Legal prism · 2026-07-27
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-07-27

Updated: 2026-07-27 11:52
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (28)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — digin.lt
Drone technology: why Lithuania is becoming a defense hub - Digin 🔗
The war in Ukraine has fundamentally changed how modern defense is viewed: drones, FPV systems, reconnaissance UAVs, AI-based autonomy, and counter-drone technologies have become central battlefield tools. For Lithuania, its security…
Fact-check:
⚪ Unverified2025 m. birželį Lietuvos Vyriausybė tam tikriems gynybos pirkimams pritaikė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio išimtį
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Dvejopo naudojimo prekės – prekės, kaip jos apibrėžiamos Reglamento (ES) Nr. 2021/821 2 straipsnio 1 punkte. 2…
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Dvejopo naudojimo prekės – prekės, kaip jos apibrėžiamos Reglamento (ES) Nr. 2021/821 2 straipsnio 1 punkte. 2. Karinė įranga – gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą. 3. Karinės įrangos eksportas – karinės įrangos išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, įskaitant reeksportą, programinės įrangos ar technologijų perdavimas elektroninėmis priemonėmis, tarp jų telefaksu, telefonu, elektroniniu paštu, taip pat technologijos perdavimas žodžiu (kai technologija apibūdinama balso perdavimo priemonėmis) arba bet kokiomis kitomis elektroninėmis priemonėmis į trečiosios šalies teritoriją. 4. Karinės įrangos gavėjas – teisiškai atsakingas už iš tiekėjo gautą karinę įrangą Europos Sąjungoje įsisteigęs juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra bet kuri valstybė narė. 5. Karinės įrangos importas – karinės įrangos įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, programinės įrangos ar technologijų perdavimas elektroninėmis priemonėmis, tarp jų telefaksu, telefonu, elektroniniu paštu, taip pat technologijos perdavimas žodžiu (kai technologija apibūdinama balso perdavimo priemonėmis) arba bet kokiomis kitomis elektroninėmis priemonėmis iš trečiosios šalies teritorijos. 6. Karinės įrangos įvežimas – karinės įrangos įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš bet kurios kitos valstybės narės teritorijos. 7. Karinės įrangos reeksportas – karinės įrangos, anksčiau importuotos į Lietuvos Respublikos teritoriją, eksportas iš jos. 8. Karinės įrangos siuntimas – bet koks karinės įrangos perdavimas arba perkėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos kitos valstybės narės gavėjui. 9. Karinės įrangos tiekėjas – teisiškai atsakingas už karinės įrangos siuntimą Europos Sąjungoje įsisteigęs juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens, kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra bet kuri valstybė narė. 10. Karinės įrangos tranzitas – karinės įrangos vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios šalies teritorijos į trečiosios šalies teritoriją. 11. Strateginės prekės – dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, įskaitant paslaugas, susijusias su šiomis prekėmis. 12. Tarpininkavimas – Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų bei užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų arba fizinių asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vedamos derybos, parengimas arba vykdymas sandorių, pagal kuriuos karinė įranga gali būti perduodama iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kitos valstybės narės teritorijos arba trečiosios šalies teritorijos į bet kurią kitą trečiąją šalį. 13. Tarptautiniai neplatinimo susitarimai – Wassenaaro susitarimas dėl įprastinių ginklų ir dvejopo naudojimo prekių bei technologijų eksporto kontrolės (WA), Raketų technologijų kontrolės režimas (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupė (NSG), Australijos grupė (AG), Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC), Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (BTWC), Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT) ir kiti susitarimai bei tarptautiniai valstybių įsipareigojimai, kurių tikslas – politinėmis, ekonominėmis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią cheminio, biologinio ir branduolinio ginklo ir įprastinės ginkluotės platinimui. 14. Trečioji šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. 15. Trečiosios šalies teritorija – teritorija, nepriklausanti Sąjungos muitų teritorijai, apibrėžtai 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais 4 straipsnyje. 16. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė. 17. Licencija ir leidimas šiame įstatyme suprantami ne kaip bendrasis leidimas verstis ūkine komercine veikla, bet kaip Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodamas leidimas nustatyta tvarka eksportuoti, importuoti, vežti tranzitu, įvežti ir Europos Sąjungoje siųsti licencijoje ar leidime nurodytą karinę įrangą, teikti tarpininkavimo paslaugas ir eksportuoti, siųsti (persiųsti) Europos Sąjungoje, vežti tranzitu tik licencijoje ar leidime nurodytas dvejopo naudojimo prekes, teikti tarpininkavimo paslaugas, techninę pagalbą. 18. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „kontroliuojantysis asmuo“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Reglamente (ES) 2021/821. II SKYRIUS STRATEGINIŲ PREKIŲ EKSPORTAS, SIUNTIMAS (persiuntimas) EUROPOS SĄJUNGOJE, įvežimas, IMPORTAS, TRANZITAS, TARPININKAVIMAS, TECHNINĖ PAGALBA
Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Dvejopo naudojimo prekės – prekės, kaip jos apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 428/2009 2 straipsnio 1 punkte. 2. Karinė…
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Dvejopo naudojimo prekės – prekės, kaip jos apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 428/2009 2 straipsnio 1 punkte. 2. Karinė įranga – gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą. 3. Karinės įrangos gavėjas – teisiškai atsakingas už iš tiekėjo gautą karinę įrangą Europos Sąjungoje įsisteigęs juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra bet kuri valstybė narė. 4. Karinės įrangos eksportas – karinės įrangos išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, įskaitant reeksportą, programinės įrangos ir technologijų perdavimas faksu, telefonu ar kitu būdu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis į trečiosios šalies teritoriją. Technologijos perdavimas telefonu laikomas eksportu tik tada, kai ta technologija yra aprašyta dokumente ir esminė aprašo dalis yra perskaitoma ar apibūdinama telefonu. 5. Karinės įrangos importas – karinės įrangos įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, programinės įrangos ir technologijų perdavimas faksu, telefonu ar kitu būdu ir (ar) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis iš trečiosios šalies teritorijos. Technologijos perdavimas telefonu laikomas importu tik tada, kai ta technologija yra aprašyta dokumente ir esminė aprašo dalis buvo perskaityta ar apibūdinta telefonu. 6. Karinės įrangos įvežimas – karinės įrangos įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš bet kurios kitos valstybės narės teritorijos. 7. Karinės įrangos pervežimas – karinės įrangos vežimas per vienos ar daugiau valstybių narių, išskyrus kilmės valstybę narę ir gaunančią valstybę narę, teritoriją. 8. Karinės įrangos reeksportas – karinės įrangos, anksčiau importuotos į Lietuvos Respublikos teritoriją, eksportas iš jos. 9. Karinės įrangos siuntimas – bet koks karinės įrangos perdavimas arba perkėlimas iš tiekėjo kitos valstybės narės gavėjui. 10. Karinės įrangos tiekėjas – teisiškai atsakingas už karinės įrangos siuntimą Europos Sąjungoje įsisteigęs juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra bet kuri valstybė narė. 11. Karinės įrangos tranzitas – karinės įrangos vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios šalies teritorijos į trečiosios šalies teritoriją. 12. Strateginės prekės – dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, įskaitant paslaugas, susijusias su šiomis prekėmis. 13. Tarpininkavimas – Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų bei užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų arba fizinių asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vedamos derybos, parengimas arba vykdymas sandorių, pagal kuriuos karinė įranga gali būti perduota iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kitos valstybės narės teritorijos arba trečiosios šalies teritorijos į bet kurią kitą trečiąją šalį. Reglamentuojant dvejopo naudojimo prekių kontrolę, tarpininkavimas suprantamas taip, kaip tai apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 428/2009. 14. Tarptautiniai neplatinimo susitarimai – Vasenaro susitarimas dėl įprastinių ginklų ir dvejopo naudojimo prekių bei technologijų eksporto kontrolės (WA), Raketų technologijų kontrolės režimas (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupė (NSG), Australijos grupė (AG), Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC), Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (BTWC), Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT) ir kiti susitarimai bei tarptautiniai valstybių įsipareigojimai, kurių tikslas – politinėmis, ekonominėmis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią cheminio, biologinio ir branduolinio ginklų ir įprastinės ginkluotės platinimui. 15. Trečioji šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. 16. Trečiosios šalies teritorija – teritorija, nepriklausanti prie Bendrijos muitų teritorijos, apibrėžtos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1), 3 straipsnyje. 17. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė. 18. Licencija šiame įstatyme suprantama ne kaip leidimas verstis ūkine komercine veikla, bet kaip įgaliotos institucijos išduotas leidimas nustatyta tvarka eksportuoti, importuoti, vežti tranzitu, tarpininkauti ar siųsti Europos Sąjungoje tik licencijoje nurodytas strategines prekes. 19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Europos Sąjungos reglamentuose. ANTRASIS SKIRSNIS STRATEGINIŲ PREKIŲ EKSPORTAS, IMPORTAS, TRANZITAS, TARPININKAVIMAS IR SIUNTIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE
Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Karinės įrangos siuntimo Europos Sąjungoje kontrolė 1. Karinės įrangos siuntimui iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją…
7 straipsnis. Karinės įrangos siuntimo Europos Sąjungoje kontrolė 1. Karinės įrangos siuntimui iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją reikalingas siuntimo licencijas išduoda Ūkio ministerija. 2. Karinės įrangos siuntimo Europos Sąjungoje Ūkio ministerijos išduodama licencija nereikalinga, kai: 1) karinę įrangą siunčia Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Ginklų fondas; 2) karinė įranga tiekiama Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) arba kitoms tarpvyriausybinėms organizacijoms jų užduotims vykdyti; 3) siuntimas yra būtinas valstybių narių bendradarbiavimo ginkluotės srityje programai įgyvendinti; 4) siuntimas yra susijęs su humanitarine pagalba ištikus nelaimei arba yra dovana nepaprastosios padėties atveju. 3. Pervežant karinę įrangą iš kitų valstybių narių per Lietuvos Respublikos teritoriją arba įvežant ją iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respublikos teritoriją, Ūkio ministerijos išduodama licencija nereikalinga, išskyrus atvejus, kai Vyriausybė, vadovaudamasi nuostatomis, skirtomis viešajai tvarkai saugoti arba visuomenės saugumui užtikrinti, nustato tam tikroms karinės įrangos kategorijoms reikalavimus turėti įvežimui į Lietuvos Respublikos teritoriją licencijas. 4. Lietuvos Respublikoje įsisteigę karinės įrangos gavėjai, Vyriausybės nustatyta tvarka turintys teisę įvežti karinę įrangą pagal kitų valstybių narių paskelbtas siuntimo licencijas, turi būti sertifikuoti dėl patikimumo, ypač dėl kompetencijos laikytis iš kitos valstybės narės pagal siuntimo licenciją gautos karinės įrangos eksporto apribojimų. Sertifikuojamos tik karinę įrangą gaminančios įmonės gavėjos. 5. Sertifikuojamos karinę įrangą gaminančios įmonės gavėjos patikimumas įvertinamas pagal šiuos reikalavimus: 1) įmonė turi turėti ne mažesnę kaip 2 metų patirtį karinės įrangos gamybos srityje; 2) įmonė privalo turėti licencijas ar leidimus gaminti arba tiekti rinkai karinę įrangą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokiai veiklai licencijos ar leidimai yra privalomi; 3) įmonė turi vykdyti veiklą, susijusią su karinės įrangos komponentų ir jų dalių integravimu; 4) neturi būti įsiteisėjusių teismo sprendimų, priimtų per paskutinius 3 metus, kuriuose būtų pripažinta, kad įmonė pažeidė strateginių prekių kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, arba įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių dėl sertifikuojamos karinę įrangą gaminančios įmonės ar jos darbuotojo padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, arba įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių dėl sertifikuojamos karinę įrangą gaminančios įmonės nusikalstamų veikų visuomenės saugumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valdymo tvarkai; 5) įmonė privalo turėti darbuotoją, atsakingą už karinės įrangos siuntimą ir eksportą; 6) įmonė privalo raštu įsipareigoti teikti strateginių prekių kontrolę atliekančioms institucijoms išsamią informaciją apie karinės įrangos galutinius vartotojus ar galutinį panaudojimą, taip pat laikytis eksporto apribojimų; 7) įmonė privalo turėti įdiegtą siuntimo ir eksporto valdymo sistemą ir turėti jos aprašymą. 6. Sertifikatas neišduodamas, jeigu karinę įrangą gaminanti įmonė gavėja neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų vieno ar daugiau reikalavimų. 7. Sertifikuota karinę įrangą gaminanti įmonė gavėja per Vyriausybės nustatytą terminą privalo pranešti Ūkio ministerijai apie gamybinės veiklos pasikeitimus, atsiradusius po sertifikato išdavimo. 8. Sertifikato galiojimas sustabdomas, jeigu sertifikuota karinę įrangą gaminanti įmonė gavėja nebeatitinka nors vieno iš šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 5, 6, 7 punktuose nustatytų reikalavimų arba nevykdo šio straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos. 9. Sertifikato galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu per Vyriausybės nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 60 darbo dienų, pašalinamos sertifikato galiojimo sustabdymą lėmusios aplinkybės. Sprendimas dėl sertifikato galiojimo sustabdymo panaikinimo priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka per 5 darbo dienas po to, kai patikrinama įrangą gaminančios įmonės gavėjos pateikta informacija dėl sertifikato galiojimo sustabdymą lėmusių aplinkybių pašalinimo. 10. Sertifikato galiojimas panaikinamas, jeigu: 1) sertifikato galiojimo sustabdymą lėmusios aplinkybės nepašalinamos per Vyriausybės nustatytą terminą; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame pripažinta, kad karinę įrangą gaminanti įmonė gavėja pažeidė strateginių prekių kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, arba įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytų nusikalstamų veikų; 3) karinę įrangą gaminanti įmonė gavėja pateikė klaidinančią informaciją, klaidingus duomenis; 4) to prašo sertifikuota karinę įrangą gaminanti įmonė gavėja; 5) sertifikuota karinę įrangą gaminanti įmonė gavėja pasibaigė dėl likvidavimo. 11. Lietuvos Respublika pripažįsta kitoje valstybėje narėje įsisteigusioms karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išduotus sertifikatus. 12. Vyriausybės nustatyta tvarka Ūkio ministerija atlieka Lietuvos Respublikoje įsisteigusių karinę įrangą gaminančių įmonių gavėjų sertifikavimą ir joms išduoda nustatytos formos sertifikatus. 13. Siuntimo Europos Sąjungoje licencijų rūšis, licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat sertifikatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir sertifikatų galiojimo panaikinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Analysis
An FPV drone algorithm transferred outside the EU may be a controlled transaction in the same way as the export of a military platform.
The immediate scenario is not merely production growth, but the maturation of a regulated supply chain.

Core issue

The Drone Centre is not, in legal terms, merely a matter of industrial policy: the dividing line turns on the purpose of the technology, the method of transfer, and the risk of end use. For Lithuanian companies, the critical question will be whether a drone, counter-drone system, software, or technology falls within Articles 3, 6, and 10 of the Law of the Republic of Lithuania on the Control of Strategic Goods. The FPV and reconnaissance drones, autonomy, sensors, photonics, and counter-drone solutions referred to in the report are linked to the development of Lithuania’s defence capabilities. In such a case, the legal analysis is based not on market size, but on whether the product constitutes military equipment or a dual-use item.

  • Article 3(1) of the Law on the Control of Strategic Goods links dual-use items to Article 2(1) of Regulation (EU) 2021/821.
  • Article 3(2) of the Law on the Control of Strategic Goods defines military equipment as products intended for, or related to, defence and included in the Common Military List of the European Union.
  • Article 16 of the Aviation Law becomes relevant where an unmanned system is a military state aircraft.
  • Article 9(3) of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service establishes the role of the Ministry of National Defence in developing defence capability.

Legal assessment

If a Lithuanian company manufactures only a civilian component, the mere use of that component in the drone supply chain does not automatically make it military equipment. However, the reconnaissance, FPV, counter-drone, and autonomy solutions described in the report, by their purpose, approach the core of Article 3(2) of the Law on the Control of Strategic Goods. Controls on military equipment cover not only physical items, but also software and the transfer of technology by electronic means. Accordingly, export-control risk in the drone sector arises before any container leaves Lithuania.

  • Under Article 3(3) of the Law on the Control of Strategic Goods, the export of military equipment also includes the transfer of technology by email or other electronic means to a third country.
  • Under Article 3(5) of the Law on the Control of Strategic Goods, import also includes the transfer of technology from the territory of a third country.
  • Under Article 6(1) of the Law on the Control of Strategic Goods, licences are required for the export, import, transit, or brokering of military equipment.
  • Under Article 6(2) of the Law on the Control of Strategic Goods, licences are issued, suspended, and revoked by the Ministry of the Economy and Innovation.

The key practical conclusion here is strict: an FPV drone algorithm transferred outside the EU may be a controlled transaction in the same way as the export of a military platform. This is particularly relevant to joint Lithuanian-Ukrainian production, testing, or technology-transfer projects mentioned in the report.

In this model, the Ministry of National Defence is not a general market regulator. Under Article 9(3)(1) of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service, it plans the national defence system, develops the defence capability of the armed forces, and prepares institutions for NATO and EU defence tasks.

Aviation law supplements export control where the system moves into use in state military aviation. Under Article 16(1) of the Aviation Law, military state aircraft are registered in the Register of Military Aircraft of the Republic of Lithuania, and under Article 16(2), the Ministry of National Defence is the manager of that register.

  • Under Article 16(5) of the Aviation Law, the requirements for military aircraft flights are approved by the Commander of the Armed Forces, in coordination with the Agency.
  • Those requirements must not endanger the safety of civil aircraft.
  • Oversight of the operation of military aircraft is carried out by the Commander of the Armed Forces.
  • Under Article 16(7) of the Aviation Law, accidents and incidents involving military aircraft are investigated in accordance with the procedure established by the Minister of National Defence.

Licences are not a mere formal registration act, because Article 10(1) of the Law on the Control of Strategic Goods provides substantive grounds for refusal. These include sanctions, international obligations, national security interests, end-use risk, and misleading information.

QuestionApplicable provision
Export, import, transit, and brokering of military equipmentArticle 6(1) of the Law on the Control of Strategic Goods
Licensing authorityArticle 6(2) of the Law on the Control of Strategic Goods
Grounds for refusalArticle 10(1) of the Law on the Control of Strategic Goods
Military state aircraftArticle 16 of the Aviation Law
Capability planning by the Ministry of National DefenceArticle 9(3) of the Law on the Organisation of the National Defence System and Military Service

In procurement and industrial cooperation, the state may promote domestic capabilities, but it cannot simply close the market through a territorial requirement. The Government’s position on Draft Law No. XIVP-3542(2) states that a requirement to provide warranty or technical maintenance services only within the territory of the Republic of Lithuania would be contrary to Article 56 of the Treaty on the Functioning of the European Union and to the principle of non-discrimination established in Article 4 of Directive 2009/81/EC.

At the same time, the proposed regulation indicates a permissible alternative: industrial cooperation under the Law on Defence and Security Industry. Government Resolution No. 558 approves the list of armaments, military equipment, and other technologies important for priority capabilities, as well as the procedure for implementing industrial cooperation.

  • Article 10(7) of the Law on Defence and Security Industry, as referred to in the Government act, mentions five measures.
  • A supplier or manufacturer may invest in Lithuania’s defence and security industry.
  • It may transfer technologies to higher education and research institutions or companies.
  • It may carry out research, experimental development, or innovation activities.
  • It may purchase goods or services from Lithuanian entities, provide consultancy, or open up production, research, or testing infrastructure.

Consequences

The immediate scenario is not merely production growth, but the maturation of a regulated supply chain. Companies working with military drones, counter-drone systems, optics, lasers, communications, or autonomy software will need to distinguish at an early stage between the civilian, dual-use, and military regimes.

The practical impact will be most pronounced for exports, joint projects, and technology transfers outside the EU. Misleading information in the licensing process under Article 10(1)(4) of the Law on the Control of Strategic Goods may prevent authorisation just as effectively as sanctions or end-use risk.

In public procurement, two simultaneous movements are likely. One direction will be the inclusion of domestic industry through industrial cooperation; the other will be the need to avoid exceeding the non-discrimination limits under Article 56 TFEU and Article 4 of Directive 2009/81/EC.

Who this matters to in practice:

  • manufacturers, because technology transfer may require licensing even without a physical shipment;
  • investors, because defence technologies may fall within the scope of national security screening under Article 12 of the Law on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Security;
  • the Ministry of National Defence, because its capability-planning function must be coordinated with the regimes for registration, flight safety, and operational oversight;
  • suppliers, because localisation requirements must be replaced with lawful industrial-cooperation instruments.

Procedurally, what matters next will be the specific procurement documents, the classification of the product as military equipment or a dual-use item, and the licensing decisions of the Ministry of the Economy and Innovation under Articles 6 and 10 of the Law on the Control of Strategic Goods.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government, which instructed the Ministry of the Economy and Innovation to improve the control of strategic goods, while subsequent amendments are also linked to the Government Programme on the development of the defence industry. The aim was to ensure more effective control of dual-use and defence-related goods, to implement international arms trade obligations, and to create better conditions for Lithuania’s defence and security industry, including innovation and faster procurement of armaments. The main arguments were the strengthening of the control system, compliance with EU and international regimes, and increasing industrial self-sufficiency. No substantive political objections are apparent from the texts provided; the Legal Department mainly raised issues of clarity and consequential amendments.

  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1 . Įstatymo projekto rengimą paskatinusios prie…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIŲ PREKIŲ KONTROLĖS ĮSTATY…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 2, 7, 19, 20, 21, 22, 23, 25 IR 26 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-22 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus teikiamo įstatymo projektą, reikės keisti kai kuriuos Lietuv…“
📄 Original — LNK.LT
Markauskas Leaves Mayoral Bid Up in the Air 🔗
Klaipėda District has grown to 80,000 residents over the past decade, while the municipal budget has more than tripled. Although Mayor Bronius Markauskas is pleased with the fast-developing district’s achievements, he says he has not yet…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 83 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių…
17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 83 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi 17 valandą iki rinkimų dienos likus 65 dienoms. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“ 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 70 dienų, turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: 1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose; 2) savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą; 3) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas.“ 3. Papildyti 36 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi ir patikrinusi partijos pareiškinius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, per 5 darbo dienas nuo partijos pareiškinių dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose.“ 4. Buvusias 36 straipsnio 3–13 dalis laikyti atitinkamai 4–14 dalimis. 5. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie įregistravimą savarankišku arba atstovaujamuoju politinės kampanijos dalyviu;“. 6. Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo ir jų patikrinimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims įrašyti: „Aš, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė), keliamą (išsikėlusį) kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą (tekste nurodomi atitinkami duomenys): Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris Rinkėjo gimimo data Rinkėjo gyvenamosios vietos adresas Rinkėjo parašas Data“ 7. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ir asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ 8. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ir asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ar jis yra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ 9. Pakeisti 36 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Pareiškiniai dokumentai teikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašu paremti kandidatų sąrašo iškėlimą arba asmens iškėlimą ar išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus.“
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Vyriausiosios rinkimų…
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija apie kandidatą: 1) informacija apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius, kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėje partijoje ir asociacijose; šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; turima pilietybė; taip pat ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra; šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys; 2) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus biografija; 3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos; 4) privačių interesų deklaracija; 5) ar kandidatas dalyvauja visuomeninėje veikloje; 6) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti. 2. Informacija apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus gimimo vietą, pilietybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 3. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba kad išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai, savivaldybės pavadinimas) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai. 4. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.“
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą 1. Politinės partijos turi lygias…
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą 1. Politinės partijos turi lygias teises dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. 2. Politiniai komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą dėl narių skaičiaus, turi lygias teises dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą. 3. Politiniai komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą dėl narių skaičiaus, turi lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 4. Vėliau negu likus 180 dienų iki rinkimų dienos įregistruota politinė organizacija dalyvauti rinkimuose negali.
Analysis
This means that the political suspense ends not with a public promise, but with the 5:00 p.m. deadline 65 days before election day.
A candidacy for mayor is not merely a campaign slogan: it triggers a long-term publicity regime in which personal data and interests become material for voter scrutiny.

Core issue

The Mayor’s statement that he “still has a good month to think about it” does not legally register anything: candidacy arises only through the procedure for submitting nomination documents. The issue is governed by Article 34 of the Constitution, Article 13 of the Law on Political Organisations, and Article 36 as amended by Article 17 of the Law Amending the Law on Elections to Municipal Councils. The news item is merely a political signal that Bronius Markauskas has not yet decided whether to participate in the upcoming mayoral elections. From a legal perspective, what will be decisive is not his public statements, but the submission and registration of documents and the publication of candidate data.

Legal assessment

Under Article 34 of the Constitution, citizens who have reached the age of 18 on election day have the right to vote, while the right to stand for election is determined by the Constitution and electoral laws. This provision distinguishes the general right to vote from the specific candidacy procedure; therefore, the Mayor’s decision must be translated into a registration act prescribed by law.

  • Under Article 13(1) of the Law on Political Organisations, political parties have equal rights to participate in municipal council and mayoral elections.
  • Under Article 13(3) of the Law on Political Organisations, political committees that meet the membership threshold have equal rights to participate in municipal council and mayoral elections.
  • Under Article 13(4) of the Law on Political Organisations, a political organisation registered later than 180 days before election day may not participate in the elections.
Action or thresholdDeadline or amount according to the sources
Start of submission of candidate nomination documents83 days before election day
End of document submission5:00 p.m., 65 days before election day
Party documents to the CECno later than 70 days before the elections
CEC decision on party registrationwithin 5 working days of submission of documents
Registration of a political organisationno later than 180 days before the elections
Publication of candidate information on the CEC website10 years

Under Article 36(1), as amended by Article 17 of the Law Amending the Law on Elections to Municipal Councils, documents submitted after the deadline cannot be recognised as nomination documents. This means that the political suspense ends not with a public promise, but with the 5:00 p.m. deadline 65 days before election day. A stricter internal sequence applies to a party: under amended Article 36(2), it must submit an application, a list of municipalities, authorisations, and a document confirming payment of the electoral deposit. Under amended Article 36(3), the CEC adopts a decision on registering the party to participate in the elections within 5 working days.

Under Article 37-1(1), introduced by Article 19 of the Law Amending the Law on Elections to Municipal Councils, candidate data are published on the CEC website for 10 years. The published data include the candidate’s name, surname, date of birth, workplace, position, membership, extracts from declarations, declaration of private interests, and other information provided by the candidate. This publicity obligation is particularly significant for an incumbent mayor, because his candidacy would be assessed together with his office, declarations, and political affiliation. A candidacy for mayor is not merely a campaign slogan: it triggers a long-term publicity regime in which personal data and interests become material for voter scrutiny.

In the Supreme Administrative Court of Lithuania’s Bulletin of Administrative Case Law No. 22, case 2.8.1 concerning a candidate’s obligation to indicate a conviction in the questionnaire, the court emphasised voters’ interest in receiving information about a candidate. It stated that such an information requirement pursues a legitimate and socially important aim and does not negate the equal passive electoral right under Article 34(2) of the Constitution.

Consequences

First scenario: Markauskas decides to run, and the political organisation nominating him submits the documents to the CEC on time. In that case, procedurally, the decisive factors will be the CEC’s verification, payment of the deposit, publication of the candidate’s data, and the possible assessment by voters on the basis of publicly available information.

Second scenario: the political organisation or the candidate delays until the expiry of the deadline. In that case, after 5:00 p.m., 65 days before election day, the documents could no longer be recognised as nomination documents.

The third scenario concerns the status of the political organisation. If an attempt were made to register it later than 180 days before election day, it could not participate in the elections under Article 13(4) of the Law on Political Organisations.

In practical terms, this matters to three groups: Markauskas, the political organisation that may nominate him, and the voters of Klaipėda District. For Markauskas, it is a decision concerning public scrutiny of data and interests; for the organisation, it concerns compliance with deadlines and document discipline; for voters, it concerns access to information. The next step is to monitor whether nomination documents are submitted once the submission period opens 83 days before election day and, after their submission, to await the CEC’s decision within 5 working days.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ir papildymo 92 straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstaty…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo pr…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 2 ir 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į STATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskat…“
📄 Original — 15min.lt
Operator automatically activated travel insurance while customer was abroad: is this practice allowed? 🔗
Vilnius resident Tomas Byla shared his story on Facebook, warning other customers to pay attention to SMS messages while abroad. He said that although his family immediately declined the automatically activated travel insurance, they were…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri…
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); 3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę; 7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones; 8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą; 9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises; 10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę; 11) keičiasi informacija apie pavojingus gaminius ir rinkos priežiūrą Reglamento (ES) 2023/988 nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie pavojingus ne maisto produktus ir rinkos ribojimo priemonių taikymą; 12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013; 13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje; 14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; 15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę; 3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą; 4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu; 5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras; 6) duoti šio įstatymo 491 straipsnyje ir Produktų saugos įstatyme nurodytus privalomus nurodymus pašalinti informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka; 7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 441 straipsnį; 8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 9) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimas Vartotojų teisių apsauga įgyvendinama: 1) taikant prevencines priemones (ugdant, informuojant, konsultuojant…
7 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimas Vartotojų teisių apsauga įgyvendinama: 1) taikant prevencines priemones (ugdant, informuojant, konsultuojant vartotojus, atliekant tyrimus, atliekant rinkos priežiūrą ir kitas priemones); 2) per administracinę, civilinę, baudžiamąją atsakomybę; 3) ginant vartotojų teises ne teisme šio įstatymo šeštojo skirsnio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir teisme. TREČIASIS SKIRSNIS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS SRITYS IR INSTITUCINĖ SISTEMA
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Vartotojų teisės 1. Vartotojai turi teisę: 1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją); 2)…
3 straipsnis. Vartotojų teisės 1. Vartotojai turi teisę: 1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją); 2) įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas; 3) gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas; 4) gauti informaciją apie savo teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarką; 5) į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą; 6) kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą; 7) jungtis į vartotojų asociacijas; 8) į švietimą vartojimo srityje; 9) į ekonominių interesų apsaugą. 2. Vartotojai turi ir kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas teises.
Analysis
The automatic activation of travel insurance raises not a question of the convenience of opting out, but of whether consent existed.
Paid insurance cannot arise from a consumer’s silence, and an operator’s error cannot become a line item on an invoice.

Core issue

The automatic activation of travel insurance raises not a question of the convenience of opting out, but of whether consent existed. The dispute should be assessed under Article 6.22816 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, Article 38 and Article 3 of the Law on Consumer Protection of the Republic of Lithuania. The factual point in the news item is narrow: an insurance service was activated for a consumer abroad, which the consumer says he refused, yet a charge was nevertheless applied. Under Article 6.22816(2) of the Civil Code, a consumer’s silence is not deemed consent to purchase. Under Article 6.22816(3) of the Civil Code, it is the trader who must prove that the consumer expressed the intention to order the service.

Legal assessment

If the insurance is treated as a financial service, an even stricter regime applies under Article 38(1) of the Law on Consumer Protection. That provision prohibits the provision of financial services to a consumer without the consumer’s consent where payment is demanded for them. Automatic activation coupled with an obligation on the consumer to opt out reverses the evidential burden to the consumer’s detriment.

  • The operator must prove not that an SMS was sent, but that the consumer intended to enter into an insurance services contract, pursuant to Article 6.22816(3) of the Civil Code.
  • The consumer is not required to pay for an unordered service under Article 6.22816(1) of the Civil Code.
  • The consumer must not incur additional costs as a result of receiving such a service under the same provision.
  • If the service was provided without consent, the consumer may use it free of charge under Article 38(2) of the Law on Consumer Protection.

In this situation, a software error may explain how the charge appeared on the invoice, but it does not alter the requirement of consent. If the charge was applied to 1-2% of customers, this suggests not an isolated billing dispute, but a potential systemic infringement of consumers’ economic interests. The consumer’s right to protection of economic interests is expressly established in Article 3(1)(9) of the Law on Consumer Protection. The right to apply to dispute resolution bodies or to a court is established in Article 3(1)(6) of that law.

IssueApplicable provisionPractical significance
ConsentArticle 6.22816(2)-(3) of the Civil CodeSilence and inaction do not constitute an order
ChargeArticle 38(1) of the Law on Consumer ProtectionA financial service may not be charged for without consent
RefundArticle 8(3) of the Law on Consumer ProtectionA claim concerning a service of improper quality may be brought within 6 months
AuthorityArticle 12(1)(5) and (7) of the Law on Consumer ProtectionVVTAT resolves disputes out of court and applies enforcement measures

VVTAT’s competence here extends beyond an individual consumer complaint. Under Article 12(1)(1) of the Law on Consumer Protection, the authority supervises traders’ compliance with consumer protection requirements. Under Article 12(1)(6), it carries out control of unfair terms in consumer contracts. Under Article 12(1)(8), it protects the public interest of consumers. If the contractual mechanism provides for activation of the service without individual negotiation, it should also be assessed through the lens of unfair contract terms. Article 4 of the Law Amending and Supplementing the Civil Code of the Republic of Lithuania provides that non-individually negotiated terms are deemed unfair where they substantially disturb the balance of the parties’ rights and obligations to the detriment of the consumer. The core point of this news item is this: paid insurance cannot arise from a consumer’s silence, and an operator’s error cannot become a line item on an invoice.

Consequences

The most realistic first step is cancellation of the charge and refund of the overpayment to the affected customers. This follows directly from Article 6.22816(1) of the Civil Code and Article 38(2) of the Law on Consumer Protection. If the consumer has already paid, the claim is not for a discount, but for repayment of the sums paid. The second scenario is a VVTAT investigation into the commercial practice and contractual mechanism. Under Article 7(1) of the Law on Consumer Protection, consumer protection is implemented through preventive measures, including investigations and market surveillance. Under Article 7(2), it may be implemented through administrative or civil liability. The third scenario is relevant to a broader group of customers, since the operator itself referred to 1-2% of customers being incorrectly charged. In that case, the key issue is whether the company will itself identify all affected consumers, or whether refunds will be made only following complaints. Procedurally, the next expected step is either the operator’s correction of invoices or a VVTAT decision under Article 12(1)(5) and (7) of the Law on Consumer Protection, while the consumer’s monetary claim concerning an improper service must be brought within 6 months under Article 8(3).

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Atitinkamai laikinai paslaugas norintiems teikti subjektams taikomi jų šalyse nustatyti įsisteigimo ir kelionių organizatoriaus pažymėjimo gavimo reikalavimai. Tačiau lai…“
  • Parliamentary materials„Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių 3 straipsnio 3 dalies g punktu, Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta, kad vartojimo sutartis regla…“
  • Institutional opinion on the draft„Siūloma tikslinti projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, aiškiau nustatant atvejį, kada Lietuvos Respublika yra laikoma draudimo rizikos valstybe, net tada, kai transpo…“
  • Institutional opinion on the draft„4. Siekiant tinkamo įstatymo taikymo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžti tiek mokesčio objektas, tiek mokesčio (ne)mokėjimo atvejai, proje…“
📄 Original — Alkas.lt
Pre-trial investigation opened into espionage: information was collected about military sites 🔗
The Vilnius Regional Prosecutor’s Office is conducting a pre-trial investigation in which a Lithuanian citizen has been charged with espionage. The investigation was launched after Lithuania’s State Security Department (VSD), during an…
Fact-check:
✅ ConfirmedBaudžiamojo kodekso 119 str. 2 d. šnipinėjimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų
🟡 IncompleteLietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, sukreipiems į VSD ir savo iniciatyva liaudusiems dalyvavę užsienio žvalgybų tarnybų veikloje
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 119 straipsnis (statute)
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri…
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos…
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9-1, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio…
3 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Analysis

⚠ Correction. The statement at the end of the article concerning the possibility of release from criminal liability is too broad. Article 119(3) of the Criminal Code provides for release only for a person who has committed the act provided for in paragraph 1 of that article, and only if, before being recognised as a suspect, he or she confessed and actively cooperated in identifying representatives of a foreign state or its organisation. It would therefore be more accurate to say that this possibility is not automatic and does not cover every person who has “already been drawn into” foreign intelligence activity. If a person has already been notified of suspicion under Article 119(2) of the Criminal Code, a subsequent approach to the State Security Department under the cited provision does not, by itself, create a basis for such release.

A photograph of military facilities here is not merely a photograph in the criminal-law sense: it becomes an evidentiary link between the assignment, the transfer and the interest of foreign intelligence.
It shows that the risk is created not only by the transfer of secret documents, but also by the collection of military-purpose images pursuant to an assignment.

Core issue

The dividing line in this case does not run through the classification marking, but through the element of an assignment from another state. If the prosecution proves the assignment and the transfer, the photographing of military facilities falls within Article 119(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, even where some of the data are not a state secret.

The news fact: a Lithuanian citizen is suspected of collecting data on military facilities, equipment and its movement while acting pursuant to assignments from the RF GRU.

  • The principal provision is Article 119(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania: performance of an assignment, collection or transfer of information, a state or official secret, or other information of interest to foreign intelligence.
  • The adjacent boundary is Article 118(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, because, according to the text provided, assisting another state in acting against defence capability is punishable separately.
  • The procedural path of the investigation is defined by Articles 98, 99, 100, 119, 120 and 212 of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania.
ClassificationSanction or procedural significance
Article 119(1) CCimprisonment for 4 to 10 years
Article 119(2) CCimprisonment for 6 to 15 years
Article 118(1) CCimprisonment for 2 to 7 years
Articles 124 and 125 CCapplicable where the elements of espionage are absent

Legal assessment

The axis of the suspicion is not photography alone, but possible action through intermediaries pursuant to assignments from the RF GRU. This directly corresponds to the structure of Article 119(2) CC: an assignment from another state and the collection or transfer of information of interest to intelligence.

A military battalion, radar systems, the movement of military equipment at an airport and images from Belgium are not neutral data under this provision. Under the regulatory framework provided, they may be assessed as other information of interest to the intelligence service of a foreign state.

  • The suspect must be charged not with abstract sympathy for another state, but with specific acts of collection, transfer and performance of an assignment.
  • The prosecution will need to substantiate that contact through Telegram and intermediaries amounted to an assignment from another state, its organisation or representative.
  • For the defence, the practically most important points will be to challenge the element of assignment, the nature of the information and the suspect’s awareness of the recipient of the data.
  • Intelligence investigation data collected by the SSD become significant to the extent that they substantiate pre-trial investigation actions and subsequent procedural decisions.

A photograph of military facilities here is not merely a photograph in the criminal-law sense: it becomes an evidentiary link between the assignment, the transfer and the interest of foreign intelligence. Articles 124 and 125 CC would operate only if the elements of espionage were absent.

Accordingly, unlawful acquisition or disclosure of a state secret is a fallback classification route here, not the main logic of the case. Article 210 CC on commercial espionage is inapplicable, because the report concerns military facilities, not commercial secrets. The project comments provided on the boundaries of Article 119 CC help distinguish two situations. Voluntary collection of unclear information concerning “other Lithuanian interests” was regarded as overly broad criminalisation.

However, on the facts, this case rests on a stronger element: the suspected assignment from a foreign intelligence service and information of a military nature. For that reason, Article 119(2) CC is both stricter and more precise than Article 118(1) CC.

  • A person may, on their own initiative, submit relevant items and documents under Article 98 CCP.
  • Remand measures may be imposed under Article 119 CCP in order to secure participation in the proceedings and an unobstructed investigation.
  • Under Article 120 CCP, available measures include detention, intensive supervision, house arrest, bail, seizure of documents and a written undertaking not to leave.
  • Procedural time limits are set under Article 99 CCP and calculated in hours, days and months under Article 100 CCP.

Consequences

The first realistic scenario is that the direction of the charge is maintained under Article 119(2) CC if the data concerning RF GRU assignments become stronger. In that event, the sentencing range would be 6 to 15 years’ imprisonment.

The second scenario is narrowing the classification to Article 118(1) CC if the elements of an assignment and intelligence-related information are insufficient. That would mean a different sanction level: 2 to 7 years. The third scenario is termination of the investigation under Article 212 CCP if insufficient data are collected to substantiate the suspect’s guilt. The fourth scenario is theoretically connected with Article 119(4) CC, but it depends on confession before recognition as a suspect.

Because the report already states that suspicions have been notified, this exemption structure is no longer central for this person on the facts provided. In practical terms, the case is important for the armed forces, the defence industry, airport infrastructure and persons whom foreign services attempt to recruit through messaging applications. It shows that the risk is created not only by the transfer of secret documents, but also by the collection of military-purpose images pursuant to an assignment.

It is necessary to continue monitoring the prosecutor’s procedural steps: notification of the expert examination report under the excerpt provided from Article 99 CCP, the decision on a remand measure under Articles 119-120 CCP, or a termination decision under Article 212 CCP, within the time limits set and calculated under Articles 99-100 CCP.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

In the excerpts provided, the specific initiators are not identified; they refer to proposals by the drafters of the bill to amend liability for espionage and for assisting another state to act against Lithuania. The aim was to broaden the elements of espionage, align sanctions with offences of comparable seriousness, and provide rules on exemption from criminal liability. The principal argument was the protection of national security; however, the proposal was criticised for excessively expanding the concept of espionage, potentially criminalising the collection of publicly available information and the mere intention to transmit it. It was also proposed to limit repeated exemption from liability in cases involving related offences.

  • Seimas Legal Department opinion„Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 2, 3 2, 3, 5. Šnipinėjimas (BK 119 straipsnis) ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublika (BK 118 s…“
  • Institutional opinion on the draft„Jame siūloma 119 straipsnio "Šnipinėjimas" 1 dalį pakeisti taip: „1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirk…“
  • Institutional opinion on the draft„Kitaip tariant, šnipinėjimas turi visus bendrojoje normoje (BK 118 straipsnis) nurodytus požymius, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas diferencijuoti atsakomybės ribas, j…“
  • Parliamentary materials„Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje numatytas nusikaltimas – padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, gali pasireikšti įvairiomis veikomis, kuriomis si…“
📄 Original — JP.lt
Driver in Panevėžys District found with blood alcohol level of 1.64 per mille 🔗
In Raguvėle, Panevėžys District, an intoxicated man was caught driving an Opel Meriva with a blood alcohol level of 1.64 per mille. Police said the driver, born in 1951, was stopped at around 9:30 a.m. on July 25, and a pre-trial…
Fact-check:
🟡 IncompleteVairuotojai laikomi neblaiviais, kai jiems nustatomas didesnis nei 0,4 promilės girtumas.
🟡 IncompleteUž vairavimą neblaiviam gresia bauda ir teisės vairuoti atėmimas.
✅ ConfirmedNustačius 1,51 ir daugiau promilės girtumą taikoma baudžiamoji atsakomybė.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris…
19 straipsnis. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų 1. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. 2. Asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3. Asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė 1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. 3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės. 4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. 5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. IV SKYRIUS NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS 21 straipsnis. Rengimasis padaryti nusikaltimą 1. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. 2. Asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 22 straipsnis. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką 1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. 2. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. 3. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 23 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką 1. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. 2. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. 3. Kai nusikalstamą veiką daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs ją pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to, pagal šį kodeksą neatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos. 4. Asmuo, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet nusikalstamos veikos arba jos padarinių jam nepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 24 straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys 1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. 2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. 3. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). 4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. 5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. 6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. 25 straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. 4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė. 26 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė 1. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. 2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką. 3. Jeigu yra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių, lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiant dėl kitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės. 4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. 5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai. 27 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas 1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. 2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. 3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. 4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato. 5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. V SKYRIUS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS 28 straipsnis. Būtinoji gintis 1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. 2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. 3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. 4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. 29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. 2. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės. 30 straipsnis. Profesinių pareigų vykdymas 1. Asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. 2. Asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 31 straipsnis. Būtinasis reikalingumas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis. 32 straipsnis. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. 2. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų. 3. Jeigu, veikdamas pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį ar vykdydamas kitą teisėsaugos institucijos užduotį, asmuo peržengė šios užduoties ribas, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai. 33 straipsnis. Įsakymo vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 2. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 3. Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Toks asmuo gali atsakyti pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis. 34 straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika 1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. 2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. 35 straipsnis. Mokslinis eksperimentas 1. Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams. 2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo. 3. Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė. VI SKYRIUS ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS
Analysis

⚠ Correction. The reference in the article to Article 281 of the Criminal Code is legally overbroad if the case involves no traffic accident, victim, or substantial property damage. It would be more precise to state that, on the facts presented, the investigation should be linked to Article 2811(1) of the Criminal Code, because a level of 1.64 per mille was established. The statement regarding the >0.4 per mille threshold is also incomplete: the wording of the Law on Road Traffic Safety cited sets a general threshold of 0.4 per mille, but also identifies categories to which a stricter >0 per mille threshold applies. The statement about a fine and deprivation of the right to drive is incomplete as well, because the excerpt from Article 422 of the Code of Administrative Offences shows that, in cases of 0-0.4 per mille, the cited penalty is a fine of EUR 150 to EUR 300, not automatic deprivation of the right to drive.

A level of 1.64 per mille is not an aggravating detail in an administrative case; it is the threshold of the criminal offence.
For the police and the prosecutor, accurate legal classification is important: Article 281 of the Criminal Code requires consequences, while Article 281¹ criminalises the act of driving itself where the level is 1.51 per mille or more.

Core issue

The legal axis of this case is the threshold for classification: 1.64 per mille moves the act of driving from the sphere of administrative liability into criminal liability. Where there is no traffic accident and no consequences for another person or property, the issue is not a general breach of road traffic safety rules, but a standalone offence of driving while intoxicated under Article 281¹(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

  • News fact: on 25 July 2026, in the town of Raguva, a man born in 1951 drove an Opel Meriva and was found to have a blood alcohol level of 1.64 per mille.
  • Under Article 281¹(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, liability arises where a motor vehicle is driven and a blood alcohol level of 1.51 per mille or more is established.
  • Article 281(1)-(4) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania applies where a breach of the rules causes a traffic accident and results in bodily injury or substantial property damage.
  • Article 19(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania closes off a defence based solely on intoxication, because an intoxicated person is not exempt from criminal liability.
Threshold or consequenceSource cited
0.41-1.5 per mille in the case of repeated drivingArticle 427 of the Code of Administrative Offences, fine of EUR 1,000-1,500 for drivers
More than 1.5 per milleArticle 281¹(1) of the Criminal Code, fine, arrest or imprisonment for up to 1 year
More than 1.5 per mille during testingParagraph 3 of the Rules, referral for medical examination

Legal assessment

On the facts presented, two essential elements are apparent: driving a motor vehicle and intoxication of 1.64 per mille. These elements fall directly within Article 281¹(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, because the established level exceeds the 1.51 per mille threshold. A level of 1.64 per mille is not an aggravating detail in an administrative case; it is the threshold of the criminal offence.

  • At this stage, the driver’s obligation is to participate in the proceedings and comply with any applicable procedural obligations, if imposed.
  • Pre-trial investigation officers and the prosecutor may collect objects and documents, and participants in the proceedings may submit them under Article 98 of the Code of Criminal Procedure.
  • If it is objectively impossible to carry out the test, or if more than 1.5 per mille is detected in exhaled air, police officers, under Paragraph 3 of the Rules, take the person to a healthcare institution for a medical examination.
  • Procedural time limits in criminal proceedings are calculated in hours, days and months under Article 100 of the Code of Criminal Procedure.

Classification under Article 281 of the Criminal Code would be correct only if a traffic accident and the statutory consequences were established. The report provided refers only to driving while intoxicated; therefore, the initial reference to Article 281 of the Criminal Code must be checked against the actual consequences. If there are no such consequences, the core of the act is Article 281¹ of the Criminal Code, not Article 281(1)-(4).

  • Remand measures may be imposed under Article 119 of the Code of Criminal Procedure in order to ensure participation in the proceedings, prevent obstruction of the investigation and prevent new offences.
  • Possible remand measures under Article 120(1) of the Code of Criminal Procedure include a written undertaking not to leave, seizure of documents, bail, an obligation to register with the police and other specified measures.
  • The car may become an issue for confiscation, because Article 72(2) of the Criminal Code treats an instrument or means of a prohibited act as property subject to confiscation.
  • If the Opel Meriva belongs to the offender, Article 72(3) of the Criminal Code provides for mandatory confiscation of property subject to confiscation.

Consequences

The most realistic course is the clarification of the pre-trial investigation data: the documents establishing intoxication, the fact of driving and ownership of the car. If these data are confirmed, the case will proceed toward criminal liability under Article 281¹(1) of the Criminal Code. The sanction in that provision is specific: a fine, arrest or imprisonment for up to one year.

  • For the driver, the most important practical issues are whether the 1.64 per mille result will be confirmed and whether confiscation of the car under Article 72 of the Criminal Code will be considered.
  • For the owner of the car, the issue of ownership is important, because property belonging to another person is confiscated only where the conditions set out in Article 72(4) of the Criminal Code are met.
  • For the police and the prosecutor, accurate legal classification is important: Article 281 of the Criminal Code requires consequences, while Article 281¹ criminalises the act of driving itself where the level is 1.51 per mille or more.
  • The next procedural step is the prosecutor’s decision to continue, terminate or otherwise conclude the pre-trial investigation, also assessing the grounds for termination set out in Article 212 of the Code of Criminal Procedure.

The next expected procedural document will concern the suspicion, the direction of the investigation or termination; time limits will be calculated under Article 100 of the Code of Criminal Procedure from the beginning of the relevant procedural time limit.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by legislators with a view to improving road safety and imposing stricter penalties on drivers found to have a blood alcohol concentration exceeding 1.5 per mille. The principal argument was that such a level of intoxication poses an exceptionally serious danger, and that a driver cannot reasonably claim not to have understood that he or she was intoxicated. During the deliberations, observations were made concerning the limits of liability and its alignment with administrative liability, particularly where alcohol is consumed after a traffic accident or before an intoxication test.

  • Institutional opinion on the draft„Kasaciniame skunde dėstomi pasisakymai, kad nuteistasis, prieš vairuodamas automobilį, jautėsi gerai ar negalėjo žinoti, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnis nei…“
  • Institutional opinion on the draft„XIIIP-2515(2) yra nustatyta, kad pagal BK 281 1 str. būtų baudžiamas vairuotojas, kuris „ vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1…“
  • Institutional opinion on the draft„Teismas pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems. Kasaciniame sku…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 281 STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 422 STRAIPSNIO PAKEITIMŲ ĮSTATYMŲ …“
📄 Original — LRT
Markauskas says he has not yet decided whether to run in the mayoral election - LRT 🔗
Klaipeda District has grown to 80,000 residents over the past decade, while its municipal budget has more than tripled. Mayor Bronius Markauskas says he is pleased with the results achieved in the rapidly expanding district, but has not…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 83 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių…
17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 83 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi 17 valandą iki rinkimų dienos likus 65 dienoms. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“ 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 70 dienų, turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: 1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose; 2) savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą; 3) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas.“ 3. Papildyti 36 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi ir patikrinusi partijos pareiškinius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, per 5 darbo dienas nuo partijos pareiškinių dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose.“ 4. Buvusias 36 straipsnio 3–13 dalis laikyti atitinkamai 4–14 dalimis. 5. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie įregistravimą savarankišku arba atstovaujamuoju politinės kampanijos dalyviu;“. 6. Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo ir jų patikrinimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims įrašyti: „Aš, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė), keliamą (išsikėlusį) kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą (tekste nurodomi atitinkami duomenys): Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris Rinkėjo gimimo data Rinkėjo gyvenamosios vietos adresas Rinkėjo parašas Data“ 7. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ir asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ 8. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ir asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ar jis yra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ 9. Pakeisti 36 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Pareiškiniai dokumentai teikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašu paremti kandidatų sąrašo iškėlimą arba asmens iškėlimą ar išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus.“
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus…
18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms. 2. Jeigu pareiškiniai dokumentai turi trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša atitinkamam atstovui rinkimams. 3. Jeigu, įregistravus kandidatą, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punkte arba 5 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija iki pirmos balsavimo iš anksto dienos panaikina to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu. 5. Jeigu kandidatas anketoje pagrįstai nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Vyriausiosios rinkimų…
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija apie kandidatą: 1) informacija apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius, kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėje partijoje ir asociacijose; šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; turima pilietybė; taip pat ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra; šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys; 2) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus biografija; 3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos; 4) privačių interesų deklaracija; 5) ar kandidatas dalyvauja visuomeninėje veikloje; 6) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti. 2. Informacija apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus gimimo vietą, pilietybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 3. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba kad išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai, savivaldybės pavadinimas) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai. 4. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.“
Analysis
Candidate status is determined not by a statement on a podcast, but by the submission, verification and registration of nomination documents in accordance with the procedure established by the Central Electoral Commission.
A mayoral ambition becomes late not when someone says “I will think about it further”, but when the 65-day deadline for nomination documents is missed.

Core issue

The mayor’s decision here is not an open-ended matter of political will; it becomes a legal act only through the procedure for nominating and registering a candidate. This boundary is established by Article 68(10) and Article 72(1) and (2) of the Electoral Code, and Articles 34, 35, 36 and 37 of the Law on Elections to Municipal Councils. The fact that B. Markauskas is still considering whether to stand for election does not, in itself, create candidate status. Candidate status is determined not by a statement on a podcast, but by the submission, verification and registration of nomination documents in accordance with the procedure established by the Central Electoral Commission.

Legal assessment

Under Article 68(10) of the Electoral Code, only a registered participant in a political campaign has the right to be a candidate or to nominate a candidate. Under Article 72(1) and (2) of the Electoral Code, candidates for municipal council members and mayors may be nominated by political committees registered no later than 180 days before election day. Article 16(4) of the Electoral Code links mayoral elections to a single-member constituency corresponding to the territory of the municipality. This means that a candidacy for mayor of Klaipėda District would be assessed specifically in the electoral constituency of that municipality.

  • Under Article 34(4) of the Law on Elections to Municipal Councils, a party or electoral committee submits its list of candidates in a specified order.
  • The list may not contain fewer than half, and not more than twice, the number of council members to be elected.
  • Under Article 35(1) of the Law on Elections to Municipal Councils, an electoral committee is formed by voters of that municipality.
  • The number of such voters must be at least twice the number of council members elected in the municipality.
Legal actDeadline or threshold
Registration of a political committee under Article 72(1) and (2) of the Electoral CodeNo later than 180 days before the election
Electoral committee documents under Article 35(1) of the Law on Elections to Municipal CouncilsWithin 30 days from the start of the political campaign
Commencement of submission of nomination documents under Article 36(1) of the Law on Elections to Municipal Councils83 days before the election
Deadline for submission of nomination documents under Article 36(1) of the Law on Elections to Municipal Councils5:00 p.m., 65 days before the election
Party documents under Article 36(2) of the Law on Elections to Municipal CouncilsNo later than 70 days before the election
CEC decision on party registration under Article 36(3)Within 5 working days

Under Article 37(1) of the Law on Elections to Municipal Councils, the municipal electoral commission verifies whether the candidate meets the requirements of Article 2. The Central Electoral Commission may apply to ministries, the administrator of the Register of Legal Entities, or other institutions for data relevant to the candidate. A response must be provided as a matter of special urgency within 7 days, but no later than 32 days before the election. If the documents contain deficiencies, the commission must immediately notify the election representative under Article 37(2).

In the case concerning candidate registration referred to in Bulletin No. 11 of the Supreme Administrative Court of Lithuania, the CEC took the position that registration is carried out on the basis of valid documents and official registers. In that case, the actual place of residence could not replace the data in the Population Register, and the candidate was therefore not registered under Article 2(3) of the Law on Elections to Municipal Councils. This practice establishes a strict rule for B. Markauskas’s situation: political visibility of a candidacy does not replace formal registers and documents.

Under Article 37-1(1) of the Law on Elections to Municipal Councils, candidate data are published on the CEC website for 10 years. The published data include the candidate’s name, surname, date of birth, workplace, position, membership of parties and associations, biography, extracts from declarations and private interests. Public candidate status therefore entails long-term publication of data, not merely the right to participate in an election campaign.

Consequences

If B. Markauskas were to stand as a candidate through a party or committee, the relevant participant in the political campaign would first have to be duly registered. Nomination documents would then be submitted, the electoral deposit paid, and the candidate’s compliance with statutory requirements verified. A mayoral ambition becomes late not when someone says “I will think about it further”, but when the 65-day deadline for nomination documents is missed.

There are three practical scenarios.

  • If the documents are submitted on time and meet the requirements, the commission may register the candidate.
  • If deficiencies are identified before registration, the election representative is informed of them immediately.
  • If, after registration, non-compliance with the requirements of Article 2 or a gross violation becomes apparent, under the proposed draft provision the CEC may cancel the registration until the first day of early voting.

This is practically important for voters, parties, committees and the municipal administration, because an informal statement by a mayor does not yet alter the ballot paper. Procedurally, the next steps would be to await registration of the political campaign participant, submission of nomination documents 83 to 65 days before the election, and a decision by the CEC or the municipal electoral commission on registration.

Sources:
📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Parliamentary materials„Projekto P rojekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ įstatymo nr. I-532 36, 37 IR 88 straipsniŲ papildymo ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vi…“
  • Seimas Legal Department opinion„Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-10 21.3. 93.1 ir 93.2 punktus - projekto pavadinime turi būti nurodytas keičiamo įstatymo numeris I-532 ne santrumpos „N…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 48 IR 91 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1166 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO AIŠKINA…“
  • Parliamentary materials„P rojekto Nr. XIIIP-4009(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ įstatymo nr. I-532 36, 37 IR 88 straipsniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. …“
📄 Original — Delfi
After a Deal with a 17-Year-Old, a Successful Police Operation: It All Happened on Telegram 🔗
The operation revealed that drugs were being distributed through the popular social platform Telegram, where even minors could order psychotropic and narcotic substances as long as they had money. Police and prosecutors also found that a…
Fact-check:
✅ ConfirmedNarkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas platinimas yra baudžiamas
✅ ConfirmedNarkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas laikymas ir įgijimas yra baudžiami
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 261 straipsnis (statute)
261 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas…
261 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 260 straipsnis (statute)
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar…
260 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu 1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. 3. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030 (2004-07-13) Nr. X-711, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2961 (2006-07-14)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2601 straipsnis (statute)
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per…
2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, jeigu tai sukėlė realią grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklai arba sutrikdė saugų transporto eismą, arba padarė didelę turtinę žalą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 6. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. 7. Už šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 8. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai gabentą ar siųstą be tikslo platinti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.
Analysis
In this case, age is not an incidental fact, but an element that turns the distribution into a separately aggravated offence.
Mere correspondence about looking for future clients practically becomes the centre of risk, but the assessment must be based on a specific purpose of possession.

Core issue

This case does not revolve around “Telegram”, but around the boundary between a user, a prospective distributor, and a person who supplied a minor.

The legal weight shifts here from the channel to the recipient’s age, the quantity, the purpose of distribution, and the actual transfer.

  • Fact known: a 17-year-old received “crystals”, and the man used the same scheme to distribute substances to other persons.
  • Provisions applicable to the man: Article 261 of the Criminal Code, Article 260(1) of the Criminal Code, and possibly Article 264(2) of the Criminal Code.
  • Provisions to be assessed in respect of the minor: Article 259 of the Criminal Code, Article 80 of the Criminal Code, and Article 82 of the Criminal Code.
  • The legal status and quantities of the substances are linked to Article 269(1)-(2) of the Criminal Code.
ProvisionConductPenalty
Article 259(1) CCacquisition, possession, or transportation without intent to distributea fine, arrest, or imprisonment for up to 2 years
Article 260(1) CCpossession with intent to distribute or distributionimprisonment from 2 to 8 years
Article 261 CCdistribution to minorsimprisonment from 3 to 12 years
Article 264(2) CCassisting a minor to acquire or inducing a minor to useimprisonment from 3 to 10 years

Legal assessment

For the man, the most legally dangerous point of classification is not merely the sale of narcotics, but the transfer to a 17-year-old.

Under Article 261 of the Criminal Code, the fact of distribution to a minor is sufficient, and the penalty starts at 3 years’ imprisonment.

If the same transfer is also assessed as assistance in acquiring substances for use, the analysis moves toward Article 264(2) of the Criminal Code.

In this case, age is not an incidental fact, but an element that turns the distribution into a separately aggravated offence.

The minor’s legal position differs from the man’s because she is accused of receipt and possible future distribution.

Under Article 259(1) of the Criminal Code, liability arises for unlawful acquisition or possession without intent to distribute.

If intent to distribute were proven through an act of realization or clear possession for that purpose, the matter would approach Article 260(1) of the Criminal Code.

Mere correspondence about looking for future clients practically becomes the centre of risk, but the assessment must be based on a specific purpose of possession.

  • The distributor’s obligations under these provisions are absolute: not to acquire, possess, transport, or transfer narcotic or psychotropic substances.
  • Minor status increases the gravity of the offence under Article 261 and Article 264(2) of the Criminal Code.
  • The court must distinguish a quantity received for personal use from possession with intent to distribute under Articles 259 and 260 of the Criminal Code.
  • The substance and quantity category is determined under Article 269(1)-(2) of the Criminal Code and the lists and recommendations issued by the Minister of Health.

The more lenient response applied to the minor is consistent with the logic of Article 80 of the Criminal Code.

That provision requires liability to be aligned with age, social maturity, and the restriction of imprisonment.

Where the minor is released from liability, Article 82(1) of the Criminal Code permits the imposition of educational measures.

Under Article 82(2), no more than three such measures may be imposed, and they must be mutually compatible.

Consequences

In practical terms, what matters most for the man is that the 4-year custodial sentence falls within the penalty ranges under Article 260(1) and Article 261 of the Criminal Code.

This indicates that the court chose an actual custodial sentence, but not one close to the upper limit.

For the minor, the key issue is not the length of a penalty, but whether educational measures will be imposed under Article 82 of the Criminal Code.

The possible consequences for her include a warning, behavioural restrictions, educational-type work, or placement under supervision.

The reference to cryptocurrency does not alter the classification of narcotics distribution under the cited narcotics provisions.

However, Article 216(1) of the Criminal Code separately criminalises financial operations carried out with the aim of concealing money obtained through criminal activity.

On the facts provided, this would be a separate line of assessment only where an intent to conceal or legalise is established.

Article 215 of the Criminal Code would be relevant only in the event of unlawful use of a payment instrument or its identification data.

The execution of the judgment is practically important going forward, because Article 352 of the Code of Criminal Procedure allows doubts arising after judgment to be resolved.

  • During execution, the court may clarify the crediting of pre-trial detention, issues concerning physical evidence, procedural costs, or the type of institution in which the sentence is to be served.
  • Such decisions may not alter the substance of the judgment under Article 352(1) of the Code of Criminal Procedure.
  • Procedurally, the next step is to await the judgment execution documents and, if ambiguities arise, a court decision under Article 352 of the Code of Criminal Procedure.
📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Bausmnės ir teisingos sankcijos gali užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ir apsaugoti kitus pažeidžiamus asmenis. Baudos taikymas gali turėti prevencinį poveikį ir būti …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„1.2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ilgesnis senaties terminas seksualiniams nusikaltimams, įvykdytiems prieš nepilnamečius, paskatins prabilti aukas, vaikyst…“
  • Institutional opinion on the draft„Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr. atitinkamo reguliavimo pavyzdžius: BK 278 straipsnio 5 dalis, 276 straipsnio 3 dalis, 275 straipsnio 3 dalis,…“
  • Seimas Legal Department opinion„Neaišku, koks yra šių BPK 1 straipsnio 1 dalyje akcentuojamų baudžiamojo proceso tikslų santykis su minėtuoju keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatomu teisiniu r…“
📄 Original — Alfa.lt
Prosecutor’s Office reopens pre-trial investigation into E. Vaitkus’s trip to Belarus 🔗
The Prosecutor’s Office has reopened a pre-trial investigation into former presidential candidate Eduardas Vaitkus over suspected assistance to another state in acting against Lithuania.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 118 straipsnis (statute)
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos…
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 120 straipsnis. Kolaboravimas Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 121 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla Tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 119 straipsnis (statute)
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri…
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką 1…
2 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką 1. Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pasinaudodamas ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią. 4. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 119 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Analysis
In this case, the task of the Prosecutor’s Office is to distinguish a political assertion from assistance to a hostile state in acting against Lithuania’s constitutional order.
It is also important for the media and political actors, because the Belarusian information space is assessed here not as background, but as a possible channel of action.

Core issue

The national security case here does not begin with an assessment of political speech, but with a provable link between the statements and assistance to another state in acting against Lithuania. The lawfulness of reopening the investigation depends not on public resonance, but on whether the annulled decision to terminate the investigation had a basis under Article 217 of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania.

  • News fact: the investigation concerning E. Vaitkus was terminated on 5 June 2026 and reopened on 3 July 2026.
  • The substantive provision is Article 118(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which establishes liability for assisting another state or its organisation in acting against the Republic of Lithuania.
  • The procedural provision is Article 217(1) of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, which allows a prosecutor to reopen an investigation upon a complaint or on the prosecutor’s own initiative.
  • The ground for termination is linked to Article 212(2) of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, where insufficient data are collected to substantiate guilt.

Under Article 118 of the Constitution of the Republic of Lithuania, a pre-trial investigation is organised and directed by a prosecutor, who is independent and obeys only the law. This means that a decision by a higher-ranking prosecutor is not a political sanction, but an internal act of control within criminal procedure.

IssueApplicable provisionPractical significance
Whether assistance was provided to another state in acting against LithuaniaArticle 118(1) of the Criminal CodeImprisonment from 2 to 7 years may be imposed
Whether the investigation could be reopenedArticle 217(1)–(2) of the Code of Criminal ProcedureA basis or material new circumstances are required
Who directs the processArticle 118 of the ConstitutionCompetence lies with the prosecutor

Legal assessment

Article 118(1) of the Criminal Code requires not abstract disloyalty, but assistance to another state or its organisation in acting against specific Lithuanian interests. The relevant interests include the constitutional order, sovereignty, territorial integrity, and defence or economic capacity. E. Vaitkus’s trip and comments to Belarusian media are legally relevant only insofar as they may be linked to such assistance.

  • The Prosecutor’s Office must establish whether the statements and participation in the Belarusian information space constituted acts assisting another state or its organisation.
  • It must also assess whether those acts were directed against Lithuania’s constitutional order, sovereignty, or another object specified in Article 118(1) of the Criminal Code.
  • Until a notice of suspicion is served, the person does not have the procedural status of a suspect, and it has been reported that no suspicions have been brought against anyone.
  • Preventive measures under Article 119 of the Code of Criminal Procedure are intended to ensure the participation of a suspect, accused person, or convicted person in the proceedings.

In this case, the task of the Prosecutor’s Office is to distinguish a political assertion from assistance to a hostile state in acting against Lithuania’s constitutional order. This is a sharp procedural boundary, because Article 118 of the Criminal Code punishes not opinion as such, but assistance to another state in acting against the Republic of Lithuania.

The explanatory material for the draft confirms that, in peacetime, acting against the Republic of Lithuania is classified under Article 118 of the Criminal Code, whereas collaboration under Article 120 of the Criminal Code is associated with conditions of occupation or annexation.

The reopening procedure is based on Article 217(1) of the Code of Criminal Procedure: an investigation is reopened by a prosecutor’s decision after annulment of the decision to terminate the investigation. Under Article 217(2) of the Code of Criminal Procedure, reopening is possible when material circumstances relevant to the correct resolution of the case come to light. Under Article 214(3) of the Code of Criminal Procedure, participants in the proceedings have the right to appeal decisions to terminate or not to terminate an investigation. The register regulations indicate that the date of the higher-ranking prosecutor’s decision annulling the decision to terminate the investigation, the prosecutor’s office, and the legal basis are recorded.

Consequences

The first scenario is additional procedural steps without suspicions being brought, if the prosecutor is examining whether the earlier termination was well-founded. The second scenario is the service of a notice of suspicion if sufficient data are collected concerning the elements of the offence provided for in Article 118(1) of the Criminal Code. The third scenario is a renewed termination under Article 212(2) of the Code of Criminal Procedure if the data are insufficient to substantiate guilt.

  • If Article 118(1) of the Criminal Code were applied, the penalty would be imprisonment from 2 to 7 years.
  • If qualifying circumstances under Article 118(2) of the Criminal Code were established, the penalty would be from 3 to 10 years.
  • If, before being recognised as a suspect, the person confessed and actively cooperated, Article 118(3) of the Criminal Code could be considered.

In practical terms, this case is important not only for E. Vaitkus, but also for the prosecutorial boundary between public political statements and criminal assistance to a foreign state. It is also important for the media and political actors, because the Belarusian information space is assessed here not as background, but as a possible channel of action. The next step is to await the prosecutor’s procedural decision: either the service of a notice of suspicion or a new decision to terminate the investigation, and no specific deadline is established in the sources provided.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Todėl siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant galimybę panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau k…“
  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. …“
  • Parliamentary materials„Projekto XIIIP-345 (2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTA…“
  • Parliamentary materials„214 straipsnio pakeitimas Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 , ir 2 ir 11 punkt e uose numatyt u ais atvej u ais ikitei…“
📄 Original — atspindziai.lt
Doctors warn: more children poisoned by vaping substances are being admitted to hospitals - Online Daily “Atspindžiai” 🔗
Doctors warn that Lithuanian hospitals are increasingly treating children and teenagers poisoned by e-cigarettes or by substances of unclear composition found in them. Specialists say new psychoactive substances are emerging faster than…
Fact-check:
✅ ConfirmedElektroninių cigarečių prekyba Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama
✅ ConfirmedElektroninės cigaretės turi atitikti galiojančius reikalavimus
✅ ConfirmedNepilnamečiams draudžiamas nikotino gaminių vartojimas ir įsigijimas
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 77 straipsnis (statute)
77 straipsnis. Tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems…
77 straipsnis. Tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiams 1. Tabako gaminių ar susijusių gaminių, išskyrus elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo dviejų šimtų dvidešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 3. Elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo trijų šimtų dvidešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų dvidešimt eurų. 5. Prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti tabako gaminių, susijusių gaminių, prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir (ar) susijusiems gaminiams vartoti, konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 492 straipsnis (statute)
492 straipsnis. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar…
492 straipsnis. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas, pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams nustatytų reikalavimų nevykdymas 1. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatyto tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ribojimo pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 3. Tabako, tabako gaminių ir (ar) su jais susijusių gaminių, išskyrus elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles, vartojimas ar turėjimas, kai tai daro ne jaunesni negu šešiolikos, bet jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 5. Elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių vartojimas ar turėjimas, kai tai daro ne jaunesni negu šešiolikos, bet jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 7. Pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. 8. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 9. Už šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). 10. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 693 straipsnis (statute)
[Context: Law: "Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos…
[Context: Law: "Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas" | Article: 693 straipsnis | Chunk 3 of 6] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 98-1 ir 494-1 straipsniais įstatymas 62. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 63. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 64. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 64, 99, 108, 109, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 217-1, 218, 426, 505, 546, 589, 599, 610, 613, 665 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 49-1, 209-1 straipsniais įstatymas 65. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso IV skyriaus pavadinimo, 569, 581, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 21-1, 555-1 straipsniais įstatymas 66. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 33, 38, 417, 424, 569, 573, 575, 589, 590, 595, 602, 610, 611, 612, 669, 682 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymas 67. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 541, 542 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 68. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 69. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymas 70. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymas 71. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 72. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 328, 329, 589 ir 610 straipsnių pakeitimo įstatymas 73. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 74. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 71, 420, 422, 423, 424, 427, 602 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymas 75. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 76. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymas 77. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymas 78. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas 79. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 541, 542 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1868 3 straipsnio pakeitimo įstatymas 80. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 119-1 straipsniu ir 590, 614 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 81. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 188-1 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 82. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 370-1 straipsniu ir 370-1, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 83. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658, 659, 660 ir 663 straipsnių pakeitimo įstatymas 84. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymas 85. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimo įstatymas 86. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 87. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27, 34, 420, 422, 423, 424 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 31-1 ir 693 straipsniais įstatymas 88. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 89. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 449-1 straipsniu įstatymas 90. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 91. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 92. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnio pakeitimo įstatymas 93. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 40, 72, 226, 417, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymas 94. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 393, 595, 602, 681, 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 95. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 251-1 straipsniu įstatymas 96. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 49, 244, 308, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 97. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45, 46, 96, 506, 526, 589 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymas 98. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 47-1 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 99. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymas 100. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymas 101. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 47-1 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 102. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymas 103. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2805 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 104. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 105. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio pakeitimo įstatymas 106. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506, 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymas 107. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymas 108. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 188-1 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2354 3 straipsnio pakeitimo įstatymas 109. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 343, 344 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas 110. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 241, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269, 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 111. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 112. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 198-1 straipsniu įstatymas 113. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 114. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 107 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 115. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymas 116. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 141-1 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas 117. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505, 517, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 188-2, 505-1, 505-2, 517-1, 517-2, 517-3, 517-4, 560-1 straipsniais įstatymas 118. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymas 119. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas 120. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 379 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymas 121. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymas 122. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas 123. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 136, 146, 477, 502 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymas 124. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Analysis
Where a minor is poisoned by an electronic cigarette, the administrative case must proceed not from moral prevention, but from the question of who specifically transferred a specially regulated product to that minor.
If the composition of the product is unclear even to medical professionals, the direction of enforcement must be a comparison between the notification, the list of ingredients, and the product actually sold.

Core issue

In the chain of child poisonings, the law first asks whether the product could lawfully have been on the market at all and whether a minor could have obtained it. Liability here divides into three layers: product compliance, legality of sale, and the prohibition on a minor’s use or possession. The poisonings involving electronic cigarettes mentioned in the news should be assessed under Articles 1, 9², 9³, 15 and 16¹ of the Law of the Republic of Lithuania on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products, and Articles 77, 170 and 492 of the Code of Administrative Offences of the Republic of Lithuania. Article 1(2) of the Tobacco Control Law establishes the objective of reducing the availability of tobacco products, particularly to minors, while Article 1(3) treats these products as special products.

Legal assessment

If a child purchased an electronic cigarette at a retail outlet, the principal provision is Article 170(5) of the Code of Administrative Offences. It provides for a fine of EUR 320 to EUR 580 for the sale of electronic cigarettes or refill containers to minors in retail and catering establishments.

ViolationSanction
First-time sale to a minorEUR 320-580 under Article 170(5) of the Code of Administrative Offences
Repeated sale to a minorEUR 580-820 under Article 170(6) of the Code of Administrative Offences
Purchase, transfer or other supply to a minorEUR 320-580 under Article 77(3) of the Code of Administrative Offences
Repeated transfer to a minorEUR 580-820 under Article 77(4) of the Code of Administrative Offences
Use or possession by a minor aged 16 to 18EUR 50-100 under Article 492(5) of the Code of Administrative Offences
Repeated use or possession by a minorEUR 100-200 under Article 492(6) of the Code of Administrative Offences
  • A seller may not sell electronic cigarettes to a person under the age of 18 under Article 16¹(1) of the Tobacco Control Law.
  • A minor is prohibited from smoking, using or possessing electronic cigarettes or refill containers under Article 16¹(2) of the Tobacco Control Law.
  • Any person is prohibited from purchasing them for, or otherwise transferring them to, a minor under Article 16¹(3) of the Tobacco Control Law.

The fact of poisoning does not in itself alter the administrative offence, but it helps trace whether there was a sale, a transfer, or the placing on the market of a non-compliant product. A child in hospital is not only a patient, but also a factual source of evidence concerning the origin of the product, the sales channel, and the compliance of the packaging. Where a minor is poisoned by an electronic cigarette, the administrative case must proceed not from moral prevention, but from the question of who specifically transferred a specially regulated product to that minor.

The legality of the product is assessed under Article 9² of the Tobacco Control Law. Liquid placed on the market must be in refill containers of no more than 10 millilitres, while in disposable cigarettes, cartridges or tanks the volume may not exceed 2 millilitres. Nicotine-containing liquid may contain no more than 20 milligrams of nicotine per millilitre. The ingredients used in the liquid must not pose a risk to human health, except for nicotine in nicotine-containing liquid.

Under Article 9³(1) of the Tobacco Control Law, manufacturers and importers must submit a notification to the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department six months before the first placing on the market. Under Article 9³(2), the notification must indicate the details of the manufacturer, responsible person or importer, and a list of all ingredients and emissions. If the composition of the product is unclear even to medical professionals, the direction of enforcement must be a comparison between the notification, the list of ingredients, and the product actually sold.

Institutional competence is divided among several supervisory tiers. By Government resolution on granting authorisations for the implementation of the Tobacco Control Law, the State Consumer Rights Protection Authority is authorised to supervise compliance with requirements for the composition and quality indicators of tobacco products and with labelling requirements. According to the conclusion on the submitted draft legal act, supervision of requirements and prohibitions falls within the prerogative of the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department, the State Consumer Rights Protection Authority, municipal administrations, the police, and other supervisory and law enforcement authorities.

Consequences

The first scenario would be the liability of an employee of the retail outlet under Article 170(5) or 170(6) of the Code of Administrative Offences, if a sale to a minor is established. The second scenario would be the liability of the person who transferred the product under Article 77(3) or 77(4) of the Code of Administrative Offences, with mandatory confiscation of the products under Article 77(5). The third scenario would be the liability of the minor aged 16 to 18 for use or possession under Article 492(5) or 492(6) of the Code of Administrative Offences.

In practice, this matters for retailers because an ordinary retail outlet cannot rely on the fact that the product was formally on the shelf or appeared ordinary. It matters for manufacturers and importers because Article 9³ of the Tobacco Control Law requires prior notification and disclosure of composition by trade mark and type. It matters for schools and municipalities because Articles 15 and 16 of the Tobacco Control Law link prevention to educational programmes and tobacco control programmes.

Procedurally, the next expected documents would be inspection documents concerning the specific retail outlet, the composition of the product, and the notification to the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department. If the product is only intended to be placed on the market, under Article 9³(1) of the Tobacco Control Law the notification must be submitted six months before the first placing on the market.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the author of the draft, who is not identified in the excerpts provided. The aim was to reduce the widespread use of electronic cigarettes among minors, including young children, and to strengthen the application of liability by removing warnings as a sanction. The principal argument was that such infringements should not be regarded as minor; objections and comments were submitted by the Legal Department, the Ministry of Justice and the Police Department concerning the draft’s compatibility and legal precision.

  • Parliamentary materials„Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“ 6 straipsn…“
  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 57 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 202 2 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Kodekso …“
  • Institutional opinion on the draft„Manytina, kad tokie, ar panašūs, kriterijai, kai pažeidžiami Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinti tabako gamin…“
  • Seimas Legal Department opinion„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 56, 57, 58 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Į…“
📄 Original — KaunoDiena.lt
Concerns rise over Putin’s plans against Europe 🔗
After winning the World Cup, Spain is bringing home six kilograms of gold and an unbeaten reputation, having defeated Argentina 1-0 to become world champion for the second time after its last triumph in 2010; Žinių radijas discussed the…
Fact-check:
🟡 IncompleteKonstitucija reikalauja, kad Vyriausybės sudėtis būtų patvirtinta anksčiau nei jos programa
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Būtinos užduotys – ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsirastų arba galėtų atsirasti žala nacionaliniam saugumui, gyventojams, aplinkai ar turtui. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 2. Cheminis mišinys – dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 3. Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 4. Civilinės saugos sistemos parengtis – civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 5. Civilinės saugos pratybos – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų mokymas ir civilinės saugos sistemos parengties patikrinimas, kai tariamomis ekstremaliosiomis sąlygomis tikrinami veiksmai ir procedūros, numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tobulinami valdymo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti gyventojų ir turto apsaugą nuo ekstremaliųjų situacijų poveikio ir atlikti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 6. Didelė pramoninė avarija – dėl nekontroliuojamos padėties eksploatuojant pavojingąjį objektą įvykstantis nenumatytas staigus įvykis (sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingųjų medžiagų išsiveržimas į aplinką), kuris sukelia tiesioginį ar uždelstą didelį pavojų gyventojams ir (ar) aplinkai pavojingajame objekte ar už jo ribų ir kuris yra susijęs su viena ar keliomis pavojingosiomis medžiagomis. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 7. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 8. Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 9. Ekstremalių situacijų komisija – iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, priimanti sprendimus dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijos, valdymo, likvidavimo ir padarinių šalinimo. 10. Ekstremaliojo įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai, geografiniai, medicininiai, socialiniai ar kiti įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinantys dydžiai arba aplinkybės (kritinės ribos), kuriuos atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliuoju. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 11. Ekstremaliosios situacijos židinys – vieta, kurioje įvyko įvykis ar ekstremalusis įvykis, ir teritorija, apimanti didžiausio pavojaus sritį apie tų įvykių vietą, kurioje gresia įvykio ar ekstremaliojo įvykio veiksnių pavojai ten esančių gyventojų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui ir (ar) aplinkai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 12. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – operacijų centras) – iš valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, ūkio subjektų darbuotojų sudaromas organas, vykdantis ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinantis ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuojantis ir koordinuojantis įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 13. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau – operacijų vadovas) – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 14. Ekstremaliųjų situacijų prevencija – kryptingai vykdoma pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemonių visuma, kad būtų išvengta ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklai, turtui ir aplinkai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 15. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 16. Gelbėjimo darbai – veiksmai, kuriais įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, sveikatą ir turtą, suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą ir (ar) nugabenti juos į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat apsaugoti aplinką. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 17. Gelbėjimo darbų vadovas – civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, iki operacijų vadovo paskyrimo ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 18. Gyventojas – fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 19. Gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 20. Įvykis – ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis, nepasiekęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 21. Kita įstaiga – socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 22. Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 23. Neatidėliotini darbai – veiksmai, užtikrinantys gelbėjimo, paieškos darbų vykdymą, turto išsaugojimą, sanitarinį švarinimą ir būtiniausių gyvenimo sąlygų atkūrimą įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 24. Materialiniai ištekliai – nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti ištekliai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 25. Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų. 26. Pavojingoji medžiaga – cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus; pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai. 27. Pavojingojo objekto įrenginys – žemės lygyje ar po žeme esantis pavojingojo objekto techninis vienetas, kuriame gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos, įskaitant visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, atskiras geležinkelio atšakas, dokus, įrenginiams veikti reikalingas krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas pavojingojo objekto įrenginio veiklai. 28. Paieškos darbai – veiksmai, kuriais siekiama surasti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu dingusius, pasiklydusius ar nukentėjusius gyventojus, patyrusius avariją laivus ir orlaivius. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 29. Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. 30. Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 31. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 32. Valstybinės reikšmės objektas – valstybės institucija, įmonė, ūkio, energetikos, transporto, telekomunikacijų ar kitas infrastruktūros objektas, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, kurio kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų didelę žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų valstybės valdymą, ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą arba kuris karo, antpuolių ar teroro aktų metu gali būti pasirinktas kaip taikinys ir dėl to tapti ekstremaliosios situacijos židiniu. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-1803, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10143 Nr. XIV-514, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17358 33. Veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kurie kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus ar sprendimus pavojingojo objekto ar pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais. 34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 1, 2, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 21, 22, 23, 28, 36, 52 straipsnių, priedo pakeitimo ir 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–5 dalis, įsigalioja 2024 m. lapkričio 15 d. 2. Lietuvos…
18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–5 dalis, įsigalioja 2024 m. lapkričio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Nacionalinis krizių valdymo centras iki 2024 m. lapkričio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Vyriausybė iki 2026 m. sausio 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, susijusį su ypatingos svarbos subjektų atsparumo stiprinimo gairių patvirtinimu, ir iki 2026 m. gegužės 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, susijusį su ypatingos svarbos subjektų sąrašo patvirtinimu. 4. Ministrai, kurių valdymo sritims priskirtini ypatingos svarbos subjektai, iki 2026 m. liepos 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su asmenų, dirbančių ministro valdymo sričiai priskirtame ypatingos svarbos subjekte ir (ar) vykdančių funkcijas, susijusias su ypatingos svarbos subjekto atsparumo užtikrinimu, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie ypatingos svarbos infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl jos funkcionavimo, einamų pareigų sąrašo patvirtinimu. 5. Asmenys, einantys pareigas, nurodytas asmenų, dirbančių ministro valdymo sričiai priskirtame ypatingos svarbos subjekte ir (ar) vykdančių funkcijas, susijusias su ypatingos svarbos subjekto atsparumo užtikrinimu, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie ypatingos svarbos infrastruktūros ar priimti sprendimus dėl jos funkcionavimo, einamų pareigų sąraše, eina jas tol, kol nėra nustatomos šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 493 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.
Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 1, 2, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 21, 22, 23, 28, 36, 52 straipsnių, priedo pakeitimo ir 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato krizių ir…
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas 1. Šis įstatymas nustato krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo ir padarinių šalinimo teisinius pagrindus, taip pat reikalavimus, taikomus siekiant užtikrinti ypatingos svarbos subjektų atsparumą ir jų veiklos tęstinumą. 2. Šis įstatymas netaikomas organizuojant, koordinuojant ir vykdant gyventojų paieškos ir gelbėjimo darbus, atliekamus vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymu, ir jūros teršimo incidentų likvidavimo darbus, atliekamus vadovaujantis Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymu. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 4 dalies, kiek tai susiję su ypatingos svarbos subjektų atsparumo užtikrinimu, ir 492, 493, 494 straipsnių nuostatos netaikomos ypatingos svarbos subjektams, priskirtiems šio įstatymo 1 priede nurodytiems bankininkystės, finansų rinkų infrastruktūros ir skaitmeninės infrastruktūros sektoriams. 4. Su ypatingos svarbos subjektų atsparumo užtikrinimu susijusiai įslaptintai informacijai taikomi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyti įslaptintos informacijos reikalavimai, o su ypatingos svarbos subjektų atsparumo užtikrinimu susijusiai neįslaptintai informacijai – ypatingos svarbos subjekte nustatyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai. 5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 2 priede.“
Analysis

⚠ Correction. The article inaccurately states that the Constitution directly “requires” the composition of the Government to be approved first and only then the programme to be submitted. It would be more precise to say that the procedure links two distinct competences: the President approves the composition of the Government, while the Seimas considers and approves the programme. The wording of Article 6 of the Law on the Government allows scrutiny not only of the document’s registration date, but also of when the Prime Minister presented the Government approved by the President to the Seimas and submitted the programme for consideration.

A drone in Lithuanian airspace is not merely an incident if it changes the threat assessment under the National Security Strategy and requires defence priorities to be reallocated.
Accordingly, statements about possible targeting of infrastructure are not merely defence rhetoric: they may lead to a review of transactions, protection of objects and governance decisions.

Core issue

The legal question is not whether warnings about Russia are politically persuasive, but whether they trigger the State’s duty to review its threat assessment and defence planning. It is to be assessed under Article 3 of the Law of the Republic of Lithuania on the Basics of National Security, Articles 6 and 17 of the Law on Strategic Management, and Articles 94, 135, 142 and 144 of the Constitution. The news item is narrow in scope: public discussion concerns intelligence signals, possible provocations in the Baltic direction, drones, and gaps in preparedness.

Under Article 3(2) of the Law on the Basics of National Security, the National Security Strategy identifies risk factors, dangers, threats, priorities and long-term security objectives.

Under Article 6(2) of the Law on Strategic Management, that strategy is a State strategy defining the development of a secure State and must be aligned with the State Progress Strategy.

Legal assessment

Concern based on intelligence is legally relevant only to the extent that it is translated into decisions by competent institutions, not by the intensity of public commentary.

The risk of Russian provocations, drone incursions and threats to infrastructure fall within the field that Article 3(2) of the Law on the Basics of National Security describes as risk factors, dangers and threats to national security interests.

A drone in Lithuanian airspace is not merely an incident if it changes the threat assessment under the National Security Strategy and requires defence priorities to be reallocated. The duties and powers of the institutions, based on the cited provisions, are as follows:

  • Under Article 94 of the Constitution, the Government must protect the inviolability of the territory, guarantee State security and public order.
  • Under Article 3(2) of the Law on the Basics of National Security, the Government, with the approval of the State Defence Council, submits the National Security Strategy to the Seimas for approval.
  • Under the same provision, the State Defence Council considers the implementation of the strategy and submits recommendations on its amendment.
  • The Seimas approves the National Security Strategy and, under Article 142 of the Constitution, together with the President of the Republic adopts decisions on the use of the armed forces.
  • Under Article 144 of the Constitution, the Seimas and the President of the Republic have competence to introduce a state of emergency where a threat arises to the constitutional order or public peace.
QuestionProvisionPractical significance
Updating the strategyArticle 3(2) of the Law on the Basics of National SecurityAs required, but at least every 5 years
Alignment of strategiesArticle 6(1) and (2) of the Law on Strategic ManagementThe Progress Strategy and the National Security Strategy must be aligned
Implementation programmesArticle 17(2) of the Law on Strategic ManagementDevelopment programmes are approved by the Government; long-term security-strengthening programmes are approved by the Seimas

A separate protective filter applies to critical infrastructure.

Under Article 1(1) of the Law on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Security, important objects, protection zones and transactions of essential cybersecurity entities must be protected from risk factors dangerous to national security interests.

Under Article 1(3) of that Law, the bodies of such undertakings are prohibited from adopting decisions contrary to the purpose of the Law.

Accordingly, statements about possible targeting of infrastructure are not merely defence rhetoric: they may lead to a review of transactions, protection of objects and governance decisions. The mobilisation aspect also has a normative basis.

The mobilisation and host-nation support concept cited states that national security is ensured by preparing the armed forces and the mobilisation reserve in accordance with national and NATO collective defence plans.

The same concept establishes that the defence of the Republic of Lithuania is universal and unconditional, and that defence capability is based on assistance from NATO allies, State reserves and mobilisation reserve resources.

This means that scenarios of provocations should be assessed not only through airspace surveillance, but also through the preparedness of host-nation support and the mobilisation reserve.

Consequences

The first realistic scenario is recommendations by the State Defence Council on amending the National Security Strategy if intelligence indicates a changed security situation.

The second scenario is action by the Government under the strategic management system: preparing and approving development programmes and coordinating their implementation under Article 17 of the Law on Strategic Management.

The third scenario is the tightening of protection measures for important objects under Article 1 of the Law on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Security, particularly where threats are linked to infrastructure or cybersecurity. In practical terms, this matters:

  • For the Government, because it bears the duty to guarantee territorial inviolability, security and public order.
  • For the Seimas, because it approves the National Security Strategy and long-term State security-strengthening programmes.
  • For the President and the Seimas, because decisions on the use of the armed forces and on a state of emergency fall within their competence.
  • For strategic economic operators, because their decisions may not contradict the objective of protecting objects important to national security.

Procedurally, it will next be necessary to monitor whether, before the next strategy review cycle, but no later than within the five-year limit under Article 3(2) of the Law on the Basics of National Security, the State Defence Council submits recommendations and the Government submits to the Seimas a draft amendment to the National Security Strategy.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The initiators are not clearly identified in the texts provided; however, the regulation is based on the response of state institutions to the deteriorated security environment and threats from Russia. The aim was to strengthen the protection of national security: to improve the screening of investors and transactions, prepare for emergency or wartime situations, reinforce the structure of the armed forces, and limit hostile influence on political processes. The main arguments were Russia’s war against Ukraine, hybrid threats, attempts to influence European democratic processes, and the risk that Russia may in future test the inviolability of NATO borders; no material contradictions are apparent in the document excerpts provided.

  • Parliamentary materials„LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-49 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO , LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO NR. XIV-1415 2, 3, 5 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymų projektų rengimą pas…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR LIETUVOS KARIUOMENĖS DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTA…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 12, 13 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEK…“
📄 Original — Respublika
Attack on Laisvės Avenue: Everyone Behind Bars 🔗
Masked men armed with rods, brass knuckles, and knives attacked a group sitting at an outdoor table at a Kaunas restaurant, frightening and shocking bystanders. Although the victims who were beaten did not file complaints, the attackers…
Fact-check:
🟡 IncompleteSuėmime praleistas laikas įskaitomas į bausmę
⚪ UnverifiedAsmenys, kurie yra kartotiniai nusikalstami, gali būti pripažinti recidyvistais
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 141 straipsnis (statute)
1. Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodoma: 1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta; 2) nutarimą priėmęs prokuroras; 3) nutarimo priėmimo motyvai ir…
1. Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodoma: 1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta; 2) nutarimą priėmęs prokuroras; 3) nutarimo priėmimo motyvai ir laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas; 4) asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas); 5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 6) turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys; 7) turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas; 8) laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai (ar visiškai apribojama nuosavybės teisė, ar atskiros šios teisės sudedamosios dalys) ir mastas; 9) turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas); 10) nutarimo vykdymo tvarka; 11) nutarimo apskundimo tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Laikinas sulaikymas 1. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj…
140 straipsnis. Laikinas sulaikymas 1. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai. 2. Laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad yra šio Kodekso 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; 3) nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. 3. Apie kiekvieną ikiteisminio tyrimo pareigūno ar kito asmens sulaikytą asmenį per įmanomai trumpiausią laiką turi būti pranešta prokurorui išsiunčiant laikino sulaikymo protokolo nuorašą. 4. Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos. Jei šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais sulaikomas asmuo anksčiau procese buvo apklaustas kaip įtariamasis, laikinas sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas, prokuroro nutarimu šis terminas gali būti pratęstas iki maksimalaus laikino sulaikymo termino. Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti suėmimą, jis ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas teisėjui, kuris šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia suėmimo skyrimo klausimą. Laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje. 5. Apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo laikino sulaikymo protokolą. 6. Laikinai sulaikytas asmuo po jo pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas turi būti apklaustas kaip įtariamasis, prieš tai atlikus šio Kodekso 187 straipsnyje numatytus veiksmus. 7. Apie sulaikymą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. 8. Sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas, jeigu: 1) nepasitvirtino įtarimas, kad jis padarė nusikalstamą veiką; 2) nustatyta, kad nėra šio Kodekso 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų ar suėmimas nėra būtinas; 3) baigėsi įstatymo numatytas sulaikymo terminas; 4) teismas priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą. 9. Laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. 141 straipsnis. Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą 1. Jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. [Dalies redakcija iki 2007-09-01] 2. Jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. [Dalies redakcija nuo 2007-09-01] 2. Jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Buvimo kitoje specialioje įstaigoje laikas pratęsiamas teisėjo nutartimi ir yra įskaitomas į suėmimo laiką. 3. Įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. 4. Suimtas įtariamasis į ekspertizės įstaigą ikiteisminio tyrimo metu atiduodamas prokuroro nutarimu. 5. Į ekspertizės įstaigą gali būti atiduotas ir kaltinamasis. 142 straipsnis. Atvesdinimas [Dalies redakcija iki 2007-09-01] 1. Įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. [Dalies redakcija nuo 2007-09-01] 1. Įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. 2. Asmenį atvesdina policija ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. 143 straipsnis. Asmens apžiūra 1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę atlikti įtariamojo, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų arba ypatingų žymių. 2. Jeigu asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas. 3. Jeigu apžiūra yra susijusi su asmens kūno apnuoginimu, ją atlieka tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras arba gydytojas. 4. Dėl asmens apžiūros atlikimo surašomas protokolas. 144 straipsnis. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas 1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Tokius pavyzdžius iš nukentėjusiojo ar liudytojo galima paimti tik prireikus patikrinti, ar šie asmenys nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktų. 2. Jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas. 3. Dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo surašomas protokolas. 145 straipsnis. Krata 1. Kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. 2. Krata gali būti daroma ir siekiant surasti ieškomus asmenis, taip pat lavonus. 3. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas per šį terminą negautas, visi kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai turi būti grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kratos rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. 4. Darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais. 5. Krata žemėje, miške, vandens telkiniuose gali būti daroma ir nedalyvaujant savininkui, nuomotojui ar valdytojui, tačiau šiems asmenims vėliau pranešama raštu apie darytą kratą. 146 straipsnis. Asmens krata 1. Asmens krata daroma pagal tas pačias taisykles kaip ir buto, namo ar kitų patalpų krata. 2. Asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma: 1) sulaikant ar suimant; 2) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. 3. Asmens kratą gali daryti tik tos pačios lyties asmuo. 4. Darant asmens kratą, neprivalo dalyvauti šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. 147 straipsnis. Poėmis 1. Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Neatidėliotinais atvejais poėmis gali būti daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo poėmio padarymo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas per šį terminą negautas, visi paimti daiktai ir dokumentai turi būti grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o poėmio rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. 2. Asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, privalo nekliudyti poėmį atliekantiems pareigūnams. Nevykdantiems šios pareigos asmenims remiantis šio Kodekso 163 straipsniu gali būti paskirta bauda. 3. Darant poėmį, turi dalyvauti šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. 4. Jeigu asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, jų neatiduoda, daiktai ar dokumentai gali būti paimami prievarta. 148 straipsnis. Pašto siuntų poėmis 1. Daryti pašto siuntų poėmį leidžiama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pašto siuntų poėmį darančio pareigūno nurodymai pašto įstaigos darbuotojams privalomi. Nevykdantiems šių nurodymų asmenims remiantis šio Kodekso 163 straipsniu gali būti paskirta bauda. 2. Teisę tikrinti paimtų pašto siuntų turinį turi prokuroras, teisėjas ir teismas. 149 straipsnis. Kratos ir poėmio tvarka 1. Pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio, po to pareikalauti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio asmens buvimo vietą. 2. Darydamas kratą ar poėmį, pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma. Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo. 3. Pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata ar poėmis, esantiems, taip pat į šią patalpą ar vietą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki kratos ar poėmio pabaigos. 4. Patalpa ar vieta, kur daroma krata ar poėmis, gali būti pareigūnų apsupta. 5. Daryti kratas ar poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, draudžiama. 6. Darantis kratą ar poėmį pareigūnas turi teisę paimti tik tuos daiktus ir dokumentus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui. Daiktai ir dokumentai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta, turi būti paimami neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu. 7. Visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodoma jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. 8. Darantis kratą ar poėmį pareigūnas privalo imtis priemonių, kad nebūtų paskelbtos gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, paaiškėjusios darant kratą ar poėmį. 9. Dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Jei kratos metu jokie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 139 straipsnis (statute)
2. Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie…
2. Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie buvo pateikę prašymų skiriant ekspertizę, ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su ekspertizės aktu. Dėl susipažinimo su ekspertizės aktu surašomas protokolas. XV skyrius Ikiteisminio tyrimo nutraukimas 212 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatytų aplinkybių; 2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo; 3) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi; 4) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga; 5) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais; 6) kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais; 7) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39(1) straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas; 8) kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai; 9) dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra šio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sąlygos; 10) šio Kodekso 215 straipsnyje numatytu atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.
Analysis

⚠ Correction. The article’s assertion that time spent in remand custody will be credited against the sentence is stated too broadly. The text of Article 16 of the submitted Law Amending the Code of Enforcement of Sentences concerns the crediting of detention and remand custody imposed during the execution of a community service sentence only where the person is later acquitted, the investigation is terminated, or the preventive measure is found to have been unjustified. A more precise formulation would be: the crediting of time spent in remand custody depends on the specific regime applicable to the sentence and procedural measure, and therefore a general statement alone does not disclose the conditions for such crediting.

This case illustrates the point at which the victim’s silence no longer precludes public prosecution, because the violence was also directed against public peace.
Where violence in a public place disturbs public peace, the proceedings no longer fit within the logic of a private dispute.

Core issue

The crux of this case is not the absence of claims by the victims, but the State’s right to respond to public violence. Where violence in a public place disturbs public peace, the proceedings no longer fit within the logic of a private dispute. The attack described in the news report, which took place on 25 August 2023 on Laisvės Alėja in Kaunas, should be assessed under Article 284(1) of the Criminal Code and Article 140(1) of the Criminal Code.

Article 284(1) of the Criminal Code applies where, in a public place, insolent acts demonstrate disrespect for others or the surrounding environment and disturb public peace or order.

Article 140(1) of the Criminal Code covers beating or other violence causing physical pain or minor bodily injury.

The procedural issue is governed by Article 167(1)–(2) of the Code of Criminal Procedure, since an investigation under Article 140(1) of the Criminal Code is generally linked to a complaint by the victim, but may be initiated upon a prosecutor’s request.

Legal assessment

On the facts presented, the elements of a breach of public order are not incidental: masked individuals, rods, brass knuckles, knives, profanity, and blows affected a public space.

The outdoor area of a restaurant on Laisvės Alėja is a public place within the meaning of Article 284(1) of the Criminal Code, since the attack was witnessed by bystanders, including children.

The fear experienced by bystanders, the disruption of café operations, and the ensuing confusion directly correspond to the element of disturbing public peace or order.

In such circumstances, the victims’ unwillingness to pursue claims does not negate the autonomous nature of the breach of public order.

  • Article 284(1) of the Criminal Code provides for the following penalties: community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to 2 years.
  • Article 140(1) of the Criminal Code provides for community service, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to 1 year.
  • Article 167(2) of the Code of Criminal Procedure allows a prosecutor to request the initiation of an investigation where the act is of public significance.
  • Article 109 of the Code of Criminal Procedure allows a person who has suffered damage to bring a civil claim in criminal proceedings.
ProvisionMaximum term of imprisonment
Article 284(1) of the Criminal CodeUp to 2 years
Article 140(1) of the Criminal CodeUp to 1 year

The material presented indicates that, according to the expert assessment, R. Sadauskas was struck at least 11 times.

This is significant for Article 140(1) of the Criminal Code, because the causing of physical pain may be established on the basis of the fact of beating or other violence.

In the source provided, with regard to Article 140 of the Criminal Code, it is stated that forensic medical experts draw their conclusions on the basis of case materials concerning the violence.

Accordingly, the victim’s explanation that his finger was trapped in a door is not the only procedurally relevant item of evidence.

This case illustrates the point at which the victim’s silence no longer precludes public prosecution, because the violence was also directed against public peace.

Article 407 of the Code of Criminal Procedure links private prosecution cases to a complaint by the victim, but Article 409(1) of the Code of Criminal Procedure allows a prosecutor to initiate proceedings on grounds of public significance.

The cited CEDAW communication source explains the same logic as follows: where a case is of public significance, the victim’s rights are defended by the prosecutor.

Under Article 16(3) of the Code of Criminal Procedure, the accused had the right to know the charge, to have defence counsel, to submit evidence, and to appeal the judgment.

The news report states that the appeals of all convicted persons were dismissed, while the prosecutor’s appeal was allowed in part.

Time spent in pre-trial detention is credited against the sentence, and Article 100(5) of the Code of Criminal Procedure provides that detention periods are calculated from the moment detention is actually applied.

Consequences

In practical terms, the decision is important for the prosecution service because it confirms an active role in public violence cases, even where victims avoid pursuing prosecution.

It is also important for the convicted persons, because the 2-year custodial sentence corresponds to the upper limit under Article 284(1) of the Criminal Code.

A civil claim remains a separate procedural instrument under Article 109 of the Code of Criminal Procedure, but the news report does not state that such a claim was brought.

This means that criminal liability here is not based solely on a private interest in compensation for damage.

The subsequent course of the case will depend on whether the convicted persons avail themselves of the possibility of cassation.

Under Article 24 of the Code of Criminal Procedure, the cassation instance is the Supreme Court of Lithuania, which examines appeals against final judgments or rulings.

Under Article 25 of the Code of Criminal Procedure, a cassation appeal is lodged against a final judgment or ruling.

The nearest procedural point to monitor is the filing of a cassation appeal or the course of enforcement of the judgment, including the crediting of time spent in pre-trial detention.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 28, 219, 261, 304 ir 408 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYM O PROJEKTO 1. Įstatymo …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, …“
📄 Original — Ekonomika.lt
Solar parks in the regions: how remote solar shares are becoming a real alternative to individual panels 🔗
As rooftop solar installations rapidly increase in Lithuania, the market for remote solar parks is also quietly but steadily expanding. Residents and small businesses are increasingly choosing a share in an existing or planned solar park…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas 201 straipsnis (statute)
201 straipsnis. Gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara 1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę…
201 straipsnis. Gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara 1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių leistina generuoti galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios. Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, leistina generuoti galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį. 11. Elektros tinklų operatorius privalo prijungti gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrines prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į vartotojo objektui suteiktą leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių elektrinių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui, gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, ir elektros tinklų operatoriaus elektros tinklų dalyse. 2. Gaminančių vartotojų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomose atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir (ar) pagamintą elektros energiją, rodmenis: 1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos 2 metus (toliau – kaupimo laikotarpis); 201 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos dėl gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpio taikymo 2 metus taikomos gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpiui nuo 2022-04-01. 2) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio; 3) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotas elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo kaupimo laikotarpiu sukauptas į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka gaminančio vartotojo ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą kainą; 4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau, negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina. Gaminančiam vartotojui, nepasibaigus kaupimo laikotarpiui, keičiant elektros energijos tiekėją arba pasirenkant naują, sukaupto, bet nesuvartoto elektros energijos kiekio perkėlimas ir atsiskaitymas už jį atliekamas energetikos ministro nustatyta tvarka; 5) gaminančių vartotojų grupės elektrinėse, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma atsižvelgiant į gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės dalį. Tokiu atveju įrengiamas tik vienas elektros energijos apskaitos prietaisas, o atskiro gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal apskaitos prietaiso rodmenis proporcingai gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės daliai. 3. Elektros energijos apskaitos prietaisai turi fiksuoti per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekį. 31. Elektros energijos tiekėjas, pateikdamas vartotojui, kuris yra ir gaminantis vartotojas, elektroninę ar popierinę sąskaitą ar suteikdamas elektroninę prieigą prie informacijos ir duomenų, taip pat nurodo gaminančio vartotojo: 1) per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį; 2) per einamąjį kalendorinį mėnesį suvartotą elektros energijos kiekį; 3) kaupimo laikotarpiu sukauptą į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį; 4) už per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiektą ir suvartotą elektros energijos kiekį mokėtiną sumą, kuri apskaičiuojama pagal gaminančio vartotojo pasirinktą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą. 4. Gaminantys vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme apibrėžtą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri: 1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui; 2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą; 3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje. 41. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą. 42. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina elektros energijos prekybos, taikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus elektros energijos kiekio apskaitos principus, rezultatą, atsiradusį dėl gaminančių vartotojų, kuriems teikiama garantinio tiekimo paslauga, nustatydama gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka. 5. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina šias buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainas: 1) mokamą už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio; 2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios; 3) išreikštą elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; 4) prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui. 6. Buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis kainomis ir keisti atsiskaitymo būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių arba per vieną mėnesį po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato naują naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą. 7. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susietos tik to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės arba jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gaminantis vartotojas gali priskirti kelias elektrines ar elektrinių dalis, nepaisant jų buvimo vietos. 71. Kai gaminančiam vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau negu viena elektros energijos vartojimo vieta, kuriose jis yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis su tuo pačiu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, šis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas užtikrina suminį atsiskaitymą už pagamintą ir į elektros energijos tinklus patiektą bei visose jo vartojimo vietose suvartotą elektros energijos kiekį. 8. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. 81. Asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas, turi laikytis šių veiklos sąlygų: 1) statyti ir įrengti tik naujas atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga; 2) nustatyti ne didesnį kaip 10 procentų vienkartinį mokestį už elektrinės ar jos dalies rezervavimą. Šis mokestis apskaičiuojamas nuo elektrinės ar jos dalies nuomos mokesčio už visą nuomos sutarties laikotarpį vertės arba nuo elektrinės ar jos dalies pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos galutinės vertės, mokamas atlikus ne mažiau kaip 50 procentų elektrinės įrengimo įgyvendinimo darbų ir yra įskaitomas į elektrinės ar jos dalies galutinę nuomos ar pardavimo kainą; 3) nevykdant šios dalies 2 punkte nurodytų sutarčių, kai nėra nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais perleidžiama šiose sutartyse nustatyta elektrinė ar jos dalis ne dėl gaminančio vartotojo kaltės, gaminančiam vartotojui išmokėti kompensaciją, apskaičiuojamą rezervavimo mokestį padauginus iš trijų 82. Asmenys, planuojantys vykdyti ir vykdantys energetikos veiklą pagal šio straipsnio 8 dalies nuostatas, turi atitikti šiuos minimaliuosius kriterijus: 1) asmeniui nėra iškelta nemokumo byla; 2) asmeniui nėra pradėta reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra; 3) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo ir (ar) dėl juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų juridinio asmens akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir (ar) įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar šias veikas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus; 4) asmeniui ar jo turtui nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 9. Gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams. 91. Gaminantiems vartotojams, kurių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės (ar jos dalies) įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW arba mažesnė kaip 200 kW, kai gaminančio vartotojo elektrinė (ar jos dalis) įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą netaikoma. Už tokio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą finansiškai atsako tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Kitų gaminančių vartotojų atsakomybę už jų sukeltą disbalansą ir pareigas nustato Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis. 10. Gaminančių vartotojų elektrinių plėtra vykdoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijomis ir pralaidumų dalimi gaminančių vartotojų elektrinėms iki Vyriausybės nustatytos leistinos generuoti galios ribos. Pasiekus Vyriausybės nutarime nurodytą leistinos generuoti galios ribą gaminantiems vartotojams, tolesnė gaminančių vartotojų elektrinių plėtra vykdoma taikant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsniais patvirtintus elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus. 11. Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka: 1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, pažeidžiami vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų; 2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, didinama su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, įskaitant atvejus, kai prijungiant elektros gamybos įrenginius arba didinant su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistiną generuoti galią ir (ar) elektrinės įrengtąją galią kartu didinama prijungtų prie skirstomųjų tinklų elektros vartojimo įrenginių leistina naudoti galia, vartotojai apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų; 3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų; 4) kai mažinama su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų. 111. Kai gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginiams, nurodytiems šio straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose, prijungti reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą ir prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintais įkainiais ir kai gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės negu …
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1 straipsniu įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 201 straipsniu Papildyti Įstatymą 201 straipsniu: „201 straipsnis. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių…
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 201 straipsniu Papildyti Įstatymą 201 straipsniu: „201 straipsnis. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara 1. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantys vartotojai (toliau – gaminantys vartotojai) turi teisę įsirengti saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija 10 kW, jeigu elektrinę įsirengia fizinis asmuo, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, arba 100 kW, jeigu elektrinę įsirengia juridinis asmuo arba ūkininkas, kurio ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir kurio ūkio metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. Gaminančio vartotojo įsirengiamos elektrinės įrengtoji galia negali viršyti gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios. 2. Gaminančių vartotojų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių ir suvartotą, ir pagamintą elektros energiją, rodmenis. 3. Elektros energijos apskaitos prietaisai turi fiksuoti: 1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekį; 2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykį. 4. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. 5. Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą. 6. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo, veiklos ir kitus su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusius kaštus, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią, ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina yra diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas gaminančio vartotojo objektas, įtampą. 7. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio, arba atsiskaitoma elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. 8. Gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams. 9. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių: 1) 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų; 2) 30 MW galia paskirstoma juridiniams asmenims ir ūkininkams, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta elektrinių įrengtoji suminė galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas sumines galias neįskaitoma.“
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 13, 14, 20-1, 20-2, 22, 22-1, 26, 49, 64 straipsnių pakeitimo ir Įst 10 straipsnis (statute)
10 straipsnis. Įstatymo papildymas 204 straipsniu Papildyti Įstatymą 204 straipsniu: „204 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių…
10 straipsnis. Įstatymo papildymas 204 straipsniu Papildyti Įstatymą 204 straipsniu: „204 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą 1. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir susitaria dėl asmens atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui, išskyrus atvejus, kai asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, yra atleistas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Grynasis atsiskaitymas atliekamas laikantis šių sąlygų: 1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos 2 metus (toliau – apskaitos laikotarpis) virtualioje asmens sąskaitoje kaupia lėšų sumą, apskaičiuojamą asmens pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš su asmeniu sutartos fiksuotos arba kintamosios elektros energijos kainos; 2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma didinama suma, kurią asmuo sumoka nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pagal šios dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą; 3) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma mažinama suma, kuri apskaičiuojama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo asmeniui patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš asmens ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos elektros energijos kainos be pridėtinės vertės mokesčio ir (arba) sumos už kitas susijusias paslaugas; 4) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas asmeniui pateikia sąskaitos balansą; 5) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas išrašo sąskaitą už suvartotą elektros energijos kiekį, padaugintą iš asmens ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu; 6) pasibaigus apskaitos laikotarpiui, keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą, asmeniui išmokama virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas lėšas išmoka per 10 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo dėl lėšų išmokėjimo, kuriame privalo būti nurodyta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Ši lėšų suma laikoma asmens pajamomis. 2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems asmenims: 1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę; 2) buitiniam gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. 3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie asmenys: 1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; 2) buitinis gaminantis vartotojas, išskyrus buitinį gaminantį vartotoją, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte; 3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte; 4) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai, išskyrus piliečių energetikos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte; 5) aktyvusis vartotojas; 6) kitas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams vartojantis asmuo, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir asmenys, kurie nusprendė elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su kuriuo jie yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir sutaria dėl grynojo atsiskaitymo ir atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas parengia ir su šiuo asmeniu sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir apie jos įsigaliojimo datą informuoja energetikos tinklų operatorių. 5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdę veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, netenka teisės naudotis šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šių asmenų per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaudamasis šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 4 punktu. 6. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti asmenys, vykdę veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektros energijos kiekio apskaitos sąlygomis, vieną kartą per apskaitos laikotarpį, nurodytą šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, gali keisti gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos apskaitos modelį. Šių asmenų per apskaitos laikotarpį: 1) sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaudamasis šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 4 punktu; 2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį, pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas nepriklausomo elektros energijos tiekėjo išmokama gaminančiam vartotojui vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 6 punktu. 7. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų asmenų elektros energijos vartojimo vietose nuo 2024 m. balandžio 1 d. vienu metu gali būti taikomi šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai. 8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir garantinio elektros energijos tiekimo atveju.“
Analysis
In a remote park offer, the decisive factor is not the advertised monthly payment, but whether the consumer receives, within 10 days, a legally binding draft agreement whose content complies with the standard terms.
Therefore, from a practical perspective, what matters for the consumer is not a promise of future generation, but the agreement and connection conditions showing a real ability to use the park share.

Core issue

A share in a remote solar park primarily raises not a question of ownership sentiment, but one of contractual power and the supply regime. It is assessed under Article 20¹(1) and (11) of the Law on Energy from Renewable Sources, Article 2(1), Article 46¹(1)–(2), Article 49, Article 52 and Article 61 of the Law on Electricity. The model described in the news item is legally based on the prosumer’s ability to have a geographically remote power plant within the territory of the Republic of Lithuania. Under Article 20¹(1) of the Law on Energy from Renewable Sources, the permitted generation capacity of such a power plant is not limited by the permitted consumption capacity granted to the consumer’s facility. This is the essential distinction from an on-site power plant, whose capacity is linked to the permitted consumption capacity of the consumer’s facility.

Legal assessment

In such a structure, the consumer must assess two legal axes: prosumer status and the electricity sale-purchase relationship. A remote park share is not merely a financial product, because its practical value depends on the connection, metering and supply contract terms.

  • Under Article 20¹(1) of the Law on Energy from Renewable Sources, a prosumer has the right to install a power plant using renewable energy resources.
  • Under the same provision, a geographically remote power plant must be located within the territory of the Republic of Lithuania.
  • Under Article 20¹(11) of the Law on Energy from Renewable Sources, the network operator must connect such a power plant to the networks in accordance with the permitted consumption capacity, permitted generation capacity, installed capacity and technical requirements.

If the transaction is presented as a direct purchase of electricity from a renewable energy producer, Article 2(1) of the Law on Electricity applies. It defines a renewable electricity sale-purchase agreement as an agreement to purchase electricity directly from the producer. In that case, under Article 46¹(1) of the Law on Electricity, the producer must, at the consumer’s request, provide a draft agreement within 10 days or inform the consumer that the agreement cannot be concluded.

IssueApplicable provisionSpecific amount or term
Provision of draft agreementArticle 46¹(1) of the Law on ElectricityNo later than within 10 days
Change of supplierArticle 49(2)(2) of the Law on ElectricityNo longer than 2 weeks
Termination by household consumerArticle 52(1)(1) of the Law on Electricity2 weeks’ notice
Reservation of capacity for a project of national importanceArticle 14(11) of the Law on ElectricityNo longer than 6 months

For a household consumer, freedom of contract is not absolute, because Article 46¹(2) of the Law on Electricity requires standard terms approved by the Ministry of Energy. At the same time, the same provision allows the producer not to conclude the agreement if the consumer does not agree to the specified supply terms. In a remote park offer, the decisive factor is not the advertised monthly payment, but whether the consumer receives, within 10 days, a legally binding draft agreement whose content complies with the standard terms.

For small businesses, the regime under Article 61(1) of the Law on Electricity is additionally relevant. Consumers, except household consumers, may conclude sale-purchase agreements with suppliers and producers entitled to carry out supply activities. Accordingly, a business must verify not only the price, but also whether the other contracting party has the right to operate within the territory of the Republic of Lithuania.

Consequences

In practical terms, the most important scenario for a resident is receiving the draft agreement, comparing it with the standard terms, and assessing withdrawal rights. If the agreement has already been concluded as a household consumer electricity sale-purchase and transmission service agreement, Article 52(1)(1) of the Law on Electricity permits termination free of charge upon 2 weeks’ notice.

For businesses, the risk is stricter, because their relationship is governed to a greater extent by the negotiated contractual terms and by the supplier’s or producer’s right to operate. In the case of switching suppliers, under Article 49(2)(2) of the Law on Electricity, the operator must enable the switch within a period not exceeding 2 weeks.

A park located in the regions may become sensitive to network capacity issues. Article 14(11) of the Law on Electricity permits capacity to be temporarily reserved for projects of national importance for no longer than 6 months, where objectively possible. Therefore, from a practical perspective, what matters for the consumer is not a promise of future generation, but the agreement and connection conditions showing a real ability to use the park share.

Procedurally, the next step should be to await the producer’s response to the consumer’s request: within 10 days, either a draft renewable electricity sale-purchase agreement must be provided, or a notice must be given that the agreement cannot be concluded.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

Regulation was initiated by the Government’s energy policy drafters in order to implement renewable energy and climate commitments, advance the objectives of national energy independence, and create more favourable conditions for prosumers and communities. The core purpose was to establish in law that the capacity or modules of a solar power plant may be separated, transferred, and used other than at the place of consumption, so that remote solar parks become an alternative to owning modules installed on a building. The main arguments were greater accessibility of renewable energy for residents of apartment buildings, buildings with unsuitable roofs, or regions; lower administrative barriers; and faster development of solar energy. The excerpts provided do not reveal any clear substantive objections, only a broader need to align definitions, ownership rules, and market rules.

  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PA…“
  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 11, 14, 20, 20 2 , 22 ir 52 STRAIPsnių ir priedo pakei…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 15, 20, 20 1 , 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 63 1 S…“
  • Parliamentary materials„LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13 1 , 14, 14 1 , 15 1 , 16, 19, 20, 20 1 , 20 2 , 22, 22 1 , 23,…“
📄 Original — Zarasų rajono savivaldybė
Residents’ questions and answers following the meeting with the mayor | Zarasai District Municipality 🔗
On July 22, 2026, a meeting with residents was held in the Great Hall of the Zarasai District Municipality administration, attended by Mayor Nijolė Guobienė, municipal leaders, council members, and administrative specialists. Before the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 43 straipsnis (statute)
43 straipsnis. Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai…
43 straipsnis. Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva. Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva; 2) informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę; 3) informacijos tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas asmenims su negalia; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis; 4) informuojant nurodomi savivaldybės vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas); 5) informuojant apie numatomą konsultaciją, nurodoma konsultacijai teikiamo klausimo esmė, konsultaciją atliksiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomos konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė; 6) informuojant apie konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), nurodoma konsultacijai teikto klausimo esmė, konsultaciją atlikęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultacijoje dalyvavusių gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po konsultacijos; 7) informacijoje negali būti politinės reklamos.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 32-1, 33, 35-1, 53 straipsnių, devintojo skirsni 37 straipsnis (statute)
37 straipsnis. Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai…
37 straipsnis. Vietos gyventojų informavimas Vietos gyventojų informavimui keliami reikalavimai: 1) informacija turi būti skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva. Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva; 2) informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę (grupes); 3) informacijos tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis; 4) informuojant nurodomi savivaldybės vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas); 5) informuojant apie numatomą konsultavimąsi nurodoma konsultavimuisi teikiamo klausimo esmė, konsultavimąsi vykdysiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomo konsultavimosi forma, vieta, laikas, trukmė; 6) informuojant apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) nurodoma konsultavimuisi teikto klausimo esmė, konsultavimąsi vykdęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultavimesi dalyvavusiųjų gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po konsultavimosi; 7) informacijoje negali būti politinės reklamos.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybių…
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją; 3) savivaldybės mero (toliau – meras) atskaitingumo savivaldybės tarybai; 4) atsakomybės savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai, meras už savo veiklą atsako ir atsiskaito savivaldybės bendruomenei; 5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; 6) savivaldybių ir valstybės interesų derinimo; 7) savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai savivaldybės bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 8) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant savivaldybės reikalus. Savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus; 9) veiklos viešumo ir skaidrumo. Informacija apie savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus yra vieša. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės valdomas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių įstatus, ne mažiau kaip 5 paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, metinius pranešimus ir (ar) veiklos ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės administracijos gaunamą paramą (paramos teikėją, paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla; 10) plėtros ir veiklos planingumo. Savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai; 11) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės institucijos ir įstaigos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją privalo įvertinti ir motyvuotai atsakyti savivaldybės gyventojams ar jų atstovams į jų pateiktus pasiūlymus; 12) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; 13) subsidiarumo. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi. II SKYRIUS SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS
Analysis
Accountability to the community cannot be exercised in such a way that the issue of criticism is transferred solely into the field of protection of personal honour and dignity.
In practical terms, this publication becomes a municipal accountability document, not merely a procedural annex to the meeting.

Core issue

The legal core of the residents’ meeting is not a matter of courtesy, but a test of municipal accountability within clear limits of competence. The municipality may answer only where it has authority, but the answer must be intelligible, public, and linked to the applicable legal basis.

The residents’ questions published in Zarasai on 22 July 2026 covered criticism of the mayor, traffic, shelters, heads of institutions, administrative-offence proceedings, and access to medicines. The issue is to be assessed under the following provisions:

  • Article 4 of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania, which establishes representative democracy, legality, residents’ participation, openness of activities, and transparency.
  • Article 27(1) and Article 27(2)(7)-(9) of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania, which define the mayor’s accountability, appointment of heads, supervision of institutions, and coordination of public services.
  • Article 34(1) of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania, under which the director of administration is accountable to the mayor for the implementation of decisions on matters within his or her competence.
  • Article 43 of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania and paragraph 11.1 of the Rules for Examining Requests and Complaints, which establish the standard for provision of information and initial assessment of requests.

Legal assessment

The question-and-answer format published by the municipality is consistent with the rationale of Article 4(8)-(9) of the Law on Local Self-Government: residents are not only informed, but also involved in the consideration of municipal affairs. However, Article 43(3) of the Law on Local Self-Government requires information to be understandable and, where the response is based on legislation, to include a reference to the legal act or its title, date, and number. Accordingly, in responses concerning competitions for heads of institutions, unlocking shelters, and distribution of medicines, an administrative explanation alone is insufficient if the specific applicable basis is not identified.

ElementTerm or figure
Publication of a local residents’ pollno later than within 1 month under Article 42(1)-(3) of the Law on Local Self-Government
Annual report of an elderaitiswithin 2 months after the end of the calendar year under Article 39(1)(6) of the Law on Local Self-Government
Convening of council meetingsat least once every 3 months under Article 13(4) of the Law on Local Self-Government as cited in the source
Shelters indicated in the Zarasai response46, of which 9 are in apartment-building basements in the town of Zarasai
Proceedings indicated in the Zarasai response under Article 417(2) of the Code of Administrative Offences9 proceedings, 9 protocols, 9 persons penalised

The mayor’s response to criticism is legally assessed through Article 27(1) of the Law on Local Self-Government, because the mayor is accountable not only to the council but also to the municipal community. Where the mayor refers to the right to submit claims or statements for the protection of dignity, that in itself is not inconsistent with accountability, provided that such applications do not replace the duty to respond to the community. Accountability to the community cannot be exercised in such a way that the issue of criticism is transferred solely into the field of protection of personal honour and dignity.

As regards heads of institutions, the response is directly linked to the mayor’s competence under Article 27(2)(7) of the Law on Local Self-Government. The mayor appoints and dismisses the heads of municipal budgetary institutions and municipal public institutions; therefore, information about interim heads and planned competitions forms part of the mayor’s accountability. If competitions are merely “planned”, residents must be clearly informed, under Article 43(1)-(4) of the Law on Local Self-Government, where and how further information will be published.

The responses concerning the pedestrian path, Vytauto Street, and shelters show a separation of competences. The municipality may provide information about local infrastructure and planned works, but it cannot replace the actions of state institutions or other entities with its own political promise. This limitation is confirmed by the position set out in the source concerning polls: transferring issues falling within the competence of state institutions to the local self-government mechanism is incompatible with the constitutional foundations of local self-government.

Paragraph 11.1 of the Rules for Examining Requests and Complaints means that the institution must first determine the substance of the request and its own competence. It must then assess what information is needed for a decision, what it can obtain itself, and what it may reasonably request from the applicant. Therefore, refusal to repeat answers is possible only where it has actually been established that there are no new factual circumstances, legal regulation, or material data.

Consequences

In practical terms, this publication becomes a municipal accountability document, not merely a procedural annex to the meeting. It is important for residents, council members, and the administration because it allows verification of whether a question has been assigned to the appropriate institution and whether the response meets the standard set by Article 43 of the Law on Local Self-Government. There are three further scenarios:

  • Residents may demand a clearer answer on specific local issues under paragraph 11.1 of the Rules for Examining Requests and Complaints.
  • For broader community issues, a poll may be initiated under Article 42 of the Law on Local Self-Government and the polling procedure amended by Zarasai Council decision No. T-20 of 19 February 2025.
  • As regards heads of institutions and public services, the mayor remains responsible under Article 27(2)(7)-(9) of the Law on Local Self-Government.

The nearest procedural monitoring point is the documentation on competitions for heads of institutions and infrastructure works published on the municipality’s website. If residents choose the poll route, after a proper request has been submitted, a decision on the poll must be expected no later than within 1 month under Article 42(1)-(2) of the Law on Local Self-Government.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo pr…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 9 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusio…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-1533 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 23, 32 IR 40 STRAIPSNI…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO …“
📄 Original — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Man who stole more than €67,000 from Smilgiai rectory hears court verdict 🔗
Panevėžys District Court has finished hearing a criminal case in which 24-year-old Panevėžys district resident Marius Balčiūnas was convicted of stealing high-value property from a rectory. According to the case file, short of money and…
Fact-check:
🟡 IncompleteLabai didelės vertės svetimo turto pasisavinimas baudžiamas baud arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 178 straipsnis (statute)
178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki…
178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 8 straipsnis (statute)
8 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas 1. Asmuo, padaręs užsienyje nusikalstamas veikas, numatytas šio kodekso 5 ir 51…
8 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas 1. Asmuo, padaręs užsienyje nusikalstamas veikas, numatytas šio kodekso 5 ir 51 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai padaryta veika pripažįstama nusikalstama ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikalstamą veiką užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šią veiką numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. 2. Asmuo, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 51, 6 ir 7 straipsniuose, neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis: 1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę; 2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo; 3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. 3. Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo, užsienyje padaręs vieną ar kelis nusikaltimus, numatytus šio kodekso 129, 135, 138, 148, 149, 150, 151, 1511, 1521, 153 straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje, 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse, baudžiamas nepaisant to, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamąjį įstatymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 189 straipsnis (statute)
189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas 1. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu…
189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas 1. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 190 straipsnis. Turto vertės išaiškinimas Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. XXIX SKYRIUS NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI ir pramoninei NUOSAVYBEI
Analysis

⚠ Correction. The news report uses the concept of “misappropriated property” imprecisely, because, on the assessment provided, misappropriation requires that the property have been entrusted to the offender or have been in his custody or control. Here, the money was found in drawers in the study and in an unlocked safe, and the offender took it after breaking into the premises. A more precise formulation would be: the theft of another person’s property of very high value under Article 178(4) of the Criminal Code is punishable by a fine or imprisonment for up to eight years. “Misappropriation” would raise an issue of a different offence and would require proof that the property had been entrusted to the offender or was in his custody or control.

Where a sum of money worth more than EUR 67,000 is taken from a rectory, the basement intrusion no longer confines the case to Article 178(3), because the value elevates it to paragraph 4.
In this case, the money was found in drawers and in an unlocked safe, then taken, and part of it was spent.

Core issue

The crux of this case is not merely the intrusion into the rectory, because the scale of the property moves the act into a more serious classification of theft. The issue is whether the taking of more than EUR 65,000 and USD 2,700 constitutes completed theft of property of very high value under Article 178(4) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

  • Factual sequence: Marius Balčiūnas was found guilty of stealing property belonging to the parish and the parish priest from the Smilgiai rectory. Several further thresholds are relevant to the classification. Article 178(3) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania covers theft by intrusion into premises or theft of high-value property, while paragraph 4 covers property of very high value. Article 181 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania is inapplicable on the facts provided, because there was no coercion to transfer property by threats or psychological pressure. The elements of robbery under the provision set out in Article 58 of the Law Amending the Criminal Code are likewise not apparent, because there was no physical violence, threat of its immediate use, or deprivation of the ability to resist.
ProvisionEssential elementPenalty according to the sources
Article 178(3) CCIntrusion into premises or high-value propertyImprisonment for up to 6 years
Article 178(4) CCProperty of very high valueFine or imprisonment for up to 8 years
Article 181(3) CCExtortion of property of very high valueImprisonment from 3 to 10 years

Legal assessment

On the facts provided, the offence is completed once another person’s property has been stolen, because the completion of offences against property is tied to the result. That structure directly corresponds to the logic of Chapter XXVIII of the Criminal Code as indicated in the source: theft is defined by the formula “stole another person’s property”. In this case, the money was found in drawers and in an unlocked safe, then taken, and part of it was spent. This is not preparation and not an attempt, but a completed taking of property.

  • The basis of the charge is the theft of another person’s property under Article 178 of the Criminal Code.
  • The qualifying element is the very high value of the stolen property under Article 178(4) of the Criminal Code.
  • The intrusion into a dwelling additionally satisfies the element in Article 178(3) of the Criminal Code, but the value criterion under paragraph 4 dominates in the news report.
  • The victims have an interest in compensation for property damage, which the court addressed by awarding EUR 2,116 to the parish priest.

The sharp classification formula here is this: where a sum of money worth more than EUR 67,000 is taken from a rectory, the basement intrusion no longer confines the case to Article 178(3), because the value elevates it to paragraph 4. What remained for the court was the individualisation of the sentence between a fine and imprisonment of up to eight years. The news report states that immediate imprisonment was not imposed because of the offender’s unemployment, disability, the spontaneous nature of the act, and the return of the greater part of the property. The final sentence is 1 year and 8 months’ imprisonment, suspended for 2 years.

  • During the suspension period, the convicted person must work or be registered with the Employment Service.
  • He must participate in behavioural correction programmes.
  • He may not leave the city or district without the permission of the supervising authority.
  • Intensive supervision was not imposed.

The case-law source provides a narrow but useful distinction. In its judgment of 11 September 2013 in criminal case No. 1A-462/2013, the Lithuanian Court of Appeal stated that preparatory stages are less dangerous than a completed offence. In this situation, that reinforces the conclusion that the sentence was imposed for completed theft, not for a less dangerous stage of criminal conduct.

Consequences

In practical terms, the case is important for the victim parish priest, the parish, and the convicted person, because the court’s decision simultaneously establishes guilt, the supervision regime, and compensation of EUR 2,116 for property damage. If the convicted person complies with the obligations, the most important matters for him will be the 2-year suspension period and the permit regime administered by the supervising authority. For the victim, the key remaining financial issue is the actual recovery of the awarded EUR 2,116 in property damage. For the parish, the practical significance concerns distinguishing the property found and returned from the amount not returned.

  • If the judgment is not appealed, it will become final after the expiry of the 20-day appeal period.
  • If it is appealed, the case will move to review by a higher court.
  • Under Article 100(1) of the Code of Criminal Procedure, when a time limit is calculated in days, the day on which the time limit begins is not included.
  • Under Article 100(4) of the Code of Criminal Procedure, if the expiry of the time limit falls on a non-working day, the last day is the first working day thereafter.

Procedurally, the next step is to wait and see whether an appeal to a higher court is filed within 20 days of the pronouncement of the judgment.

Sources:
📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Seimas Legal Department opinion„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 178, 180, 181, 196, 197, 250, 250 3 , 252 1 STRAIPSNIŲ I…“
  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, 199 1 , 199 2 , 200, 203, 204, 206, 20…“
  • Parliamentary materials„Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 178,189 IR 203 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMas 2018 m . d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 178 s…“
  • Parliamentary materials„Pakeisti 180 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė apiplėšė pagrobdamas labai dide…“
📄 Original — Sekunde.lt
Illegal Journey to the West Ends in Panevėžys Court - Sekunde.lt 🔗
The Panevėžys Regional Court has delivered a verdict in a case involving the illegal transport of migrants and the use of other people’s documents. A 26-year-old Eritrean citizen was sentenced to one year in prison, while two Ethiopian…
Fact-check:
🟡 IncompleteNeteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną – laisvės atėmimo bausmė
🟡 IncompleteNeteisėtas svetimų dokumentų panaudojimas – laisvės apribojimo bausmė
⚪ UnverifiedNuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 292 straipsnis (statute)
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos…
292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar organizavo neteisėtai perėjusių valstybės sieną tokių užsieniečių gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 291 straipsnis (statute)
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės…
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra. 292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3.Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 293 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas 1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2702 straipsnis (statute)
2702 straipsnis. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus…
2702 straipsnis. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 1. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti nepavojingų atliekų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti pavojingų atliekų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Kodeksas Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777 (2011-12-31)
Analysis

⚠ Correction. The article presents the penalties too narrowly, because unlawful facilitation of migration under Article 292(1) of the Criminal Code is not automatically an offence punishable by imprisonment. A more precise formulation would be: simple unlawful facilitation of migration is punishable by a fine, arrest, or imprisonment for up to six years. It is also inaccurate to link the use of another person’s documents only with restriction of liberty, because Article 302(1) of the Criminal Code provides for a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to four years. The article also fails to distinguish “organised the journey” as a factual description from organisation under Article 292(2) of the Criminal Code, which, if proved, carries a sentencing range of four to ten years’ imprisonment.

In this context, the GBP 550 transfer is not an incidental detail: it links the route, documents and tickets into a self-interested assistance scheme.
If the judgment was pronounced on 27 July 2026, the 20-day time limit would expire on 16 August 2026, but that is a Sunday.

Core issue

The crux of the case is not merely forged documents: it turns on whether assistance with travel became the organisation of unlawful transportation of foreigners. This is assessed under Article 292 and Article 302 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, while the time limit for lodging an appeal is calculated under Articles 99–100 of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania.

The news item is narrow in scope: Panevėžys Regional Court convicted an Eritrean citizen for transportation and documents, and two Ethiopian citizens for using documents belonging to others. Under Article 292(1) of the Criminal Code, a person is punishable if they unlawfully transported a foreigner across the Lithuanian border or transported or concealed such a foreigner within Lithuanian territory. Under the amended Article 292(4) of the Criminal Code, organisation includes organising the acts provided for in paragraphs 1, 2 or 3 of Article 292 and is punishable by imprisonment for a term of four to ten years. Under Article 302(1) of the Criminal Code, liability arises for the unlawful acquisition, possession, transportation, sending, use or realisation of a natural or legal person’s document.

ProvisionActSanction according to the cited sources
Article 292(1) of the Criminal CodeUnlawful transportation of a foreigner across the border or within Lithuanian territoryFine, arrest or imprisonment for up to 6 years
Article 292(2) of the Criminal CodeAct committed for self-interested motivesFine or imprisonment for up to 8 years
Article 292(4) of the Criminal CodeOrganisation of such actsImprisonment for 4 to 10 years
Article 302(1) of the Criminal CodeUnlawful use or transportation of another person’s documentFine, restriction of liberty, arrest or imprisonment for up to 4 years

Legal assessment

The act imputed to the man is legally based not merely on his presence on the same bus, but on the totality of assistance provided. The stated facts form a chain of indicia of organisation: coordinating the route, bringing documents belonging to others, purchasing tickets and selecting the direction of travel.

  • His duty under Article 292 of the Criminal Code was not to create conditions for the unlawful transportation of foreigners who had no permanent place of residence in Lithuania.
  • His liability is aggravated by the fact that the referenced transfer of GBP 550 indicates possible self-interested motives under Article 292(2) of the Criminal Code.
  • If the court assessed the act as organisation, the legal centre of gravity shifts to Article 292(4) of the Criminal Code, which provides for imprisonment for 4 to 10 years.

In this context, the GBP 550 transfer is not an incidental detail: it links the route, documents and tickets into a self-interested assistance scheme. The women’s liability is narrower, as they were attributed with using residence permits and refugee travel documents belonging to others. This falls directly within Article 302(1) of the Criminal Code, because using a document without a lawful basis is an independent criminal offence.

  • Their duty was not to use documents issued to other persons.
  • Their legal position differs from that of the transporter, because the fault identified in the sources is linked to documents, not to organising the journey.
  • The sentence imposed on them, restriction of liberty for 1 year and 8 months, falls within the system of sanctions under Article 302(1) of the Criminal Code.

Article 291(2) of the Criminal Code provides for exemption from liability for unlawfully crossing the Lithuanian border where a foreigner arrived seeking asylum. However, in the news item under consideration, the conviction is linked not to Article 291, but to Articles 292 and 302 of the Criminal Code. Therefore, on the basis of the cited sources, the purpose of seeking asylum does not automatically remove liability for using documents belonging to others or for organising the transportation of other persons.

Procedurally significant items and documents may be submitted under Article 98 of the Code of Criminal Procedure if they are relevant to the investigation and examination of the acts. Article 119 of the Code of Criminal Procedure permits the application of remand measures to ensure participation in the proceedings, the hearing of the case and enforcement of the judgment. Under Article 120 of the Code of Criminal Procedure, such measures may include detention, intensive supervision, seizure of documents, registration with the police or a written undertaking not to leave.

Consequences

In practical terms, the most important issue for the man will not be the document episode itself, but whether the assessment of organisation and self-interest survives on appeal. If these elements stand, the one-year custodial sentence will remain well below the lower limit of the sanction under Article 292(4) of the Criminal Code, so the dispute may shift towards legal classification. If the element of organisation were narrowed to assistance or transportation, the sentencing ranges under Article 292(1) or 292(2) of the Criminal Code would become significant.

For the women, the key practical issue is whether the appellate court upholds the finding that they used the documents without a lawful basis. In this respect, their status at a refugee centre in Latvia does not alter the issue under Article 302(1) of the Criminal Code, because the documents used were not theirs.

The procedure now turns on the time limit: Article 99 of the Code of Criminal Procedure provides that time limits define the commencement, performance or completion of procedural acts. Under Article 100(1) of the Code of Criminal Procedure, the day on which the time limit begins is not included in the time limit. If the judgment was pronounced on 27 July 2026, the 20-day time limit would expire on 16 August 2026, but that is a Sunday. Under Article 100(4) of the Code of Criminal Procedure, the final day of the time limit would therefore be 17 August 2026, meaning that an appeal or the entry into force of the judgment must be awaited until that date.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of the bill on the basis of cases encountered in practice and proposals from specialists working with asylum seekers. The aim was to assess more strictly the risk of absconding, unlawful transit through Lithuania, the use of forged documents, and to provide for the removal of foreigners convicted of intentional criminal offences. The main objections were that unlawful border crossing, transit or document forgery do not in themselves indicate an intention to abscond, as asylum seekers often flee persecution or war, or depend on smugglers, and in certain cases criminal liability does not apply to such entry.

  • Institutional opinion on the draft„LR BK 291 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir atleidimą nuo jos tam, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdama…“
  • Institutional opinion on the draft„Kita nauja nurodoma aplinkybė: „ bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu“ . Ši aplinkybė irgi neturi vienareikšmiško ryšio su užsieniečio ketinimu…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES NR. IX-2206 126 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo rengimo projekt…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL BAUDŽIAMOJO KODEKSO 281 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto…“
📄 Original — 77.lt
Final Point in High-Profile Achema Group Case: Court Ends Dispute Over Hundred-Million-Euro Shareholding 🔗
The Lithuanian Court of Appeal has ended a long-running dispute over pre-emptive rights to acquire a controlling stake in Achema Group after former group president and minority shareholder Arūnas Laurinaitis withdrew his claim. The ruling…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 57 straipsnis (statute)
57 straipsnis. Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas pasinaudojant pirmumo teise 1. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo…
57 straipsnis. Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas pasinaudojant pirmumo teise 1. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. 2. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas registruotu laišku. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje ar pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. 3. Visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai teisė spręsti dėl įstatinio kapitalo didinimo suteikta valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui), valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) nustatytas terminas, per kurį akcininkas, pasinaudodamas pirmumo teise, gali įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo viešo paskelbimo dienos ar nuo pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkui dienos. 4. Akcinės bendrovės akcininkai turi teisę Lietuvos banko nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti akcinės bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų. 5. Akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai teisė spręsti dėl įstatinio kapitalo didinimo suteikta valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui), valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas arba, kai tokia teisė suteikta, valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) gali priimti tokį sprendimą tik tuo atveju, jeigu yra žinomas asmuo ar asmenys (tokie asmenys gali būti ir akcininkai), kuriems suteikiama teisė įsigyti bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejus, kai atšaukiama pirmumo teisė įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų dėl ketinimo viešai siūlyti akcijas ar konvertuojamąsias obligacijas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba atšaukiama pirmumo teisė įsigyti bendrovės akcijų dėl ketinimo suteikti akcijas šio Įstatymo 471 straipsnyje nustatyta tvarka. Visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai tokia teisė suteikta, valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo, be kita ko, turi būti nurodyta: 1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys; 2) asmuo ar asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), jeigu šiuos asmenis ir duomenis apie juos būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas; 3) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų skaičius, kurį kiekvienas iš nurodytų asmenų gali įsigyti (jeigu šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas). 6. Visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame numatoma svarstyti akcininkų pirmumo teisės atšaukimą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) turi pateikti raštišką pranešimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys; 2) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos kainos pagrindimas; 3) asmuo ar asmenys, kuriems siūloma suteikti teisę įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas), ir išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, kurių kiekvienas iš šių asmenų gali įsigyti, skaičius (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas). 7. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta tik visiems bendrovės akcininkams. 8. Sprendimas dėl pirmumo teisės atšaukimo per 10 dienų turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nr. X-1580, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2706 (2008-06-21) Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28) Nr. XI-1689, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6835 (2011-12-01) SEPTINTASIS skirsnis BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR PELNO PASKIRSTYMAS Skirsnio pavadinimas keistas: Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27) Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 16, 27, 44 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 21 d. 2. Šio įstatymo 3…
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 21 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 4 dalis netaikoma nustatant bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu sprendimas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą buvo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju bendras bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičius nustatomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. 3. Lietuvos bankas iki 2019 m. liepos 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2016…
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2016 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Analysis
A share value in the hundreds of millions does not, by itself, turn a discontinued case into a cassation case if the appeal does not contain a ground under Article 346 of the Code of Civil Procedure.
By withdrawing the claim, the claimant himself removed the need for the court to decide the merits of the pre-emption right to the 54.07% share package.

Core issue

The legal core of this news item is not the price of the EUR 303 million share package, but the question whether a discontinued case can still return through cassation.

According to the sources provided, the dispute should be assessed under Article 21(1) of the Law on Courts, Article 23(1) of the Law on Courts, Article 340(1) of the Code of Civil Procedure, Article 346 of the Code of Civil Procedure and Article 350 of the Code of Civil Procedure.

  • The factual scope of the news is narrow: the Lithuanian Court of Appeal accepted claimant Arūnas Laurinaitis’s withdrawal of the claim and discontinued the civil case.
  • The sources do not provide the substantive rules governing shareholders’ pre-emption rights; accordingly, the relevant assessment concerns the procedural regime for discontinuance, costs and cassation.

Legal assessment

Under Article 21(1) of the Law on Courts, the Lithuanian Court of Appeal acts as the appellate instance for cases concerning judgments and rulings of regional courts.

Under Article 23(1) of the Law on Courts, the Supreme Court of Lithuania is the sole court of cassation for reviewing final judgments and rulings of courts of general jurisdiction.

This means that, following the ruling of the Court of Appeal, the focus of the dispute shifts from the fact of the share purchase to the admissibility of cassation.

IssueRule stated in the sources provided
Object of cassationArticle 340(1) of the Code of Civil Procedure: judgments and rulings of the appellate court
Grounds for cassationArticle 346 of the Code of Civil Procedure: exhaustive list of grounds for cassation
SelectionArticle 350 of the Code of Civil Procedure: admissibility of a cassation appeal is decided by a special judicial selection panel
LimitsArticle 353(2) of the Code of Civil Procedure: review of the application of law; in cases involving the public interest, the court may go beyond the limits of the appeal

Cassation here would not be a third attempt to prove again who wished to purchase the shares of “Achemos grupė”.

It could only constitute a review of the application of law concerning discontinuance, procedural costs, the fine or a procedural violation relevant to cassation.

By withdrawing the claim, the claimant himself removed the need for the court to decide the merits of the pre-emption right to the 54.07% share package.

  • In practical terms, the claimant remains exposed to the risk arising from the EUR 2,500 fine and the awarded litigation costs.
  • For “Achemos grupė”, enforcement of the reimbursement of costs in the amounts of EUR 14,500 and EUR 1,350 is relevant.
  • For Lyda Lubienė and Viktorija Lubytė, the relevant matters are the awarded costs of EUR 647 each and the stability of the end of the proceedings.

The cited case law is not precedent for civil share disputes, but the source refers to cassation cases Nos. 2K-676/2006, 2K-32/2007 and 2A-P-2/2009.

They are mentioned in connection with the Supreme Court of Lithuania’s ability to rule in cassation where this is required for the protection of the rights of an individual, society or the state.

For the present situation, this means only that any public-interest argument must be linked to a question of law, not to the commercial weight of the transaction.

A share value in the hundreds of millions does not, by itself, turn a discontinued case into a cassation case if the appeal does not contain a ground under Article 346 of the Code of Civil Procedure.

Consequences

The realistic first scenario is that no cassation appeal is filed, in which case the ruling of the Court of Appeal becomes the final endpoint of the proceedings.

In that event, the pre-emption-right dispute concerning the transaction that did not take place will no longer be examined in this case.

The second scenario is that an appeal is filed, but the selection panel refuses to accept it under Article 350 of the Code of Civil Procedure.

The practical consequence is then the same: the discontinuance, the fine and the allocation of costs remain in place.

The third scenario is that the appeal is accepted and the Supreme Court of Lithuania reviews the application of law within the limits of cassation proceedings.

In that event, the Supreme Court of Lithuania could uphold the ruling, amend it, or remit the issue for reconsideration in accordance with the cassation court’s directions.

  • The remaining financial dimension of the dispute is now not the EUR 303 million package, but specific procedural amounts: the EUR 2,500 fine, more than EUR 12,300 in court stamp duty to be refunded, and the awarded costs.
  • The practical significance for shareholders is procedural clarity: unless and until cassation is accepted, the Court of Appeal’s discontinuance logic remains in force.

Procedurally, the next step is to wait and see whether, within the three-month period stated in the news item from 21 May 2026, a cassation appeal is filed with the Supreme Court of Lithuania.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374 1 , 375, 377, 385, 448,…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 89 IR 326 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pa…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 28, 219, 261, 304 ir 408 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYM O PROJEKTO 1. Įstatymo …“
  • Parliamentary materials„2. Buvusį 101 straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu, jį pakeisti ir išdėstyti taip: „8) šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejai…“
📄 Original — Etaplius
Lithuanian citizen suspected of spying for Russian intelligence and security services 🔗
Lithuanian prosecutors have opened a pre-trial investigation and brought charges against a Lithuanian citizen suspected of collecting information for Russian intelligence and security services about military sites and the movement of…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 119 straipsnis (statute)
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri…
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 125 straipsnis (statute)
125 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas 1. Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo…
125 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas 1. Tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos…
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.
Analysis
The assignment element is the legal centre of gravity in this case: without it, the narrower logic of Article 119(1) of the Criminal Code would remain; with it, the category of “other information of intelligence interest” comes into play.
In this case, the photographed battalion and the company manufacturing radar systems are not a matter of neutral curiosity if their images were collected pursuant to an assignment from Russian intelligence.

Core issue

The axis of the case is not photography alone, but the relationship between the assignment, the addressee, and the nature of the information under the elements of espionage. If the assignments were received from persons linked to Russian intelligence or security services, the centre of qualification shifts toward Article 119(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, rather than merely voluntary collection under Article 119(1) of the Criminal Code. The reported fact is relevant to this analysis insofar as the suspect may have collected data on military facilities, equipment, and its movement using “Telegram” communication. Article 119(2) of the Criminal Code criminalises the execution of an assignment from another state, its organisation, or their representative, where a state or official secret, or other information of interest to the intelligence service of a foreign state, is collected or transmitted. | Provision | Essential threshold | Penalty |

Article 119(1) of the Criminal Codepurpose of transmitting a state or official secret4-10 years
Article 119(2) of the Criminal Codeexecution of an assignment and secrets or other information of intelligence interest6-15 years
Article 210 of the Criminal Codeunlawful acquisition or transmission of a trade secretup to 2 years
Article 167 of the Criminal Codecollection of private-life informationup to 3 years

Legal assessment

On the basis of the information provided, the prosecution will need to substantiate not an abstract interest in military matters, but the following elements of the offence:

  • a link to an assignment from another state, its organisation, or their representative under Article 119(2) of the Criminal Code;
  • the collection or transmission of information about military facilities, units of equipment, or movement;
  • the classification of the information as a state or official secret, or as other information of interest to the intelligence service of a foreign state;
  • the direction of intent, since the report indicates a deliberate aim to assist another state. The movement of military equipment at Vilnius Airport and data concerning the battalion may be material under this provision even where no dispute would arise solely on the basis of a formal secrecy marking. The assignment element is the legal centre of gravity in this case: without it, the narrower logic of Article 119(1) of the Criminal Code would remain; with it, the category of “other information of intelligence interest” comes into play. The suspect’s voluntary initiation of contact via “Telegram” does not negate the execution of an assignment if the subsequent acts were carried out pursuant to the assignments transmitted. The Russian intelligence interest need not be formalised in an official document if the data substantiate the chain of assignment from a representative or organisation. The legislative sources provided emphasise that Article 119(1) of the Criminal Code is linked to an individual’s independent decision to collect the data specified in the disposition. They also state that Article 119(2) of the Criminal Code is more dangerous because the person acts in execution of an assignment from a foreign state or its organisation. This directly corresponds to the structure of the report, which refers to assignments transmitted by Russian intelligence and security services. In this case, the photographed battalion and the company manufacturing radar systems are not a matter of neutral curiosity if their images were collected pursuant to an assignment from Russian intelligence. Several procedural points identified in the sources are material:
  • under Article 98 of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, participants in the proceedings and other persons may submit objects and documents relevant to the investigation;
  • under Article 119 of the Code of Criminal Procedure, coercive measures may be imposed to secure participation in the proceedings, ensure an unhindered investigation, and prevent new offences;
  • under Article 120 of the Code of Criminal Procedure, available measures include detention, intensive supervision, house arrest, bail, seizure of documents, and a written undertaking not to leave;
  • under Articles 99 and 100 of the Code of Criminal Procedure, procedural time limits are calculated in hours, days, and months, and a time limit expiring on a non-working day is extended to the first working day. The issue of release from liability under Article 119(4) of the Criminal Code would be narrow, as it requires a confession before recognition as a suspect and active cooperation. The report already states that charges have been brought, so this condition effectively becomes a critical temporal threshold. Article 297 of the Criminal Code would operate here only as a delimiting provision, because disclosure of an official secret applies where the elements of espionage or assistance to a foreign state are absent. Article 210 of the Criminal Code would likewise not replace the principal qualification, since the matter concerns not the transmission of a trade secret to another person, but an intelligence interest.

Consequences

Realistically, the investigation will proceed in three directions: examination of the contents of the communication channel, assessment of the significance of the photographed objects, and identification of the possible foreign representative. If these elements coincide, the prosecutorial perspective under Article 119(2) of the Criminal Code will entail a risk of 6-15 years’ imprisonment. If the assignment or the intelligence-related nature of the information is not substantiated, Article 212 of the Code of Criminal Procedure would become relevant, permitting termination of the investigation where insufficient data are collected to substantiate guilt. In practical terms, this is important for the military, airport security, and companies whose activities are linked to the production of radar or radiolocation systems. Video recordings, permit data, visitor logs, or internal documents held by them may become objects and documents relevant to the investigation within the meaning of Article 98 of the Code of Criminal Procedure. For the suspect, the essential issue will be not only the severity of the sentence, but also the coercive measure under Articles 119-120 of the Code of Criminal Procedure. It is now necessary to await the prosecutor’s procedural decisions on the coercive measure and the direction of the pre-trial investigation; time limits will be calculated under Articles 99-100 of the Code of Criminal Procedure from the commencement of the specific procedural act.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of the bill, who are linked in the materials to assessments by the Ministry of Justice. The aim was to encourage persons involved in activities against Lithuania or in espionage to cooperate voluntarily with law enforcement authorities and provide valuable information. The main objections were that the current Criminal Code already allows for the mitigation of liability for cooperating persons, and that espionage and assisting another state in acting against Lithuania are closely related, meaning that repeated exemption from criminal liability should be clearly limited.

  • Seimas Legal Department opinion„Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 2, 3 2, 3, 5. Šnipinėjimas (BK 119 straipsnis) ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublika (BK 118 s…“
  • Institutional opinion on the draft„4.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad galiojančioje BK redakcijoje yra ir kitų teisinių instrumentų, kurie įgalina valstybę švelninti asmens teisinę padėtį, jeigu asmuo sa…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, …“
  • Parliamentary materials„Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių įsitraukimas į užsienyje vykstančius ginkluotus konfliktus kelia grėsmę tarptautinei taikai apskritai, sukuria karo n…“
📄 Original — Diena.lt
Garbage crisis: court issues injunction 🔗
The Vilnius City District Court on Friday granted VAATC’s request for temporary protective measures, barring Energesman from obstructing VAATC’s waste-management activities at Vilnius’ mechanical biological waste treatment facilities until…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas 88 straipsnis (statute)
88 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms 1. Teismas…
88 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms 1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 2. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.“
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 144 straipsnis (statute)
144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms 1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos…
144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms 1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 2. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 55 straipsnis (statute)
55 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės 1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso…
55 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės 1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šis įstatymas. 2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, t. y.: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; tuo tikslu taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekse nustatytas priemones. 3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas. 5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, t. y.: 1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti; 2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jais susijusius dokumentus ir juos paimti; 3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse. 6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos. 7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.
Analysis
The core of this case is not the keys, but whether the defendant may, through de facto control, turn a court judgment into a document delivered too late.
It does not provide a final answer as to whether the 10 July decision to terminate the contract unilaterally was lawful.

Core issue

The dispute is not merely about access to the site: the interim measure here alters de facto control over the MBA facilities until the end of the proceedings. The legal issue is determined under Article 144(1), Article 144(2), Article 146 of the Code of Civil Procedure, and paragraphs 12 and 19 of the Vilnius City Waste Management Rules. - News fact: Vilnius City District Court prohibited Energesman from obstructing VAATC’s actions on the MBA site until a final decision, but no later than 31 December 2026.

  • Article 144(1) of the Code of Civil Procedure requires a prima facie well-founded claim and a risk that, without the measure, enforcement of a future judgment would become more difficult or impossible.
  • Article 144(2) of the Code of Civil Procedure allows the court to act to protect the public interest where there is a threat of violation of the rights of an individual, society, or the state.

Legal assessment

VAATC’s position is strengthened by local law, because paragraph 12 of the Vilnius City rules provides that UAB VAATC organises the operation of the regional landfill, MBA facilities, and other infrastructure entrusted to it. Paragraph 19 of the same rules provides that mixed municipal waste collected within the municipality must be delivered only to the MBA facilities during their working hours. - VAATC’s duty is to organise the operation of waste management infrastructure.

  • Energesman’s duty under the order is not to obstruct VAATC in carrying out actions related to waste management.
  • The court’s competence derives from Article 144(1) of the Code of Civil Procedure, because the interim measure safeguards enforcement of a future judgment.
  • The public-interest dimension derives from Article 144(2) of the Code of Civil Procedure, because the matter concerns continuity of the waste system and emergency circumstances. In this situation, the prohibition on obstruction is not a sanction for breach of contract, but a procedural mechanism for stabilising operations. If risks of fire, fire-safety breaches, and environmental violations persist on the MBA site, a future judgment may lose practical value. The core of this case is not the keys, but whether the defendant may, through de facto control, turn a court judgment into a document delivered too late. The Lithuanian Supreme Court’s review No. AC-34-2 of 15 December 2010 states that interim protective measures ensure enforcement of a future judgment and may take the form of prohibitions, obligations, or suspension of actions. The same review defines the limit: such measures do not have prejudicial or res judicata effect, and therefore they do not yet resolve the lawfulness of termination of the contract. It also requires economy, meaning that restrictions greater than absolutely necessary to ensure enforcement of a future judgment may not be imposed. In administrative case No. A-1581-502/2015, the Supreme Administrative Court of Lithuania emphasised that continuity, good quality, and accessibility are assessed in relation to municipal waste recovery and disposal services. That case is relevant to VAATC’s situation because continuity of the waste system may justify greater weight being given to the public interest. Nevertheless, it does not remove the proportionality test: the measure must be only as broad as necessary for VAATC to perform its functions. | Issue | Applicable rule |
Duration of the measureUntil the final decision, but no later than 2026-12-31
Period for remedying contractual breaches20 business days, until 2026-08-07
Security for potential lossesArticle 146(1) of the Code of Civil Procedure allows security to be required within a time limit set by the court
Claim for losses after dismissal of the claimArticle 146(2) of the Code of Civil Procedure provides for a 14-day time limit after the judgment becomes finalUnder Article 146(1) of the Code of Civil Procedure, Energesman may request that VAATC provide security for compensation of potential losses. If security is not provided within the time limit set by the court, the court must revoke the measures within three business days after expiry of that time limit. Under Article 146(2) of the Code of Civil Procedure, if VAATC’s claim were dismissed, Energesman could claim losses arising from the measures applied at VAATC’s request.

Consequences

In practical terms, the order allows VAATC to begin implementing an action plan on the MBA site, but only within the limits of the interim measure. It does not provide a final answer as to whether the 10 July decision to terminate the contract unilaterally was lawful. The earlier position of Vilnius Regional Court, namely that the contract has not yet been terminated because of the 20-business-day period for remedying breaches, means that until 7 August 2026 the contractual status remains a separate axis of the dispute. - For VAATC, obtaining actual access is important because, without it, the functions under paragraphs 12 and 19 of the rules remain merely formal.

  • For Energesman, an appeal and security for potential losses under Article 146 of the Code of Civil Procedure are important.
  • For residents, what matters is not the legal characterisation of the dispute, but whether the flow of mixed municipal waste will continue without interruption.
  • For municipalities, it is important that MBA operations be aligned with the continuity of the public service, as emphasised by the Supreme Administrative Court of Lithuania in case No. A-1581-502/2015. Two procedural steps are likely next: Energesman may appeal the order to Vilnius Regional Court, and VAATC will have to assess, by 7 August 2026, the legal consequence of expiry of the period for remedying breaches. Procedurally, what may be expected is either an appellate decision on the interim measure or a document addressing the consequences of termination of the contract after expiry of the 20-business-day period.
📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by Member of the Seimas Virginija Vingrienė, and the need for it was linked to the Constitutional Court’s interpretation and the “settlement crisis” in the waste management system. The aim was to establish that warnings concerning the suspension of a licence would be independently challengeable in court and would not be imposed for minor infringements, as well as to address disruptions in the financing chain for packaging waste management. The principal arguments were the need to ensure legal certainty, judicial protection of rights, and the financial stability of the waste management system; no clear objections appear in the excerpts provided.

  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 184 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsniŲ ir XXI 1 skyrius pakeitimo įstatymo projektO IR Lietuvos Respublikos administracinių n…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL atliekų tvarkymo įstatymo nr. VIII-787 PAKEITIMO įstatymo nr. XIII-615 pakeitimo Į STATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios pri…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Projekto aiškinamasis raštas LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 7 2 STRAIPSNIU PROJEKTO AI…“
📄 Original — siauliai.lt
Šiauliai City Municipality Hosts U.S. Army Representatives 🔗
Šiauliai Mayor Artūras Visockas, Deputy Mayor Justinas Švėgžda, and Civil Protection Preparedness Officer Paulius Stočkus met with the visitors. At the start of the meeting, Deputy Mayor Švėgžda presented the city’s strategic development…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 13 straipsnis (statute)
13 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės…
13 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 3) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 5) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 6) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 7) prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje esančiose kitose įstaigose ir ūkio subjektuose vykdomi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai, laikomasi šio įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 8) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 9) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 10) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 11) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 12) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 13) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 14) pagal kompetenciją priima įsakymus pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 15) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus savivaldybės teritorijoje esančioms kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis#2 (statute)
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 27 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. 2023 m. balandžio…
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 27 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 4 straipsnio 8 punkto redakcija: „8) institucinės atsakomybės – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą jų veiklos srityse, savivaldybės meras (toliau – meras) ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą savivaldybėje.“ 3. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija: „2) pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja gyventojų evakavimą, kai sprendimą dėl šio evakavimo priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai;“. 4. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio redakcija: „13 straipsnis. Mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija 1. Meras, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) organizuoja pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybėje ir šios veiklos koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais; 2) organizuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria savivaldybės operacijų vadovą; 4) Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą; 5) įgyvendina priemones, reikalingas padėti civilinės saugos pajėgoms pasirengti atlikti sanitarinį švarinimą, ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones, organizuoja įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimą, pagalbos teikimą nukentėjusiesiems įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, gyventojų, kurie žuvo krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu ir už kurių laidojimą atsakingo asmens nėra, laidojimą; 6) sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo; 7) pagal kompetenciją informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus civilinės saugos klausimais; 8) savivaldybės teritorijoje organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą; 9) pagal kompetenciją leidžia potvarkius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos savivaldybėje ir savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo klausimais; 10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas. 2. Meras ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus savivaldybės teritorijoje esančioms kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. 3. Savivaldybės administracijos direktorius, atlikdamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją: 1) skiria savivaldybės parengties pareigūną – savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kuris: a) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių, savivaldybės teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms; b) bendradarbiauja su ministerijų parengties pareigūnais savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityje; c) atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas; 2) organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais; 3) renka iš visų savivaldybėje esančių krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka šiuos duomenis kaupia, tvarko ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; 4) organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą; 5) pagal kompetenciją leidžia įsakymus civilinės saugos klausimais; 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.“ 5. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija: „2) vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo, Vyriausybės, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.“ 6. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakcija: „3) užtikrina mero ar jo įgalioto asmens privalomų nurodymų įgyvendinimą;“. 7. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 5 punkto redakcija: „5) teikia merui, savivaldybės administracijos direktoriui ir reikiamai ministerijai pagal ministrui pavestą valdymo sritį duomenis, reikalingus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniams įgyvendinti;“. 8. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija: „4) valstybės institucijos ar įstaigos vadovo arba mero pavedimu atlikti civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos valdymo grupės funkcijas.“ 9. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija: „2) savivaldybėse – savivaldybės operacijų centrą sudaro, jo nuostatus tvirtina meras, savivaldybės operacijų centro patalpų ir darbo vietų įrengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius;“. 10. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija: „4) vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo, Vyriausybės, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui, krizei ir ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.“ 11. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Meras vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją savivaldybės teritorijoje, leidžia potvarkius ekstremaliųjų situacijų prevencijos savivaldybėje klausimais.“ 12. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, o merams – valstybines ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis. Šios užduotys yra sudedamoji krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos dalis.“ 13. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies redakcija: „6. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų vykdomą krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Merų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją koordinuoja ministrai jiems pavestose valdymo srityse.“ 14. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išskyrus žvalgybos institucijas, ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms Vyriausybės nustatyta tvarka vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, o savivaldybės teritorijoje esančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms Vyriausybės nustatyta tvarka vertina meras.“ 15. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies redakcija: „6. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir teikia šį planą tvirtinti merui. Rengiant šį planą, privalo dalyvauti šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos įstaigos ir ūkio subjektai, taip pat veiklos vykdytojai.“ 16. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies redakcija: „5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išskyrus žvalgybos institucijas, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai sau priklausančia perspėjimo sistemos infrastruktūra, reikalinga perspėjimo sistemos techninėms perspėjimo priemonėms, privalo leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir merams.“ 17. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies redakcija: „6. Meras Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą.“ 18. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija arba valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje. Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje.“ 19. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 straipsnio 7 dalies redakcija: „7. Gavęs savivaldybės, kurios visoje teritorijoje ar jos dalyje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, mero motyvuotą prašymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, atsižvelgdamas į paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su ministerija ir (ar) kita institucija ir įstaiga, kurios veiklos sričiai priskirtina paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po mero motyvuoto prašymo gavimo dienos teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Kai Nacionalinis krizių valdymo centras nusprendžia, kad mero prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą jis nedelsdamas informuoja merą ir pateikia pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo.“ 20. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio redakcija: „1. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras:“. 21. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija: „1) vertina ekstremaliosios situacijos grėsmę ir prireikus siūlo merui skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją;“. 22. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija: „2) meras atlieka šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytas funkcijas ir vykdo kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones;“. 23. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 8 punkto redakcija: „8) meras nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą, organizuoja valstybės tarnautojų ir darbuotojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, išplatina savivaldybės teritorijoje informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, užtikrina Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymų, valstybės operacijų vadovo sprendimų ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo pavedimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;“. 24. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 35 straipsnio 7 dalies redakcija: „7. Savivaldybės operacijų vadovo arba valstybės operacijų vadovo sprendimų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja atitinkamai meras ar Nacionalinis krizių valdymo centras arba jų siūlymu atitinkamas operacijų centras.“ 25. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 37 straipsnio redakcija: „37 straipsnis. Gyventojų evakavimas 1. Atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo Vyriausybės nustatyta tvarka priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai, o ekstremaliosios situacijos židinyje sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas. 2. Gyventojų evakavimą savivaldybėje organizuoja savivaldybės operacijų centras. 3. Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai branduolinės energetikos objekte, esančiame Lietuvos Respublikoje ar kaimyninėje valstybėje, kai jo avarinės parengties zonos ir (ar) avarinio planavimo atstumai patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos gyventojai evakuojami pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Pagal šį planą jame nurodytų savivaldybių merai tvirtina savivaldybių administracijų direktorių parengtus detaliuosius gyventojų evakavimo planus, derina evakuojamų gyventojų apgyvendinimo klausimus su savivaldybių, į kurias evakuojami gyventojai, administracijų direktoriais, organizuojančiais evakuotų gyventojų apgyvendinimą.“ 26. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 47 straipsnio 3 punkto redakcija: „3) naudojamas Vyriausybės rezervas ir mero reze …
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymas 50 straipsnis (statute)
50 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas krizių valdymo ir civilinės saugos srityje 1. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas krizių valdymo ir…
50 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas krizių valdymo ir civilinės saugos srityje 1. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas krizių valdymo ir civilinės saugos srityje remiasi visuotinai pripažintais tarptautiniais žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, aplinkos apsaugos ir gyventojų gerovės užtikrinimo principais ir vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. 2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą civilinės saugos srityje ir atstovauja Lietuvos Respublikos interesams specializuotose tarptautinėse institucijose ir organizacijose. 3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bendradarbiauja su Europos Komisijos, NATO ir Jungtinių Tautų reagavimo į nelaimes monitoringo ir koordinaciniais centrais. 4. Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje, konsultuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir teikia pagalbą diplomatinei tarnybai atstovaujant Lietuvos Respublikos interesams tarptautinėse institucijose ir organizacijose, teikiant informaciją Lietuvoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, Europos Sąjungos įstaigoms, tarptautinių organizacijų atstovybėms, kitoms atstovybėms, akredituotiems jų nariams. 5. Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, vykdo nacionalinių krizių valdymo procedūrų atitikties NATO ir Europos Sąjungos institucijų nustatytoms procedūroms priežiūrą.
Analysis
The 135 shelters, intended for more than 60 percent of the city’s residents, are a measure of the mayor’s competence rather than a representational message.
The role of allies at this stage is to test cooperation and interoperability, not to take over the municipality’s operational chain of command.

Core issue

The municipality’s discussion with representatives of the U.S. military should legally be assessed not as an independent act of foreign policy, but as a civil protection preparedness measure. Its limits are defined by Articles 13, 50 and 16 of the Republic of Lithuania Law on Crisis Management and Civil Protection. The news item states that shelters, evacuation, warning, societal resilience and possible joint exercises were discussed in Šiauliai. Article 13(1)(1) of the Law on Crisis Management and Civil Protection assigns the mayor the duty to organize preparedness for emergencies in the municipality.

  • Article 13(1)(4) covers the identification of the need for collective protection structures and shelters, their selection, marking and preparation.
  • Article 50(2)–(5) links international cooperation in civil protection and crisis management with the Fire and Rescue Department, the National Crisis Management Centre, the Ministry of Foreign Affairs and the Ministry of National Defence.

Legal assessment

The participation of the Mayor of Šiauliai is consistent with Article 13(1)(1), because the substance of the meeting concerned preparedness for emergencies. The number of shelters and their installation fall within Article 13(1)(4), meaning that the 135 shelters are not merely infrastructure statistics. The 135 shelters, intended for more than 60 percent of the city’s residents, are a measure of the mayor’s competence rather than a representational message. In this situation, the municipality must act through its civil protection system:

  • organize preparedness for emergencies under Article 13(1)(1);
  • provide information on an event or emergency in accordance with the procedure established by the Government under Article 13(1)(2);
  • where necessary, declare a municipal-level emergency and appoint an operations commander under Article 13(1)(3);
  • conclude mutual assistance plans with other municipalities regarding resources and evacuation under Article 13(1)(6).

The visit by U.S. military representatives does not in itself alter the composition of civil protection forces. Article 16(2) of the Law on Crisis Management and Civil Protection includes within civil protection forces fire and rescue, police, border protection, health, public security, environmental protection, emergency service, economic operator, volunteer and NGO forces. Accordingly, the role of allies at this stage is to test cooperation and interoperability, not to take over the municipality’s operational chain of command.

The international aspect must be assessed under Article 50. International cooperation in civil protection is coordinated by the Fire and Rescue Department under Article 50(2). International cooperation in crisis management is coordinated by the National Crisis Management Centre under Article 50(4). Compliance with NATO and European Union procedures is overseen by the National Crisis Management Centre together with the Ministry of Foreign Affairs and the Ministry of National Defence under Article 50(5).

Economic operators and other institutions cannot remain mere observers if tasks are assigned to them in the municipal plan. Under Article 14(2), they must participate in preparing the municipal emergency management plan and conclude agreements concerning the tasks specified in that plan. Under Article 14(3), they must provide material resources, perform necessary tasks and implement decisions of the mayor or the director of administration. This is directly linked to the involvement of business and NGOs mentioned in the news item.

DeadlineProvisionSignificance on 2026-07-27
2024-11-15Article 18(1) of the Amendment Lawthe amendments have already entered into force
2026-01-16Article 18(3) of the Amendment Lawresilience guidelines should have been approved
2026-05-16Article 18(3) of the Amendment Lawthe list of entities of special importance should have been approved
2026-07-16Article 18(4) of the Amendment Lawministers should have approved lists of positions

Consequences

The first realistic scenario is that the municipality confines itself to exchanging information, as this is consistent with Article 13(1)(1) and (4). The second scenario is that joint exercises become a test of the municipal emergency management plan, involving economic operators under Article 14(2)–(3). The third scenario is that, if the exercises were linked to NATO procedures, their interoperability would move into the remit of the national institutions referred to in Article 50(5). In practical terms, this matters:

  • for the mayor, because he is responsible for organizing preparedness and preparing shelters;
  • for the administration, because it must translate the conclusions of the meeting into a plan, agreements and exercise tasks;
  • for economic operators, because their material resources may become part of the plan;
  • for residents, because protection coverage exceeding 60 percent must be tested across the warning, evacuation and shelter operation chain.

Procedurally, the next step is to await a municipal decision or plan concerning joint exercises and a practical workshop, and their content must be aligned with the crisis management system in force since 15 November 2024.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Parliamentary materials„Įstatymo papildymas 20 1 straipsniu Papildyti Įstatymą 20 1 straipsniu: „ 20 1 straipsnis. Šaulių pagalba savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui kar…“
  • Institutional opinion on the draft„Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 20 1 straipsniu Papildyti Įstatymą 20 1 straipsniu: „ 20 1 straipsnis. Šaulių pag…“
  • Parliamentary materials„Įstatymo projekto 3, 4 ir 5 straipsniuose aptariami karo padėties įvedimo klausimai: šio teisinio režimo įvedimo pagrindai, sprendimo dėl karo padėties įvedimo turinys (į…“
📄 Original — BNS.lt
After court verdict against Remigijus Žemaitaitis, Dawn members do not plan leadership changes: no point 🔗
After the Lithuanian Court of Appeal found that Nemuno Aušra chairman and MP Remigijus Žemaitaitis incited hatred against Jews and grossly disparaged the Holocaust, representatives of the party say they are not raising the issue of changes…
Fact-check:
⚪ UnverifiedNeapykantos žydams kurstymas ir Holokausto šiurkštus menkinimas baudžiamas iki 10 tūkst. eurų.
✅ ConfirmedTeisėta saviraiška turi ribas ir negali skatinti neapykantos žmonių grupei pagal jų tautybę.
🔴 RefutedApeliacinio teismo sprendimai įsiteisėja iškart, tačiau gali būti skundžiami kasacine tvarka.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 13 51 straipsnis (statute)
51 straipsnis. 1702 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1702 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos…
51 straipsnis. 1702 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1702 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 13 49 straipsnis (statute)
49 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar…
49 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę 1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249-1, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (statute)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139…
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS   2024 m. lapkričio 7 d. Nr. XIV-3060 Vilnius         1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that the judgment became final immediately but may still be appealed in cassation cannot be clarified, as a rule applicable to criminal proceedings, by reference to Article 148 of the Law on Administrative Proceedings. That provision states that appellate-instance decisions in administrative cases enter into force on the date of adoption and are not subject to cassation. Based on the cited source, the more precise formulation would only be this: in administrative cases, such cassation is not possible, but that source does not itself answer which cassation rule applies in R. Žemaitaitis’s criminal case. The flagged verification therefore relies on a procedural rule from a different type of proceedings and is not sufficient to refute BNS’s statement about the criminal case.

The party’s decision not to change its leadership does not alter the substance of the conviction, because criminal liability arises for public incitement to hatred, not for the scale of political damage.
The status of a politician and the political context of public statements do not displace the application of Article 170 of the Criminal Code.

Core issue

The legal axis here is not the party’s reputation, but whether a final conviction in itself creates an obligation to change the leadership of a political organization. Under the provisions provided, that question is resolved by reference to the limits of criminal liability, not through an automatic mechanism of party or parliamentary group governance. The news fact is narrower: the Lithuanian Court of Appeal found Remigijus Žemaitaitis guilty of inciting hatred against Jews and grossly trivializing the Holocaust. Applicable provisions:

  • Article 170(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania criminalizes public ridicule, contempt, incitement to hatred, or incitement to discrimination on grounds of nationality, religion, or beliefs.
  • Article 170(3) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania covers public incitement to violence or physical reprisals.
  • Article 170-2(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania applies to public denial or gross trivialization of international crimes where this is done in an abusive or insulting manner.
  • Articles 99 and 100 of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania are relevant to calculating time limits for cassation appeals, because the time limit is calculated in days or months.
ProvisionConductMaximum custodial penalty
CC Art. 170(2)Public contempt, ridicule, incitement to hatredUp to 2 years
CC Art. 170(3)Public incitement to violence or reprisalsUp to 3 years
CC Art. 170-2(1)Denial or gross trivialization of international crimesUp to 2 years

Legal assessment

The conduct established by the Court of Appeal falls squarely within the logic of Article 170(2) of the Criminal Code: publicity, the Jewish ethnic group, and content amounting to ridicule, contempt, or incitement to hatred. The gross trivialization of the Holocaust is additionally linked to Article 170-2(1) of the Criminal Code, as that provision covers the public gross trivialization of international crimes in an abusive or insulting manner. According to the Court of Appeal’s assessment as provided, R. Žemaitaitis’s case is not merely a dispute over political speech: the court identified an overstepping of the limits of lawful expression and systematic public contempt for Jews. This case establishes a practical boundary for the situation: the status of a politician and the political context of public statements do not displace the application of Article 170 of the Criminal Code. The sharp legal formulation for this case is as follows: the party’s decision not to change its leadership does not alter the substance of the conviction, because criminal liability arises for public incitement to hatred, not for the scale of political damage. The provisions provided show that liability is tied to the content and form of the statement and to the protected group of persons. The legal obligations of the party and parliamentary group, on the basis of the sources provided, are limited:

  • the sources contain no provision that, following such a conviction, would automatically require replacement of the party chair or parliamentary group leadership;
  • Article 170(4) of the Criminal Code provides for liability of a legal person for the offences specified in that article;
  • however, the facts provided concern statements by a natural person, not the conviction of a legal person.

Procedurally, it is significant that the Court of Appeal’s judgment, as stated in the report, entered into force immediately, but may still be challenged by cassation appeal. Under Article 99 of the Code of Criminal Procedure, time limits determine the time for the commencement, performance, or completion of procedural acts. The rules in Article 100 of the Code of Criminal Procedure apply to the calculation of time limits at the cassation stage:

  • the day on which the time limit begins is not counted;
  • a time limit calculated in days expires at 24:00 on the final day;
  • if the act is performed in court, the time limit expires at the end of the court’s working hours;
  • if the expiry falls on a non-working day, the final day is deemed to be the first working day thereafter.

Consequences

First scenario: the party and parliamentary group do not change their leadership, because the criminal-law sources provided do not create such an automatic obligation. This is practically significant for coalition relations and international representation, but it does not alter the application of Article 170 of the Criminal Code. Second scenario: a cassation appeal is lodged and the case proceeds to review by the Supreme Court of Lithuania. In that event, political waiting has a procedural basis only insofar as the conviction may still be reviewed by cassation. Third scenario: the cassation appeal does not change the outcome, leaving in force the EUR 10,000 fine and the boundary drawn by the Court of Appeal between freedom of expression and incitement to hatred. That fine is a real sanction, although the provisions of Article 170 and Article 170-2 of the Criminal Code allow for more severe forms of punishment. A fourth scenario would become relevant only if evidence emerged concerning conduct by a legal person, because Article 170(4) of the Criminal Code permits liability of a legal person. On the facts provided, that issue is not framed as criminal liability of the party. Procedurally, the next step is to wait and see whether a cassation appeal is lodged within the applicable procedural time limit; the calculation of that time limit is governed by Articles 99 and 100 of the Code of Criminal Procedure, and the next essential document would be the decision of the Supreme Court of Lithuania on cassation.

Sources:
📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Parliamentary materials„15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straip…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 60, 71, 99, 100, 100 1 , 100 2 , 100 3 , 103, 107, 108, 109, 122, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 1…“
  • Parliamentary materials„Projekto Nr. XIVP-3601(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 60, 99, 100, 100 1 , 100 2 , 100 3 , 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 1…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189 1 , 190, 192, 19…“
📄 Original — Dzūkijos veidas
Another horrific case of violence: young man brutally beaten in Druskininkai as video spreads - Dzūkijos veidas 🔗
Footage of another brutal assault has spread on social media. Over the weekend in Druskininkai, several young men badly beat another young man; the video shows the victim lying on the floor, not resisting, with his face covered in blood…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 140 straipsnis (statute)
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį…
140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. 141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. XIX skyrius nusikaltimai, PAVOJINGI ŽMOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI 142 straipsnis. Neteisėtas abortas 1. Gydytojas, turintis teisę daryti aborto operacijas, padaręs abortą pacientės prašymu, jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, sveikatos priežiūros įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters prašymu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą Tas, kas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 144 straipsnis. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei Tas, kas turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, arba pats sukėlė tą pavojų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 1702 straipsnis (statute)
1702 straipsnis. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas 1. Tas, kas viešai…
1702 straipsnis. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas 1. Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29)
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Analysis
If one person held the victim’s head while another struck him, the case is no longer merely a question of a fist.
Time limits are calculated under Articles 99–100 of the Code of Criminal Procedure, not by reference to social media pressure.

Core issue

The central issue in this case is not the brutality of the video recording itself, but proof, under criminal law, of the extent of the injury and of joint action.

The classification will turn on Articles 140(1), 138(1), 141, 284(1), 26 and 58 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

The reported fact is narrow: the victim, born in 2008, was found with facial bruising, and the investigation was opened under Article 138(1) of the Criminal Code.

ProvisionSanction apparent from the sources
Article 140(1) CCimprisonment for up to 1 year
Article 140(2) CCimprisonment for up to 2 years
Article 284(1) CCimprisonment for up to 2 years
Article 170(3) CCimprisonment for up to 3 years

Under Article 141 of the Criminal Code, the criteria for bodily injury are defined by rules approved by the Government or an institution authorised by it.

Accordingly, the official medical conclusion is the dividing line between a preliminary investigation under Article 138 and a possible milder classification under Article 140.

Legal assessment

If the violence occurred in a public place, classification solely as bodily injury may be insufficient.

Article 284(1) of the Criminal Code covers brazen conduct demonstrating disrespect for others and disturbing public peace or order.

The source concerning the draft amendment to Article 310 of the Criminal Code points to a broader practice: filming in the victim’s presence may indicate hooligan motives or an especially cruel character.

The same excerpt permits Article 284 to be applied either independently or in concurrence where the conduct disturbs public order.

  • The person who delivered the blows is primarily assessed as the principal offender under the bodily injury provision.
  • The person who held the head may be assessed under Article 26 of the Criminal Code if his intent encompassed the violence.
  • Other participants are not liable for the principal’s act merely because they were present.
  • Under Article 58 of the Criminal Code, the sentence would depend on the role, form of participation and nature of involvement.

If one person held the victim’s head while another struck him, the case is no longer merely a question of a fist.

It becomes a case about proving common intent, roles and the extent of injury under Articles 26 and 58 of the Criminal Code.

A visible call for help does not in itself negate prior complicity if, before that point, assistance had been given in carrying out the violence.

However, Article 26(1) limits liability to those acts covered by the specific accomplice’s intent.

Procedurally, the video recording and witness information may be submitted under Article 98 of the Code of Criminal Procedure.

That provision allows any natural or legal person to submit objects and documents relevant to the investigation.

Time limits are calculated under Articles 99–100 of the Code of Criminal Procedure, not by reference to social media pressure.

Under Article 100(4), if the expiry of a time limit falls on a non-working day, the final day is moved to the first working day.

Articles 119–120 of the Code of Criminal Procedure permit remand measures only where necessary to secure participation in the proceedings or an unobstructed investigation.

The available measures include detention, house arrest, bail, seizure of documents and a written undertaking not to leave.

Because suspicions have not yet been formally served, the question of remand measures logically follows the acquisition of suspect status.

The ruling of the Supreme Court of Lithuania of 1 March 2024 in criminal case No. 2K-58-489/2024 interprets Article 170(3) of the Criminal Code as public incitement to violence against a protected group.

In this situation, that route is apparent only if a connection is established between the violence or calls for violence and a characteristic specified in Article 170.

Consequences

In practical terms, the case is first and foremost important for the victim, because the extent of the injury will determine the legal classification and potential compensation for damage.

Under Article 118 of the Code of Criminal Procedure, if the accused or materially liable persons lack funds, the damage may be compensated from state funds.

For the suspects, the key issue is whether the investigation establishes individual roles, because Article 26 of the Criminal Code does not permit collective liability in the absence of intent.

The public order aspect matters to the community, because filming and violence in a public setting may expand the case beyond injury to a single victim.

The three most realistic procedural paths are as follows:

  • after receipt of the medical conclusion, the investigation continues under Article 138(1) of the Criminal Code;
  • if a lesser degree of injury is established, the classification moves closer to Article 140(1) of the Criminal Code;
  • if sufficient data are not collected, the investigation may be discontinued under Article 212(2) of the Code of Criminal Procedure.

The next point to monitor is the official medical conclusion and the subsequent procedural decision by the prosecutor or investigator on serving notices of suspicion.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by Members of the Seimas R. J. Dagys and others, with the aim of clarifying forms of violence, liability for demonstrating violence to children, and assistance for children who have suffered violence. It was argued that physical, psychological and sexual violence, bullying, and cyberbullying should be more clearly defined, and that the terminology should be aligned with the Criminal Code. The objections emphasised that some of the proposed stricter measures may be excessive, since courts are already able to treat group violence, public ridicule, filming, or the demonstration of violence as aggravating circumstances.

  • Parliamentary materials„Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai nesunkiai jį sužalojo ar trum…“
  • Institutional opinion on the draft„Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip: „2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, visų šiame įstatyme numatytų …“
  • Parliamentary materials„Išskiriamos šios smurto formos: 1) fizinis smurtas – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje sankcijos nėra diferencijuojamos pagal kvalifikuojančias (sunkinančias) aplinkybes…“
📄 Original — Teismai.lt
July 23, 2026: Criminal Sanction Upheld for E. Padimanskas, Released on Bail in the “Receipt” Case 🔗
The Lithuanian Court of Appeal dismissed an appeal by Šilutė District municipal council member Edgaras Padimanskas, who had been released from criminal liability on bail in the “receipt” case involving abuse of office, fraud, document…
Fact-check:
✅ ConfirmedNuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiama pagal laidavimą, tačiau šiuo atveju išlieka galimybė taikyti baudžiamojo poveikio priemones (teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijas atėmimą).
✅ ConfirmedTeisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas gali būti skirtas kaip baudžiamojo poveikio priemonė.
🔴 RefutedBaudžiamojo teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, o kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį…
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. 2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 3. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 4. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. 5. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. 6. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. 7. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 9. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 67 straipsnis (statute)
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui…
67 straipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys 1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. 2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; 11) išplėstinis turto konfiskavimas; 12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 3. Fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. 4. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas. 5. Juridiniam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba kartu su bausme, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, uždraudimas juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, uždraudimas juridiniam asmeniui gauti paramą, subsidiją ar dotaciją, uždraudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Baudžiamojo poveikio priemonės, išskyrus įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, negali būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. 6. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 182 straipsnis (statute)
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas…
182 straipsnis. Sukčiavimas 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Analysis

⚠ Correction. The article’s sentence concerning the ruling becoming final and the three-month time limit for a cassation appeal is framed too broadly, because the referenced check relies on Article 345 of the Code of Criminal Procedure, which concerns rulings of courts of first instance. Under that provision, a ruling of a court of first instance becomes final only after the appeal period expires, if it has not been appealed, or when, following an appeal, the higher court does not quash it. A more precise formulation would not present this as a general rule of criminal procedure, but would distinguish between instances: rulings of courts of first instance are subject to the finality scheme under Article 345 of the Code of Criminal Procedure. This news item concerns a ruling of the Lithuanian Court of Appeal, so the issues of its finality and cassation must be grounded in a separate rule governing appellate rulings, which is not included in the evidence provided.

Deprivation of public rights here is not an addition to a reputational response, but a direct response to the channel through which the offence was committed.
Where a criminal offence is committed through the use of public office, deprivation of public rights becomes a functional rather than symbolic measure.

Core issue

In this case, suretyship did not eliminate the State’s response, but shifted the dispute to the selection of an appropriate penal measure. The legal issue is whether deprivation of public rights was proportionate after release from criminal liability under suretyship. News fact: in criminal case No. 1A-284-626/2026, the Lithuanian Court of Appeal upheld the 3-year deprivation of public rights imposed on E. Padimanskas. The issue is determined under Article 40, Article 67, Article 228 and Article 182 of the Criminal Code, and Articles 100 and 382 of the Code of Criminal Procedure.

  • Article 40 of the Criminal Code permits release from criminal liability under suretyship where guilt is admitted, damage is compensated or an undertaking is given to compensate it, and there is a basis to believe in lawful conduct.
  • Article 67(2) of the Criminal Code permits penal measures to be imposed on an adult person released from liability.
  • Article 67(2)(2) and (6) of the Criminal Code allow a choice between deprivation of public rights and a contribution to the Fund for Victims of Crime.

Legal assessment

E. Padimanskas’s argument was, in substance, not about suretyship, but about replacing a status-related restriction with a monetary contribution. Under Article 67(1) of the Criminal Code, the measure must help achieve the purpose of punishment; therefore, its function is not merely compensatory. The facts established by the court were directly connected with public duties: 25 falsified reports were submitted in 2019-2023, and more than EUR 4,000 was paid out. This links the conduct to the abuse of office described in Article 228 of the Criminal Code, where the use of official position causes major damage to the State or a legal person.

  • In terms of duties, the case concerns the public mandate of a municipal council member.
  • In terms of damage, the court identified major non-pecuniary damage to Šilutė District Municipality and the State.
  • In terms of risk, the assessment covered not only the amount of funds obtained, but also the four-year duration of the conduct.

The ruling of the Lithuanian Court of Appeal in criminal case No. 1A-284-626/2026 means that deprivation of public rights for the minimum term was considered justified. This case shows that, even after suretyship, a court may still restrict the possibility of returning to the same public-sector risk area.

Assessed factorIn this case
Period of conduct2019-2023
Falsified reports25
Amount paid outmore than EUR 4,000
Measure applieddeprivation of public rights for 3 years
Time limit for cassation3 months

Deprivation of public rights here is not an addition to a reputational response, but a direct response to the channel through which the offence was committed. A contribution to the fund under Article 67(2)(6) of the Criminal Code would be a monetary measure, but it would not prevent activity within the State or municipal system. Under the questionnaire submitted with the amendment to Government Resolution No. 1176, release from liability for a less serious offence is relevant to holding office if 2 years have not passed or the suretyship period has not expired. Under paragraph 23.2.15 of the amendment to the Regulations of the Register of Suspects, Accused Persons and Convicts, imposed penal measures, obligations and prohibitions are registered for each act.

Consequences

The practical consequence for E. Padimanskas, in this account, is not a conviction, but a temporary restriction on holding a public mandate and appointment to office. This matters for municipalities, political parties and candidate vetting, because the measure is directed at eligibility for election or appointment.

  • If no cassation appeal is filed, the ruling of the Court of Appeal will remain the final procedural outcome.
  • If a cassation appeal is filed, Article 382 of the Code of Criminal Procedure allows the Supreme Court of Lithuania to dismiss the appeal, amend the ruling, or quash the appellate ruling.
  • If uncertainties arise in enforcement, Article 352 of the Code of Criminal Procedure allows the court to resolve doubts without altering the substance of the judgment.

The practical message of this case for municipal council members is narrow but strict: expense reimbursement documents may give rise to more than monetary liability. Where a criminal offence is committed through the use of public office, deprivation of public rights becomes a functional rather than symbolic measure. Procedurally, a cassation appeal may be expected within 3 months from 2026-07-23, with the time limit calculated under Article 100 of the Code of Criminal Procedure. If the appeal is accepted, the next point to monitor will be the ruling of the Supreme Court of Lithuania under Article 382 of the Code of Criminal Procedure.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation, judging from the fragments provided, was initiated by the drafters of the bill, although no specific initiator is directly identified in them. The aim was to clarify the conditions for exemption from criminal liability on the basis of surety: to impose stricter limits on the repeated application of surety, to link it to compensation for damage, and to make it possible to revoke the exemption if the person abuses the arrangement or fails to comply with the agreement on compensation. The principal argument was the more effective protection of victims’ rights and the prevention of abuse of surety, while the objections emphasised the risk of expanding the application of criminal-law measures in a way that would make criminal policy more repressive.

  • Parliamentary materials„8 . Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų…“
  • Parliamentary materials„Papildyti 40 straipsnį nauja 3 dalimi: „ 3. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis p…“
  • Parliamentary materials„Atsižvelgiant į tai, kartu tikslinamos BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatant, kad tuo atveju, jeigu be pateisinamų priežasčių yra nevykdomas teismo patvirtintas s…“
  • Institutional opinion on the draft„Siūlymui papildyti BK 40 1 straipsniu, numatančiu galimybę atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, iš esmės pritartina. Be to, atsižvelgiant į šiuo metu f…“
📄 Original — Teisė.pro
15min: Foreign Ministry proposes new sanctions for Russians and Belarusians 🔗
Lithuania’s Foreign Ministry is proposing new sanctions targeting Russian and Belarusian nationals.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2025-05-03   Įstatymas paskelbtas: TAR 2023-04-21, i. k. 2023-07804       LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ…
Suvestinė redakcija nuo 2025-05-03   Įstatymas paskelbtas: TAR 2023-04-21, i. k. 2023-07804       LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMAS   2023 m. balandžio 20 d. Nr. XIV-1888 Vilnius     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės). 2 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas ir įgyvendinimas Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo II1 skyriuje nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222   2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje. 3. Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. Straipsnio dalies pakeitimai: Nr.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės).
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos…
3 straipsnis. Ribojamosios priemonės 1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje. 3. Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi. 4. Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų: 1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir: a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; f) yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą; h) vyksta į vienkartinę kelionę Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal. 41. Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); 2) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje); 3) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir yra tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje); 5) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių; 6) yra Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 7) yra kiti, negu nurodyti šios dalies 5 ir 6 punktuose, Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222 5. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, turinčius leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 6. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu. 7. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių teisė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas. 8. Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-2581, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08222 9. Panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-170, 2025-04-17, paskelbta TAR 2025-04-25, i. k. 2025-07432 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-170, 2025-04-17, paskelbta TAR 2025-04-25, i. k. 2025-07432
Analysis
The sharp line of this amendment is this: neutral participation in Lithuania would not be sufficient if the person’s previous activities or support for the war fall within a statutory ground of prohibition.
The practical dispute would arise not over the political position, but over evidence as to whether a particular person carried out activities in occupied territories, supported the war or acted against Ukraine’s sovereignty.

Core issue

The issue is not merely the refusal of entry to performers or athletes: it concerns whether a new screening mechanism for public activities may be incorporated into the national restrictive measures framework. It must be assessed under Articles 1, 2, 3 and 4 of the Republic of Lithuania Law on the Establishment of Restrictive Measures in View of Military Aggression against Ukraine. The factual development is narrow: the Ministry of Foreign Affairs proposes, from 1 January 2027, to expand restrictions on Russian and Belarusian entities in the areas of public activities and acquisition of real estate. - Article 1 of the Law permits restrictive measures to be linked to objectives of national security, foreign policy and international sanctions.

  • Article 2 of the Law provides that the measures under Article 3 are established and implemented in accordance with Chapter II1 of the Law on International Sanctions.
  • Article 3 of the Law already provides for restrictions on visas, residence permits and entry checks for Russian and Belarusian citizens.
  • Article 4 of the Law, as amended by Law No. XV-170 of 17 April 2025, established the application of the measures from 3 May 2025 to 2 May 2026.

Legal assessment

The proposed direction is legally consistent with the existing structure insofar as the new prohibitions would be included as restrictive measures under Article 3 of the Law. They would then form part of the general regime under Article 2 of the Law, rather than constitute isolated administrative decisions. The current model is already based not solely on citizenship as a formal criterion, but on threat assessment and exceptions. Article 3(4) of the Law provides, for Russian citizens, an individual additional in-depth assessment concerning threats to national security, public order and international relations. Article 1 of Law No. XIV-2581 of 25 April 2024 inserted Article 3(41), which likewise links the entry of Belarusian citizens to a risk assessment. The declaration proposed by the Ministry of Foreign Affairs would constitute a new filter, but its legal significance would depend on its inclusion in the catalogue of restrictive measures. A declaration cannot replace the statutory basis for a decision if the law itself does not provide for it as a condition. The role of organisers of public activities would be a practical control point, since the report states that they would be required to ensure compliance with the restrictions. According to the sources provided, the institutional basis derives from Article 2 of the Law, but the specific scope of organisers’ liability should be set out in the amendment itself. The sharp line of this amendment is this: neutral participation in Lithuania would not be sufficient if the person’s previous activities or support for the war fall within a statutory ground of prohibition.

IssueLegal value or time limit apparent from the sources provided
Current period of application of the 2025 measures2025-05-03 to 2026-05-02 under Article 4 of the Law
Submission of an extension draftat least 3 months before expiry, under Article 4(2) of the Law
Proposed start date of the new amendments2027-01-01, according to the draft referred to in the report
Trigger for revocation of a residence permittravel to Russia or Belarus more than once within 3 calendar months, under Article 3(9)

In the case of restrictions on real estate, the normative bridge should likewise be Article 3 of the Law, because the sources currently provided mainly show the regime for visas, permits and entry. The Government’s role is not a matter of drafting detail: Government Resolutions No. 87, No. 35 and No. 36 of 2024, 2025 and 2026 show the same scheme, whereby the Government approves a draft and submits it to the Seimas.

Consequences

If the draft is adopted, Russian and Belarusian entities will face an additional threshold for lawful participation in Lithuania in the field of public activities. In practice, this will affect not only the participants themselves, but also organisers of events, sports, culture, science and entertainment. - Participants would have to substantiate that they do not fall within the prohibition criteria.

  • Organisers would have to verify that the activity does not breach the restrictions.
  • Institutions would have to decide on entry, activity or acquisition of property on the grounds established by law.
  • The Seimas would have to make the final decision on the amendments, since previous Government resolutions show the procedure for submitting a draft to the Seimas. The practical dispute would arise not over the political position, but over evidence as to whether a particular person carried out activities in occupied territories, supported the war or acted against Ukraine’s sovereignty. Such a dispute would be especially significant for organisers, because their decision to admit a participant would become a source of legal and reputational consequences. According to the report provided, the next monitoring point is the consideration in the Seimas of the draft submitted by the Government; procedurally, it is necessary to await the registered or considered text of the amendment and the decision on entry into force on 1 January 2027.
📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government through the Ministry of Foreign Affairs; a separate proposal on restrictions concerning immovable property had also been submitted by members of the Seimas. The aim was to extend and expand national restrictive measures targeting Russian and Belarusian persons in response to the continuing aggression against Ukraine, including the freezing of funds and economic resources and restrictions on transactions sensitive from a security perspective. The main arguments were the threat posed by Russia and Belarus to the security of Lithuania, the EU and NATO, while the Legal Department raised a procedural objection that such restrictive measures must be submitted to the Seimas by the Government, not by members of the Seimas.

  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1 . Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežasty…“
  • Seimas Legal Department opinion„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 4 ir 5 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1 .…“
  • Parliamentary materials„Projekto Nr. XVP-546(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 2, 4 straipsni…“
📄 Original — Verslo žinios
BAA Training terminates agreement with Textron Aviation to purchase 48 aircraft 🔗
BAA Training, a training company within Gediminas Žiemelis-controlled aviation group Avia Solutions Group, last year terminated a 2023 agreement with US aircraft manufacturer Textron Aviation under which it had planned to buy 48 Cessna…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.221 straipsnis (statute)
6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės 1. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. 2. Sutarties nutraukimas nepanaikina…
6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės 1. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. 2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. 3. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.379 straipsnis (statute)
6.379 straipsnis. Vienašalis sutarties nutraukimas 1. Pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas ją iš esmės pažeidė. 2. Pardavėjo padarytas…
6.379 straipsnis. Vienašalis sutarties nutraukimas 1. Pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas ją iš esmės pažeidė. 2. Pardavėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu: 1) perduoti daiktai yra netinkamos kokybės ir jų trūkumų neįmanoma per pirkėjui priimtiną terminą pašalinti; 2) pardavėjas daugiau kaip du kartus pažeidė daiktų perdavimo terminą, kai daiktai pagal ilgalaikę sutartį turėjo būti perduodami nustatytais terminais. 3. Pirkėjas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, o pardavėjas įgyja teisę vienašališkai ją nutraukti, jeigu pirkėjas: 1) daugiau kaip du kartus laiku nesumokėjo už daiktus, kai jie perduodami nustatytais terminais; 2) daugiau kaip du kartus neatsiėmė daiktų, kai jie perduodami nustatytais terminais. Šeštasis skirsnis Viešojo pirkimo–pardavimo sutartYs
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.153 straipsnis (statute)
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis…
1. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. 2. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra: 1) panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; 2) panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia; 4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį; 5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako; 7) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo; 8) suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti; 9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; 10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; 11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes; 12) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės čekių ar užsienio valiuta išreikštų tarptautinių pašto perlaidų pirkimo–pardavimo sutartims; 13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai arba suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus; 14) pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį; 15) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų; 16) įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo; 17) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas; 18) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareigą vartotojui ir pan.).
Analysis
The EUR 1.5 million advance payment here appears not as a damages claim, but as the price of a contractual option to withdraw from an unnecessary purchase of 48 aircraft.
A change in commercial strategy does not, in itself, fall within this formula, because the provision concerns non-performance by the other party.

Core issue

The legal axis of this information is not the refusal of the 48 aircraft itself, but the basis on which the buyer could suspend a long-term acquisition transaction.

If the contract was terminated without a breach by the seller, the dispute would primarily rest on Articles 6.217(5) and 6.221 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, rather than on the buyer’s disappointment with commercial demand. - News fact: in its 2025 report, BAA Training stated that in August 2025 it decided not to extend the 2023 agreement with Textron Aviation and wrote off a EUR 1.5 million advance payment.

  • The grounds for unilateral termination by the buyer arise from Articles 6.217(1), 6.217(3) and 6.217(5) of the Civil Code of the Republic of Lithuania.
  • Article 6.379 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, which regulates fundamental breaches by the buyer and the seller, is additionally relevant to the sale-purchase relationship.
  • The consequences of termination are established by Article 6.221 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, while cases of non-performance under a bilateral contract are governed by Article 6.62.

Legal assessment

Under Article 6.217(1) of the Civil Code, a contract is terminated where the other party fails to perform it or performs it improperly and the breach is fundamental.

A change in commercial strategy does not, in itself, fall within this formula, because the provision concerns non-performance by the other party.

BAA’s decision no longer to purchase Cessna 172 aircraft due to the MPL training model reflects a change in business need, but not an automatic right to recover the advance payment. - A fundamental breach under Article 6.217(2) of the Civil Code is assessed by reference to:

  • whether the aggrieved party is substantially deprived of what it expected under the contract;
  • whether strict compliance with the terms is of essential importance;
  • whether the non-performance was intentional or due to gross negligence;
  • whether there are grounds to believe that performance cannot be expected in the future;
  • whether termination would cause very significant losses to the performing party.

If reliance were placed on delayed delivery, Article 6.217(3) of the Civil Code would require an additional period for performance.

The special rule governing sale-purchase contracts is even stricter: Article 6.379(2)(2) of the Civil Code treats more than two breaches of delivery deadlines under a long-term contract as a fundamental breach.

Accordingly, a general reference to production delays in the market is not the same as the seller having breached the delivery deadline more than twice.

CircumstanceLegal significance under the cited provisions
48 aircraftThe long-term supply nature may trigger Article 6.379(2)(2) of the Civil Code
EUR 1.5 million advance paymentThe question of recovery or forfeiture is determined under Articles 6.221 and 6.62 of the Civil Code
August 2025This is the factual point of non-extension from which the consequences of termination arise
More than two deadline breachesA special criterion for a fundamental breach by the seller under Article 6.379 of the Civil Code

If the contract provided for a right not to extend it or to terminate it without breach, Article 6.217(5) of the Civil Code is sufficient.

In that case, the write-off of the EUR 1.5 million advance payment practically indicates that the company does not regard this amount as recoverable under the contractual mechanism applied.

The sharp formulation of this situation is as follows: the EUR 1.5 million advance payment here appears not as a damages claim, but as the price of a contractual option to withdraw from an unnecessary purchase of 48 aircraft.

Under Article 6.221(1) of the Civil Code, termination releases both parties from further performance of the contract.

However, Article 6.221(2) preserves the right to claim damages and penalties for non-performance.

In addition, Article 6.221(3) preserves dispute resolution clauses and other provisions which, by their nature, remain effective after termination.

Consequences

Realistically, the first scenario is undisputed: the parties treat the non-extension as a contractually provided exit, while BAA records the write-off of the EUR 1.5 million advance payment in its accounts.

The second scenario would be a seller’s claim for damages or penalties under Article 6.221(2) of the Civil Code, if the contract preserved such liability.

The third scenario would be a buyer’s claim for repayment of the advance payment under Article 6.62 of the Civil Code, if the obligation could no longer be performed due to the seller’s liability.

  • For BAA, the practical issue is whether the written-off EUR 1.5 million advance payment closes the risk or merely recognizes a potential loss in the accounts.
  • For Textron Aviation, the relevant issue is whether termination preserves a right to penalties, damages, or a dispute resolution procedure.
  • For creditors and shareholders, the effect of Article 6.221(2) of the Civil Code is important, because a terminated contract may still generate monetary claims.

Procedurally, the next step would be to await the application of the contract non-extension or termination documents: the notice date, the contractual clause under Article 6.217(5) of the Civil Code, and any possible claim concerning the advance payment, penalties, or damages under Article 6.221(2) of the Civil Code.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Todėl manome, kad teikiamo reguliavimo pobūdis neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su asmenų teisių reguliavimu. Pritarti. Patikslinti įstatymo projekto…“
  • Parliamentary materials„LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.142, 3.143 IR 4.197 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AVIACIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2066 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS AVIACIJOS ĮSTATYMO 2, 58 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AVIACIJOS ĮSTATYM…“
📄 Original — 15min.lt
Employer demands that employee open an account at a bank of his choice: is it legal? 🔗
In this situation, the woman is even more worried because her second month of work is already coming to an end, yet her employer still has not asked her to provide details of her existing account. According to a lawyer, an employer may…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 139 straipsnis (statute)
139 straipsnis. Darbo užmokesčio sąvoka 1. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. 2. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1)…
139 straipsnis. Darbo užmokesčio sąvoka 1. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. 2. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. 3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 1408 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti. 4. Tais atvejais, kai darbuotojui pagal šį kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Jeigu darbdavys yra subrangovas, rangovas subsidiariai atsako už darbo užmokesčio, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, mokėjimą darbuotojui, dirbančiam darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-457, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15454 6. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta subsidiarioji rangovo, jeigu darbdavys yra subrangovas, atsakomybė apsiriboja darbuotojo teisėmis į darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, įgytomis atliekant darbo funkcijas, kai vykdoma statybos rangos sutartis, sudaryta tarp rangovo ir subrangovo. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-457, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15454
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 139, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų…
7 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 1408 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti.“
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų…
1 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.“
Analysis
The employee’s account is the legal payment address, not an administrative setting controlled by the employer.
The employer’s statement “we pay only into this bank” in this situation does not describe a payment procedure; it amounts to a condition for receiving wages that is not provided for by law.

Core issue

The employer’s choice of bank in this situation is not a matter of work organisation; it is a restriction on the employee’s right to designate her own payment account. The dispute should be resolved under Article 139(3) of the Labour Code of the Republic of Lithuania, which provides that wages are paid into the payment account specified by the employee. The factual point in the news item is narrow: the employee has been working for almost two months, while the employer requires an account with a specific bank. The rules in Article 44 of the Labour Code on advance information regarding wage payment dates and procedure are also applicable.

Legal assessment

Under Article 139(3) of the Labour Code, the employer may require the payment details necessary to make the transfer, but may not replace the employee’s choice with the employer’s own bank. The employer’s convenience, accounting system, or banking agreement is not imposed on the employee as an obligation under this provision. The employee’s account is the legal payment address, not an administrative setting controlled by the employer.

  • The employee should provide her payment account details in writing.
  • The employer should confirm receipt of those details or specify precisely what information is missing.
  • The employer should transfer the earned wages to the account specified by the employee.
  • Refusal to open a new account cannot constitute an independent basis for withholding wages.

Under Article 139(3) of the Labour Code, the payment account need not necessarily be a Lithuanian bank account. If the account is in another European Union Member State, Article 9 of Regulation (EU) No 260/2012 is relevant, as it prohibits requiring an account in a specific Member State.

IssueApplicable rule
Who designates the accountThe employee, under Article 139(3) of the Labour Code
How often wages are paidAt least twice per month; once per month if requested by the employee
Settlement for the monthAs a rule, no later than within 10 working days after the end of the month
Initiating a disputeBy applying to the Labour Disputes Commission within 3 months

The ruling of Panevėžys Regional Court of 29 October 2025 in civil case No. e2A-504-1059/2025 directly strengthens the employee’s position. In that case, the employer unjustifiably required a Lithuanian bank account even though the employee had provided a Polish bank account. The court emphasised the employer’s duty to ascertain payment details in advance and not to shift the consequences of its own inaction onto the employee.

The employer’s statement “we pay only into this bank” in this situation does not describe a payment procedure; it amounts to a condition for receiving wages that is not provided for by law. If the employee has provided complete payment details, the employer’s payment obligation becomes enforceable without any additional bank account being opened. If the details are incomplete, the employer must request clarification, not require the employee to become a client of a specific bank.

Consequences

Realistically, the first step is to provide the account details in writing and request confirmation of the wage payment date. If the payment deadline for the first month has already expired, the employee should also demand immediate payment of the wages due. If the employer fails to settle, the dispute should be brought before the Labour Disputes Commission within 3 months.

The practical significance for the employee lies in the evidence: the letter, confirmation of receipt, and the submitted account details will distinguish her cooperation from the employer’s inaction. For the employer, the key point is that unjustifiably imposing a specific bank may result not only in wages becoming payable, but also in liability for late settlement. Procedurally, the next expected step is the employer’s response to the written submission of payment details; if there is no response or payment, an application must be filed with the Labour Disputes Commission within 3 months.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by Members of the Seimas Mykolas Majauskas and Simonas Gentvilas: the aim was to ensure that wages, employment-related payments and daily allowances would be paid by transfer to a payment account specified by the employee. The objectives were to strengthen transparent and fair remuneration, reduce the shadow economy, improve oversight and limit opportunities to evade taxes or withhold daily allowances. The main objections concerned the overly strict mandatory rule: some employees may lack a real ability to access funds held in an account, may not have access to ATMs or may be subject to account restrictions; accordingly, employers proposed more flexible regulation and a preparatory period.

  • Seimas Legal Department opinion„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 139 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021- 04 -19 Nr. XI…“
  • Seimas Legal Department opinion„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.914 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-05-26 Nr…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 2 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto IR JĮ LYDINČIŲ ĮSTATYMŲ …“
📄 Original — JP.lt
Case dropped in which former Achemos Group chief challenged right to acquire control of the conglomerate 🔗
The Lithuanian Court of Appeal has discontinued a case challenging the right to acquire a controlling stake in Achemos Group, a company considered strategically important to the country, though the decision can still be appealed. Former…
Fact-check:
🟡 IncompleteApeliacinės instancijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 57 straipsnis (statute)
57 straipsnis. Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas pasinaudojant pirmumo teise 1. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo…
57 straipsnis. Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas pasinaudojant pirmumo teise 1. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. 2. Pranešimas apie pasiūlymą pasinaudojant pirmumo teise įsigyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų ir terminą, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas registruotu laišku. Pranešimas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo įstatuose nurodytame šaltinyje ar pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo dieną turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. 3. Visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai teisė spręsti dėl įstatinio kapitalo didinimo suteikta valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui), valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) nustatytas terminas, per kurį akcininkas, pasinaudodamas pirmumo teise, gali įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo viešo paskelbimo dienos ar nuo pranešimo įteikimo ar registruoto laiško išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkui dienos. 4. Akcinės bendrovės akcininkai turi teisę Lietuvos banko nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti akcinės bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų. 5. Akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai teisė spręsti dėl įstatinio kapitalo didinimo suteikta valdybai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovui), valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas arba, kai tokia teisė suteikta, valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) gali priimti tokį sprendimą tik tuo atveju, jeigu yra žinomas asmuo ar asmenys (tokie asmenys gali būti ir akcininkai), kuriems suteikiama teisė įsigyti bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejus, kai atšaukiama pirmumo teisė įsigyti akcinės bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų dėl ketinimo viešai siūlyti akcijas ar konvertuojamąsias obligacijas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba atšaukiama pirmumo teisė įsigyti bendrovės akcijų dėl ketinimo suteikti akcijas šio Įstatymo 471 straipsnyje nustatyta tvarka. Visuotinio akcininkų susirinkimo arba, kai tokia teisė suteikta, valdybos (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo, be kita ko, turi būti nurodyta: 1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys; 2) asmuo ar asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė), jeigu šiuos asmenis ir duomenis apie juos būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas; 3) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų skaičius, kurį kiekvienas iš nurodytų asmenų gali įsigyti (jeigu šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas). 6. Visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame numatoma svarstyti akcininkų pirmumo teisės atšaukimą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) turi pateikti raštišką pranešimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) pirmumo teisės atšaukimo priežastys; 2) išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos kainos pagrindimas; 3) asmuo ar asmenys, kuriems siūloma suteikti teisę įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas), ir išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, kurių kiekvienas iš šių asmenų gali įsigyti, skaičius (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas). 7. Pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta tik visiems bendrovės akcininkams. 8. Sprendimas dėl pirmumo teisės atšaukimo per 10 dienų turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nr. X-1580, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2706 (2008-06-21) Nr. XI-564, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6945 (2009-12-28) Nr. XI-1689, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6835 (2011-12-01) SEPTINTASIS skirsnis BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR PELNO PASKIRSTYMAS Skirsnio pavadinimas keistas: Nr. X-750, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3252 (2006-07-27) Nr. XI-354, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3914 (2009-07-31)
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Akcijų pasirašymas 1. Akcijų pasirašymas yra sutartis tarp bendrovės ir fizinio ar juridinio asmens, kuria viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą…
40 straipsnis. Akcijų pasirašymas 1. Akcijų pasirašymas yra sutartis tarp bendrovės ir fizinio ar juridinio asmens, kuria viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės akcijų pasirašymo ir bendrovės steigimo sutartis gali būti vienas dokumentas. 2. Bendrovės akcijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta: 1) bendrovės pavadinimas; 2) steigiamos bendrovės įstatinio kapitalo dydis ar įstatinio kapitalo padidinimo suma; 3) visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti įstatinį kapitalą, data; 4) akcinės bendrovės akcijų emisijos ir įstatų įregistravimo datos bei registracijos numeriai; 5) akcijų nominalios vertės ir emisijos kainos, išleidžiamų kiekvienos klasės akcijų skaičius ir jų suteikiamos teisės; 6) akcijų pasirašymo terminai; 7) akcijų apmokėjimo tvarka; 8) akcijų skirstymo jas pasirašiusiesiems tvarka, jeigu akcijų pasirašyta daugiau negu numatyta išleisti; 9) pasirašančiojo akciją pavardė, vardas (juridinio asmens pavadinimas) ir adresas (buveinė); 10) pasirašomų akcijų skaičius pagal klases. Akcijų pasirašymo sutarties projektą rengia, skelbia ir už duomenų teisingumą atsako steigėjas, o kai bendrovė įregistruota – valdyba. Jeigu asmuo, pasirašęs akciją, nurodė netikslius ar ne visus 9 ir 10 punktuose nurodytus duomenis, akcinė bendrovė gali vienašališkai nutraukti akcijų pasirašymo sutartį ir grąžinti įnašus. 3. Kai akciją pasirašęs asmuo reikalauja, bendrovė (kai bendrovė steigiama – jos steigėjai) per 15 dienų nuo raštiško pareikalavimo dienos privalo sugrąžinti jo įnašus be jokių atskaitymų, jeigu: 1) bendrovė buvo steigiama pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus; 2) įstatinis kapitalas padidintas pažeidžiant šį įstatymą; 3) akcijų pasirašymo sutartyje buvo pateikti neteisingi ar ne visi duomenys, nustatyti šio straipsnio antrosios dalies 1–8 punktuose. 4. Asmuo, pasirašęs akciją, negali atsisakyti savo mokestinių įsipareigojimų bendrovei, o bendrovė negali asmens pasirašymą akcijoms skelbti negaliojančiu po to, kai bendrovė buvo įregistruota arba padidino įstatinį kapitalą. 5. Akcininko pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujų akcijų suteikia jam galimybę pasirašyti akcijas, kurių nominali vertė proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei. Terminas, per kurį akcininkai gali įgyvendinti šią teisę, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų. Akcinių bendrovių akcininkai turi teisę Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai turi teisę perleisti pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų pagal šio įstatymo 34 straipsnio septintosios dalies reikalavimus.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. 40 straipsnio 5 dalies pakeitimas 40 straipsnio 5 dalį papildyti trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Akcininko pirmumo…
32 straipsnis. 40 straipsnio 5 dalies pakeitimas 40 straipsnio 5 dalį papildyti trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Akcininko pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujų akcijų suteikia jam galimybę pasirašyti akcijas, kurių nominali vertė proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei. Terminas, per kurį akcininkai gali įgyvendinti šią teisę, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų. Akcinių bendrovių akcininkai turi teisę Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai turi teisę perleisti pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų pagal šio įstatymo 34 straipsnio septintosios dalies reikalavimus.“
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that the appellate decision of 21 May may be appealed to the Supreme Court of Lithuania within three months is made without the necessary procedural basis. The cited source refers to a three-month time limit only for newly filed cassation appeals in cases examined in cassation after 1 January 1999. A more precise formulation would be: “it is stated that the decision may still be appealed, but the three-month time limit cited from this source does not follow directly for this civil case.” This inaccuracy is material because the case was discontinued following the claimant’s withdrawal of the claim, not because the substance of the pre-emption right was determined in cassation proceedings.

The sale of a controlling block cannot be recharacterised as a pre-emption right in respect of a new issue merely because the purchaser would alter control of the corporate group.
For the other shareholders, this means a reduced civil litigation obstacle to a new control transaction, but not the elimination of national security screening risk.

Core issue

The discontinuance of the dispute does not answer whether the minority shareholder had a statutory pre-emption right in respect of the sale of the controlling block; it merely closes the procedural avenue in this case. The sources provided indicate a narrower normative axis: Article 57 of the Law on Companies of the Republic of Lithuania regulates the acquisition of shares and convertible bonds issued by the company, not, by itself, every sale of already issued shares. The procedural fact is ancillary: A. Laurinaitis withdrew his claim concerning the pre-emption right, and the Court of Appeal of Lithuania therefore discontinued the case. The legal issue must be assessed under Article 57(1)-(3) and Article 14(1), (2), (5) and (6) of the Law on Companies, as well as under the rules on national security screening. If the transaction concerned an undertaking or assets important to national security, the following would additionally be relevant:

  • Article 2(2) of the Law of the Republic of Lithuania on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Security, concerning the concept of an investor;
  • Article 13(1)-(3) of the same law, concerning transaction screening;
  • Article 14(1) of the same law, concerning restrictions on voting and other non-property rights;
  • Article 20 of the same law, concerning administrative judicial review.

Legal assessment

Under Article 57(1) of the Law on Companies, a public limited liability company’s notice concerning the pre-emption right must be publicly announced in the source specified in its articles of association and submitted to the administrator of the Register of Legal Entities. Under Article 57(2), in the case of a private limited liability company, the notice may be publicly announced or delivered to shareholders against signature or by registered mail. Under Article 57(3), a shareholder must be granted a period of not less than 14 days to exercise the pre-emption right. - The company’s obligation under Article 57(1)-(2) is duly to announce or deliver the notice and to submit it to the register on the same day.

  • The shareholder’s right under Article 57(3) is to have at least 14 days to decide whether to exercise the pre-emption right.
  • On the face of the provision, this pre-emption right scheme is linked to shares or convertible bonds issued by the company. A. Laurinaitis’s procedural position was directed at acquiring a 54.07 per cent controlling block from existing shareholders, not at the placement of a new issue. Accordingly, under Article 57 of the Law on Companies as provided, the legal basis for the claim would be weak absent a separate basis in the articles of association or a shareholders’ agreement. The sale of a controlling block cannot be recharacterised as a pre-emption right in respect of a new issue merely because the purchaser would alter control of the corporate group. Under Article 14(1) of the Law on Companies, shareholders’ property and non-property rights are determined by law and by the company’s articles of association. Under Article 14(6), two or more shareholders may enter into a shareholders’ agreement for the exercise of property and non-property rights. This means that an additional pre-emption or communication obligation could arise from the articles of association or a shareholders’ agreement, but the sources provided contain no such agreement concerning Achemos grupė. National security regulation would operate at a different level from a minority shareholder’s pre-emption right. Under Article 2(2) of the Law on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Security, an investor is a person seeking to acquire the shareholding or non-property rights specified in that law. Under Article 13(1), an important undertaking must inform the Commission of an intended transaction where its value exceeds 10 per cent of the undertaking’s annual income for the preceding financial year. Under Article 13(3), the Commission must notify within 10 days whether it will commence a transaction screening procedure.
IssueAmount or deadline
Disputed shareholdingalmost EUR 303 million
Controlling block54.07% of shares
Pre-emption right period under Article 57(3) of the Law on Companiesnot less than 14 days
Commission notification under Article 13(3) of the Law on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Securityno later than within 10 days
Transaction notification threshold under Article 13(1)more than 10% of annual income
Fine imposed on A. LaurinaitisEUR 2,500
Stamp duty to be refundedEUR 12,300

If an investor acquired shares in breach of statutory requirements, Article 14(1) of the Law on the Protection of Objects of Importance to Ensuring National Security provides for restrictions on non-property rights. In such a case, the investor would be unable to participate and vote at the general meeting of shareholders in respect of the portion of shares acquired in breach of the law. Under Article 20, public administration decisions are appealed to the Vilnius Regional Administrative Court, which must examine the complaint within 45 days.

Consequences

Following discontinuance of the case, there is no judgment in this civil case confirming A. Laurinaitis’s pre-emption right to the controlling block. The practical consequence is financial: he was fined EUR 2,500, Achemos grupė’s costs were awarded against him, and EUR 12,300 in stamp duty was refunded. For the other shareholders, this means a reduced civil litigation obstacle to a new control transaction, but not the elimination of national security screening risk. - If the sale of the controlling block is resumed, the purchaser’s rights must be assessed under the articles of association, any shareholders’ agreements, and the national security screening regime.

  • If the transaction falls within the threshold in Article 13(1), the Commission must be informed and must notify within 10 days whether screening will be commenced.
  • If an adverse administrative decision were adopted, judicial review would take place under Article 20 before the Vilnius Regional Administrative Court. The next procedural point to monitor is the possibility of a cassation appeal: according to the deadline stated in the report, the procedural decision of the Court of Appeal of Lithuania of 21 May 2026 may be appealed within three months. It is therefore necessary to wait until 21 August 2026 to see whether a cassation appeal is lodged with the Supreme Court of Lithuania.
📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-1835 4, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 17, 37, 38, 41 1 , 42, 42 1 , 43, 45, 45 1 , 45 2 , 46, 47 1 , 49, 50, 51, 52, 53, 5…“
  • Seimas Legal Department opinion„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL Lietuvos Respublikos AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 37 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 19, 20, 24, 26, 26 1 , 26 2 , 28, 31, 32, 33, 34, 38, 39, 42, 45 1 , 45², 46 1 , 49, 51, 52, 53 1…“
  • Parliamentary materials„LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 41 1 , 43, 44, 45, 45 1 , 46, 47, 51, 52, 54, 5…“
📄 Original — Kaipkada.lt
Paid a €258 fuel surcharge for a trip to Turkey, but got almost €150 back: a right many people do not know about 🔗
After returning from a June 18-25 trip to Turkey, a group of four reviewed their travel documents and found they had paid an extra €258 flight fuel surcharge. After contacting the tour operator and asking for the fee to be recalculated…
Fact-check:
🟡 IncompleteSumažėjus kelionės kuro ir transporto išlaidoms, keliautojui priklauso kainos sumažinimas
🟡 IncompleteOrganizatorius gali iš grąžintinos sumos atimti faktines administravimo išlaidas, tačiau turi jas pagrįsti keliautojui
✅ ConfirmedApie kainos padidinimą dėl padidėjusių degalų sąnaudų turi būti pranešta ne mažiau kaip 20 dienų iki kelionės pradžios
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.7521 straipsnis (statute)
6.7521 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties kainos keitimas 1. Kelionių organizatorius turi teisę didinti organizuotos turistinės kelionės kainą po…
6.7521 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties kainos keitimas 1. Kelionių organizatorius turi teisę didinti organizuotos turistinės kelionės kainą po organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatyta, kad kelionių organizatorius gali padidinti organizuotos turistinės kelionės kainą; 2) organizuotos turistinės kelionės sutartyje aiškiai nurodoma keliautojo teisė į kainos sumažinimą, sumažėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms, ir nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojama peržiūrėta kaina; 3) kelionių organizatorius patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai informuoja keliautoją apie kainos padidinimą likus ne mažiau kaip 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, nurodydamas kainos padidėjimo priežastis ir kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas organizuotos turistinės kelionės kainos didinimas galimas tik tuo atveju, kai jį tiesiogiai lemia: 1) pasikeitusi keliautojų vežimo kaina dėl degalų ar kitų energijos šaltinių išlaidų; 2) pasikeitęs su į organizuotos turistinės kelionės sutartį įtrauktų paslaugų, susijusių mokesčių ar rinkliavų, kuriuos taiko tretieji asmenys, tiesiogiai nedalyvaujantys vykdant organizuotą turistinę kelionę, dydis; 3) pasikeičia su organizuota turistine kelione susijusios užsienio valiutos keitimo kursas. 3. Keliautojas turi teisę reikalauti sumažinti kainą šiais atvejais: 1) sumažėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms; 2) dėl netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, nebent kelionių organizatorius įrodo, kad organizuotos turistinės kelionės sutartis vykdoma netinkamai dėl keliautojo kaltės; 3) kai dėl siūlomų alternatyvių paslaugų organizuota turistinė kelionė tampa žemesnės kokybės, negu nurodyta organizuotos turistinės kelionės sutartyje; 4) jeigu kelionių organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba keliautojas jų atsisako pagal šio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalį; 5) jeigu dėl keliautojo nurodytų trūkumų organizuotos turistinės kelionės sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per keliautojo nustatytą pagrįstą laikotarpį nepašalina trūkumų. 4. Sumažinus organizuotos turistinės kelionės kainą, kelionių organizatorius turi teisę iš keliautojui turimos sugrąžinti sumos išskaičiuoti faktines administravimo išlaidas, keliautojo prašymu pateikdamas tokių administravimo išlaidų pagrindimą. 5. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kainos padidinimas viršija 8 procentus galutinės organizuotos turistinės kelionės kainos, keliautojas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ar pasirinkti kelionių organizatoriaus siūlomą alternatyvią organizuotą turistinę kelionę vadovaudamasis šio kodekso 6.752 straipsniu.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.752 straipsnis (statute)
6.752 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų pakeitimas iki organizuotos turistinės kelionės pradžios 1. Kelionių organizatorius neturi teisės…
6.752 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų pakeitimas iki organizuotos turistinės kelionės pradžios 1. Kelionių organizatorius neturi teisės iki organizuotos turistinės kelionės pradžios vienašališkai keisti organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų, išskyrus kainą šio kodekso 6.7521 straipsnyje nustatyta tvarka, nebent yra visos šios aplinkybės: 1) tokia kelionių organizatoriaus teisė nustatyta organizuotos turistinės kelionės sutartyje; 2) organizuotos turistinės kelionės sutarties pakeitimai nėra esminiai; 3) kelionių organizatorius keliautojo pageidaujama forma patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai pateikė keliautojui informaciją apie pakeitimus. 2. Keliautojas turi teisę savo pasirinkimu per kelionių organizatoriaus nurodytą protingą terminą sutikti su kelionių organizatoriaus siūlomais organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų pakeitimais ar nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ir nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių (sąlygų): 1) kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės pradžios yra priverstas iš esmės pakeisti bet kurią iš šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pagrindinių organizuotos turistinės kelionės paslaugų sąlygų ir (ar) ypatumų; 2) kelionių organizatorius negali įvykdyti organizuotos turistinės kelionės sutartyje nurodytų specialių keliautojo reikalavimų; 3) kelionių organizatorius pasiūlo padidinti organizuotos turistinės kelionės kainą daugiau kaip 8 procentais pagal šio kodekso 6.7521 straipsnį. 3. Keliautojui nutraukus organizuotos turistinės kelionės sutartį dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kelionių organizatorius gali keliautojui pasiūlyti lygiavertę ar aukštesnės kokybės kitą organizuotą turistinę kelionę. 4. Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų organizuotos turistinės kelionės sutarties pakeitimų ar dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos organizuotos turistinės kelionės suprastėja kelionės kokybė ar sumažėja jos kaina, keliautojas turi teisę reikalauti grąžinti dalį sumokėtų pinigų. 5. Jeigu organizuotos turistinės kelionės sutartis nutraukiama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi ir keliautojas nesutinka su kelionių organizatoriaus siūloma alternatyvia organizuota turistine kelione, kelionių organizatorius privalo be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos, grąžinti visus keliautojo arba jo vardu sumokėtus pinigus. Šio kodekso 6.252 straipsnio 1 dalies, 6.7541 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 2 dalies, 6.755 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Turizmo įstatymo nuostatos dėl pretenzijų (skundų) pateikimo senaties termino organizuotos turistinės kelionės sutarties šalims taikomos mutatis mutandis. 6. Kelionių organizatorius be nepagrįsto delsimo patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai pateikia keliautojui informaciją apie: 1) siūlomus organizuotos turistinės kelionės sutarties pakeitimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – apie jų įtaką organizuotos turistinės kelionės kainai; 2) protingą terminą, per kurį keliautojas turi informuoti kelionių organizatorių apie savo sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį; 3) pasekmes, jeigu keliautojas neatsakytų per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą; 4) kai pasiūloma, alternatyvią organizuotą turistinę kelionę ir jos kainą.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.753 straipsnis (statute)
6.753 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties šalių pasikeitimas 1. Keliautojas turi teisę perleisti savo teisę į organizuotą turistinę kelionę kitam…
6.753 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties šalių pasikeitimas 1. Keliautojas turi teisę perleisti savo teisę į organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui, kuris įgis visas keliautojo teises ir pareigas pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, jeigu iki organizuotos turistinės kelionės pradžios pateikia pagrįstą pranešimą kelionių organizatoriui. Keliautojo pranešimas visais atvejais laikomas pagrįstu, jeigu jis pateiktas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. 2. Teisę į organizuotą turistinę kelionę perleidžiantis keliautojas ir kitas asmuo kelionių organizatoriui už kelionės kainos ir išlaidų, susijusių su teisės į organizuotą turistinę kelionę perleidimu, sumokėjimą atsako solidariai. 3. Kelionių organizatorius informuoja keliautoją, perleidžiantį savo teisę į organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui, apie faktines organizuotos turistinės kelionės sutarties perleidimo išlaidas ir pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Tos išlaidos turi būti pagrįstos ir neviršyti kelionių organizatoriaus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties perleidimo patirtų faktinių išlaidų.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that, where fuel and transport costs decrease, the traveller is entitled to a price reduction is incomplete. More precisely, such a right must be expressly provided for in the contract under Article 6.7521(1)(2) of the Civil Code. The statement regarding the deduction of administrative costs is also too broad. The organiser is not required to substantiate them automatically in every case, but must do so at the traveller’s request where such costs are deducted from the amount to be refunded.

A fuel surcharge in a package travel contract is not an independent “fee” if it modifies the price of an already concluded contract.
In this case, the EUR 258 surcharge for four travellers is not the final legal answer, but merely a figure that the organiser must trace back to a specific change in carriage costs.

Core issue

A fuel surcharge in a package travel contract is not an independent “fee” if it modifies the price of an already concluded contract.

Its lawfulness depends on a symmetrical price recalculation mechanism: the organiser must have not only the right to increase the price, but also the obligation to reduce it.

In this situation, four travellers paid a EUR 258 surcharge for a trip to Turkey and recovered almost EUR 150.

The precise question is whether the price increased after conclusion of the contract complied with Article 6.7521(1)-(3) and Article 6.752(1)-(2) of the Civil Code of the Republic of Lithuania.

The dispute would be resolved under Article 6.7521 of the Civil Code, because it directly regulates changes to the price of a package travel contract due to fuel, charges or currency.

Legal assessment

Under Article 6.7521(1) of the Civil Code, a travel organiser may increase the price only if all statutory conditions are satisfied.

  • the contract must provide for the organiser’s right to increase the price;
  • the contract must clearly state the traveller’s right to a price reduction;
  • the contract must specify how the revised price is calculated;
  • the traveller must be informed on a durable medium at least 20 days before the start of the trip;
  • the notice must state the reasons for the increase and set out the calculation itself.

A fuel surcharge may rely only on Article 6.7521(2)(1) of the Civil Code if it is directly caused by a change in the cost of carriage resulting from fuel prices or other energy sources.

If the organiser states only a fixed amount per passenger but does not provide the calculation, the statutory condition requiring substantiation of the increase is not met.

In this case, the EUR 258 surcharge for four travellers is not the final legal answer, but merely a figure that the organiser must trace back to a specific change in carriage costs.

Under Article 6.7521(3)(1) of the Civil Code, the traveller has the right to request a price reduction where the costs referred to in paragraph 2 of the same Article decrease.

This means that the contractual mechanism cannot operate solely as a means of collecting a surcharge.

If the fuel or carriage cost base decreased before the start of the trip, the organiser must recalculate the price using the same logic by which it was increased.

Amount or deadlineLegal significance
EUR 258fuel surcharge paid according to the reported facts
almost EUR 150amount refunded after recalculation according to the reported facts
at least 20 daysdeadline for notice of a price increase under Article 6.7521(1)(3) of the Civil Code
more than 8 percentthreshold at which the traveller may terminate the contract without paying a termination fee under Article 6.752(2)(3) of the Civil Code
no later than 7 daysperiod within which notice of transfer of the right to the trip is deemed reasonable under Article 6.753(1) of the Civil Code

Under Article 6.752(1) of the Civil Code, before the start of the trip the organiser may not unilaterally alter the terms of the contract, except for the price in accordance with Article 6.7521 of the Civil Code.

Accordingly, a fuel surcharge must be assessed not as a simple invoice add-on, but as a price modification restricted by law.

If the price is increased by more than 8 percent, Article 6.752(2)(3) of the Civil Code gives the traveller the right to refuse the change and terminate the contract without paying a termination fee.

Article 6(1) of the Law Amending the Law on Tourism links the rights and obligations of the travel organiser and agency to the Civil Code, the Law on Tourism, the Law on Consumer Protection and the contract.

Under Article 6(2)(9) of the same law, advertising of services must provide non-misleading information about the total price of the trip, the advance payment and the payment schedule for the remaining amount.

This reinforces the conclusion that a fuel surcharge arising after conclusion of the contract must be clear, calculated and verifiable.

Consequences

For the traveller, the most important practical point is to distinguish the initial total trip price from a subsequent price increase due to fuel.

Only in the latter case do the price review rules in Article 6.7521 of the Civil Code directly apply.

Therefore, the demand addressed to the organiser should not be an abstract request to “refund the fuel fee”, but a request to provide the price increase formula and recalculation.

There are three possible further scenarios.

  • the organiser provides the calculation and refunds the difference, as happened with the amount of almost EUR 150;
  • the organiser substantiates that the EUR 258 surcharge corresponded to the actual change in carriage costs;
  • the organiser fails to provide sufficient substantiation, in which case the dispute proceeds to a consumer protection procedure.

The institutional route is apparent from the Government resolution on authorisations: the State Consumer Rights Protection Authority performs the functions of the Government-authorised institution referred to in the Law on Tourism.

This dispute is practically significant for everyone whose contract price was increased after booking due to fuel, carriage, taxes, charges or currency.

Procedurally, the next step should be to await the organiser’s written response on a durable medium containing the calculation required by Article 6.7521(1)(3) of the Civil Code.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation originated from amendments to the Civil Code and tourism law considered in the Seimas, but the extracts provided do not clearly identify the specific initiator. The objective was to strengthen traveller protection in package travel contracts by regulating more clearly information duties, termination of the contract, refunds, and situations in which the price of the trip must be adjusted. The principal objections concerned legal certainty, the possible unjustified restriction of tourists’ rights, and interference with freedom of contract; accordingly, it was proposed that some provisions be revised or deleted.

  • Seimas Legal Department opinion„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.751 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-09-03 Nr…“
  • Parliamentary materials„6 5 . Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 1 straipsnio …“
  • Seimas Legal Department opinion„4 Ekonomikos komiteto pasiūlymą 7. Audito komitetas 2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, kad įstatymo projekto 4 stra…“
  • Parliamentary materials„Projekto XIVP-1872(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.747, 6.748, 6.749, 6.750, 6.751, 6.752. 6.752 1 , 6.753, 6.754, 6.754 1 , 6.755 STRAI…“
📄 Original — tv3.lt
Response to customers’ “tricks” over phone plans: “There is no such thing as free” 🔗
While the internet is full of advice on supposedly avoiding these obligations, do such tricks actually work? A tv3.lt reader said he was disappointed with his mobile services and wanted to cancel a fixed-term contract. After learning he…
Fact-check:
🟡 IncompletePagal galiojančius įstatymus pasirašius paslaugų sutartį ją galima nutraukti per 14 dienų
🟡 IncompleteVartotojas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko be papildomų išlaidų, jei paslauga neatitinka sutarties numatytų reikalavimų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas 51 straipsnis (statute)
51 straipsnis. Vartotojų informavimas 1. Vartotojai turi teisę: 1) gauti iš Tarybos, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių, visuomeninių ir nepriklausomų…
51 straipsnis. Vartotojų informavimas 1. Vartotojai turi teisę: 1) gauti iš Tarybos, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių, visuomeninių ir nepriklausomų tiekėjų aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises, susijusias su elektros energijos vartojimu ir gaunamomis paslaugomis; 2) susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis davęs sutikimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo elektros energijos suvartojimo duomenimis, kuriuos nemokamai turi teisę gauti pats vartotojas; 3) gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir apie visas sąlygas, susijusias su elektros energijos paslaugomis. 2. Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka sudaromų su elektros energijos vartotojais, sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto žinomos. Tokiose sutartyse, atsižvelgiant į atskirų sutarčių dalyko ypatumus, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) sutarties šalies pavadinimas, juridinio asmens, kitos organizacijos ar kitos valstybės narės juridinio asmens padalinio, įregistruoto Lietuvos Respublikoje, kodas, registruotos buveinės adresas ir adresas korespondencijai, sutarties šalies fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas (jeigu tokie yra); 2) sutarties šalių įsipareigojimai, jų pobūdis ir mastas, siūlomas paslaugų kokybės lygis, pradinio prijungimo terminas ir atitinkamos sutarties įsigaliojimo terminas bei atitinkamų paslaugų teikimo pradžios terminas; 3) siūlomų techninės priežiūros paslaugų rūšys; 4) priemonės, kuriomis galima gauti naujausią informaciją apie visas taikomas kainas, tarifus ir mokesčius; 5) kontaktiniai elektros energetikos įmonės duomenys, kontaktiniai asmenys ar informacijos centrai ir jų darbo laikas, kurio metu vartotojas galėtų gauti jį dominančią informaciją apie sutarties vykdymą; 6) sutarties galiojimo laikotarpis, sutarties vykdymo atnaujinimo ir nutraukimo, sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygos bei informacija, ar numatyta teisė nutraukti sutartį neatlygintinai; 7) nuostolių kompensavimas tuo atveju, kai paslaugų kokybė neatitinka sutartyje nurodyto lygio ir (ar) elektros energetikos įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ar juos vykdo netinkamai, įskaitant netikslias ir vėluojančias sąskaitas; 8) ginčų, kylančių iš sutartinių santykių, sprendimo tvarka; 9) informacija apie vartotojų teises. 3. Vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista. 31. Nepriklausomas tiekėjas turi teisę vienašališkai mažinti elektros energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Apie šį ketinimą buitiniai vartotojai turi būti informuojami raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis. Šiuo atveju šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, išskyrus atvejus, kai kartu yra keičiamos kitos sutarties sąlygos. 4. Tiekėjai ir elektros tinklų operatoriai sudaro tinkamas ir pakankamas sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusias paslaugas. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma elektroninės ar popierinės sąskaitos pateikimas vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų ar kitos pagrįstos priemonės. Jeigu vartotojas pageidauja gauti popierines sąskaitas, tiekėjai ir tinklų operatoriai neturi teisės vartotojui taikyti tokios sąskaitos pateikimo mokesčio. Tiekėjai ir (ar) elektros tinklų operatoriai be papildomo mokesčio vartotojams pateikdami elektroninę ar popierinę sąskaitą ar suteikdami elektroninę prieigą prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją: 1) nurodo esamas faktines elektros energijos ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusių paslaugų kainas, tarifus ir faktinį energijos suvartojimą už sąskaitoje ar per elektroninę prieigą pasiekiamuose vartotojo mokėjimo duomenyse nurodytą ataskaitinį laikotarpį; 2) pateikia vartotojo einamuoju metu suvartojamo elektros energijos kiekio ir elektros energijos, suvartotos per tą patį praėjusių metų laikotarpį, palyginimą; 3) pateikia, kai tai įmanoma, vartotojo elektros energijos suvartojimo palyginimą su vidutinio tos pačios grupės vartotojo elektros energijos suvartojimu. 5. Tinklų operatoriai elektros energijos apskaitomo periodiškumo suvartojimo duomenis už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus pateikia tinklų operatoriaus savitarnos interneto svetainėje vartotojams ir elektroninių ryšių priemonėmis tiekėjams, sudariusiems su šiais vartotojais elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Vartotojams ir (ar), vartotojams raštiškai sutikus, tiekėjams elektros tinklų operatoriai už iš anksto operatorių nustatytą paslaugos kainą, pagrįstą patiriamomis sąnaudomis, gali sudaryti galimybę naudotis tinklų operatoriaus valdomais vartotojo duomenimis ir kitu sutartu būdu. 6. 7. Tiekėjai sąskaitose privalo skelbti ir vartotojams pateikti: 1) suprantamą informaciją apie tai, kokią tiekėjo patiektos elektros energijos gamybai sunaudoto kuro išteklių, tarp jų ir atsinaujinančių energijos išteklių, dalį praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos šaltinis; 2) nuorodas į informacijos šaltinius, kuriuose pateikiama suprantama informacija apie poveikį aplinkai, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir radioaktyviųjų atliekų kiekius, susidariusius dėl elektros energijos gamybos per praėjusius metus; 3) vartotojų organizacijų, asociacijų, agentūrų ar panašių įstaigų kontaktinę informaciją, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriais galima rasti informacijos apie galimas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamuosius galutinių vartotojų apibūdinimus ir (ar) objektyvias energiją naudojančios įrangos technines specifikacijas; 4) nuorodas į šio įstatymo 521 straipsnyje nurodytas nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemones. 71. Nepriklausomas tiekėjas buitiniam vartotojui kartu su sąskaita privalo pateikti informaciją apie sąskaitos išrašymo dieną šio įstatymo 521 straipsnyje nurodytoje nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemonėje šio nepriklausomo tiekėjo siūlomą mažiausią elektros energijos tiekimo kainą, taikomą buitinio vartotojo sutartyje pasirinktam elektros energijos tiekimo planui. 8. Kai vartotojai aprūpinami elektros energija, kuria prekiaujama elektros biržoje ar kuri yra importuota iš asmenų, esančių ne valstybėje narėje, teikiant šio straipsnio 7 dalyje numatytą informaciją gali būti naudojami apibendrinti praėjusių metų biržos ar asmens, esančio ne valstybėje narėje, duomenys. 9. Vartotojui pakeitus elektros energijos tiekėją, ankstesnis tiekėjas ne vėliau kaip per 6 savaites, jeigu sutartyje nenustatytas trumpesnis laikotarpis, privalo pateikti vartotojui galutinę (uždarymo) sąskaitą už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. 10. Taryba imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų šiame straipsnyje nurodytos vartotojams teikiamos informacijos patikimumą ir kad tokia informacija būtų pateikiama nacionaliniu lygmeniu lengvai palyginamu būdu. 11. Taryba parengia ir savo interneto svetainėje skelbia bei periodiškai atnaujina aiškų ir glaustą elektros energijos vartotojams skirtą klausimų ir atsakymų sąrašą, kuriame būtų teikiama praktinė informacija apie vartotojų teises. Rengdama informaciją buitinių vartotojų teisių klausimais, Taryba bendradarbiauja su Tarnyba. Be to, Taryba savo interneto svetainėje skelbia Europos Komisijos parengtą vartotojams skirtą klausimų ir atsakymų sąrašą ir užtikrina, kad tiekėjai ar skirstomųjų tinklų operatoriai, bendradarbiaudami su Taryba, imtųsi reikiamų veiksmų, kad atitinkamas klausimų ir atsakymų sąrašas būtų skelbiamas tiekėjų ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorių interneto svetainėse, apie tai informuojant vartotojus elektroninių ryšių priemonėmis, o kai tokios galimybės nėra, – vartotojui būtų išsiųsta klausimų ir atsakymų sąrašo kopija. 12. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įsteigiamas bendrasis informacijos centras, skirtas teikti elektros energijos vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus. 13. Dėl teisės aktų projektų, kuriais siūloma keisti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus, yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas 51 straipsnis (statute)
51 straipsnis. Vartotojų informavimas 1. Vartotojai turi teisę: 1) gauti iš Komisijos, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių, visuomeninių ir…
51 straipsnis. Vartotojų informavimas 1. Vartotojai turi teisę: 1) gauti iš Komisijos, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių, visuomeninių ir nepriklausomų tiekėjų, taip pat asmenų, atliekančių garantinio tiekimo funkciją, aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises, susijusias su elektros energijos vartojimu ir gaunamomis paslaugomis; 2) susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat, sudarę aiškų susitarimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo skaitiklių duomenimis; 3) gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir apie visas sąlygas, susijusias su elektros energijos paslaugomis. 2. Elektros energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka sudaromų su elektros energijos vartotojais, sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto žinomos. Tokiose sutartyse, atsižvelgiant į atskirų sutarčių dalyko ypatumus, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) sutarties šalies pavadinimas, juridinio asmens, kitos organizacijos ar kitos valstybės narės juridinio asmens padalinio, įregistruoto Lietuvos Respublikoje, kodas, registruotos buveinės adresas ir adresas korespondencijai, sutarties šalies fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas (jeigu tokie yra); 2) sutarties šalių įsipareigojimai, jų pobūdis ir mastas, siūlomas paslaugų kokybės lygis, pradinio prijungimo terminas ir atitinkamos sutarties įsigaliojimo terminas bei atitinkamų paslaugų teikimo pradžios terminas; 3) siūlomų techninės priežiūros paslaugų rūšys; 4) priemonės, kuriomis galima gauti naujausią informaciją apie visas taikomas kainas, tarifus ir mokesčius; 5) kontaktiniai elektros energetikos įmonės duomenys, kontaktiniai asmenys ar informacijos centrai ir jų darbo laikas, kurio metu vartotojas galėtų gauti jį dominančią informaciją apie sutarties vykdymą; 6) sutarties galiojimo laikotarpis, sutarties vykdymo atnaujinimo ir nutraukimo, sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygos bei informacija, ar numatyta teisė nutraukti sutartį neatlygintinai; 7) nuostolių kompensavimas tuo atveju, kai paslaugų kokybė neatitinka sutartyje nurodyto lygio ir (ar) elektros energetikos įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ar juos vykdo netinkamai, įskaitant netikslias ir vėluojančias sąskaitas; 8) ginčų, kylančių iš sutartinių santykių, sprendimo tvarka; 9) informacija apie vartotojų teises. 3. Vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį. 4. Tiekėjai sudaro tinkamas ir pakankamas sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų ar kitos pagrįstos priemonės. Vartotojo prašymu ir vartotojui priimtina forma, suteikdami elektroninę prieigą ar raštu, tiekėjai pateikia: 1) esamas faktines elektros energijos kainas ir faktinį energijos suvartojimą bent kartą per kalendorinius metus; 2) vartotojo einamuoju metu suvartojamo elektros energijos kiekio ir elektros energijos, suvartotos per tą patį praėjusių metų laikotarpį, palyginimą; 3) kai tai įmanoma, palyginimą su vidutinio tos pačios grupės vartotojo elektros energijos suvartojimu. 5. Tiekėjai savo, tiekėjų asociacijos, kuriai priklauso atitinkamas tiekėjas, ir (arba) elektros energijos biržos interneto svetainėje skelbia ir vartotojo prašymu pateikia: 1) suprantamą informaciją apie tai, kokią tiekėjo patiektos elektros energijos gamybai sunaudoto kuro išteklių, tarp jų ir atsinaujinančių energijos išteklių, dalį praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos šaltinis, jeigu tokia informacija yra prieinama; 2) nuorodas į informacijos šaltinius, kuriuose pateikiama suprantama informacija apie poveikį aplinkai, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir radioaktyviųjų atliekų kiekius, susidariusius dėl elektros energijos gamybos per praėjusius metus; 3) vartotojų organizacijų, asociacijų, agentūrų ar panašių įstaigų kontaktinę informaciją, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriais galima rasti informacijos apie galimas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamuosius galutinių vartotojų apibūdinimus ir (ar) objektyvias energiją naudojančios įrangos technines specifikacijas. 6. Kai vartotojai aprūpinami elektros energija, kuria prekiaujama elektros energijos biržoje ar kuri yra importuota iš asmenų, esančių ne valstybėje narėje, teikiant šio straipsnio 5 dalyje numatytą informaciją gali būti naudojami apibendrinti praėjusių metų biržos ar asmens, esančio ne valstybėje narėje, duomenys. 7. Vartotojui pakeitus elektros energijos tiekėją, ankstesnis tiekėjas ne vėliau kaip per 6 savaites, jeigu sutartyje nenustatytas trumpesnis laikotarpis, privalo pateikti vartotojui galutinę (uždarymo) sąskaitą už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. 8. Komisija imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų šiame straipsnyje nurodytos vartotojams teikiamos informacijos patikimumą ir kad tokia informacija būtų pateikiama nacionaliniu lygmeniu lengvai palyginamu būdu. 9. Komisija parengia ir savo interneto svetainėje skelbia bei periodiškai atnaujina aiškų ir glaustą elektros energijos vartotojams skirtą klausimų ir atsakymų sąrašą, kuriame būtų teikiama praktinė informacija apie vartotojų teises. Rengdama informaciją buitinių vartotojų teisių klausimais, Komisija bendradarbiauja su Tarnyba. Be to, Komisija savo interneto svetainėje skelbia Europos Komisijos parengtą vartotojams skirtą klausimų ir atsakymų sąrašą ir užtikrina, kad tiekėjai ar skirstomųjų tinklų operatoriai, bendradarbiaudami su Komisija, imtųsi reikiamų veiksmų, kad atitinkamas klausimų ir atsakymų sąrašas būtų skelbiamas tiekėjų ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorių interneto svetainėse, apie tai informuojant vartotojus elektroninių ryšių priemonėmis, o kai tokios galimybės nėra, – vartotojui būtų išsiųsta klausimų ir atsakymų sąrašo kopija. 10. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įsteigiamas bendrasis informacijos centras, skirtas teikti elektros energijos vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas 72 straipsnis (statute)
72 straipsnis. Elektros energijos persiuntimo nutraukimas dėl vartotojų kaltės 1. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos…
72 straipsnis. Elektros energijos persiuntimo nutraukimas dėl vartotojų kaltės 1. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems vartotojams, kurie savo veika sukelia trikdžius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, jeigu šie vartotojai, gavę rašytinį įspėjimą, per 5 dienas nenutraukia šios veikos, arba nedelsiant ir be išankstinio įspėjimo, jeigu dėl vartotojų veiksmų kyla perdavimo ar skirstomųjų tinklų avarijos grėsmė arba kenkiama elektros energetikos sistemos saugumui ir patikimumui. 2. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų. 3. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius, iš anksto įspėjęs, šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems vartotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus įgaliotų atstovų į savo teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis. Vartotojų pareigą sudaryti sąlygas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriui įrengti, prižiūrėti ar keisti elektros energijos apskaitos prietaisus arba nuskaityti jų rodmenis ir šios pareigos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės.
Analysis

⚠ Correction. The statement quoted in the article that “under the laws in force, once a services contract has been signed it may be terminated within 14 days” is too broad. It would be more accurate to say that the 14-day right of withdrawal depends on the type of contract and the method by which it was concluded; the wording of Article 37 of the Law on Consumer Rights Protection provided refers to financial services concluded by means of distance communication. It is also insufficient simply to state that the contract may be terminated without costs if the service does not meet the requirements. Under Article 6.22822 of the Civil Code, a consumer may terminate a paid digital services contract on the basis of a defect only where the defect is not minor.

A plan change is not a legal eraser: it changes the service package only to the extent that the parties expressly amended the earlier obligations.
Entering into a more expensive plan may add new obligations without extinguishing the old ones.

Core issue

The consumer’s “trick” of changing the plan and terminating it shortly thereafter does not alter the central question: whether the earlier fixed-term service contract ended on a lawful basis. The dispute should be assessed under Article 6.721 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, Article 2.166 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, and the principles of electronic communications consumer protection set out in points 6.2.2 and 6.2.4 of the Concept of the Law on Electronic Communications. The factual development is narrow: the client considered entering into a more expensive mobile communications plan and terminating it quickly, expecting thereby to avoid earlier obligations. Legally, this is not a separate “loophole” if the discounts, equipment, or reasonable operator costs under the old contract were not extinguished by an express agreement of the parties.

Legal assessment

Article 6.721(1) of the Civil Code of the Republic of Lithuania gives the client the right to terminate a service contract unilaterally, even if the service provider has already begun performing it. However, the same provision also establishes a payment obligation: the client must pay for the services provided and reimburse other reasonable expenses incurred before receipt of the notice.

  • Client’s right: to terminate the service contract unilaterally under Article 6.721(1) of the Civil Code.
  • Client’s obligation: to pay a proportionate part of the price and the service provider’s reasonable expenses.
  • The operator may argue that the discount granted or part of the equipment value is an economic consequence of performance of the contract.

If the contract was concluded for a fixed term, Article 2.166(1) of the Civil Code of the Republic of Lithuania also applies. It permits such a contract to be terminated before expiry where there are important reasons, and any waiver of this right is invalid.

  • An important reason may change the direction of the dispute if the issue arises from the service’s failure to meet the agreed quality.
  • If the contract is terminated for reasons attributable to the other party, Article 2.166(2) of the Civil Code applies with respect to compensation for losses.
  • A plan change alone does not extinguish earlier obligations unless the parties expressly agreed to that effect.

A plan change is not a legal eraser: it changes the service package only to the extent that the parties expressly amended the earlier obligations. Therefore, the action described online is effective only if the new contract or amendment extinguishes the consequences of the previous term, discounts, or equipment payment obligations.

IssueAmount or term appearing in the cited sources
Payment upon termination of a service contractProportionate price of services provided and reasonable expenses under Article 6.721(1) of the Civil Code
Fixed-term contractTerminable before expiry for important reasons under Article 2.166(1) of the Civil Code
Analogous notice period for household electricity consumersNo later than 3 weeks in advance under Article 52(1)(1) of the Law Amending the Law on Electricity
Termination of transmission due to non-payment in the electricity sector15 days for household consumers, 10 days for others under Article 72(2)

In the electronic communications context, the cited sources emphasize consumer protection, choice as to price and quality, and transparency. Point 6.2.2 of the Concept of the Law on Electronic Communications requires simple and inexpensive dispute procedures before an independent authority, while point 6.2.4 identifies clear information on tariffs and service conditions. The direction of the RRT’s competence is reflected in point 8.2 of the Regulations of the Communications Regulatory Authority: to ensure protection of the rights of recipients of electronic communications services, simplicity of dispute procedures, and tariff transparency. This means that, in a dispute, the assessment would focus not on the form of online advice, but on the contract text, service quality data, and the parties’ notices. The electricity-sector sources are relevant here only as an analogy for consumer protection in regulated services. Article 51(1)(3) of the Law on Electricity establishes the right to receive transparent information on prices, tariffs, and all service conditions, while Article 51(2) requires fair and pre-disclosed contractual terms.

Consequences

In practical terms, the consumer has two routes: negotiate an individual solution or challenge the amount payable by reference to the contractual terms and service quality. The first route depends on the operator’s consent; the second depends on evidence of the service’s non-conformity and on which expenses are in fact reasonable under Article 6.721(1) of the Civil Code. For the operator, this situation matters because of contractual transparency: discounts, the remaining equipment balance, and the consequences of termination must be clear in advance. For the consumer, it matters because of financial risk, since entering into a more expensive plan may add new obligations without extinguishing the old ones. Procedurally, the next step would be to await the operator’s written response to the request to terminate or amend the contract and, in the event of a dispute, to apply to an independent dispute resolution authority under the model based on point 6.2.2 of the Concept of the Law on Electronic Communications. The tracking point is the operator’s document, once received, separately stating the price of services provided, reasonable expenses, repayment of discounts, and the remaining equipment value.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 19 20 2 1 6 4 . Siekiant užtikrinti elektros energijos vartotojų interesus ir teisę nemokamai gauti visų rūšių sąskaitas (įska…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios …“
  • Parliamentary materials„15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. _________________ [1] https://epilietis.lrv.lt/uploads/epilietis/consultations/docs/5343_111a5…“
  • Committee opinion / materials„Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų asociacija, 2025-10-03 25 3 Nepriklausomų elektros energijos asociacija prašo Ekonomikos komiteto atsižvelgti į pasiūlymą dėl pri…“

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →