė 1. Probuojamųjų elgesio kontrolę sudaro: 1) individualus prevencinis darbas; 2) probuojamiesiems nustatytų probacijos…
22 straipsnis. Probuojamųjų elgesio kontrolė 1. Probuojamųjų elgesio kontrolę sudaro: 1) individualus prevencinis darbas; 2) probuojamiesiems nustatytų probacijos sąlygų vykdymo tikrinimas; 3) dokumentų ir informacijos, reikalingų probacijos sąlygų įvykdymui užtikrinti, rinkimas; 4) probuojamiesiems teismo paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 9 punktuose nustatytų pareigų, 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytų pareigų ir draudimų, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose nustatytų pareigų ir intensyvios priežiūros vykdymo stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis; 5) probuojamiesiems teismo paskirtos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytos pareigos, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 27 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir draudimo vykdymo tikrinimas specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 6) kitos įstatymuose nustatytos priemonės. 2. Elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis galima stebėti ir tikrinti ne tik šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų probacijos sąlygų vykdymą, jeigu taip būtų užtikrinta efektyvesnė probuojamųjų elgesio kontrolė. 3. Probuojamieji, kurių probacijos sąlygų vykdymas stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis, turi laikytis šio įstatymo 26 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų ir šio įstatymo 27 straipsnio 1 punkte nustatyto draudimo. 4. Probuojamojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam nustatytų pareigų ir draudimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui vykdyti probacijos sąlygas. 5. Probuojamųjų elgesio kontrolės tvarką nustato probacijos tarnybos direktorius. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-880, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00171
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Probuojamųjų elgesio kontrolė 1. Probuojamųjų elgesio kontrolę sudaro: 1) individualus prevencinis darbas; 2) probuojamiesiems nustatytų probacijos…
22 straipsnis. Probuojamųjų elgesio kontrolė 1. Probuojamųjų elgesio kontrolę sudaro: 1) individualus prevencinis darbas; 2) probuojamiesiems nustatytų probacijos sąlygų vykdymo tikrinimas; 3) dokumentų ir informacijos, reikalingų probacijos sąlygų įvykdymui užtikrinti, rinkimas; 4) probuojamiesiems teismo paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 9 punktuose nustatytų pareigų, 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytų pareigų ir draudimų, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose nustatytų pareigų ir intensyvios priežiūros vykdymo stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis; 5) probuojamiesiems teismo paskirtos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytos pareigos, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 27 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir draudimo vykdymo tikrinimas specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 6) kitos įstatymuose nustatytos priemonės. 2. Elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis galima stebėti ir tikrinti ir kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, probacijos sąlygų vykdymą, jeigu taip būtų užtikrinta efektyvesnė probuojamųjų elgesio kontrolė. Elektroninio stebėjimo ir specialiųjų techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas nustato Kalėjimų departamento direktorius. 3. Probuojamieji, kurių probacijos sąlygų vykdymas stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis, turi laikytis šio įstatymo 26 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų ir šio įstatymo 27 straipsnio 1 punkte nustatyto draudimo. 4. Probuojamojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam nustatytų pareigų ir draudimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui vykdyti probacijos sąlygas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas 25 straipsnis (statute)
25 straipsnis. Intensyvi priežiūra 1. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma probuojamojo intensyvi priežiūra, gavimo, o…
25 straipsnis. Intensyvi priežiūra 1. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma probuojamojo intensyvi priežiūra, gavimo, o kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, – lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dieną probuojamajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo ar probacijos tarnybos nustatytoje nuteistojo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga, o nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija. Jeigu nuteistasis yra nepilnametis, su šia instrukcija pasirašytinai supažindinamas ir jo atstovas pagal įstatymą. 2. Intensyvios priežiūros metu elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo gali būti nuimamas šiais atvejais: 1) elektroninio stebėjimo įtaisas trukdo nuteistajam teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 2) dėl elektroninio stebėjimo įtaiso gedimo būtina jį pakeisti nauju; 3) nuteistajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. 3. Elektroninio stebėjimo įtaisas nuo nuteistojo nuimamas paskutinę intensyvios priežiūros vykdymo dieną. Jeigu intensyvios priežiūros vykdymo terminas sueina poilsio arba šventės dieną, elektroninio stebėjimo įtaisas probuojamajam nuimamas prieš poilsio arba šventės dieną einančią dieną. 4. Neteko galios nuo 2022-07-01 Straipsnio dalies naikinimas: Nr. XIV-880, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00171
Analysis
Legal question

The specific issue is not whether the electronic monitoring tag politically compromises a Member of the Seimas, but whether the particular condition of electronic monitoring has a legal basis capable of effectively restricting his presence on the premises of the Seimas or the performance of his duties.

Legal basis

Article 22 of the Law on Probation of the Republic of Lithuania defines the supervision of a probationer as verification of compliance with probation conditions and the collection of information necessary for that purpose. Supervision itself is therefore not an autonomous sanction, but a measure for enforcing conditions already imposed. Article 25 links intensive supervision to the judgment under which it is to be carried out; accordingly, the information provided does not support the conclusion that any signal from an electronic monitoring tag automatically and lawfully restricts the functions of a Member of the Seimas.

Practical significance

In practice, the stronger argument would be to require not an abstract explanation about the “electronic tag”, but the specific ruling or judgment condition imposing a restriction on location, departure, or movement. In the absence of such a document, a public assertion that the person “cannot perform the duties of a Member of the Seimas” remains legally unproven: the risk is that a technical monitoring signal is being confused with a lawful restriction on the performance of official duties.

📄 Original — KaunoDiena.lt
As the opposition questions the legitimacy of the 21st Government, the Seimas approves its program 🔗
The program was backed by 72 MPs, with 29 voting against and four abstaining. It was supported by all members of the ruling factions and three representatives of the Mixed Group of Seimas Members: Saulius Skvernelis, Vitalijus Šeršniovas…
Fact-check:
✅ ConfirmedKonstitucijoje numatyta, kad prezidentui paskyrus naują ministrą pirmininką, šis ne vėliau kaip per 15 dienų turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikti svarstyti jos programą.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina…
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. 3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas. 4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. 5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą. 6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus. 7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto…
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą; 4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės metinių ataskaitų rinkinį; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei valstybės socialinių fondų, Pensijų anuitetų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinius ir nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovų įstaigos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus; tvirtinti įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos, nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas, jeigu įstatymai nenustato kitaip; 15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Analysis
Legal question

Does the Seimas’ approval of the programme of the Twenty-First Government, by itself, eliminate the opposition’s doubts as to the legality of the Government if the dispute in fact concerns the procedure by which it was formed?

Legal basis

The excerpt from Article 6 of the Law on the Government provides that the Prime Minister is appointed by the President of the Republic with the approval of the Seimas. Accordingly, the core of the Government’s legitimacy lies not only in approval of its programme, but in the entire chain of formation: the Seimas’ approval, the President’s appointment, and the appointment of ministers. Article 8 of the Law on the Government separately regulates the return of powers following Seimas elections; therefore, the legality of a new Government should be assessed by reference to the sequence of those procedural acts, rather than solely by reference to the final vote on the programme.

Practical significance

The stronger argument at present is a formalist one: approval of the programme by 72 votes provides a political and procedural basis for the Government to act, but it does not automatically cure a possible earlier defect in its formation, if such a defect were specifically established under Article 6 or Article 8. In practice, any challenge to the legality of the Twenty-First Government should not rely abstractly on the opposition’s doubts, but should identify a specific omitted or improperly performed act in the procedure for forming the Government or returning its powers. Absent such a defect, the dispute remains political, not legal.

📄 Original — Diena.lt
Opposition sees no breakthrough in 21st Government program, while ruling bloc promises continuity 🔗
During Tuesday’s parliamentary debate on the new Government program, opposition Homeland Union-Lithuanian Christian Democrats group leader Laurynas Kasčiūnas said the country had “two lost years” and was facing another attempt filled with…
Fact-check:
✅ ConfirmedKonstitucijoje numatyta, kad prezidentui paskyrus naują ministrą pirmininką, šis ne vėliau kaip per 15 dienų turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikti jos programą svarstyti
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina…
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas 1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą. 2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. 3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas. 4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. 5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą. 6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus. 7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir…
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas 1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 2. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; 3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Vyriausybės kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus; 4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas ir siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes; 5) Neteko galios nuo 2007 m. spalio 1 d. 6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką; 7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą; 8) Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d. 9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę; 10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose; 12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; 14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. 3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Analysis
Legal question

Whether uncertainty as to the funding sources for the Government Programme constitutes a legal defect in the approval of the Programme, or merely an argument of political accountability in the Seimas’ deliberations.

Legal basis

Article 24(1) of the Law on the Government provides that the Prime Minister represents the Government and directs its activities, while Article 24(2)(1) assigns to the Prime Minister the formation of the Government and the submission of its composition to the President. The evidence presented does not identify any provision requiring the Government Programme, already at the stage of its consideration, to include a detailed plan of funding sources. Accordingly, on the basis of these materials, criticism of the funding is stronger as an argument concerning political feasibility than as an argument of formal legality.

Practical significance

In practice, the stronger argument for the opposition would not be to claim that the Programme is inherently unlawful because funding sources are not specified, but to record that subsequent budgetary, tax or borrowing decisions will have to justify separately the financing of the Programme’s commitments. For a lawyer, it is important to distinguish the Programme as a political mandate from a specific legal act: legal consequences will arise not from a promise contained in the Programme, but from a subsequently adopted legal provision or appropriation, which may then be reviewed in terms of competence, procedure and financial justification.

📄 Original — Respublika
Driver to Stand Trial Over Student’s Death at a Bus Stop on Žirmūnų Street in Vilnius 🔗
Prosecutors say the man who caused the fatal crash violated traffic rules, with no longer any mention of a health problem. On Tuesday, the Vilnius Regional Prosecutor’s Office sent to court a criminal case over a tragic accident that…
Fact-check:
✅ ConfirmedVairuotojui pareikštas kaltinimas dėl eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio žmogaus žūtį
⚪ UnverifiedVažiavimas per dideliu greičiu (60,2 km/h) prie viešo transporto stotelės ir užvažiavimas ant šaligatvio yra eismo taisyklių pažeidimai
✅ ConfirmedVairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių važiuodamas aplinkoje, kurioje gali būti pėsčiųjų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 278 straipsnis (statute)
278 straipsnis. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas 1. Tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro…
278 straipsnis. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas 1. Tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro transporto priemonių ar kelių, keliuose esančių signalizacijos ar ryšių įrenginių, dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to sunkių padarinių nebuvo, bet jos realiai grėsė, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu. 4. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 5. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 279 straipsnis. Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas Orlaivio ar kito skraidymo įrenginio ekipažo narys, pažeidęs tarptautinių skrydžių taisykles įskrisdamas į Lietuvos Respubliką arba išskrisdamas iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 282 straipsnis (statute)
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo…
282 straipsnis. Transporto saugumo sutrikdymas 1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai panaudojo valdomą ar nevaldomą objektą, judantį oru, žeme ar vandeniu, ir dėl to kilo reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba buvo sutrikdytas saugus transporto eismas, arba padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba buvo padaryta labai didelė turtinė žala, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 5. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 1 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 6. Už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis
Legal question

The contested issue is not the fact of death itself, but whether the driver’s conduct is to be classified as a breach of road traffic safety rules that causally led to a fatal road traffic accident, where the prosecution rejects the version based on a health impairment.

Legal basis

Article 281 of the Criminal Code applies to a person who, while driving a road vehicle, breaches road traffic safety rules or vehicle operation rules, where a road traffic accident occurs as a result. The news report provided indicates that the prosecution’s position shifts the weight of the case to proof of a breach of the Road Traffic Rules and causation, rather than to an unavoidable medical condition as a circumstance excluding liability or weakening culpability.

Practical significance

For the defence, the argument that the accident resulted from a sudden health impairment rather than unlawful driving is weakened; in practice, therefore, the most critical evidence will be expert data on the driver’s condition before impact, the movement of the vehicle, and the specific breach of the Road Traffic Rules. For the prosecution, it will not be sufficient to rely in abstract terms on the tragic outcome: its strongest argument will arise only if it is clearly shown which traffic rule was breached and how that particular breach, rather than a medical episode, caused the student’s death.

📄 Original — Ekonomika.lt
Small Businesses and Bank Financing: What Alternatives Lithuanian Companies Are Finding and What Mistakes to Avoid 🔗
Small and medium-sized business owners in Lithuania have increasingly faced more difficult access to financing in recent years, as stricter requirements, longer assessment procedures and banks’ lower appetite for risk push them to seek…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme…
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo įstaigos, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme apibrėžti sutelktinio finansavimo platformų operatoriai arba 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, apibrėžti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžtos draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės; šių užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis.“ 2. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo įstaigos, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, apibrėžti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžtos draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės; šių užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis.“
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas 2 straipsnis (statute)
7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme…
7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo įstaigos, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, apibrėžti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžtos draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės; šių užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis.
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir…
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti ir po šio įstatymo įsigaliojimo toliau vykdantys patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjų veiklą, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
Analysis
Legal question

The specific question is not whether banks finance SMEs “too strictly”, but whether a company, by choosing an alternative financier, avoids financial-sector customer due diligence and the associated risk of refusal to provide financing.

Legal basis

Article 2(7) of the Law on the Prevention of Money Laundering and Terrorist Financing treats as financial institutions not only credit institutions, but also financial undertakings, payment institutions and electronic money institutions, insofar as this is apparent from the wording of the provision provided. Accordingly, the rule supported by the evidence provided is a narrow one: moving from a bank to another financing channel does not, of itself, mean moving into an unregulated financing regime or one operating without due diligence.

Practical significance

In practice, the stronger argument is not that “banks have tightened their policies”, but that “access to financing is also determined by legally mandated due diligence on the customer, beneficial owners and source of funds, which applies to a wider range of financial institutions”. When advising SMEs on alternative financing, it would be a mistake to prepare only the business plan and security documents: evidence of the ownership structure, beneficial owners, cash flows and the economic rationale for the transaction must be prepared in advance, because shortcomings in precisely these areas may give rise to the same risk of refusal or delay in a non-bank channel.

📄 Original — Lrytas
Questions arise over the legality of the new government as the Social Democrats try to shift the blame onto the conservatives 🔗
Critics say this procedural sequence is unlawful and are planning to appeal to the Constitutional Court. The Social Democrats, meanwhile, are pointing the finger at the previous government, claiming the situation was similar in 2020 when…
Fact-check:
✅ ConfirmedPagal 92 Konstitucijos straipsnį, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo…
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos…
92 straipsnis Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 84 straipsnis (statute)
84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos…
84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; 5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką; 6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; 7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą; 9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus; 11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą; 12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą; 13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais; 14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; 15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius; 16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką; 19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus; 21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę; 22) skiria valstybinius apdovanojimus; 23) teikia malonę nuteistiesiems; 24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
Analysis
Legal question

The specific issue to be determined is whether the submission or consideration of the Government Programme before the decree of the President of the Republic appointing the ministers breaches the sequence for forming the Government laid down in Article 92 of the Constitution.

Legal basis

Article 92 of the Constitution clearly distinguishes three acts: the Prime Minister is appointed by the President with the approval of the Seimas; ministers are appointed by the President on the proposal of the Prime Minister; and the Prime Minister, no later than 15 days after appointment, presents the Government Programme to the Seimas. The text cited does not directly imply a prohibition on preparing or submitting a draft programme before the decree appointing the ministers. However, final approval of the programme before the ministers have been formally appointed would be on weaker footing, because under Article 92 the Government itself is formed only through the appointment acts carried out by the President.

Practical significance

In practice, the stronger argument depends on the procedural stage: the mere registration of a draft programme or its political presentation before the decree is more likely to be debatable, but not necessarily unconstitutional; a decision by the Seimas approving the programme before the appointment of the ministers would be considerably more vulnerable. In applying to the Constitutional Court, it would be necessary not merely to rely on an “analogous 2020 situation”, but to demonstrate precisely that the contested act was not the preparation of a draft, but the legally significant submission or approval of the Government Programme before the ministerial appointment link required by Article 92 of the Constitution was in place.

📄 Original — Vakarų ekspresas
Drunk man played with a gun at home, lied brazenly, but the truth came out 🔗
A 49-year-old man from Gargždai has been found guilty of falsely reporting a crime he knew had not happened after claiming he had been shot at in a public place. The Klaipėda District Court sentenced him to eight months of restricted…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 236 straipsnis (statute)
236 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą 1. Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį…
236 straipsnis. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą 1. Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 237 straipsnis. Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas 1. Tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas neatsako nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. 238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. 239 straipsnis. Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas 1. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terorizavo kitą laisvės atėmimo vietoje laikomą asmenį ar asmenis, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę organizavo kitų laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų riaušes, jeigu jų metu buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus arba buvo padaryta didelės turtinės žalos, arba atsirado kitokių sunkių padarinių, taip pat tas, kas aktyviai dalyvavo tokiose riaušėse, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 240 straipsnis. Kalinio išlaisvinimas Tas, kas panaudodamas smurtą prieš sargybą arba piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, arba apgaule išlaisvino sulaikytą, suimtą ar atliekantį arešto ar laisvės atėmimo, ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę asmenį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 241 straipsnis. Kalinio pabėgimas 1. Tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pabėgo iš jo laikymo vietos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus pavartodamas smurtą prieš sargybą ar kitus asmenis arba padarydamas didelės turtinės žalos jo laikymo įstaigai, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 235 straipsnis (statute)
235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas 1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą…
235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas 1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė arba Seimo laikinajai tyrimo komisijai ar Seimo komitetui, kuriam Seimas suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, pateikė melagingą pranešimą, paaiškinimą, informaciją ar duomenis, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. XI-521, 2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 146-6484 (2009-12-10) Nr. XI-976, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4528 (2010-07-20)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 238 straipsnis (statute)
238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai…
238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.
Analysis
Legal question

Whether a false report to the police that a person was shot in a public place, where it is known that no such offence was committed, should be classified under Article 236 of the Criminal Code as a “report of a non-existent offence”, rather than merely as a more general false statement.

Legal basis

The title of Article 236 of the Criminal Code expressly covers a “false accusation or report of a non-existent offence”, and the cited provision indicates that the rule protects law enforcement’s decision to initiate criminal prosecution from the knowing fabrication of the fact of a criminal act. Article 235 of the Criminal Code refers more broadly to a false complaint, statement, report or testimony; however, in this situation Article 236 provides the stronger basis, because the falsehood concerned not an ancillary circumstance but the alleged shooting offence itself, which did not occur.

Practical significance

In practice, the key point for legal classification is not that the person lied while intoxicated, but whether the report constructed a knowingly non-existent offence capable of triggering criminal prosecution. The weakest defence position would be to shift the dispute to an abstract level of “intoxication” or “confusion”; what would matter is only whether it is possible to rebut knowledge that no shooting in a public place had occurred.

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →