Teisinė prizmė · 2026-07-28
📚 ArchyvasLTEN

⚖️ Teisinė prizmė — 2026-07-28

Atnaujinta: 2026-07-28 11:30
Dienos naujienos per teisinę prizmę — remiamasi mūsų teisės aktų ir teismų praktikos duomenų baze. Naujienos: Lietuvos teismų ir bendrieji portalai. Profesionalų leidinys (teisininkams ir žurnalistams).
📄 Originalas — pažodžiui šaltinis Analizė — mūsų teisinė įžvalga (ne šaltinis)

Šiandienos naujienos per teisinę prizmę (24)

Atrinkta pagal teisinį pjūvį. Kiekvienai: originalas → faktų patikra ir teisinis pagrindas → dalykinė analizė.
Filtruokite pagal teisės sritį:
📄 Originalas — Kauno miesto savivaldybė
UNESCO palankiai įvertino Kauno pažangą saugant modernistinį paveldą ir didinant jo matomumą 🔗
UNESCO palankiai įvertino Kauno pažangą saugant modernistinį paveldą ir didinant jo matomumą Paskelbta: 2026-07-27 (Pirmadienis) Liepos 19–29 d. Pusane, Pietų Korėjoje, vyksta 48-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija, kurioje…
🔗 https://www.kaunas.lt/2026/07/27/unesco-palankiai-ivertino-kauno-pazan
Faktų patikra:
⚪ Nepatikrinta2025 m. atnaujinus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Lietuvoje įteisintas Poveikio paveldui vertinimas (Heritage Impact Assessment, HIA), skirtas nustatyti, ar planuojamos didelės apimties statybos nedarys neigiamo poveikio saugomų kultūros vertybių
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir…
4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). 2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais: 1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. 2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis; 3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus). 3. Gali būti nustatomas vienas arba keli kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugos tikslai. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą sudaro: 1) šio ir kitų įstatymų nustatyti paveldosaugos reikalavimai kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms, vietovėms ir apsaugos zonoms; 2) Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyti reikalavimai kultūros paveldo objektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose; 3) Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir pagal šį įstatymą parengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai; 4) valdytojų įsipareigojimai, nustatyti apsaugos sutartyse; 5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. 5. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai surašomi konkrečių kultūros paveldo objektų valdytojams įteikiamuose apsaugos reglamentuose. ANTRASIS SKIRSNIS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ADMINISTRAVIMAS
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas…
5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, Kultūros ministerija, atsižvelgdami į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus paveldosauginės patirties ir tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus. 2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos įsteigtas įstaigas, kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas. 3. Savivaldybės atlieka Vietos savivaldos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms nustatytas funkcijas. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus pagal kompetenciją priima Vyriausybė, kultūros ministras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) direktorius ir savivaldybės taryba. 5. Vyriausybė skelbia kultūros paminklais nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves, atsako už tarptautinėmis sutartimis prisiimtų paveldosaugos įsipareigojimų įgyvendinimą, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 6. Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo ir kitas) programas, organizuoja paveldotvarkos programų įgyvendinimą, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų) atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, tvirtina kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo tvarkos aprašą, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 7. Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų rengimą, profesinį mokymą ir tobulinimąsi. 8. Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų norminiai teisės aktai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, prieš juos priimant turi būti pateikiami Kultūros ministerijai derinti teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo reikalavimams prieštaraujantys savivaldos institucijų priimti teisės aktai turi būti sustabdyti ar panaikinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. 9. 10. Departamentas: 1) metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai; 2) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų projektus; 3) naudoja veiklai, susijusiai su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga (neįskaitant paveldotvarkos programų), skirtas valstybės biudžeto lėšas; 4) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos programas, organizuoja jų įgyvendinimą (neįskaitant paveldotvarkos programų). Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą Departamentas gali pavesti kitoms biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina; 5) organizuoja ir koordinuoja nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą, atskleidimą ir stebėseną; 6) inicijuoja ir organizuoja kultūros paveldo objektų skelbimą valstybės saugomais, teikia siūlymus savivaldybės paveldosaugos padaliniams inicijuoti kultūros paveldo objektų skelbimą saugomais savivaldybės; 7) sudaro su valdytojais kultūros paveldo objektų apsaugos sutartis; 8); 9) parengia ir išduoda nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus; 10) teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims; 11) nagrinėja valdytojų skundus ir prašymus; 12) tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys; pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus; 13) teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus; 14) teikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įrašyti arba pakeisti kultūros paveldo objektų, kaip daiktinės teisės objektų, įteisinimo ir apribojimų naudotis nekilnojamuoju turtu duomenis; 15); 16) per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus; 17) organizuoja teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių šio įstatymo reikalavimus, rengimą; 18) tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai; 19) kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai; 20) nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį; 21); 22) pagal savo kompetenciją atlieka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu; 23) turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus, apžiūrėti, fiksuoti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių; 24) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas; 25) kreipiasi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui; 26) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis; 27) kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą, išduoda kultūros kelių sertifikatus (išskyrus Europos Tarybos kultūros kelių sertifikatus), vykdo sertifikuotų kultūros kelių veiklos stebėseną; 28) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, vykdo kultūros ministro įsakymus. 11. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų) atestavimo komisija ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija atlieka joms jų nuostatuose priskirtas funkcijas, o jų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 12. Kad valstybinis valdymas būtų racionalus ir būtų galima rengti nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos ir kitas apsaugos programas, kultūros ministro patvirtinta tvarka vykdoma stebėsena.
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Apsaugos reglamentas – dokumentas, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Apsaugos reglamentas – dokumentas, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos, apsaugos zonos ar tokių objektų tipo paveldosaugos reikalavimai. 2. 3. Archeologiniai radiniai – tyrimų metu ar kitaip rasti žmogaus sukurti ar turintys žmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę. Šių daiktų buvęs savininkas negali būti nustatytas paprastai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo tų daiktų užkasimo ar išmetimo. Archeologiniais radiniais taip pat laikomi senovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos. 31. Archeologiniai tyrimai – fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama ištirti virš žemės, žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius objektus, siekiant įgyti naujų žinių apie praeityje vykusius reiškinius ir procesus, ir surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti. 4. Ardomieji tyrimai – fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiami objektas, jo dalis ar elementas, esantys ar galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais. 5. Atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai. 6. Avarijos grėsmės pašalinimas – priežasčių, galinčių sukelti staigią kultūros paveldo objekto griūtį ar kitokį praradimą, panaikinimas, minimaliai keičiant vertingąsias savybes, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. 7. Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką. 8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 9. Konservacinė (saugojimo) paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomo objekto, objekto teritorijos ar vietovės sklypų naudojimo paskirtis, kai naudojimo tikslas yra išsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes, naudojant arba pritaikant naudoti juos pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu (paskirtimi), kuris užtikrintų tinkamą priežiūrą ir atskleistų vertingąsias savybes. 10. Konservavimas – kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. 11. Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. 111. Kultūros kelias – kultūros paveldo, kultūrinių kraštovaizdžių, kultūros ir švietimo bendradarbiavimo priemonėmis sukurta teminių komunikacijos kelių sistema, kuria siekiama atgaivinti ir įprasminti su istoriniais keliais, asmenybėmis ir reiškiniais, įvykiais, papročiais ar tradicijomis susijusias kultūros vertybes, sudaryti sąlygas jas pažinti, skatinti visuomenės bei vietos bendruomenių įsitraukimą į šią veiklą ir atsakingumą atskleidžiant ir išryškinant jų kultūrinį tapatumą nacionaliniame ir europiniame kontekste. 112. Kultūros kelio lygmuo – kultūrinė bei geografinė ir (ar) teritorinė administracinė aprėptis, kuria įgyvendinamas kultūros kelias. 12. Kultūros paminklai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai. 13. 14. Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. 15. Kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. 16. Kultūros paveldo statinio remontas – kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) jo vertingosios savybės, autentiškumas, esamoms konstrukcijoms, elementams panaudotos medžiagos ar statybos produktai. 17. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. 18. Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. 19. Laikinasis apsaugos reglamentas (specialieji paveldosaugos reikalavimai) – dokumentas, kuriuo pagal Statybos įstatymą nustatomi konkrečios nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio statinio specialieji paveldosaugos reikalavimai. 20. Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija. 21. Nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. 22. Nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas. 23. Paveldo tvarkybos reglamentai – privalomųjų tvarkybos norminių dokumentų, nustatančių darbų planavimo, projektavimo, vykdymo ir su tvarkyba susijusių procedūrų atlikimo taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą, sistemos dalis. 24. Paveldosaugos reikalavimai – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, nustatytos šiame įstatyme, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų vertingosioms savybėms apsaugoti. 25. Paveldotvarka – paveldosaugos norminių teisės aktų sistemos kūrimas, institucijų formavimas ir jų veiklos organizavimas, paveldosaugos programų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tvarkybos administravimas, stebėsena. 26. Pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai. 27. Priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. 28. Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. 29. Restauravimas – visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. 30. Saugoma vietovė – kultūros paveldo vietovė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta saugoma ir kuriai taikomi paveldosaugos reikalavimai arba kurios apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas istorinis nacionalinis parkas, istorinis regioninis parkas, kultūrinis rezervatas ar kultūrinis draustinis. 31. Saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu. 32. Stebėsena (monitoringas) – kultūros paveldo objektų, vietovių periodinis būklės ir jos kitimo stebėjimas, fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas. 33. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. 34. Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. 35. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai būtų atliekami pagal projektą, paveldosaugos reikalavimus ir kokybiškai. Tokios priežiūros rezultatai pateikiami ataskaitoje. 36. Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. 37. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. 38. Užkonservavimas – avarijos grėsmės pašalinimas ir kiti veiksmai, reikalingi kultūros paveldo statinio vertingosioms savybėms išsaugoti, kai laikinai sustabdomi jo tvarkybos darbai ar nustojama juo naudotis. 39. Valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. 40. Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. 41. Vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami naudoti. 42. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.
Analizė
nekilnojamojo kultūros paveldo aps… 1 straipsnisnekilnojamojo kultūros paveldo aps… 5 straipsnisnekilnojamojo kultūros paveldo aps… 4 straipsnis
Kauno teisinė pažanga matuojama ne renginių skaičiumi, o tuo, ar kiekvienas naujas objektas, riba ir planas tampa privalomu paveldosaugos režimu.
Todėl UNESCO rekomendacijų vykdymas nėra vien tarptautinis atsiskaitymas; jis tiesiogiai atitinka nacionalinio įstatymo tikslą.

Esmė

UNESCO įvertinimas Kaunui teisiškai reiškia ne titulo patvirtinimą, o valdymo sistemos patikrinimą pagal nacionalines paveldosaugos pareigas. Klausimas yra, ar Kauno savivaldybės ir valstybės veiksmai jau sudaro pakankamą apskaitos, teritorinės apsaugos, finansavimo ir visuomenės įtraukimo grandinę. Naujienos faktas siauras: 48-ojoje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje palankiai įvertinta Kauno pažanga, o kita ataskaita numatyta 2027 m. gruodį. Vertinimas sprendžiamas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnį, 4 straipsnį, 5 straipsnį, 6 straipsnį, 11 straipsnį, 16 straipsnį, 27 straipsnį ir 36 straipsnį. UNESCO objektų apsaugos institucinę logiką papildo Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1210 patvirtintos koncepcijos 25, 26 ir 27 punktai.

Teisinis vertinimas

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnį Kauno modernizmo apsauga turi derinti išsaugojimą, perdavimą ateities kartoms, pažinimą ir naudojimą. Todėl UNESCO rekomendacijų vykdymas nėra vien tarptautinis atsiskaitymas; jis tiesiogiai atitinka nacionalinio įstatymo tikslą. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apsaugą sudaro:

  • apskaita;
  • skelbimas saugomu;
  • saugojimas, įskaitant tvarkybą ir naudojimą;
  • pažinimas ir sklaida;
  • atgaivinimas. Šiai struktūrai atitinka nurodyta tarpukario pastatų inventorizacija, GIS duomenų bazė ir Kultūros vertybių registro papildymas 43 modernizmo objektais. Kauno teisinė pažanga matuojama ne renginių skaičiumi, o tuo, ar kiekvienas naujas objektas, riba ir planas tampa privalomu paveldosaugos režimu. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 dalį Vyriausybė atsako už tarptautinėmis sutartimis prisiimtų paveldosaugos įsipareigojimų įgyvendinimą. Savivaldybė veikia ne autonomiškai nuo valstybės, o pagal 5 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 6 straipsnį, nes jos institucijos išduoda sąlygas, derina projektus ir leidimus saugomose teritorijose. Pagal 6 straipsnio 3 dalį savivaldybės paveldosaugos padaliniai tikrina būklę, kaupia informaciją, teikia ją Departamentui ir gali duoti valdytojams privalomus reikalavimus. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis ribų bei buferinės zonos patikslinimas turi remtis tyrimų duomenimis ir būti įtvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose. Tai reiškia, kad buferinės zonos išplėtimas taps reikšmingas tada, kai jo pasekmės bus perkelstos į planavimo ir leidimų sistemą. Kauno šilumos tiekimo specialiojo plano ištrauka patvirtina vietos teisės kryptį: vėlesnėse projektavimo stadijose būtina atsižvelgti į kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalis priežiūra pirmiausia tenka valdytojams, tačiau tvarkyba gali būti iš dalies finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis. Todėl Kauno paveldotvarkos programa turi aiškų teisinį pagrindą, kai finansuoja UNESCO teritorijoje ir buferinėje zonoje esančių pastatų darbus. Pagal 16 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis papildomu įrankiu gali būti apsaugos sutartys, kurios registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir pereina naujam valdytojui. | Rodiklis | Reikšmė | Teisinė reikšmė |
Nauji modernizmo objektai registre43Stiprina apskaitą pagal 4 straipsnio 1 dalį
Renginiai nuo UNESCO krypties įtraukimo465Atitinka pažinimo sklaidą pagal 36 straipsnį
Skirtas finansavimasdaugiau kaip 680 000 EurRemia pažinimo ir atgaivinimo programas pagal 27 straipsnio 4 dalį
Kita ataskaita2027 m. gruodisNaujas tarptautinės stebėsenos patikrinimo taškasPagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalis ekskursijos, leidiniai, dirbtuvės ir kultūriniai renginiai yra teisėti pažinimo sklaidos būdai. Visuomenės įtraukimas čia nėra komunikacijos priedas, nes Vyriausybės koncepcijos 27 punktas numato visuomenės dalyvavimą saugant ir puoselėjant pasaulio paveldo objektus. Koncepcijos 25 punktas taip pat rodo griežtesnį UNESCO objektų modelį: planai ir statybos leidimai turėtų būti siejami su kompetentingos valstybės institucijos teigiama patikrinimo išvada.

Pasekmės

Realistiškas pirmasis scenarijus yra sklandus: Kaunas užbaigia valdymo ir veiksmų planus šiemet, o apsaugos planai sujungiami į integruotą apsaugos valdymo planą. Tada savininkams, architektams ir statytojams svarbiausi taps ne UNESCO formuluotės, o konkretūs teritorijų planavimo dokumentai, projektavimo sąlygos ir privalomi reikalavimai. Antrasis scenarijus yra administracinis sugriežtinimas, jeigu buferinės zonos pakeitimas ar apsaugos planai nustatys naujus apribojimus statyboms, rekonstrukcijai ar antstatams. Tokiu atveju praktinė našta teks projektų rengėjams ir valdytojams, nes 6 straipsnio 2 dalis leidimų išdavimą sieja su specialia saugomų statinių tvarka. Trečiasis scenarijus yra finansavimo paklausos augimas, nes daugiau registruotų objektų reiškia daugiau tvarkybos poreikių. Pagal 27 straipsnio 3 dalį valdytojo lėšos lieka pagrindas, tačiau savivaldybės programa tampa svarbi ten, kur paveldosaugos reikalavimai brangina darbus. Procedūriškai toliau lauktini:

  • buferinės zonos ribų pakeitimo teikimas Pasaulio paveldo centrui;
  • Kauno UNESCO valdymo ir veiksmų planų užbaigimas 2026 m.;
  • Naujamiesčio, Žaliakalnio I ir Žaliakalnio II apsaugos planų jungimas į integruotą planą;
  • kita Kauno išsaugojimo būklės ataskaita Pasaulio paveldo centrui 2027 m. gruodį.
Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė per Kultūros ministeriją, siekdama efektyvinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir įtvirtinti aiškesnes UNESCO pasaulio paveldo vertybių apsaugos taisykles, įskaitant valdymo planus. Argumentuota, kad UNESCO vertybės turi būti saugomos nacionalinės teisės priemonėmis, tačiau prieštarauta, jog projektas vis dar neaiškiai paskirsto institucijų atsakomybes ir gali palikti įsisenėjusias paveldosaugos spragas. Taip pat pabrėžta, kad Modernistinis Kaunas nėra kultūrinis kraštovaizdis, todėl istorinio urbanistinio kraštovaizdžio sampratos nederėtų siaurinti vien šiame įstatyme.

  • Institucijos išvada dėl projekto — „Todėl Projekte šis reglamentavimas tebėra neaiškus, keliaprasmis ir sudarantis prielaidas išlikti esamiems, jau įsisenėjusiems tokio paveldo apsaugos trūkumams. Pritardam…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Pažymėtina, jog UNESCO pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istorinis centras, Modernistinis Kaunas, nėra įrašyti kaip kultūriniai kraštovaizdžiai, o kaip pastatų grupės, o…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 16, 19, 21, 22, 23, 27, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO P…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinu…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — KaunoDiena.lt
Socialdemokratai surinko parašus kreipimuisi į KT dėl Šimonytės kabineto programos 🔗
„Jau reikiamus parašus turime“, – BNS pirmadienį patvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė. „Dar nepateikėme, nes dar keletas kolegų nori pasirašyti (...), bet pateiksime ar šiandien, ar…
🔗 https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/socialdemokratai-sur
Faktų patikra:
🟡 NepilnaKreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstituciškumą turi ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas –…
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
• Lietuvos Respublikos Konstitucija 106 straipsnis (statute)
106 straipsnis Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat…
106 straipsnis Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Analizė
Konstitucinio Teismo įstatymas 65 straipsnisKonstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnisKonstitucinio Teismo įstatymo Nr. … 14 straipsnis
Aštriausias klausimas yra toks: jei Vyriausybės programa įregistruota Vyriausybės vardu iki oficialiai patvirtintos Vyriausybės sudėties įsigaliojimo, KT turės pasakyti, ar vėlesnis pristatymas Seime išgydo pradinį teikimo defektą.
Šioje byloje lemiama ne programos tekstas, o Seimo akto priėmimo procedūros konstitucinis švarumas.

Esmė

Klausimas nėra vien parašų ar politinio palyginimo klausimas: KT turėtų vertinti, ar Seimo nutarimo dėl Vyriausybės programos procedūroje defektas atsirado dar iki svarstymo. Ginčas spręstinas pagal Konstitucijos 106 straipsnį, Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnį, 64 straipsnį, 65 straipsnį ir 66 straipsnį. Naujienos faktas siauras: LSDP frakcija teigia surinkusi daugiau nei 30 parašų dėl 2020 m. gruodžio 11 d. Seimo nutarimo. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnį, dėl kito Seimo priimto akto gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. Kadangi Seimą sudaro 141 narys, praktinė riba yra 29 Seimo nariai, todėl „daugiau nei 30“ parašų atitinka kiekybinį slenkstį. KT kompetencija kyla iš Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio, nes ginčijamas aktas yra Seimo nutarimas. | Klausimas | Taikoma norma | Praktinė reikšmė |

Pareiškėjo teisė kreiptisKonstitucijos 106 straipsnis, KT įstatymo 65 straipsnisReikia bent 1/5 visų Seimo narių
Ginčo dalykasKT įstatymo 63 straipsnisTiriamas Seimo akto ar jo dalies atitikimas Konstitucijai
Procedūrinis pagrindasKT įstatymo 64 straipsnisGalima tirti priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką
Prašymo formaKT įstatymo 66 straipsnisReikia motyvuoto prašymo, parašų ir atstovo

Teisinis vertinimas

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnį, bylos pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė dėl akto atitikties Konstitucijai, įskaitant Konstitucijoje nustatytą priėmimo tvarką. Todėl LSDP turi ne įrodyti politinį nenuoseklumą, o suformuluoti juridinę abejonę dėl 2020 m. Seimo nutarimo procedūros. Aštriausias klausimas yra toks: jei Vyriausybės programa įregistruota Vyriausybės vardu iki oficialiai patvirtintos Vyriausybės sudėties įsigaliojimo, KT turės pasakyti, ar vėlesnis pristatymas Seime išgydo pradinį teikimo defektą. Pareiškėjų pareigos pagal KT įstatymo 66 straipsnį yra konkrečios:

  • nurodyti tikslų ginčijamo Seimo nutarimo pavadinimą, numerį, priėmimo datą ir paskelbimo šaltinį;
  • įvardyti Konstitucijos ir įstatymo normas, suteikiančias teisę kreiptis;
  • pateikti konkrečius bylos nagrinėjimo pagrindus;
  • pagrįsti poziciją dėl akto prieštaravimo Konstitucijai;
  • suformuluoti prašymą KT;
  • pridėti dokumentų sąrašą. Seimo narių grupės prašymą pagal KT įstatymo 66 straipsnį turi pasirašyti visi besikreipiantys Seimo nariai. Tie patys parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tai reiškia, kad politinis pareiškimas apie surinktus parašus dar nėra procesinis kreipimasis, kol nėra pateiktas tinkamos formos prašymas. KT nagrinėjimo kompetencija apima ne tik galiojančius aktus, nes šaltiniuose nurodyta 2002 m. rugsėjo 19 d. KT nutarimo byla Nr. 34/2000-28/01. Joje konstatuota, kad KT gali tirti priimtus ir oficialiai paskelbtus Seimo aktus, net jeigu jų taikymo pradžia nustatyta vėliau. Šiai situacijai tai lemia, kad ginčas dėl 2020 m. nutarimo nėra eliminuojamas vien dėl laiko praėjimo ar vėlesnių politinių įvykių. Svarbus ir 1996 m. Vyriausybės programos precedentinės aplinkos pėdsakas: šaltiniuose nurodytas Vyriausybės nutarimas Nr. 1429 dėl Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo tyrimo pagal Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalį ir KT įstatymo 65 straipsnį. Tai rodo, kad Seimo nutarimas dėl Vyriausybės programos yra tinkamas konstitucinės kontrolės objektas. Šioje byloje lemiama ne programos tekstas, o Seimo akto priėmimo procedūros konstitucinis švarumas.

Pasekmės

Realistiniai scenarijai yra trys. Pirma, KT gali priimti prašymą ir tirti, ar procedūrinė chronologija pažeidė Konstitucijoje nustatytą Seimo akto priėmimo tvarką pagal KT įstatymo 64 straipsnį. Antra, KT gali konstatuoti, kad prašymas nepakankamai teisiškai motyvuotas, nes Konstitucijos 106 straipsnis leidžia atsisakyti priimti kreipimąsi, grindžiamą ne teisiniais motyvais. Trečia, KT gali pripažinti, kad ginčijamas Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, jei procedūros vėlesni etapai teisiškai pakako. Praktinė reikšmė tenka ne tik XVIII Vyriausybės programai, bet ir šių metų XXI Vyriausybės programos ginčui. Vienodas standartas priklausys nuo to, ar KT procedūros pradžios momentą laikys savarankiškai reikšmingu. Jei laikys, registravimo data ir subjektas taps esminiais kriterijais būsimiems Vyriausybių programų teikimams. Toliau procedūriškai reikia laukti ne politinio pranešimo, o formalaus prašymo KT su patvirtintais Seimo narių parašais pagal KT įstatymo 66 straipsnį. Jeigu kreipimasis būtų pateiktas Seimo nutarimu, KT įstatymo 26 straipsnis numato išankstinį medžiagos tyrimą ne vėliau kaip per 3 dienas ir sprendimą dėl priėmimo tvarkomajame posėdyje.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Institucijos išvada dėl projekto — „I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53 1 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 67 1 ir 67 2 straipsniais įst…“
  • Parlamentinė medžiaga — „LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6, 16 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 6, 9, 14, 1…“
  • Parlamentinė medžiaga — „III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublik…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKIMAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 31, 65, 66, 68, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJ…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — 77.lt
Bręsta konfliktas tarp konservatorių ir socialdemokratų: viena po kitos – iniciatyvos kreiptis į KT 🔗
LSDP siekia KT išaiškinimo dėl 2020 m. Vyriausybės programos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime pradėjo rinkti parlamentarų parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT). Partija siekia, kad teismas įvertintų, ar 2020…
🔗 https://77.lt/bresta-konfliktas-tarp-konservatoriu-ir-socialdemokratu-
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas –…
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pake 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė…
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu elektroniniu parašu.“ 2. Pakeisti 66 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 9 egzempliorius. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 9 egzempliorių kiekvieno iš jų. Tais atvejais, kai prašymas ir jo priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, reikalavimas pateikti 9 egzempliorius netaikomas. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Analizė
Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnisKonstitucinio Teismo įstatymo Nr. … 15 straipsnisKonstitucija 106 straipsnis
Registravimo kalendorius nėra savarankiškas KT bylos dalykas, jeigu prašyme neparodoma jo sąsaja su ginčijamu Seimo aktu.
Jei 29 parašai tėra politinės kontriniciatyvos forma, prašymas silpsta dar prieš materialų nagrinėjimą.

Esmė

Ginčo ašis yra ne politinis nuoseklumas, o pareiškimo priimtinumas ir ginčijamo Seimo akto identifikavimas. KT vertins ne LSDP ir opozicijos elgesio simetriją, o tai, ar prašymas atitinka Konstitucijos 102 straipsnį, Konstitucijos 106 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį. Faktinis fonas siauras: ginčijamas 2020 m. Vyriausybės programos tvirtinimo procedūros pradžios momentas, kai projektas registruotas iki Prezidento dekreto įsigaliojimo. Pagal Konstitucijos 102 straipsnį KT sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį dėl Seimo aktų gali kreiptis Vyriausybė, teismai arba ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. Šios naujienos duomenimis, praktinis slenkstis yra mažiausiai 29 Seimo narių parašai. | Reikalavimas | Šaltinis |

Ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo nariųKonstitucijos 106 straipsnis
Naujienoje nurodytas parašų skaičius29 Seimo nariai
Išankstinis tyrimas po Seimo nutarimo gavimoKonstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnis – ne vėliau kaip per 3 dienas

Teisinis vertinimas

Prašymas KT negali būti suformuluotas vien kaip politinis klausimas dėl vienodų standartų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį jame turi būti tikslus ginčijamo akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir juridinis pagrindimas. Tai reiškia, kad LSDP turi ginčyti konkretų Seimo aktą dėl 2020 m. Vyriausybės programos, o ne abstrakčią praktiką. Procedūros chronologija čia tampa teisiniu argumentu tik tiek, kiek ji siejama su konkretaus Seimo akto atitiktimi Konstitucijai. - Pareiškėju būtų Seimo narių grupė pagal Konstitucijos 106 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 31 straipsnį.

  • Suinteresuotu asmeniu būtų valstybės institucija, priėmusi ginčijamą teisės aktą, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 31 straipsnį.
  • Visi kreipimosi autoriai turi pasirašyti prašymą, nurodyti atstovą, o parašus turi patvirtinti Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį. Jeigu kreipimasis būtų pateiktas Seimo nutarimu, taikytųsi Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnis dėl išankstinio tyrimo per 3 dienas. Priėmus prašymą nagrinėti, KT pirmininkas paskelbtų pranešimą interneto svetainėje ir pateiktų jį Teisės aktų registrui. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnį tokio Seimo akto galiojimas būtų sustabdytas nuo pranešimo paskelbimo Teisės aktų registre. 2020 m. programos registravimo laikas teisiškai reikšmingas tik tada, jei jis parodo paties Seimo akto priėmimo konstitucinį trūkumą. Registravimo kalendorius nėra savarankiškas KT bylos dalykas, jeigu prašyme neparodoma jo sąsaja su ginčijamu Seimo aktu. Šioje vietoje LSDP argumentas turi pereiti nuo politinės analogijos prie norminio ryšio tarp dekreto įsigaliojimo, programos svarstymo ir Seimo nutarimo. Konstitucinio Teismo byla dėl 1996 m. gruodžio 10 d. Seimo nutarimo dėl Vyriausybės programos rodo, kad Vyriausybės programos patvirtinimas yra tinkamas konstitucinės kontrolės objektas. Šaltinyje pateikta nuoroda į 1998 m. sausio 10 d. KT nutarimą pabrėžia Vyriausybės, kaip kolegialios bendros kompetencijos institucijos, išskirtinę vietą vykdomojoje valdžioje. Tai stiprina prielaidą, kad programos patvirtinimo procedūra nėra vien Seimo vidaus technika. Kai ginčas nukreipiamas į Vyriausybės įgaliojimų suteikimo tvarką, KT kompetencija pagal Konstitucijos 102 straipsnį tampa tiesioginė. LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012 nurodo, kad kreipimąsi lemia teismo pagrįstos abejonės, o ne šalių pozicija. Ši taisyklė tiesiogiai neperkelia Seimo narių grupės kompetencijos, bet parodo bendrą procesinę logiką. Konstitucinė byla turi būti paremta teisiniais motyvais, nes Konstitucijos 106 straipsnis leidžia KT atsisakyti kreipimosi, grindžiamo ne teisiniais motyvais. Jei 29 parašai tėra politinės kontriniciatyvos forma, prašymas silpsta dar prieš materialų nagrinėjimą.

Pasekmės

Realūs scenarijai yra trys: prašymas nesurenka parašų, prašymas neatitinka formalių reikalavimų arba KT priima jį nagrinėti. Priėmus bylą, KT pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 71 straipsnį turės pripažinti ginčijamą aktą neprieštaraujančiu arba prieštaraujančiu Konstitucijai. Jei prieštaravimas būtų nustatytas tik dėl dalies akto, nutarime turėtų būti tiksliai nurodyta ta dalis ir pažeistos Konstitucijos nuostatos. Praktiškai tai svarbu ne tik buvusiai Vyriausybei, bet ir dabartinės programos ginčo standartui. KT išvada dėl 2020 m. procedūros galėtų apibrėžti, ar programos registravimas iki Prezidento dekreto įsigaliojimo turi konstitucinę reikšmę. Tolesnis sekimo taškas: ar bus surinkti 29 parašai ir pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį atitinkantis prašymas; gavus Seimo nutarimą, KT priėmimo klausimas spręstinas per 3 dienas pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnį.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Parlamentinė medžiaga — „Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institut…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Nes pagal dabartinę Konstituciją žinom kad "Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 vis…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53 1 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 67 1 ir 67 2 straipsniais įst…“
  • Parlamentinė medžiaga — „III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublik…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — LRT
Dainius Žalimas. Kada gi vis dėlto galima apkalta dėl nusikaltimo? 🔗
Turbūt niekas negalėtų apkaltinti manęs simpatijomis Remigijui Žemaitaičiui. Esu kelis kartus kreipęsis dėl jo galimų nusikaltimų į prokuratūrą ir negalvoju, kad jis turėtų būti Seimo nariu ar apskritai vaidinti kokį nors vaidmenį valdant…
🔗 https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/3003121/dainius-zalimas-kada
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 73 straipsnis (statute)
73 straipsnis. Konstitucinio Teismo teikiamos išvados Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas per Respublikos Prezidento ar Seimo…
73 straipsnis. Konstitucinio Teismo teikiamos išvados Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Prašyti išvados dėl tarptautinės sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
• Lietuvos Respublikos Konstitucija 105 straipsnis (statute)
105 straipsnis Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo…
105 straipsnis Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Konstitucinis Teismas - teisminė institucija Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės…
1 straipsnis. Konstitucinis Teismas - teisminė institucija Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui išvadas. Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
Analizė
BPK 225 straipsnisBPK 461 straipsnisBPK 1 straipsnis
Aštri riba tokia: įsiteisėjęs nuosprendis dar nėra apkaltos paleidimo mygtukas, jeigu nusikaltimo faktas dar gali būti patikrintas kasacine tvarka.
Mandato panaikinimas nėra laikina procesinė priemonė, nes Konstitucijos 63 straipsnis nenumato mandato grąžinimo kaip savarankiško pagrindo.

Esmė

Apkaltos riba čia yra ne politinis nepakantumas, o momentas, kada nusikaltimo padarymas tampa konstituciškai pakankamai galutinis mandato panaikinimui. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnį, Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktą, Konstitucijos 62 straipsnį ir Baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnį. Naujienos faktas siauras: svarstoma, ar Seimo nariui apkalta galima jau po apkaltinamojo apeliacinės instancijos nuosprendžio. Konstitucijos 74 straipsnis leidžia Seimui 3/5 visų narių balsų dauguma panaikinti Seimo nario mandatą, kai paaiškėja, jog padarytas nusikaltimas. Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas tokį sprendimą įvardija kaip savarankišką Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą. Konstitucijos 62 straipsnis kartu paaiškina pradinę baudžiamojo proceso sąlygą: Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Teisinis vertinimas

Taikant šias normas, procedūra skyla į dvi atskiras plokštumas: baudžiamąją bylą ir konstitucinę atsakomybę. Baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnio 1 dalis tokias bylas priskiria apygardos teismui, kai kaltinamasis nusikalstamos veikos metu buvo Seimo narys. Baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnio 2 dalis numato trijų teisėjų kolegiją byloms, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Seimo nariais. Pareigų ir kompetencijų seka iš pateiktų normų yra tokia:

  • Seimas pagal Konstitucijos 62 straipsnį sprendžia dėl sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.
  • Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal Baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnį, kai taikomos specialios teismingumo taisyklės.
  • Seimas pagal Konstitucijos 74 straipsnį gali panaikinti mandatą tik apkaltos proceso tvarka.
  • Mandato netekimo konstitucinis pagrindas fiksuojamas Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte. | Klausimas | Taikoma norma | Praktinė reikšmė |
Sutikimas baudžiamajam procesuiKonstitucijos 62 straipsnisBe Seimo sutikimo Seimo narys netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn
Baudžiamosios bylos teismingumasBPK 225 straipsnio 1–2 dalysBylą nagrinėja apygardos teismas, tokiais atvejais – trijų teisėjų kolegija
Mandato panaikinimasKonstitucijos 74 straipsnisReikia 3/5 visų Seimo narių balsų
Įgaliojimų pabaigaKonstitucijos 63 straipsnio 5 punktasMandatas nutrūksta tik Seimui jį panaikinus apkaltos tvarkaAštri riba tokia: įsiteisėjęs nuosprendis dar nėra apkaltos paleidimo mygtukas, jeigu nusikaltimo faktas dar gali būti patikrintas kasacine tvarka. Žinioje nurodytas Konstitucinio Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimas lemia, kad apkaltai svarbios aplinkybės turi būti nustatytos neabejotinai, tai yra galutinai. Ši išvada dera su Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta kasacinės instancijos konstitucine prigimtimi: kasacija sprendžia teisės taikymo klausimus ir negali būti paneigta įstatymu. Todėl Seimo statutas pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustato darbo tvarką, bet negali išplėsti pačios Konstitucijos 74 straipsnio sąlygos. Konstitucinio Teismo kompetencija čia svarbi ne kaip politinio ginčo arbitražas, o kaip Konstitucijos viršenybės apsauga. Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šis teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę ir konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo įstatymo 56 straipsnis taip pat numato, kad nutarime nurodoma rezoliucija ir tai, jog nutarimas galutinis bei neskundžiamas. Jeigu kiltų abejonė dėl teisės akto atitikties Konstitucijai, Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnis reikalautų teisiškai motyvuotos abejonės.

Pasekmės

Praktiškai tai reiškia, kad skubota apkalta kurtų konstitucinę riziką, jeigu vėliau kasacinė instancija panaikintų apkaltinamąjį nuosprendį. Mandato panaikinimas nėra laikina procesinė priemonė, nes Konstitucijos 63 straipsnis nenumato mandato grąžinimo kaip savarankiško pagrindo. Todėl politinė dauguma negali taisyti per ankstyvos apkaltos vėlesne analogija iš proceso kodeksų. Realistiški scenarijai yra trys:

  • jeigu kasacinis skundas nepaduodamas per nustatytą terminą, Seimas gali pereiti prie apkaltos pagal Konstitucijos 74 straipsnį;
  • jeigu kasacinis skundas paduodamas, laukiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl skundo priėmimo ar išnagrinėjimo;
  • jeigu kyla ginčas dėl Seimo statuto ar kito akto atitikties Konstitucijai, subjektai pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 64–65 straipsnius gali inicijuoti konstitucinę kontrolę. Tai praktiškai svarbu Seimui, nes 3/5 visų narių balsų pagal Konstitucijos 74 straipsnį turi būti renkami tik tada, kai konstitucinis pagrindas jau subrendęs. Tai svarbu ir rinkėjams, nes Konstitucijos 63 straipsnis saugo mandato tęstinumą nuo pagrindų, kurių pati Konstitucija nenumato. Procedūriškai toliau reikia laukti kasacinio skundo termino pabaigos arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo dėl kasacijos; tik tada atsiveria aiškus pagrindas Seimo apkaltos veiksmams.
Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto Nr. XIIIP-4858(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 122, 151, 167 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilni…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto Nr. XIIIP-4858(4) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 122, 151, 167 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilni…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindu gali būti tik baudžiamasis įstatymas. BPK 303 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Apkaltina…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387,…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Alfa.lt
R. Žemaitaičio apkalta kelia naują ginčą: ar Seimas turi laukti Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio? 🔗
Aktualijos | Politika | 7 min. Remigijus Žemaitaitis. | Julius Kalinskas/ELTA Susiję straipsniai Lietuvos apeliaciniam teismui galutinai pripažinus Remigijų Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto menkinimo bei…
🔗 https://www.alfa.lt/aktualijos/politika/r-zemaitaicio-apkalta-kelia-na
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 352 straipsnis (statute)
1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę…
1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui ar turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jei šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jei nuosprendyje, kuriuo paskirta teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, tiksliai nenurodytas darbas ar veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 354 straipsnis (statute)
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnio redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos…
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnio redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 381 straipsnio redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. 382 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį, jeigu jis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. 383 straipsnis. Nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindai Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. 384 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 351 straipsnis (statute)
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso…
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. 382 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį, jeigu jis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. 383 straipsnis. Nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindai Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. 384 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys
Analizė
BPK 25 straipsnisBPK 351 straipsnisBPK 352 straipsnis
Kasacijos galimybė nekeičia nuosprendžio įsiteisėjimo fakto, bet ji keičia apkaltos rizikos vertinimą.
Šioje byloje Seimo skubėjimo kaina yra ne procedūrinė klaida, o galimas mandato panaikinimas dėl pagrindo, kurį LAT dar gali pašalinti.

Esmė

Kasacijos galimybė nekeičia nuosprendžio įsiteisėjimo fakto, bet ji keičia apkaltos rizikos vertinimą. Tikrasis ginčas yra ne dėl kaltės politinio svorio, o dėl to, kada nusikaltimas laikytinas pakankamai stabiliai nustatytu mandatui panaikinti. Žinios faktas: po įsiteisėjusio Apeliacinio teismo nuosprendžio R. Žemaitaitis žada kasacinį skundą LAT. Klausimas sprendžiamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 25 straipsnį, BPK 367 straipsnį, BPK 381–382 straipsnius, Baudžiamojo kodekso 47 straipsnį, taip pat pagal šaltinyje nurodytus Seimo statuto 238 ir 239 straipsnius.

Teisinis vertinimas

Pagal BPK 25 straipsnį kasacinis skundas paduodamas būtent dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. Tai reiškia, kad įsiteisėjimas ir kasacinė kontrolė šiame modelyje egzistuoja kartu, o ne vienas kitą paneigia. - R. Žemaitaitis, kaip nuteistasis, pagal BPK 367 straipsnio 1 dalį turi teisę apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį kasacine tvarka.

  • Jo gynėjas pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį gali paduoti skundą, jeigu tai neprieštarauja raštu pareikštai ginamojo valiai.
  • LAT pagal BPK 382 straipsnį gali ne tik atmesti skundą, bet ir panaikinti, pakeisti nuosprendį arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Šios LAT galios yra pagrindinis argumentas prieš automatinį mandato panaikinimą dar iki kasacinės baigties. Apkalta, pradėta vien remiantis apeliaciniu nuosprendžiu, remtųsi aktu, kurį BPK 382 straipsnis dar leidžia pakeisti arba panaikinti. Šioje byloje Seimo skubėjimo kaina yra ne procedūrinė klaida, o galimas mandato panaikinimas dėl pagrindo, kurį LAT dar gali pašalinti. | Klausimas | Pateiktų šaltinių atsakymas |
Ar nuosprendis įsiteisėjęs?Kasacija pagal BPK 25 straipsnį teikiama dėl įsiteisėjusio nuosprendžio
Ar LAT dar gali keisti rezultatą?Taip, pagal BPK 382 straipsnį
Kokia bauda taikoma kaip bausmė?Pagal BK 47 straipsnį bauda yra piniginė bausmė, skaičiuojama MGL
Kokia žinioje nurodyta suma?10 000 eurųPagal BK 47 straipsnio 1 ir 5 dalis bauda yra teismo skiriama piniginė bausmė, o jos dydį nustato teismas. Žinioje nurodyta 10 000 eurų suma rodo, kad baudžiamoji atsakomybė jau materializavosi bausme, bet neatsako į apkaltos momento klausimą. Apkaltos procedūros pusėje šaltinis nurodo Konstitucijos 74 straipsnį, pagal kurį apkaltos proceso tvarką nustato Seimo statutas. Tas pats šaltinis nurodo, kad pagal Seimo statuto 238 straipsnį apkaltos procesas gali būti nutraukiamas, o pagal Seimo statuto 239 straipsnį pradedamas ir siejamas su kreipimusi į Konstitucinį Teismą. Seimas dėl išvados apkaltos procese į Konstitucinį Teismą kreipiasi nutarimu, nes tai siejama ir su Konstitucinio Teismo įstatymo 76 straipsniu. Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas byloje Nr. 34/2000-28/01 šiai situacijai reikšmingas dėl kompetencijos ribų. Jame konstatuota, kad Konstitucinis Teismas gali tirti Seimo priimtų ir oficialiai paskelbtų aktų atitiktį Konstitucijai. Tai reiškia, kad Seimo nutarimas apkaltos procedūroje nėra vien politinis gestas; jis patenka į konstitucinės kontrolės logiką.

Pasekmės

Realistiškai galimi du keliai. Pirmasis: Seimas pradeda procedūrą dabar, remdamasis įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir Seimo statuto 239 straipsnyje nurodytu mechanizmu. Toks kelias procesą spartina, bet palieka priklausomybę nuo LAT sprendimų pagal BPK 382 straipsnį. Antrasis kelias: Seimas laukia LAT atrankos arba kasacinės bylos baigties. Šis kelias mažina riziką, kad apkaltos pagrindas vėliau bus pakeistas ar panaikintas. Jis politiškai lėtesnis, bet teisiškai geriau dera su kasacijos, kaip įsiteisėjusio sprendimo kontrolės, funkcija. Praktiškai tai svarbu trims adresatams.

  • Seimui, nes nutarimas pradėti apkaltą turi būti pagrįstas procesiškai tvariu pagrindu.
  • R. Žemaitaičiui, nes BPK 367 straipsnis suteikia jam teisę siekti įsiteisėjusio nuosprendžio peržiūros.
  • Rinkėjams, nes mandato klausimas neturi būti sprendžiamas ignoruojant LAT galias pagal BPK 382 straipsnį. Toliau procedūriškai lauktinas kasacinis skundas arba sprendimas dėl jo priėmimo; po to Seimas turės apsispręsti dėl nutarimo pagal Seimo statuto 239 straipsnį arba dėl laukimo, kol LAT priims vieną iš BPK 382 straipsnyje nurodytų nutarčių.
Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374 1 , 375, 377, 385, 448,…“
  • Komiteto išvada / medžiaga — „Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2) sujungtas su įstatymo projektais XIIP-1488 ir XIP-4663 ir jo ly…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 22, 28, 51, 110 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 432 1 - 432 14 STRAIPSNIAIS ĮSTA…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Pažymėtina, kad BPK 257 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnyje, Administracinių teisės pažeidimų k…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — LNK.LT
Skverneliui – bloga žinia iš teismo 🔗
Kauno apygardos teismas pirmadienį nusprendė atmesti parlamentaro, buvusio Demokratą sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio advokato skundą dėl politikui skirtos dėvėti apykojės. „Skundas atmestas ir palikta galioti…
🔗 https://lnk.lt/straipsniai/Politika/skverneliui--bloga-zinia-is-teismo
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas nuteistajam 1. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos…
11 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas nuteistajam 1. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol bus išspręstas klausimas ar perimti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi nuteistajam skiriama kardomoji priemonė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka. 2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą skirti nuteistajam kardomąją priemonę ir informacijos, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina skubiai užtikrinti jo dalyvavimą procese, nedelsdama persiunčia gautus dokumentus teritorinei prokuratūrai su prašymu spręsti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą.
• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios…
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Prieš priimdamas šį sprendimą prokuroras ar teismas paprastai susižino su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekdamas išsiaiškinti, ar ji galės vykdyti šią kardomąją priemonę. 2. Priėmus sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, surašomas liudijimas, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija. 3. Kardomoji priemonė vienu metu gali būti perduota vykdyti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 4. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija ir ją vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai ši valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. 5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija privalo: 1) sekti kardomosios priemonės vykdymo eigą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija; 3) savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai pateikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai kardomosios priemonės vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie kardomosios priemonės apskundimą ir skundo nagrinėjimo rezultatus; 4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros ar namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją; 5) gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos apie ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą šioje valstybėje narėje, jeigu jos nacionalinėje teisėje toks laikotarpis yra nustatytas, arba apie sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, nuspręsti, ar nėra tikslinga atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu paaiškėja, kad kardomosios priemonės vykdymas šioje valstybėje narėje nepadės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų; 6) prireikus kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo siekiant perimti asmenį, kuriam paskirta kardomoji priemonė, į Lietuvos Respubliką. 6. Prokuroro nutarimas dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutarimas dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutartis dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS EUROPOS APSAUGOS ORDERIO PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2024-11-13   Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17299       LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS   DĖL europos sąjungos valstybių narių…
Suvestinė redakcija nuo 2024-11-13   Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17299       LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS   DĖL europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO   2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322 Vilnius     I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą. 2. Šiuo įstatymu nustatoma: 1) Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 2) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 3) Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 4) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 5) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 6) Lietuvos Respublikos teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojo proceso metu paskirtų tam tikrų rūšių kardomųjų priemonių ar kitų procesinių prievartos priemonių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 7) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų Europos apsaugos orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; Papildyta straipsnio punktu: Nr.
Analizė
įstatymas dėl Europos Sąjungos val… 44 straipsnisįstatymas dėl Europos Sąjungos val… 40 straipsnisįstatymas dėl Europos Sąjungos val… 41 straipsnis
Intensyvi priežiūra nėra techninis apykojės klausimas, o teismo kontroliuojama kardomoji priemonė su savarankišku režimu.
Po apygardos teismo sprendimo tas argumentas šioje apskundimo stadijoje nebeperrašo apylinkės teismo nutarties.

Esmė

Intensyvi priežiūra nėra techninis apykojės klausimas, o teismo kontroliuojama kardomoji priemonė su savarankišku režimu. Ginčas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 125, 131¹ ir 139 straipsnius. Naujienos faktas siauras: Kauno apygardos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl intensyvios priežiūros. - BPK 120 straipsnis intensyvią priežiūrą įrašo tarp kardomųjų priemonių.

  • BPK 121 straipsnio 1 dalis leidžia ją skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.
  • BPK 131¹ straipsnio 1 dalis ją apibrėžia kaip įtariamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.
  • BPK 139 straipsnis nustato panaikinimo, pakeitimo ar sušvelninimo kelią.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktas normas parlamentaro statusas nekeičia intensyvios priežiūros teisinės prigimties. Teismui lemia ne pareigų patogumas, o ar išlieka kardomosios priemonės pagrindai ir sąlygos. BPK 121 straipsnio 2 dalis reikalauja pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. BPK 125 straipsnio 1–2 dalys reikalauja motyvuotos nutarties, kurioje nurodomas įtarimas, duomenys ir kardomosios priemonės tikslas. - Įtariamasis turi teisę susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga iki posėdžio.

  • Teismas turi pareigą nutartyje motyvuoti priemonės tikslą ir faktinį pagrindą.
  • Įtariamasis pagal BPK 131¹ straipsnio 6 dalį privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis dienotvarkės.
  • Pagal BPK 131¹ straipsnio 7 dalį jam draudžiama įtaisą nusiimti, gadinti ar sunaikinti. Apykojė čia yra ne darbo apribojimas savaime, o BPK 131¹ straipsnio vykdymo forma. Jei ji trukdo Seimo nario darbotvarkei, ginčas turi virsti sąlygų keitimo argumentu pagal BPK 139 straipsnį. | Klausimas | Taikoma norma |
Kas skiria intensyvią priežiūrąBPK 121 straipsnio 1 dalis, BPK 131¹ straipsnio 2 dalis
Didžiausias pradinis terminasBPK 131¹ straipsnio 4 dalis: iki 6 mėnesių
Pratęsimas ikiteisminiame tyrimeBPK 131¹ straipsnio 4 dalis: iki 3 mėnesių
Pratęsimų skaičiusBPK 131¹ straipsnio 4 dalis: neribojamas
Panaikinimas ar sušvelninimasBPK 139 straipsnio 1–2 dalysTrumpalaikis leidimas nedėvėti įtaiso teisiškai dera su sąlygų sušvelninimu, jeigu tai padaryta kompetentingo subjekto sprendimu. BPK 139 straipsnio 2 dalis būtent prokurorui ikiteisminio tyrimo metu priskiria pareigą panaikinti ar sušvelninti intensyvios priežiūros sąlygas, kai išnyksta pagrindai ar sąlygos. Skvernelio argumentas dėl Seimo pareigų galėjo būti svarbus tik tiek, kiek jis paneigia priemonės reikalingumą arba pagrindžia švelnesnes sąlygas. Po apygardos teismo sprendimo tas argumentas šioje apskundimo stadijoje nebeperrašo apylinkės teismo nutarties.

Pasekmės

Praktinė pasekmė aiški: intensyvi priežiūra lieka galioti pagal apylinkės teismo nutartyje nustatytas sąlygas. Pažeidus dėvėjimo ar dienotvarkės pareigas, BPK 131¹ straipsnio 5 dalis leidžia įspėti apie galimą suėmimą, jeigu tam būtų pagrindas. Toliau galimi trys procesiniai keliai:

  • Priemonė vykdoma iki teismo nutartyje nustatyto termino pabaigos.
  • Prokuroras pagal BPK 139 straipsnio 2 dalį ją panaikina arba sušvelnina, jeigu išnyksta pagrindai ar sąlygos.
  • Ikiteisminio tyrimo teisėjas pagal BPK 131¹ straipsnio 4 dalį pratęsia terminą iki 3 mėnesių, o pratęsimų skaičius neribojamas. Tai praktiškai svarbu įtariamajam, gynėjui, prokurorui ir Seimo darbui planuoti. Artimiausias sekimo taškas yra intensyvios priežiūros termino pabaiga arba prokuroro nutarimas pagal BPK 139 straipsnį dėl sąlygų panaikinimo ar sušvelninimo.
Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12 …“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO“ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo pro…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO NR. XII-1322 …“
  • Parlamentinė medžiaga — „3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosi…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Kas vyksta Kaune
Kaune priimtas sprendimas dėl S. Skvernelio apykojės 🔗
Valstybinės augalininkystės tarnybos byloje kyšininkavimu įtariamas parlamentaras Saulius Skvernelis sistemingai bendravo su kita įtariamąja, todėl jam pagrįstai skirta apykojė, sako Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus…
🔗 https://kaunas.kasvyksta.lt/112/kaune-priimtas-sprendimas-del-s-skvern
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 1311 straipsnis (statute)
1311 straipsnis. Intensyvi priežiūra 1. Intensyvi priežiūra – įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. 2. Intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo…
1311 straipsnis. Intensyvi priežiūra 1. Intensyvi priežiūra – įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. 2. Intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Intensyvios priežiūros paskyrimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. Kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. 3. Skiriant intensyvią priežiūrą, nustatomos šios kardomosios priemonės sąlygos. Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. 5. Įtariamasis įspėjamas, kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas. 6. Įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) laikytis nustatytos dienotvarkės. 7. Įtariamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą. Kodeksas Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)
• Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios…
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Prieš priimdamas šį sprendimą prokuroras ar teismas paprastai susižino su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekdamas išsiaiškinti, ar ji galės vykdyti šią kardomąją priemonę. 2. Priėmus sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, surašomas liudijimas, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija. 3. Kardomoji priemonė vienu metu gali būti perduota vykdyti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 4. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija ir ją vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai ši valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. 5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija privalo: 1) sekti kardomosios priemonės vykdymo eigą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija; 3) savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai pateikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai kardomosios priemonės vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie kardomosios priemonės apskundimą ir skundo nagrinėjimo rezultatus; 4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros ar namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją; 5) gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos apie ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą šioje valstybėje narėje, jeigu jos nacionalinėje teisėje toks laikotarpis yra nustatytas, arba apie sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, nuspręsti, ar nėra tikslinga atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu paaiškėja, kad kardomosios priemonės vykdymas šioje valstybėje narėje nepadės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų; 6) prireikus kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo siekiant perimti asmenį, kuriam paskirta kardomoji priemonė, į Lietuvos Respubliką. 6. Prokuroro nutarimas dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutarimas dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutartis dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS EUROPOS APSAUGOS ORDERIO PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 121 straipsnis (statute)
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir…
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės – prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui. 2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. 3. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. 5. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. 6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba gali būti perimtos vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
Analizė
įstatymas dėl Europos Sąjungos val… 11 straipsnisįstatymas dėl Europos Sąjungos val… 44 straipsnisįstatymas dėl Europos Sąjungos val…
Šio ginčo branduolys nėra apykojės patogumas, o klausimas, ar ankstesni bendravimo draudimo pažeidimai pagrindžia griežtesnę kontrolę.
Šioje byloje apykojės teisinė logika paprasta: įtariamasis, pažeidęs švelnesnį nebendravimo režimą, pats sukuria pagrindą tikrinti griežtesnės elektroninės kontrolės būtinumą.

Esmė

Šio ginčo branduolys nėra apykojės patogumas, o klausimas, ar ankstesni bendravimo draudimo pažeidimai pagrindžia griežtesnę kontrolę. Jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnį, 120 straipsnio 1 dalį, 121 straipsnio 1–3 dalis, 125 straipsnį, 1311 straipsnį ir 139 straipsnį. Faktinė eilutė siaura: Kauno apygardos teismas paliko galioti intensyvią priežiūrą, nes konstatuotas sistemingas bendravimas su kita įtariamąja. Pagal BPK 119 straipsnį kardomoji priemonė skiriama netrukdomam ikiteisminiam tyrimui užtikrinti ir naujoms veikoms užkirsti.

Teisinis vertinimas

Pagal BPK 120 straipsnio 1 dalį intensyvi priežiūra yra savarankiška kardomoji priemonė, o pagal BPK 1311 straipsnio 1 dalį ji reiškia įtariamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Todėl apykojė čia nėra bausmė už bendravimą, o procesinė priemonė tyrimo netrukdymui užtikrinti. - BPK 121 straipsnio 1 dalis reikalauja teisėjo arba teismo nutarties, kai skiriama intensyvi priežiūra.

  • BPK 121 straipsnio 2 dalis reikalauja pakankamų duomenų manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.
  • BPK 121 straipsnio 3 dalis leidžia vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
  • BPK 125 straipsnis reikalauja motyvuotos nutarties, kurioje nurodomas tikslas ir duomenys, pagrindžiantys priemonę. Sistemingas bendravimas su kita įtariamąja tiesiogiai siejasi su BPK 119 straipsnio tikslu saugoti netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Kai rašytinis pasižadėjimas neišvykti su nebendravimo įpareigojimais neveikia, teismas gali vertinti, kad švelnesnė priemonė nepasiekė tikslo. Šioje byloje apykojės teisinė logika paprasta: įtariamasis, pažeidęs švelnesnį nebendravimo režimą, pats sukuria pagrindą tikrinti griežtesnės elektroninės kontrolės būtinumą. Skundo argumentas dėl darbo ir asmeninės veiklos ribojimo pagal pateiktas normas reikšmingas tik proporcingumo vertinimui, bet jis nepaneigia BPK 119 straipsnio tikslo. | Dydis ar terminas | Reikšmė šiai situacijai |
Iki 6 mėnesiųBPK 1311 straipsnio 4 dalis: intensyvi priežiūra iš karto negali viršyti šio termino
Iki 3 mėnesiųBPK 1311 straipsnio 4 dalis: vieno pratęsimo riba
NeribojamaBPK 1311 straipsnio 4 dalis: pratęsimų skaičius
Ne mažiau kaip 51 000 eurųŽinioje nurodyta S. Skverneliui inkriminuojama kyšių suma
Bent 1 112 000 eurųŽinioje nurodyta galima bendra kyšių suma bylojePagal BPK 1311 straipsnio 6 dalį įtariamasis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės. Pagal BPK 1311 straipsnio 7 dalį jam draudžiama įtaisą nusiimti, gadinti ar sunaikinti.

Pasekmės

Praktiškai nutarties palikimas gali reikšti tris procesines kryptis. Pirma, intensyvi priežiūra tęsiama iki nutartyje nustatyto termino pabaigos pagal BPK 1311 straipsnio 4 dalį. - Jei pagrindai neišnyksta, prokuroras gali prašyti pratęsimo iki 3 mėnesių.

  • Jei pagrindai išnyksta, pagal BPK 139 straipsnio 2 dalį prokuroras privalo nedelsdamas panaikinti priemonę arba sušvelninti jos sąlygas.
  • Jei sąlygos pažeidžiamos, pagal BPK 1311 straipsnio 5 dalį įtariamasis įspėjamas dėl galimo suėmimo, jeigu tam būtų pagrindas. Laikinas išvykimas iš Lietuvos nekeičia pačios kardomosios priemonės statuso, jeigu ji nėra panaikinta ar pakeista pagal BPK 139 straipsnį. Kai asmuo grįžta, praktinis klausimas tampa vykdymo klausimu: kas ir kada atkuria elektroninę kontrolę pagal galiojančią nutartį. Tai svarbu ne tik S. Skverneliui, bet ir kitiems įtariamiesiems, nes bendravimo draudimo laikymasis tampa centriniu tyrimo apsaugos kriterijumi. Toliau lauktinas policijos veiksmas vėl uždedant įtaisą ir, iki nutartyje nustatyto termino pabaigos, prokuroro arba teismo procesinis sprendimas pagal BPK 139 straipsnį dėl priemonės tęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO“ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo pro…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12 …“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR V…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO NR. XII-1322 …“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Lrytas
„Čekiukų“ byloje nuteistas A. Vyšniauskas pateikė skundą LAT 🔗
A. Vyšniauskas Eltai teigė nesutinkantis žemesnės instancijos teismų nuosprendžiais, kuriais jis buvo pripažintas kaltu. „Nuo pat šios bylos pradžios laikiausi ir iki šiol laikausi pozicijos, kad ši byla apskritai neturėjo būti pradėta…
🔗 https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/07/27/news/-cekiuk
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 369 straipsnis (statute)
369 straipsnis. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai 1. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka…
369 straipsnis. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai 1. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. 2. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. 3. Esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 352 straipsnis (statute)
1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę…
1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui ar turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jei šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jei nuosprendyje, kuriuo paskirta teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, tiksliai nenurodytas darbas ar veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 354 straipsnis (statute)
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnio redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos…
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnio redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 381 straipsnio redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. 382 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį, jeigu jis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. 383 straipsnis. Nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindai Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. 384 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys
Analizė
BPK 369 straipsnisBPK 384 straipsnisBPK 352 straipsnis
Kasacinis argumentas turi pataikyti ne į ginčo emociją, o į normos klaidą: neteisingą kvalifikavimą, neteisingą BK bendrosios dalies taikymą arba esminį proceso trūkumą.
Kol įsiteisėjęs nuosprendis nepanaikintas ar nepakeistas, pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį jis privalomas ir vykdytinas visoje Lietuvos Respublikoje, o pagal BPK 346 straipsnio 3 dalį vykdymą kontroliuoja prokuroras.

Esmė

Kasacija čia nėra trečias faktų nagrinėjimas: LAT tikrins, ar nuteisimas remiasi teisingu baudžiamojo įstatymo taikymu ir ar procesas nebuvo esmingai pažeistas. A. Vyšniausko prašymas nutraukti bylą arba grąžinti ją apeliacinei instancijai bus sprendžiamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnį, 372 straipsnį, 382 straipsnį ir 384 straipsnį. - Naujienos faktas siauras: 2026-07-27 LAT gavo kasacinį skundą, kuriuo ginčijamas apkaltinamasis nuosprendis ir prašoma bylinėjimosi išlaidų.

  • Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį kasacija galima tik dėl dviejų pagrindų: netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo arba esminių BPK pažeidimų.
  • Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas apima neteisingą BK bendrosios dalies normų taikymą ir neteisingą veikos kvalifikavimą.
  • Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminis proceso pažeidimas yra toks, kuris suvaržė kaltinamojo teises arba sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teisinis vertinimas

Skundo retorika apie „klaidingas faktinių aplinkybių interpretacijas“ LAT reikšmę įgyja tik tiek, kiek ji susiejama su BPK 369 straipsnyje nurodytais teisės taikymo pagrindais. Kasacinis argumentas turi pataikyti ne į ginčo emociją, o į normos klaidą: neteisingą kvalifikavimą, neteisingą BK bendrosios dalies taikymą arba esminį proceso trūkumą. Jeigu skundas tik perpasakoja bylos faktus, jis pats savaime nepatenka į BPK 369 straipsnio kasacijos ašį. - LAT pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba jų pavedimu teisėjas pagal BPK 372 straipsnio 1 dalį pirmiausia tikrina priėmimo kliūtis.

  • Tikrinama, ar skundas nėra pakartotinis, ar nepraleistas BPK 370 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, ar nėra draudimo skųsti, ir ar skundas pasirašytas.
  • Jei grąžinimo pagrindo nėra, pagal BPK 372 straipsnio 2 dalį išreikalaujama byla ir perduodama trijų teisėjų atrankos kolegijai.
  • Pagal BPK 372 straipsnio 3 dalį skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja bent vienas atrankos kolegijos narys. | Klausimas | Pateikta norma |
Kasacijos pagrindaiBPK 369 straipsnio 1 dalis: 2 pagrindai
Atrankos kolegijaBPK 372 straipsnio 2–3 dalys: 3 teisėjai, pakanka 1 balso
Galimi LAT sprendimaiBPK 382 straipsnis: 6 nutarčių rūšys
Baudos intervalaiBK 47 straipsnio 3 dalis: nuo 15 iki 6 000 MGL pagal veikos kategorijąProceso išlaidų prašymas nėra vien deklaracija apie neteisybę: pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį nutraukus procesą ar išteisinus kaltinamąjį proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų.

Jeigu nuosprendis liktų galioti, BPK 105 straipsnio 1 dalis leidžia teismui proceso išlaidas išieškoti iš nuteistojo. Civilinio ieškinio ar žalos atlyginimo dalis, jeigu ji buvo byloje, remtųsi BPK 109 straipsniu, pagal kurį žalą patyręs asmuo gali pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Jeigu kaltinamasis ar už jo veiksmus atsakingi asmenys neturi lėšų, BPK 118 straipsnis numato galimą žalos kompensavimą iš valstybės lėšų įstatymų nustatytais atvejais. Sankcijų finansinis rėmas iš pateiktų šaltinių matomas per BK 47 straipsnį: bauda skaičiuojama MGL dydžiais. Už baudžiamąjį nusižengimą ji siekia nuo 15 iki 500 MGL, už nesunkų nusikaltimą - nuo 50 iki 2 000 MGL, už apysunkį - nuo 100 iki 4 000 MGL. Už sunkų nusikaltimą bauda gali siekti nuo 150 iki 6 000 MGL, o už neatsargų nusikaltimą - nuo 20 iki 750 MGL. Jeigu taikomos BK XXXIII skyriaus veikos, BK 47 straipsnio 6 dalis nustato, kad bauda negali būti mažesnė už veikos dalyko, žalos arba gautos ar siektos naudos dydį.

Pasekmės

Pirmas scenarijus - skundas grąžinamas pagal BPK 372 straipsnio 1 dalį, jei nustatoma formali kliūtis. Antras scenarijus - atrankos kolegija priima skundą, ir LAT nagrinėja teisės taikymo klausimus pagal BPK 369 straipsnį. Trečias scenarijus - išnagrinėjęs bylą LAT pagal BPK 382 straipsnį gali atmesti skundą, panaikinti nuosprendį ir bylą nutraukti, perduoti ją iš naujo nagrinėti arba pakeisti nuosprendį. Jeigu skundas atmetamas, BPK 384 straipsnio 5 dalis reikalauja motyvų, kodėl skundas nepagrįstas, o nuosprendis teisėtas. Jeigu byla nutraukiama, BPK 384 straipsnio 6 dalis reikalauja nurodyti nutraukimo pagrindą. Jeigu byla perduodama nagrinėti iš naujo, BPK 384 straipsnio 7 dalis reikalauja įvardyti konkrečius esminius BPK pažeidimus arba baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Kol įsiteisėjęs nuosprendis nepanaikintas ar nepakeistas, pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį jis privalomas ir vykdytinas visoje Lietuvos Respublikoje, o pagal BPK 346 straipsnio 3 dalį vykdymą kontroliuoja prokuroras. Procedūriškai dabar lauktina LAT atrankos kolegijos nutartis pagal BPK 372 straipsnio 3 dalį: ji parodys, ar skundas pereina į kasacinį nagrinėjimą, ar byla baigiasi priėmimo stadijoje.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 28, 219, 261, 304 ir 408 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYM O PROJEKTO 1. Įstatymo …“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] GODA, Gintaras; et al. Baudžiamojo proceso teisė. Viln…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387,…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPU…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Delfi
ELTA glaustai: į KT nori kreiptis ir opozicija, ir socdemai 🔗
Pirmadienį opozicinės TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos surinko parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl XXI Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros teisėtumo, o į teismą savo ruožtu kreiptis nori ir socialdemokratai…
🔗 https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/elta-glaustai-i-kt-nori-kreip
Faktų patikra:
🟡 NepilnaKreipimuisi į Konstitucinį Teismą reikalingi 29 Seimo narių parašai
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos Konstitucija 106 straipsnis (statute)
106 straipsnis Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat…
106 straipsnis Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas –…
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.
Analizė
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. … 15 straipsnisKonstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnisKonstitucinio Teismo įstatymo Nr. … 16 straipsnis
Vyriausybės programa negali konstituciškai atsiskirti nuo Vyriausybės sudėties, nes Konstitucijos 91 straipsnis Vyriausybę apibrėžia per Ministrą Pirmininką ir ministrus.
Procedūrinė ataka bus stipri tik tiek, kiek ji parodys ryšį tarp dokumentų registravimo momento ir Seimo kompetencijos pritarti Vyriausybės programai.

Esmė

Ginčas nėra vien dėl politinio kalendoriaus: jis tikrins, ar Seimas suteikė Vyriausybei įgaliojimus veikti pagal konstituciškai atpažįstamą sudėtį. Teisinė ašis yra procedūrinė, nes net tinkamas balsų rezultatas negydo kreipimosi pagrinde nurodyto kompetencijos momento defekto.

  • Klausimas bus sprendžiamas pagal Konstitucijos 91 straipsnį, nes Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
  • Taip pat taikytinas Konstitucijos 101 straipsnis, siejantis Vyriausybės įgaliojimus, atsakomybę ir atsistatydinimo padarinius.
  • Kreipimosi teisę ir ribas nustato Konstitucijos 106 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnis.
  • Iš pateiktos praktikos reikšmingas Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas, kuriame Vyriausybės įgaliojimų suteikimas priskirtas Seimo kompetencijai.

Teisinis vertinimas

Pagal Konstitucijos 106 straipsnį dėl Seimo akto į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. Naujienoje nurodytas 29 Seimo narių parašų slenkstis atitinka šią konstitucinę proporciją. | Elementas | Taikoma taisyklė |

Pareiškėjų ribaNe mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių
Naujienoje minima riba29 Seimo nariai
Akto sustabdymasTik Respublikos Prezidento teikimas arba Seimo nutarimas pagal Konstitucijos 106 straipsnįPagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį prašyme turi būti tiksliai nurodytas ginčijamas Seimo nutarimas, jo data, numeris ir teisiniai argumentai.

Seimo narių grupės prašymą turi pasirašyti visi besikreipiantys Seimo nariai, o parašus patvirtina Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Jei prašymas teikiamas elektronine forma, pagal pateiktą Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio redakciją būtinas kvalifikuotas elektroninis patvirtinimas. Procedūrinė ataka bus stipri tik tiek, kiek ji parodys ryšį tarp dokumentų registravimo momento ir Seimo kompetencijos pritarti Vyriausybės programai. Ne kiekvienas ankstyvas dokumento judėjimas savaime paneigia Seimo nutarimą, bet neteisėtas programos pateikimo subjektas gali paveikti akto priėmimo tvarką. Vyriausybės programa negali konstituciškai atsiskirti nuo Vyriausybės sudėties, nes Konstitucijos 91 straipsnis Vyriausybę apibrėžia per Ministrą Pirmininką ir ministrus. Jei programa svarstyta prieš oficialiai suformuotą ministrų kabinetą, ginčas kryps į tai, ar Seimas realiai sprendė dėl Vyriausybės, o ne dėl politinio projekto. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas šiai situacijai lemia, kad Seimo pritarimas programai yra įgaliojimų Vyriausybei veikti suteikimo dalis. Toje pačioje pateiktoje praktikoje nurodyta, kad Seimas svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti. Tai siaurina pareiškėjų argumentą iki konkretaus klausimo: ar programą pateikė tinkamas subjektas tinkamu procedūros momentu. Jeigu prašymas bus grindžiamas vien politine kontrreakcija į kitos frakcijos kreipimąsi, Konstitucijos 106 straipsnis leidžia Konstituciniam Teismui atsisakyti jį priimti.

Pasekmės

Jeigu Konstitucinis Teismas priims opozicijos prašymą, bus tikrinamas Seimo nutarimo dėl XXI Vyriausybės programos atitikimas Konstitucijai pagal priėmimo tvarką. Jeigu socialdemokratų prašymas bus suformuluotas taip pat konkrečiai, analogiškai gali būti vertinamas 2020 m. gruodžio Seimo nutarimas. Šios dvi iniciatyvos nėra teisiškai tapačios vien todėl, kad abi kalba apie Vyriausybės programą. Kiekviena jų priklausys nuo ginčijamo nutarimo identifikavimo, faktinės procedūros ir juridinio pagrindimo pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį. Praktinė reikšmė tenka trims adresatams:

  • Seimo nariams, nes jų parašai ir atstovavimas lemia kreipimosi priimtinumą;
  • Vyriausybei, nes programos patvirtinimas siejamas su jos įgaliojimais veikti;
  • Konstituciniam Teismui, nes jis turės atskirti teisinį procedūros defektą nuo politinio atsako. Jeigu kreipimąsi pateiks tik Seimo narių grupė, pats ginčijamo nutarimo galiojimas pagal Konstitucijos 106 straipsnį automatiškai nesustos.

Akto galiojimą sustabdytų Respublikos Prezidento teikimas arba Seimo nutarimas ištirti akto atitiktį Konstitucijai. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas yra pats kreipimosi pateikimas Konstituciniam Teismui ir sprendimas dėl jo priėmimo pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Seimo narių grupė, o vėlesnius įgyvendinamuosius pakeitimus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Konstitucinio Teismo kanceliarija. Siekta įtvirtinti individualų konstitucinį skundą, nustatyti jo pateikimo tvarką ir pasekmes, taip pat svarstyta platesnė kontrolės institucijų teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagrindiniai argumentai buvo poreikis išjudinti ilgai nepriimtą reformą ir užtikrinti, kad asmuo savo konstitucines teises galėtų ginti ne tik bendrosios ar specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme; pastabos daugiausia buvo techninės, dėl aiškaus reikalavimo prieš kreipiantis išnaudoti visas teisių gynimo ir apskundimo galimybes.

  • Institucijos išvada dėl projekto — „I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53 1 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 67 1 ir 67 2 straipsniais įst…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „I-67 31, 65, 66, 68, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-432 Lietuvos Respublikos Seimo narių įregistruoti ir Lietuvos Respublikos Seimo posė…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institut…“
  • Parlamentinė medžiaga — „III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublik…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Paninfo.lt
Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo – informacija rinkta apie karinius objektus 🔗
Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl šnipinėjimo pareikšti vienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui…
🔗 https://paninfo.lt/atliekamas-ikiteisminis-tyrimas-del-snipinejimo-inf
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaBaudžiamojo kodekso 119 str. 2 dalyje nustato, jog šnipinėjimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.
🟡 NepilnaLietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę asmenims, įtrauktoms į žvalgybos tarnybų veiklą, būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jie savo iniciatyva kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą.
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 119 straipsnis (statute)
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri…
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos…
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 210 straipsnis (statute)
210 straipsnis. Komercinis šnipinėjimas Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją perdavė kitam asmeniui, baudžiamas…
210 straipsnis. Komercinis šnipinėjimas Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją perdavė kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05)
Analizė
BK 119 straipsnisBK 124 straipsnisBK 7 straipsnis
Šios bylos ašis nėra vien fotografavimas prie karinių objektų; lemiamas požymis yra užduotis ir adresatas.
Šios bylos riba paprasta ir griežta: karinės informacijos rinkimas pagal Rusijos tarnybų užduotį yra ne smalsumas, o BK 119 straipsnio 2 dalies rizika iki 15 metų laisvės atėmimo.

Esmė

Šios bylos ašis nėra vien fotografavimas prie karinių objektų; lemiamas požymis yra užduotis ir adresatas. Jei duomenys rinkti vykdant kitos valstybės ar jos atstovo užduotį, veika pereina į griežtesnę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 2 dalies zoną.

  • Naujienos faktas: įtarimai pareikšti Lietuvos Respublikos piliečiui dėl informacijos apie karinius objektus, techniką ir judėjimą rinkimo per „Telegram“ ryšius. Tikslus teisinis klausimas: ar aprašyti veiksmai sudaro šnipinėjimą pagal BK 119 straipsnio 2 dalį, o ne tik neteisėtą disponavimą paslaptimi pagal BK 124 straipsnį. Jis bus sprendžiamas vertinant, ar buvo:
  • kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotis;
  • informacijos rinkimas arba perdavimas;
  • valstybės ar tarnybos paslaptis arba kita užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija;
  • tikslingas veikimas padedant kitai valstybei. | Norma | Sankcija arba procesinė reikšmė |
BK 119 straipsnio 1 dalislaisvės atėmimas nuo 4 iki 10 metų
BK 119 straipsnio 2 dalislaisvės atėmimas nuo 6 iki 15 metų
BK 124 straipsnisbauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktus faktus prokuratūra turės įrodyti ne vien objekto jautrumą, bet ir ryšį su RF ŽST užduotimi. BK 119 straipsnio 2 dalis apima ir kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, todėl neapsiriboja vien valstybės paslaptimis. Karinių objektų, radarų sistemų gamintojos, kariuomenės bataliono ir technikos judėjimo fiksavimas tiesiogiai atitinka žvalgybinio intereso požymį. Veikos pavojingumą didina tai, kad informacija galimai buvo ne tik renkama, bet ir perduodama asmeniui, siejamam su Rusijos gynybos ministerija. Šioje byloje „Telegram“ kanalas nėra techninė smulkmena: jis yra galimas užduoties, ryšio ir perdavimo įrodymų takas. Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis riboja žvalgybos informacijos naudojimą pavestais uždaviniais ir rinkimo tikslais. Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis leidžia žvalgybos informacijos pagrindu pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl BK 119 straipsnio veikų, jei duomenų dar nepakanka ikiteisminiam tyrimui. Pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, pagal Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį žvalgybos informacijos rinkimas apie tą asmenį nedelsiant nutraukiamas. Teismo sankcionuoti veiksmai šioje situacijoje dera su Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nes ji leidžia stebėti ir fiksuoti elektroniniais ryšiais perduodamą informaciją. Sankciją pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalį duoda apygardos teismo teisėjas pagal motyvuotą žvalgybos institucijos vadovo ar pavaduotojo teikimą. Teikime turi būti nurodyti asmens ar objekto duomenys, būtinybės motyvai, ryšio įrenginio duomenys, prašomi veiksmai ir trukmė. Jei nustatyta, kad fotografuotos žvalgybos institucijų ar karinėse teritorijose esančios vietos, reikšminga ir Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis. Ji draudžia tokias teritorijas filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš jų ir 200 metrų spinduliu. Tai nepakeičia BK 119 straipsnio 2 dalies sudėties, bet gali sustiprinti neteisėto informacijos rinkimo vertinimą. Gynyba galėtų siekti kvalifikavimo pagal BK 124 straipsnį, jeigu būtų paneigti šnipinėjimo požymiai. Tačiau ši alternatyva veikia tik tada, kai nėra šnipinėjimo požymių, todėl užduoties ir perdavimo įrodymai tampa bylos centru. Jei užduotis, adresatas ir žvalgybinis interesas pasitvirtina, ginčas dėl atskirų nuotraukų slaptumo nebetampa lemiamas. BK 119 straipsnio 4 dalis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už 2 dalies veiką tik iki pripažinimo įtariamuoju. Sąlygos yra dvi: prisipažinimas ir aktyvus bendradarbiavimas nustatant atstovus bei jų veiklą. Kadangi naujienoje nurodyta, jog asmuo jau pripažintas įtariamuoju, ši speciali galimybė pagal pateiktą normą jam nebeatrodo atvira.

Pasekmės

Praktiškai byla pirmiausia svarbi visiems, kurie renka vaizdinę informaciją apie karinius objektus ir siunčia ją neaiškiems adresatams. Šios bylos riba paprasta ir griežta: karinės informacijos rinkimas pagal Rusijos tarnybų užduotį yra ne smalsumas, o BK 119 straipsnio 2 dalies rizika iki 15 metų laisvės atėmimo. Toliau galimi trys procesiniai keliai:

  • tyrimas tęsiamas renkant ryšio, nuotraukų, perdavimo ir užduoties įrodymus;
  • skiriamos kardomosios priemonės pagal Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnį ir 120 straipsnį, jei reikia užtikrinti dalyvavimą procese ar netrukdomą tyrimą;
  • tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnį, jei nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę. Proceso dalyviai ar kiti asmenys gali pateikti reikšmingus daiktus ir dokumentus pagal BPK 98 straipsnį. Terminai bus skaičiuojami pagal BPK 99 straipsnį ir 100 straipsnį: valandomis, dienomis arba mėnesiais, neįskaitant pradžios dienos. Artimiausias sekimo taškas yra prokuroro arba teismo nustatytu terminu priimtas procesinis sprendimas dėl tyrimo krypties, kardomųjų priemonių ar nutraukimo.
Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Pateiktuose fragmentuose konkretūs iniciatoriai neįvardyti; reguliavimą siūlė projekto rengėjai. Jų tikslai buvo keisti atsakomybės už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei taisykles, taip pat aiškiau riboti žvalgybos informacijos rinkimą, kai nėra duomenų apie nusikalstamą veiką. Pagrindiniai prieštaravimai buvo, kad siūlymai gali pernelyg išplėsti šnipinėjimo sąvoką, kriminalizuoti viešos ar teisėtai prieinamos informacijos rinkimą ir nepakankamai aiškiai sureguliuoti pakartotinį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už susijusias veikas.

  • Seimo Teisės departamento išvada — „Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 2, 3 2, 3, 5. Šnipinėjimas (BK 119 straipsnis) ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublika (BK 118 s…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Kitaip tariant, šnipinėjimas turi visus bendrojoje normoje (BK 118 straipsnis) nurodytus požymius, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas diferencijuoti atsakomybės ribas, j…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2289 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežasty…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Jame siūloma 119 straipsnio "Šnipinėjimas" 1 dalį pakeisti taip: „1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirk…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Ekonomika.lt
Skaitmeninių parašų startuolis plečia veiklą Baltijos regione: kokių pokyčių gali tikėtis verslas 🔗
Skaitmeninių parašų startuolis plečia veiklą Baltijos regione: kokių pokyčių gali tikėtis verslas Skaitmeninių parašų ir dokumentų tvirtinimo sprendimus kuriantis startuolis išplėtė veiklą Baltijos regione ir pradėjo aktyviau taikyti savo…
🔗 https://ekonomika.lt/skaitmeniniu-parasu-startuolis-plecia-veikla-balt
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Elektroninio parašo, elektroninio spaudo ir elektroninės laiko žymos teisinė galia 1. Elektroninio parašo, neatitinkančio kvalifikuotam elektroniniam…
5 straipsnis. Elektroninio parašo, elektroninio spaudo ir elektroninės laiko žymos teisinė galia 1. Elektroninio parašo, neatitinkančio kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr. 910/2014, teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui, jeigu tokio elektroninio parašo naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje. 2. Elektroniniam spaudui, neatitinkančiam kvalifikuotam elektroniniam spaudui keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr. 910/2014, taikoma prezumpcija dėl elektroninės formos duomenų, su kuriais jis susietas, vientisumo ir tų duomenų kilmės tinkamumo, jeigu tokio elektroninio spaudo naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje. 3. Elektroninei laiko žymai, neatitinkančiai kvalifikuotai elektroninei laiko žymai keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr. 910/2014, taikoma prezumpcija dėl šioje žymoje nurodytų datos ir laiko tikslumo ir elektroninės formos duomenų, su kuriais susieti data ir laikas, vientisumo, jeigu tokios elektroninės laiko žymos naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje. 4. Juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens atstovo rašytiniam parašui, patvirtintam juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose.
• Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų galiojimo patvirtinimo paslaugų teisinė galia 1. Naudojantis…
6 straipsnis. Kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų galiojimo patvirtinimo paslaugų teisinė galia 1. Naudojantis kvalifikuotų elektroninių parašų kvalifikuota galiojimo patvirtinimo paslauga, preziumuojama, kad kvalifikuoto elektroninio parašo galiojimas yra patvirtintas patikimai, o galiojimo patvirtinimo procedūros rezultatas teisingas ir leidžia pasikliaujančiai šaliai nustatyti bet kokias su kvalifikuoto elektroninio parašo saugumu susijusias problemas. 2. Kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotai galiojimo patvirtinimo paslaugai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
• Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų ilgalaikės apsaugos paslaugų teisinė galia 1. Naudojantis kvalifikuotų…
7 straipsnis. Kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų ilgalaikės apsaugos paslaugų teisinė galia 1. Naudojantis kvalifikuotų elektroninių parašų kvalifikuota ilgalaikės apsaugos paslauga, preziumuojama, kad kvalifikuotas elektroninis parašas apsaugomas patikimai, o kvalifikuoto elektroninio parašo patikimumas užtikrinamas ir pasibaigus jo technologinio galiojimo laikotarpiui. 2. Kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotai ilgalaikės apsaugos paslaugai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
Analizė
elektroninės atpažinties ir elektr… 1 straipsniselektroninės atpažinties ir elektr… 5 straipsniselektroninės atpažinties ir elektr… 6 straipsnis
Sutartis Baltijos mastu teisiškai tvirta ne tada, kai pasirašymas greitas, o tada, kai kiekvienam parašo tipui iš anksto sukuriama jo įrodomoji atrama.
Jei startuolio sprendimas naudoja nekvalifikuotus parašus, sutartinis procesas turi prasidėti ne nuo mygtuko „pasirašyti“, o nuo rašytinio šalių susitarimo pagal 5 straipsnio 1 dalį.

Esmė

Baltijos masto skaitmeninio pasirašymo paslauga teisiškai vertinama ne pagal patogumą, o pagal parašo rūšį, šalių susitarimą ir patikimumo paslaugų statusą. Verslui lemiamas klausimas yra, kada elektroninis parašas prilygsta rašytiniam parašui, o kada reikia papildomo įrodomojo pagrindo. Naujienos faktas yra tik fonas: startuolis plečia skaitmeninių parašų ir dokumentų tvirtinimo paslaugas verslo segmente Baltijos regione. Klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 1 straipsnį, 5 straipsnį, 6 straipsnį, 7 straipsnį, 8 straipsnį, 18 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnį. Taikytinos ribos yra tokios:

  • 5 straipsnio 1 dalis leidžia nekvalifikuotą elektroninį parašą prilyginti rašytiniam parašui tik esant išankstiniam rašytiniam susitarimui.
  • Tas susitarimas turi būti išsaugomas patvariojoje laikmenoje.
  • 5 straipsnio 4 dalis juridinio asmens atstovo kvalifikuotam elektroniniam parašui suteikia galią, lygiavertę rašytiniam parašui su antspaudu, kai antspaudo pareiga nustatyta.
  • 6 straipsnis ir 7 straipsnis sukuria prezumpcijas dėl kvalifikuoto parašo galiojimo patvirtinimo ir ilgalaikės apsaugos.

Teisinis vertinimas

Plėtra verslui nėra vien techninis diegimas, nes kiekviena sutarties grandis turi būti suderinta su parašo teisine galia. Jei startuolio sprendimas naudoja nekvalifikuotus parašus, sutartinis procesas turi prasidėti ne nuo mygtuko „pasirašyti“, o nuo rašytinio šalių susitarimo pagal 5 straipsnio 1 dalį. Verslo šalims kyla šios praktinės pareigos:

  • iš anksto susitarti dėl nekvalifikuoto elektroninio parašo prilyginimo rašytiniam parašui;
  • užtikrinti susitarimo išsaugojimą patvariojoje laikmenoje;
  • tikrinti, ar juridinio asmens atstovas pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, kai siekiama 5 straipsnio 4 dalies efekto;
  • naudoti galiojimo patvirtinimo ir ilgalaikės apsaugos paslaugas, kai dokumentas turi išlikti patikrinamas po technologinio galiojimo laikotarpio. Sutartis Baltijos mastu teisiškai tvirta ne tada, kai pasirašymas greitas, o tada, kai kiekvienam parašo tipui iš anksto sukuriama jo įrodomoji atrama. 6 straipsnio 1 dalis verslui duoda procesinį pranašumą, nes kvalifikuota galiojimo patvirtinimo paslauga leidžia preziumuoti patikimą patvirtinimą ir teisingą procedūros rezultatą. 7 straipsnio 1 dalis ypač reikšminga ilgalaikėms sutartims, nes kvalifikuota ilgalaikės apsaugos paslauga palaiko parašo patikimumą ir pasibaigus technologiniam galiojimui. Elektroninio registruoto pristatymo funkcija negali būti painiojama su parašu. Pagal 8 straipsnį ji sukuria prezumpcijas dėl duomenų vientisumo, siuntėjo, gavėjo, išsiuntimo ir gavimo laiko, tačiau tik esant išankstiniam rašytiniam susitarimui ir patvariajai laikmenai. Viešųjų pirkimų srityje privatus įrankis turi papildomą ribą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnį pirkimo procedūrų bendravimas vyksta per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, o ne pasirinktinę verslo platformą. Tačiau 22 straipsnio 3 dalis leidžia pasirašant, nutraukiant, vykdant ar keičiant pirkimo sutartis bendrauti ne šios sistemos priemonėmis. Analogiška taisyklė taikoma pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 34 straipsnį. 34 straipsnio 3 dalis leidžia pirkimo sutarčių pasirašymo, vykdymo, keitimo ir nutraukimo komunikaciją perkelti už Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ribų. | Procedūrinis klausimas | Terminas arba data |
Teismo nutartis dėl priežiūros veiksmų leidimo pagal 18 straipsnio 4 dalįne vėliau kaip per 72 valandas
Leidimo prašymas po neatidėliotino direktoriaus sprendimoper 24 valandas
Skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismuiper 7 darbo dienas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo skundo išnagrinėjimasne vėliau kaip per 7 darbo dienas
18 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnisįsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.
4 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnisįsigaliojo 2024 m. spalio 18 d.Priežiūros institucijos kompetencija nėra deklaratyvi. Pagal 18 straipsnio 4 dalį leidimas priežiūros veiksmams gaunamas per administracinį teismą, o neatidėliotinais atvejais veiksmai galimi direktoriaus sprendimu, vėliau kreipiantis į teismą per 24 valandas. Pagal 184 straipsnį kvalifikuotos elektroninės atpažinties paslaugos teikėjas atsako administracine tvarka ir už tyčia ar dėl neatsargumo padarytą žalą.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: įmonės naudoja kvalifikuotus elektroninius parašus, galiojimo patvirtinimą ir ilgalaikę apsaugą, todėl ginče remiasi 5–7 straipsnių prezumpcijomis. Toks modelis praktiškai svarbus ilgalaikėms tiekimo, personalo, nuomos ir paslaugų sutartims. Antras scenarijus: įmonės naudoja nekvalifikuotus parašus, bet nesudaro išankstinio rašytinio susitarimo. Tokiu atveju prarandamas 5 straipsnio 1 dalies kelias į lygiavertiškumą rašytiniam parašui. Trečias scenarijus: paslauga naudojama pirkimų aplinkoje, tačiau procedūrų stadijoje nepaisoma Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio arba specialiojo sektoriaus 34 straipsnio. Tada rizika kyla ne dėl parašo technologijos, o dėl netinkamo privalomos komunikacijos kanalo pasirinkimo. Toliau verslui praktiškai reikės pasitikrinti parašo rūšį, susitarimų formą, archyvavimo sprendimą ir galiojimo patvirtinimo paslaugą. Jei priežiūros įstaiga įtars pažeidimus, pagal 18 straipsnio 4 dalį lauktinas prašymas pirmosios instancijos administraciniam teismui, kuris turi būti išnagrinėtas per 72 valandas.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė, siekdama suderinti elektroninės atpažinties ir patikimumo paslaugų taisykles su ES reikalavimais. Tikslas buvo sustiprinti elektroninių parašų, spaudų, laiko žymų ir tapatybės patvirtinimo paslaugų rinką, apsaugoti naudotojus ir sudaryti sąlygas Lietuvos bei užsienio verslui patogiau naudotis viešosiomis e. paslaugomis. Pagrindiniai argumentai buvo didesnis pasitikėjimas skaitmeninėmis operacijomis, saugumas, skaidrumas, e. prekybos efektyvumas ir Lietuvos patrauklumas investicijoms; esminių prieštaravimų pateiktuose fragmentuose nematyti.

  • Parlamentinė medžiaga — „Pasitikėjimo internetine aplinka skatinimas, saugumo užtikrinimas atliekant įvairias elektronines operacijas, sudaro prielaidas verslo ir elektroninės prekybos veiksmingu…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projektas lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINĖS ATPAŽINTIES IR ELEKTRONINIŲ OPERACIJŲ PATIKIMUMO UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1120 1, 2, 3, 12…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto Nr. XIVP-2279(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINĖS ATPAŽINTIES IR ELEKTRONINIŲ OPERACIJŲ PATIKIMUMO UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-…“
  • Parlamentinė medžiaga — „910/2014 . Lietuvos Respublikoje veikiantiems viešųjų elektroninių paslaugų teikėjams nenustatytos pareigos, susijusios su elektroninės atpažinties priemonėmis (pavyzdžiu…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Diena.lt
Opozicija surinko parašus kreipimuisi į KT dėl Vyriausybės teisėtumo 🔗
Tiesa, jau pirmadienio popietę šios dvi opozicinės frakcijos surinko reikiamus 29 parašus. Tai Eltai patvirtino TS-LKD frakcijos Seime atstovė Raminta Keršytė. Kaip skelbta, pastarieji prašo pripažinti, kad Seimo nutarimas dėl socdemo M…
🔗 https://diena.lt/naujienos/lietuva/politika/opozicija-surinko-parasus-
Faktų patikra:
🟡 NepilnaKreipimuisi į Konstitucinį Teismą reikalingi 29 Seimo narių parašai
⚪ NepatikrintaSeimo statuto 194 straipsnyje nėra apibrėžta, kas turi teisę pateikti ir įregistruoti Seimo nutarimo projektą dėl Vyriausybės programos
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas –…
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pake 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė…
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu elektroniniu parašu.“ 2. Pakeisti 66 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 9 egzempliorius. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 9 egzempliorių kiekvieno iš jų. Tais atvejais, kai prašymas ir jo priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, reikalavimas pateikti 9 egzempliorius netaikomas. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Analizė
Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnisKonstitucinio Teismo įstatymo Nr. … 15 straipsnisKonstitucinio Teismo įstatymo Nr. … 16 straipsnis
Programos registravimas neegzistuojančios Vyriausybės vardu yra ne kalendorinė klaida, o įgaliojimų kilmės problema pagal teisinės valstybės principą.
KT procedūroje lems ne politinė chronologijos retorika, o tai, ar ginčijama procedūra parodoma kaip konkretaus Seimo akto konstitucingumo trūkumas.

Esmė

Ginčas nėra vien dėl datos: KT turės vertinti, ar Seimo priimtas aktas gali remtis procedūra, pradėta dar prieš subjektui įgijus aiškiai patvirtintą statusą. Šis klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį, 26 straipsnį, 29 straipsnį ir 71 straipsnį, taip pat pagal konstitucinį teisinės valstybės principą, kaip jis apibūdintas pateiktoje doktrinoje. Faktinė ašis siaura: Vyriausybės programos projektas įregistruotas 2026 m. liepos 3 d., o Prezidento dekretas dėl Vyriausybės sudėties nurodomas vėliau. Kreipimosi teisę lemia ne politinė opozicijos padėtis, o Konstitucijos 106 straipsnio riba: ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.

Teisinis vertinimas

Pagal Konstitucijos 106 straipsnį dėl Seimo priimtų aktų į KT gali kreiptis Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių arba teismai.

  • Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnį Seimo narių grupės prašymą turi pasirašyti visi besikreipiantys Seimo nariai.
  • Tie parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu.
  • Prašyme turi būti nurodytas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, priėmimo data, pareiškėjo pozicija ir juridinis pagrindimas. | Klausimas | Pateikta norma | Praktinė reikšmė |
Kreipimosi slenkstisKonstitucijos 106 straipsnisReikia ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių
Išankstinis tyrimas dėl sustabdymo atvejųKT įstatymo 26 straipsnisNe vėliau kaip per 3 dienas
Tyrimo pradžiaKT įstatymo 29 straipsnisNe vėliau kaip per 7 dienas
Bylos pabaigaKT įstatymo 29 straipsnisPaprastai ne vėliau kaip per 4 mėnesius
Popieriniai priedaiKT įstatymo 66 straipsnisNuorašai po 9 egzempliorius, išskyrus elektroninį pateikimąKT netirs abstraktaus politinio ginčo dėl „teisėtumo“, jeigu prašymas nebus suvestas į konkretaus Seimo akto atitiktį Konstitucijai. Konstitucijos 106 straipsnis leidžia KT atsisakyti priimti kreipimąsi, jeigu jis grindžiamas ne teisiniais motyvais. Procedūrinis opozicijos argumentas stipriausias ten, kur jis siejamas su įgaliojimų ribomis ir teisinio aiškumo reikalavimu. Programos registravimas neegzistuojančios Vyriausybės vardu yra ne kalendorinė klaida, o įgaliojimų kilmės problema pagal teisinės valstybės principą. Pateiktoje doktrinoje nurodyta, kad valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. Joje taip pat pasakyta, kad valdžios institucijos negali viršyti Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų ir negali įsiterpti į kitos institucijos kompetenciją. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 sieja teisinės valstybės principą su teisiniu tikrumu ir aiškumu. Tai šiai situacijai reiškia, kad neapibrėžtas programos registravimo subjektų ratas gali būti vertinamas kaip reguliavimo aiškumo problema, jei jis leidžia pradėti konstituciškai reikšmingą procedūrą neaiškiu vardu. Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime Nr. KT22-N11/2016 pabrėžta teisės aktų hierarchija ir reikalavimas priimti įgyvendinamuosius aktus remiantis įstatymais. Ši byla svarbi ne dėl Vyriausybės programos, o dėl bendro kriterijaus: žemesnės galios procedūrinis reguliavimas negali paneigti aukštesnės galios reikalavimų. LVAT 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-12-502/2017 rodo, kad teismas gali tirti atitiktį teisinės valstybės principui ir tada, kai tai būtina norminio akto teisėtumui įvertinti. Todėl KT vertinimas gali neapsiriboti vien formalios registracijos data, jeigu ginčijamas reguliavimas susijęs su akto priėmimo procedūra.

Pasekmės

Galimi du pagrindiniai rezultatai pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 71 straipsnį. KT gali pripažinti, kad Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, arba pripažinti, kad jis prieštarauja konkrečioms Konstitucijos nuostatoms ar įstatymams. Jeigu kreipimasis bus priimtas kaip Seimo narių grupės prašymas, vien jo pateikimas savaime nesustabdys ginčijamo akto galiojimo. Konstitucijos 106 straipsnis sustabdymą sieja su Prezidento teikimu arba Seimo nutarimu ištirti akto atitiktį, o KT įstatymo 26 straipsnis detalizuoja pranešimą Teisės aktų registrui. Praktinė reikšmė Seimui būtų dvejopa. Viena pasekmė būtų konkretaus nutarimo dėl Vyriausybės programos konstitucingumo įvertinimas, kita – aiškesnė riba, kas ir kada gali pradėti tokios programos parlamentinę procedūrą. Valdantiesiems ir opozicijai svarbiausia ne parašų skaičius po jų surinkimo, o prašymo juridinis tikslumas pagal KT įstatymo 66 straipsnį. KT procedūroje lems ne politinė chronologijos retorika, o tai, ar ginčijama procedūra parodoma kaip konkretaus Seimo akto konstitucingumo trūkumas. Toliau procedūriškai reikia laukti prašymo pateikimo KT, jo atitikties KT įstatymo 66 straipsniui patikros ir tyrimo pradžios ne vėliau kaip per 7 dienas pagal KT įstatymo 29 straipsnį. Jei byla bus priimta, nutarimo paprastai reikėtų laukti per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo KT dienos, nebent KT nustatytų kitaip.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Nes pagal dabartinę Konstituciją žinom kad "Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 vis…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institut…“
  • Parlamentinė medžiaga — „3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstituci…“
  • Parlamentinė medžiaga — „III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublik…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Sekmadienio vakarą Panevėžyje sulaikytas neblaivus vairuotojas: grės teismas ir automobilio netektis 🔗
Sekmadienio vakarą Panevėžyje policijos pareigūnų dėmesį patraukė automobilis „Peugeot 5008“. Paaiškėjo, kad jį vairavo stipriai apsvaigęs vyras, kuriam dabar gresia baudžiamoji atsakomybė. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos…
🔗 https://aina.lt/sekmadienio-vakara-panevezyje-sulaikytas-neblaivus-vai
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaVairavimas būsenoje, kai girtumas viršija 1,5 promilės, reguliuojamas BK 281¹ str. 1 d.
🟡 NepilnaUž vairavimą būsenoje su girti viršijant 1,5 promilės gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų
✅ PatvirtintaVairuotojui gresia teisės vairuoti atėmimas ir galimas automobilio konfiskavimas
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 72 straipsnis (statute)
72 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus…
72 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. 2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. 3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. 4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. 6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11)
Analizė
BK 2811 straipsnisBK 281 straipsnisBK 72 straipsnis
Šioje byloje 1,89 promilės nėra bausmės matavimo detalė, o kvalifikavimo raktas, perkeliantis vairavimą iš administracinės atsakomybės zonos į baudžiamąją bylą.
Jei „Peugeot 5008“ priklauso kaltininkui, BK 72 straipsnio 3 dalis nustato privalomą konfiskavimą visais atvejais.

Esmė

Baudžiamosios atsakomybės slenkstis šioje situacijoje ne priklauso nuo eismo įvykio padarinių, o nuo nustatyto neblaivumo dydžio. 1,89 promilės rezultatui pakanka patikrinti, ar vairuota motorinė transporto priemonė ir ar riba siekia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas 1,51 promilės. - Faktinė eilutė: 2026 m. liepos 26 d. Panevėžyje sustabdytam „Peugeot 5008“ vairuotojui nustatyta 1,89 promilės. Klausimas bus sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 19 straipsnį, BK 72 straipsnį ir pateiktą Baudžiamojo proceso kodekso 23 straipsnį dėl kaltinamojo akto. BK 281 straipsnis šiai žiniai svarbus kaip riba nuo padarinių bylų, nes jame numatyti eismo įvykiai, sveikatos sutrikdymai ar didelė turtinė žala. | Norma | Riba arba pasekmė |

BK 281¹ straipsnio 1 dalis1,51 ir daugiau promilių
Žinioje nurodytas rezultatas1,89 promilės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijabauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų
ANK 427 straipsnio pateikta riba0,41–1,5 promilės pakartotinio administracinio vairavimo atvejais

Teisinis vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį veika apima motorinės transporto priemonės vairavimą, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Žinioje nurodyta 1,89 promilės reikšmė šią ribą viršija 0,38 promilės, todėl administracinės 0,41–1,5 promilės ribos nelemia kvalifikavimo. - Policijos pareigūnai pagal pateiktą Taisyklių 3 punktą tikrina įtariamą neblaivumu vairuotoją.

  • Kai iškvėptame ore nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės, Taisyklių 3 punktas numato pristatymą medicininei apžiūrai.
  • Ikiteisminis tyrimas logiškai siejamas su BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymiais, o ne su ANK 427 straipsniu.
  • Ikiteisminis tyrimas baigiamas prokuroro kaltinamuoju aktu pagal Baudžiamojo proceso kodekso 23 straipsnį. Šioje byloje 1,89 promilės nėra bausmės matavimo detalė, o kvalifikavimo raktas, perkeliantis vairavimą iš administracinės atsakomybės zonos į baudžiamąją bylą. BK 19 straipsnio 1 dalis pašalina argumentą, kad apsvaigimas pats savaime atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Išimtis pagal BK 19 straipsnio 2 dalį siejama tik su nugirdymu ar apsvaiginimu prieš asmens valią ir nurodytomis suvokimo ar valdymo sąlygomis. Automobilio netekties klausimas sprendžiamas per BK 72 straipsnį, nes konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis ar priemonė. Jei „Peugeot 5008“ priklauso kaltininkui, BK 72 straipsnio 3 dalis nustato privalomą konfiskavimą visais atvejais. Jei automobilis priklauso kitam asmeniui, BK 72 straipsnio 4 dalis leidžia konfiskuoti tik esant joje nurodytoms sąlygoms, pavyzdžiui, žinojimui apie naudojimą nusikalstamai veikai.

Pasekmės

Praktiškai vairuotojui gresia ne administracinė bauda už pakartotinį neblaivų vairavimą, o baudžiamoji byla pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas galės rinktis iš trijų sankcijų rūšių: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. - Vairuotojui svarbiausi ginčo taškai bus neblaivumo nustatymo teisėtumas, vairavimo faktas ir transporto priemonės priklausomybė.

  • Prokuratūrai svarbu surinkti duomenis, kurie pagrįstų kaltinamąjį aktą pagal BPK 23 straipsnį.
  • Automobilio savininkui svarbu, ar taikytinos BK 72 straipsnio 3 dalies arba 4 dalies sąlygos.
  • Teismui reikės atskirai išspręsti bausmę ir konfiskuotino turto klausimą. Jeigu kaltinimas bus patvirtintas, apkaltinamasis nuosprendis vairuotoją pavers nuteistuoju pagal pateiktą BPK ištrauką apie kaltinamojo statusą. Jeigu kaltinimas nepasitvirtins, ta pati ištrauka nurodo išteisinamojo nuosprendžio procesinę pasekmę. Toliau procedūriškai lauktinas ikiteisminio tyrimo užbaigimas ir prokuroro kaltinamasis aktas pagal BPK 23 straipsnį, po kurio bylą nagrinės teismas.
Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Pateiktose ištraukose konkretus reguliavimo iniciatorius aiškiai neįvardytas, tačiau svarstytas Baudžiamojo kodekso pakeitimas dėl neblaivių vairuotojų baudžiamosios atsakomybės. Siekta kriminalizuoti vairavimą, kai nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, taip pat atsakomybę taikyti vengiant tikrintis blaivumą ar vartojus alkoholį po eismo įvykio. Pagrindinis argumentas buvo kelių eismo saugumas ir siekis užkirsti kelią atsakomybės išvengimui; svarstyta ir kritika dėl kaltės formos bei dėl to, ar pakaktų atsakomybę sieti tik su papildomomis sąlygomis, pavyzdžiui, teisės vairuoti neturėjimu.

  • Institucijos išvada dėl projekto — „Kodekso papildymas 281 1 straipsniu Papildyti Kodeksą 281 1 straipsniu: „ 281 1 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vair…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė – ANK 422 straipsnio 7 dalyje už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, …“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Latvijos baudžiamajame įstatyme reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė tiek už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką vei…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Pritarti Projekto 2 straipsnyje perdėstoma visa 281 straipsnio redakcija, atskiriant neblaivumą nuo apsvaigimo: „ 2 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Pakeisti 281 str…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — JP.lt
Prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl E. Vaitkaus kelionės į Baltarusiją 🔗
Prokuratūra buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus atžvilgiu atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Kaip Eltai teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena…
🔗 https://jp.lt/prokuratura-atnaujino-ikiteismini-tyrima-del-e-vaitkaus-
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaBaudžiamojo kodekso 118 straipsnyje numatyta, kad padėjimas kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 118 straipsnis (statute)
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos…
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 120 straipsnis. Kolaboravimas Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 121 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla Tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 217 straipsnis (statute)
217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka 1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei…
217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka 1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2. Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 3. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 5. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 6 punkte numatytu atveju, kol nesibaigė laidavimo terminas, padaro naują nusikalstamą veiką arba jeigu laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 6. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 7. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 71 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 8. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Apie atsisakymą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą padavusiam proceso dalyviui, kuris tokį sprendimą gali apskųsti. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. 9. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, atnaujindamas ikiteisminį tyrimą, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis ir šio straipsnio nuostatomis. XVI skyrius Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 40, 44, 46, 48, 53, 55, 56, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 80, 82, 90, 93, 108, 110, 111, 130, 131, 132, 139, 140, 45 straipsnis (statute)
45 straipsnis. 217 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras…
45 straipsnis. 217 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“
Analizė
BK 118 straipsnisBPK 217 straipsnisBK 2 straipsnis
Šios bylos centras bus ne tai, ar pasisakymai buvo politiškai radikalūs, o ar jie teisiškai virto padėjimu Baltarusijai veikti prieš Lietuvos Respubliką pagal BK 118 straipsnio 1 dalį.
Tyrimo atnaujinimas savaime nėra įtarimo pareiškimas, nes pagal žinią įtarimai niekam nepareikšti.

Esmė

Afera čia nėra kelionės faktas, o prokuroro pareiga atskirti politinę raišką nuo padėjimo užsienio valstybei veikti prieš valstybę. Sprendimas bus tikrinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso 217 straipsnio 1–2 dalis ir BPK 170 straipsnio 4 dalies 4 punktą. - Faktinė prielaida: tyrimas dėl E. Vaitkaus buvo nutrauktas 2026 m. birželio 5 d. ir atnaujintas 2026 m. liepos 3 d.

  • BK 118 straipsnio 1 dalis reikalauja vertinti, ar buvo padėta kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką.
  • Apsaugomos kryptys yra konstitucinė santvarka, suverenitetas, teritorijos vientisumas, gynybos arba ekonomikos galia. | Norma | Sankcija |
BK 118 straipsnio 1 dalislaisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų
BK 118 straipsnio 2 dalislaisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų

Teisinis vertinimas

Pagal BPK 217 straipsnio 1 dalį prokuroras gali atnaujinti tyrimą pagal proceso dalyvių skundus arba savo iniciatyva, jeigu tam yra pagrindas. Pagal tą pačią normą atnaujinimas daromas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. - BPK 217 straipsnio 2 dalis atnaujinimą sieja su esminėmis aplinkybėmis, reikšmingomis bylai teisingai išspręsti.

  • BPK 170 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato, kad tik prokuroras priima sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
  • BPK 170 straipsnio 6 dalis leidžia aukštesniajam prokurorui panaikinti neteisėtus ar nepagrįstus prokurorų nutarimus. Tyrimo atnaujinimas savaime nėra įtarimo pareiškimas, nes pagal žinią įtarimai niekam nepareikšti. Tai reiškia, kad procesas grįžo į duomenų rinkimo ir patikrinimo stadiją, o ne į kaltinimo stadiją. Šios bylos centras bus ne tai, ar pasisakymai buvo politiškai radikalūs, o ar jie teisiškai virto padėjimu Baltarusijai veikti prieš Lietuvos Respubliką pagal BK 118 straipsnio 1 dalį. Prokuratūra turės susieti viešus pasisakymus, komentarus ar interviu su konkrečia užsienio valstybės arba jos organizacijos veikimo kryptimi. - Pagal BPK 178 straipsnio 1 dalį prokuroras ir tyrėjas gali apklausti liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones ir atlikti kitus proceso veiksmus.
  • Pagal BPK 98 straipsnį bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti daiktus ir dokumentus, reikšmingus tyrimui.
  • Pagal BPK 178 straipsnio 2 dalį proceso dalyvių prašymai dėl veiksmų turi būti išnagrinėti per 10 dienų.
  • Pagal BPK 178 straipsnio 3 dalį atsisakymą atlikti prašomus veiksmus galima skųsti per 7 dienas, o teisėjas skundą nagrinėja per 7 dienas. Jeigu tyrimas vėl būtų nutrauktas, nutarime pagal BPK 216 straipsnio 1 dalį turėtų būti išdėstyta veikos esmė, nutraukimo pagrindai ir motyvai. Toks nutarimas pagal BPK 214 straipsnio 4–5 dalis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo nuorašo gavimo, o aukštesnysis prokuroras skundą nagrinėja ne vėliau kaip per 20 dienų.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: po papildomų veiksmų prokuratūra vėl nutraukia tyrimą, jeigu nesurenkama pakankamai duomenų kaltės pagrindimui pagal BPK 212 straipsnio 2 punktą. Tokiu atveju ginčas persikeltų į nutarimo motyvų ir apskundimo terminų lygmenį. Antras scenarijus: surinkus pakankamai duomenų, asmeniui gali būti pareikštas įtarimas, o tyrimas tęsiamas iki pabaigos pagal BPK 218 straipsnio 1 dalį. Tada įtariamasis, gynėjas ir kiti proceso dalyviai įgytų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teikti prašymus papildyti tyrimą. Trečias scenarijus: jeigu būtų nustatytos BK 118 straipsnio 3 dalies sąlygos, iki pripažinimo įtariamuoju prisipažinęs ir aktyviai bendradarbiavęs asmuo galėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Ši išimtis netaikoma, jeigu asmuo jau buvo atleistas tokiais pagrindais arba dėl veikos žuvo žmogus ar atsirado sunkių padarinių pagal BK 118 straipsnio 4 dalį. Praktiškai tai svarbu E. Vaitkaus procesinei padėčiai, prokuratūros sprendimų kontrolei ir viešų pasisakymų kvalifikavimo riboms. Toliau procedūriškai lauktinas arba nutarimas dėl proceso veiksmų, arba naujas nutarimas nutraukti tyrimą, arba BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Todėl siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant galimybę panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau k…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. …“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto XIIIP-345 (2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTA…“
  • Parlamentinė medžiaga — „214 straipsnio pakeitimas Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 , ir 2 ir 11 punkt e uose numatyt u ais atvej u ais ikitei…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — 15min.lt
Viešint užsienyje operatorius automatiškai įjungė kelionės draudimą: ar tokia praktika leistina? 🔗
Savo istorija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs vilnietis Tomas Byla perspėjo kitus operatoriaus klientus, kad viešint užsienyje verta atkreipti dėmesį į gautas SMS žinutes. Pasak jo, nors šeima iš karto atsisakė automatiškai…
🔗 https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/viesint-uzsienyje-opera
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri…
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); 3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę; 7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones; 8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą; 9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises; 10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę; 11) keičiasi informacija apie pavojingus gaminius ir rinkos priežiūrą Reglamento (ES) 2023/988 nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie pavojingus ne maisto produktus ir rinkos ribojimo priemonių taikymą; 12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013; 13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje; 14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; 15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę; 3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą; 4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu; 5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras; 6) duoti šio įstatymo 491 straipsnyje ir Produktų saugos įstatyme nurodytus privalomus nurodymus pašalinti informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka; 7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 441 straipsnį; 8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 9) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.
• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49-1 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir…
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); 3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę; 7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones; 8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą; 9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises; 10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę; 11) keičiasi informacija apie pavojingus gaminius ir rinkos priežiūrą Reglamento (ES) 2023/988 nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie pavojingus ne maisto produktus ir rinkos ribojimo priemonių taikymą; 12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013; 13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje; 14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; 15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę; 3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą; 4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu; 5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras; 6) duoti šio įstatymo 491 straipsnyje ir Produktų saugos įstatyme nurodytus privalomus nurodymus pašalinti informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka; 7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 441 straipsnį; 8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 9) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES)…
40 straipsnis. Atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Reglamento (ES) 2017/1128 3 straipsnyje, Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 5 dalyje, 6.2286 straipsnio 1 dalyje, 6.2287 straipsnio 1 dalyje, 6.2288 straipsnio 2–6 dalyse, 6.2289 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 6.22810 straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.22811 straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.22812 straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.22816 straipsnio 1 dalyje, 6.22820 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6.22823 straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse, 6.353 straipsnio 8 dalyje, 6.359, 6.3591 straipsniuose, 6.364 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse, taip pat šio įstatymo 61 ir 441 straipsniuose nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šioje dalyje nurodytus pažeidimus verslininkui gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo paskelbimo, taip pat už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patvirtintų verslininko rašytinių įsipareigojimų, nurodytų šio įstatymo 351 straipsnio 8 dalyje, nesilaikymą verslininkui gali skirti baudą iki 3 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Verslininkui, kuris veikia trumpiau negu vienus metus, skiriama bauda iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Verslininkui, pakartotinai per vienus metus padariusiam šioje dalyje nurodytą pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų, o verslininkui, veikiančiam trumpiau negu vienus metus, – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų. Verslininkui, kuris nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, už šioje dalyje nurodytą pažeidimą skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o kai pažeidimas padarytas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme nurodytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 3. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, verslininkui už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą pažeidimą gali skirti nuobaudą – įspėjimą ir neskirti baudos. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 4. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę, verslininko gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius ir į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Skiriant baudą už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime. Skiriant baudą už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, baudos dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 1) verslininkas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams; 2) verslininkas, padaręs pažeidimą, ėmėsi veiksmų, kad sumažintų vartotojų patirtą žalą, ar ją atlygino; 3) verslininkas, padaręs pažeidimą, tyrimo metu bendradarbiavo su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba; 4) verslininkas savo valia nutraukė pažeidimą; 5) yra kitų aplinkybių, kurias Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino atsakomybę lengvinančiomis. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: 1) verslininkas, padaręs pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą; 2) verslininkas, padaręs pažeidimą, slėpė padarytą pažeidimą; 3) verslininkas pakartotinai per trejus metus padarė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, įspėjimas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, arba jam už tą patį pažeidimą buvo skirta sankcija kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse tarpvalstybinių pažeidimų atvejais, kai tokia informacija yra prieinama pagal Reglamentą (ES) 2017/2394. 7. Skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda verslininkui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali bauda. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 8. Už informacijos, reikalingos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą verslininkui gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Už vengimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimu atvykti ir pateikti paaiškinimus, jeigu prieš tai verslininkas buvo įspėtas, gali būti skiriama bauda nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 9. Lietuvos bankas prižiūri, kaip Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų, ir už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taiko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams poveikio priemones ir duoda privalomus nurodymus, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą kitiems verslininkams gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 10. Bauda pagal šį straipsnį negali būti skiriama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnyje nustatytais atvejais už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, kuris yra plačiai paplitęs pažeidimas ar Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, kaip jie apibrėžti šiame reglamente, verslininkui, atsakingam už šį plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, gali skirti iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse dydžio baudą. Jeigu verslininkas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama iki dviejų milijonų eurų bauda. Skiriamos baudos dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, trukmę, verslininko gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, ankstesnius verslininko padarytus teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-886, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-04, i. k. 2022-00067 Straipsnio pakeitimas: Nr. XI-1620, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27) Nr. XII-701, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00066
Analizė
nesąžiningos komercinės veiklos va… 121 straipsnisnesąžiningos komercinės veiklos va… 5 straipsnisCK 6.22816 straipsnis
Kai paslauga įjungiama automatiškai, o vartotojas priverčiamas ją stabdyti, teisinė rizika persikelia ne į vartotojo sąskaitą, o į operatoriaus įrodinėjimo pareigą.
Žinioje nurodyta 1–2 proc. klientų apimtis nepakeičia individualios taisyklės: kiekvienam vartotojui reikia atskiro sutikimo dėl papildomo mokesčio.

Esmė

Automatinio kelionės draudimo ginčo branduolys nėra SMS forma, o valios sudaryti mokamą papildomą paslaugą įrodymas. Jeigu operatorius mokestį grindžia vartotojo neveikimu, toks modelis kertasi su Civilinio kodekso 6.22816 straipsniu, Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 3 dalimi ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 38 straipsniu. Žinios faktas siauras: vartotojas užsienyje gavo automatiškai aktyvuotą kelionės draudimą, atsisakė jo, bet mokestis vis tiek buvo priskaičiuotas. Klausimas bus sprendžiamas per tris normas: neužsakytų paslaugų draudimą, aiškaus sutikimo dėl papildomo mokesčio reikalavimą ir finansinių paslaugų be sutikimo draudimą. - Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartotojas neturi pareigos mokėti už neužsakytas paslaugas.

  • Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 2 dalis sako, kad vartotojo tylėjimas nelaikomas sutikimu pirkti.
  • Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 3 dalis įrodinėjimo naštą dėl užsakymo perkelia verslininkui.
  • Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 3 dalis reikalauja aiškaus vartotojo sutikimo dėl kiekvieno papildomo mokesčio.
  • Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 38 straipsnio 1 dalis draudžia finansines paslaugas be vartotojo sutikimo, kai už jas reikalaujama mokėti.

Teisinis vertinimas

Pagal pateiktas normas operatoriui nepakanka parodyti, kad SMS buvo išsiųsta arba kad paslauga buvo išjungta vėlesniu vartotojo veiksmu. Operatorius turi įrodyti teigiamą vartotojo valią užsakyti kelionės draudimą, nes Civilinio kodekso 6.22816 straipsnio 3 dalis būtent jam priskiria šią pareigą. Kelionės draudimo mokestis po atsisakymo yra silpniausia operatoriaus pozicija, nes vartotojo atsisakymas paneigia ir tylėjimą, ir numanomą pritarimą. Kai paslauga įjungiama automatiškai, o vartotojas priverčiamas ją stabdyti, teisinė rizika persikelia ne į vartotojo sąskaitą, o į operatoriaus įrodinėjimo pareigą. | Norma | Praktinė reikšmė šiai situacijai |

CK 6.22816 str. 1 d.už neužsakytą paslaugą mokėti nereikia
CK 6.22816 str. 2 d.tylėjimas ar neveikimas nėra pirkimas
CK 6.2285 str. 3 d.papildomam mokesčiui reikia aiškaus sutikimo
VTAĮ 38 str. 2 d.be sutikimo suteikta finansinė paslauga gali būti naudojama neatlygintinaiJeigu operatorius rėmėsi išankstiniu nustatymu, kurio vartotojas turėjo atsisakyti, taikoma Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 3 dalis.

Ši norma tiesiogiai suteikia teisę susigrąžinti papildomus mokesčius, kai sutikimas numanytas iš išankstinių teiginių. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 38 straipsnio 2 dalis papildomai numato, kad vartotojas atleidžiamas nuo bet kokios su tokios paslaugos naudojimu susijusios atsakomybės. VVTAT kompetencijos pagrindas kyla iš Civilinio kodekso 6.2282 straipsnio 2 dalies ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 7 straipsnio. Vartotojas gali kreiptis į vartotojų teisių apsaugos institucijas arba teismą, o teisės gali būti ginamos ir ne teisme. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus vartotojas turi teisę į žalos atlyginimą ir kreipimąsi dėl pažeistų teisių gynimo. Jeigu praktika vertinama kaip nesąžininga komercinė veikla, taikomas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis reikalauja vertinti profesinį atidumą ir poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui.

Pasekmės

Pirmasis realus scenarijus yra individualus mokesčio grąžinimas pagal Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 3 dalį ir Civilinio kodekso 6.22816 straipsnį. Antrasis scenarijus yra platesnis VVTAT vertinimas, ar automatinis draudimo aktyvavimas atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio kriterijus. Trečiasis scenarijus yra reikalavimas keisti paslaugos aktyvavimo modelį taip, kad papildomas mokestis atsirastų tik po aiškaus sutikimo. Praktiškai tai svarbu visiems klientams, kuriems mokestis buvo priskaičiuotas dėl tos pačios programinės klaidos ar tokio pat aktyvavimo modelio. Žinioje nurodyta 1–2 proc. klientų apimtis nepakeičia individualios taisyklės: kiekvienam vartotojui reikia atskiro sutikimo dėl papildomo mokesčio. Toliau vartotojui procedūriškai reikėtų pateikti operatoriui reikalavimą grąžinti mokestį, o jo nepatenkinus kreiptis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka į ginčą nagrinėjančią instituciją arba teismą.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad klaidinančia komercine veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis infor…“
  • Seimo Teisės departamento išvada — „LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. X-1409 2, …“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Dėl atsakomybės griežtinimą už Turizmo įstatymo reikalavimų nesilaikymą . Asociacija pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau nelegaliai veikiančių kelionių organizat…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta turizmo paslaugų teikėjų atsakomybė už kelionių organizavimo paslaugų teikimo pažeidimus bei apgyvendin…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Etaplius
B. Markauskas sako dar neapsisprendęs, ar dalyvaus merų rinkimuose: dar turiu gerą mėnesį pagalvoti 🔗
Politika | 18 min. Bronius Markauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Susiję straipsniai Per dešimtmetį Klaipėdos rajono gyventojų skaičius išaugo iki 80 tūkst., o savivaldybės biudžetas padidėjo daugiau kaip tris kartus. Nors spartų…
🔗 https://www.etaplius.lt/aktualijos/sportas/b-markauskas-sako-dar-neaps
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 83 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių…
17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 83 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi 17 valandą iki rinkimų dienos likus 65 dienoms. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“ 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 70 dienų, turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: 1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose; 2) savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą; 3) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas.“ 3. Papildyti 36 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi ir patikrinusi partijos pareiškinius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, per 5 darbo dienas nuo partijos pareiškinių dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose.“ 4. Buvusias 36 straipsnio 3–13 dalis laikyti atitinkamai 4–14 dalimis. 5. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie įregistravimą savarankišku arba atstovaujamuoju politinės kampanijos dalyviu;“. 6. Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo ir jų patikrinimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims įrašyti: „Aš, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė), keliamą (išsikėlusį) kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą (tekste nurodomi atitinkami duomenys): Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris Rinkėjo gimimo data Rinkėjo gyvenamosios vietos adresas Rinkėjo parašas Data“ 7. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ir asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ 8. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ir asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ar jis yra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ 9. Pakeisti 36 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Pareiškiniai dokumentai teikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašu paremti kandidatų sąrašo iškėlimą arba asmens iškėlimą ar išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus.“
• Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus…
18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms. 2. Jeigu pareiškiniai dokumentai turi trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša atitinkamam atstovui rinkimams. 3. Jeigu, įregistravus kandidatą, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punkte arba 5 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija iki pirmos balsavimo iš anksto dienos panaikina to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu. 5. Jeigu kandidatas anketoje pagrįstai nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“
• Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Vyriausiosios rinkimų…
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija apie kandidatą: 1) informacija apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius, kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėje partijoje ir asociacijose; šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; turima pilietybė; taip pat ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra; šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys; 2) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus biografija; 3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos; 4) privačių interesų deklaracija; 5) ar kandidatas dalyvauja visuomeninėje veikloje; 6) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti. 2. Informacija apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus gimimo vietą, pilietybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 3. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba kad išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai, savivaldybės pavadinimas) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai. 4. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.“
Analizė
savivaldybių tarybų rinkimų įstaty… 17 straipsnissavivaldybių tarybų rinkimų įstaty… 18 straipsnissavivaldybių tarybų rinkimų įstaty… 19 straipsnis
Mero politinis žinomumas nepakeičia registrų ir pareiškinių dokumentų duomenų.
Jo „geras mėnuo“ politiškai skamba erdviai, bet teisiškai jis turi tilpti į 83–65 dienų pareiškinių dokumentų koridorių ir 70 dienų partijos dokumentų ribą.

Esmė

Mero apsisprendimo langas nėra politinis mandagumas, o būsimo registravimo rizikos valdymas pagal rinkimų dokumentų terminus. Jeigu sprendimas bus atidėtas per ilgai, kandidatavimą lems ne pareiškimas viešumoje, o dokumentų pateikimas, politinės kampanijos statusas ir VRK patikra. Naujienoje B. Markauskas sako dar nepriėmęs galutinio sprendimo ir turįs „gerą mėnesį“ pagalvoti. Teisinis klausimas: ar toks delsimas dar palieka realią galimybę būti keliamam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus. Jis sprendžiamas pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo 17 straipsnį, kuriuo pakeistas 36 straipsnis, ir pagal 18 straipsnį, kuriuo pakeistas 37 straipsnis. Papildomai taikytini Rinkimų kodekso 68 straipsnio 10 dalis ir 72 straipsnio 1, 2 dalys, nes šaltiniai nurodo politinės kampanijos dalyvio ir politinių komitetų registravimo sąlygas.

Teisinis vertinimas

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį pareiškinių dokumentų įteikimas prasideda likus 83 dienoms iki rinkimų dienos ir baigiasi 17 val. likus 65 dienoms. Dokumentai, pateikti po šio termino, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. | Klausimas | Terminas arba dydis |

Pareiškinių dokumentų pradžialikus 83 dienoms iki rinkimų
Pareiškinių dokumentų pabaiga17 val., likus 65 dienoms iki rinkimų
Partijos dokumentai VRKne vėliau kaip likus 70 dienų iki rinkimų
VRK sprendimas dėl partijos registravimoper 5 darbo dienas
Institucijų atsakymas dėl kandidato duomenųper 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms
Politinio komiteto registravimasne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų
Užstatas už nesuderinamas pareigas einantį kandidatą2 rinkimuose taikomi VMDUPartija, jeigu ji keltų kandidatą, pagal 36 straipsnio 2 dalį VRK turi pateikti:
  • pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
  • savivaldybių, kuriose numato kelti kandidatus, sąrašą;
  • įgaliojimus atstovams rinkimams;
  • dokumentą, patvirtinantį rinkimų užstato sumokėjimą. Pagal 36 straipsnio 3 dalį VRK, gavusi ir patikrinusi partijos dokumentus, per 5 darbo dienas sprendžia dėl partijos registravimo dalyvauti rinkimuose.

Todėl B. Markausko asmeninis apsisprendimas dar nėra kandidatavimas, kol nėra atlikti šie formalūs veiksmai. Jo „geras mėnuo“ politiškai skamba erdviai, bet teisiškai jis turi tilpti į 83–65 dienų pareiškinių dokumentų koridorių ir 70 dienų partijos dokumentų ribą. Jeigu kandidatą keltų politinis komitetas, šaltiniuose nurodytos Rinkimų kodekso 68 straipsnio 10 dalis ir 72 straipsnio 1, 2 dalys reikalauja, kad kandidatuoti ar kelti kandidatą galėtų tik įregistruotas politinės kampanijos dalyvis. Politiniai komitetai turi būti įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. Tai siaurina improvizacijos galimybę, nes vėlyvas sprendimas remtis nauju komitetu gali susidurti su išankstiniu registravimo terminu. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalį savivaldybės rinkimų komisija tikrina, ar kandidatas atitinka 2 straipsnio reikalavimus. VRK gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar kitas institucijas. Toks prašymas nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o atsakymas pateikiamas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų. Pagal 37 straipsnio 2 dalį, jeigu pareiškiniai dokumentai turi trūkumų, rinkimų komisija nedelsdama praneša atstovui rinkimams. Ši procedūra reiškia, kad klaida dokumentuose dar gali būti taisoma tik tiek, kiek leidžia rinkimų kalendorius. Pagal 37-1 straipsnio 1 dalį VRK interneto svetainėje 10 metų skelbia kandidato vardą, pavardę, gimimo datą, darbovietę, pareigas, narystę partijose ir asociacijose, biografiją, deklaracijų išrašus ir privačių interesų deklaraciją. Todėl sprendimas kandidatuoti kartu reiškia ilgalaikį duomenų viešumą, ne vien dalyvavimą kampanijoje. LVAT administracinės teisės praktikos biuletenio Nr. 11 byloje dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo VRK pozicija buvo grindžiama oficialiais valstybės registrų duomenimis. Joje nurodyta, kad kandidatų registravimas pagal faktinę gyvenamąją vietą, neatitinkančią registro duomenų, negalimas. Ši byla šiai situacijai lemia vieną praktinę taisyklę: mero politinis žinomumas nepakeičia registrų ir pareiškinių dokumentų duomenų.

Pasekmės

Realūs scenarijai yra trys.

  • B. Markauskas apsisprendžia laiku, jį kelianti politinė organizacija pateikia dokumentus, VRK ir savivaldybės rinkimų komisija tikrina atitiktį.
  • Sprendimas vėluoja, todėl partijos, komiteto ar paties kandidato dokumentų kelias tampa nebeįmanomas dėl 65, 70 arba 180 dienų ribų.
  • Dokumentai pateikiami, bet komisija nustato trūkumų arba prašo institucijų duomenų, todėl registravimo klausimas persikelia į skubią patikrą. Praktiškai tai svarbu rinkėjams, politinei organizacijai ir savivaldybės administravimo tęstinumą vertinantiems subjektams.

Savivaldybės aktų ištraukos rodo, kad B. Markauskas pasirašė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimų paskelbimo nuostatas kaip savivaldybės meras. Tačiau šis pareigų faktas kandidato registravimo nepakeičia ir tik patenka į viešintinus duomenis apie einamas pareigas. Toliau procedūriškai reikia laukti ne politinio pareiškimo, o pareiškinių dokumentų pateikimo per 83–65 dienų iki rinkimų laikotarpį ir VRK sprendimo dėl dalyvavimo registravimo per 5 darbo dienas.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Seimo narys Arvydas Anušauskas. Siekta patikslinti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų procedūrų nuostatas, suderinti straipsnių numeraciją po ankstesnių pakeitimų ir nustatyti aiškesnį rinkimų užstato grąžinimo terminą. Pagrindiniai argumentai buvo teisinio aiškumo, procedūrų tikslumo ir protingo termino kandidatams bei politinėms organizacijoms susigrąžinti užstatą poreikis; pateiktuose fragmentuose esminių prieštaravimų nematyti.

  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 48 IR 91 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1166 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO AIŠKINA…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į STATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskat…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 1, 11, 23, 26, 34, 36, 42, 55, 66, 67, 68, 77, 78, 80, 82 ir 83 STRAIPSNIŲ pakeitimo Į STATYMO PROJ…“
  • Komiteto išvada / medžiaga — „Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2029(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pa…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — atspindziai.lt
Medikai perspėja: į ligonines patenka vis daugiau vaikų, apsinuodijusių garinimo medžiagomis - Internetinis Dienraštis „Atspindžiai“ 🔗
Medikai perspėja: į ligonines patenka vis daugiau vaikų, apsinuodijusių garinimo medžiagomis Į Lietuvos ligonines vis dažniau patenka vaikai ir paaugliai, apsinuodiję elektroninėmis cigaretėmis ar jose esančiomis neaiškios sudėties…
🔗 https://www.atspindziai.lt/medikai-perspeja-i-ligonines-patenka-vis-da
Faktų patikra:
✅ PatvirtintaLietuvoje elektroninių cigarečių prekyba griežtai reglamentuojama
✅ PatvirtintaEgzistuoja galiojantys reikalavimai elektroninių cigarečių sudėčiui ir pardavimui
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 9, 9-2, 9-3, 9-10, 9-11, 14, 14-1, 16, 18, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties…
3 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties ir kokybės bendrieji reikalavimai 1. Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurios nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą. 2. Pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) skystis, kuriame yra nikotino, pateikiamas rinkai tik tam skirtose elektroninių cigarečių pildyklėse, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 mililitrų, vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse ar rezervuaruose, o kapsulių ar rezervuarų tūris yra ne didesnis kaip 2 mililitrai; 2) nikotino turinčiame skystyje nikotino yra ne daugiau kaip 20 miligramų viename mililitre skysčio; 3) gaminant skystį naudotos tik tokios sudedamosios dalys, kurios jas kaitinant arba jų nekaitinant nėra pavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus nikotiną skystyje, turinčiame nikotino; 4) nikotino kiekis įprastomis vartojimo sąlygomis nuosekliai dozuojamas elektroninėmis cigaretėmis; 5) elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi sustiprintą apsaugą nuo vaikų (įskaitant įspėjimus apie elektroninių cigarečių keliamą grėsmę vaikams ar būtinybę jas saugoti nuo vaikų, sudėtingesnį įjungimo mechanizmą ar kitas priemones, ribojančias vaikų galimybes naudoti elektronines cigaretes ir kt.) ir yra apsaugotos nuo sugadinimo, įskilimo bei pralaidumo ir turi mechanizmą, kuris užtikrina, kad jas pildant neištekėtų skystis. Pildymo mechanizmas turi atitikti reikalavimus, nustatytus 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/586 dėl elektroninių cigarečių pildymo mechanizmo techninių standartų. 3. Gaminant skystį naudojamos tik labai grynos sudedamosios dalys. Kitų medžiagų negu gaminio (pagal gaminio prekių ženklą ir rūšį) sudedamųjų dalių ir jį vartojant susidarančių išsiskiriančių medžiagų skystyje gali būti tik toks kiekis, kurio technologiškai negalima išvengti gamybos metu. 4. Draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, jeigu skystyje yra šių priedų: 1) vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės yra naudingos ar mažiau kenksmingos sveikatai; 2) kofeino arba taurino, arba kitų priedų ir stimuliuojamųjų junginių, kurie siejami su energija ir gyvybingumu; 3) priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas; 4) priedų, kurie nesudeginto pavidalo turi KMR savybių.“
• Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties ir kokybės bendrieji reikalavimai 1. Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai…
92 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties ir kokybės bendrieji reikalavimai 1. Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurios nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą. 2. Pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) skystis, pateikiamas rinkai tik tam skirtose elektroninių cigarečių pildyklėse, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 mililitrų, vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse ar rezervuaruose, o kapsulių ar rezervuarų tūris yra ne didesnis kaip 2 mililitrai; 2) nikotino turinčiame skystyje nikotino yra ne daugiau kaip 20 miligramų viename mililitre skysčio; 3) gaminant skystį naudotos tik tokios sudedamosios dalys, kurios jas kaitinant arba jų nekaitinant nėra pavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus nikotiną skystyje, turinčiame nikotino; 4) nikotino kiekis įprastomis vartojimo sąlygomis nuosekliai dozuojamas elektroninėmis cigaretėmis; 5) elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi sustiprintą apsaugą nuo vaikų (įskaitant įspėjimus apie elektroninių cigarečių keliamą grėsmę vaikams ar būtinybę jas saugoti nuo vaikų, sudėtingesnį įjungimo mechanizmą ar kitas priemones, ribojančias vaikų galimybes naudoti elektronines cigaretes ir kt.) ir yra apsaugotos nuo sugadinimo, įskilimo bei pralaidumo ir turi mechanizmą, kuris užtikrina, kad jas pildant neištekėtų skystis. Pildymo mechanizmas turi atitikti reikalavimus, nustatytus 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/586 dėl elektroninių cigarečių pildymo mechanizmo techninių standartų. 3. Gaminant skystį naudojamos tik labai grynos sudedamosios dalys. Kitų medžiagų negu gaminio (pagal gaminio prekių ženklą ir rūšį) sudedamųjų dalių ir jį vartojant susidarančių išsiskiriančių medžiagų skystyje gali būti tik toks kiekis, kurio technologiškai negalima išvengti gamybos metu. 4. Draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra šių priedų: 1) vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės yra naudingos ar mažiau kenksmingos sveikatai; 2) kofeino arba taurino, arba kitų priedų ir stimuliuojamųjų junginių, kurie siejami su energija ir gyvybingumu; 3) priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas; 4) priedų, kurie nesudeginto pavidalo turi KMR savybių; 5) pridėtinio kvapo ar skonio, kaip tai apibrėžta šio Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje; 6) cukraus ir (ar) saldiklių. 5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi moksliniais tyrimais pagrįstais įrodymais ir (arba) kitų šalių kompetentingų institucijų gerąja praktika, sudaro konkrečių leidžiamų naudoti cheminių medžiagų, suteikiančių elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių skysčiui tabako skonį ir kvapą, sąrašą, kuriame nurodomi šių medžiagų Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service (CAS) suteikti registracijos numeriai.
• Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 161 straipsnis (statute)
161 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių pardavimo ir vartojimo draudimas nepilnamečiams 1. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti…
161 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių pardavimo ir vartojimo draudimas nepilnamečiams 1. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, taikomas šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas. 2. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes ir turėti elektronines cigaretes ar elektroninių cigarečių pildykles. 3. Draudžiama nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles asmenims iki 18 metų.
Analizė
tabako, tabako gaminių ir su jais … 3 straipsnistabako, tabako gaminių ir su jais … 92 straipsnistabako, tabako gaminių ir su jais … 94 straipsnis
Vaikų apsinuodijimas elektronine cigarete iš prekybos vietos teisiškai nėra vien sveikatos incidentas; tai galimas visos tiekimo grandinės pareigų pagal 93, 94 ir 97 straipsnius gedimas.
Prekybininkui praktiškai svarbiausia ne deklaruoti amžiaus kontrolę, o parodyti, kad draudžiamas realizavimas nepilnamečiui neįvyko.

Esmė

Šios situacijos teisinis branduolys yra ne naujas draudimas, o rinkai jau pateiktų gaminių atsekamumas, sudėtis ir nepilnamečių apsauga. Jei vaikai apsinuodija gaminiais iš įprastų prekybos vietų, klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 92, 93, 94, 97, 161 ir 171 straipsnius bei Administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnį. Naujienoje nurodoma, kad į ligonines dažniau patenka vaikai, apsinuodiję elektroninėmis cigaretėmis ar neaiškios sudėties garinimo medžiagomis. Teisiškai tai kelia klausimą, ar parduodamas gaminys apskritai galėjo būti rinkoje, ar jis tinkamai paženklintas, ar nebuvo realizuotas nepilnamečiui.

Teisinis vertinimas

Pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 92 straipsnio 1 dalį rinkai pateikiamos elektroninės cigaretės ir pildyklės turi atitikti įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalis nustato kiekybinius ir kokybinius ribojimus, kurie tiesiogiai svarbūs apsinuodijimų kontekste. | Reikalavimas | Dydis arba turinys |

Pildyklės tūrisne daugiau kaip 10 ml
Kapsulės ar rezervuaro tūrisne daugiau kaip 2 ml
Nikotino koncentracija skystyjene daugiau kaip 20 mg/ml
Sudedamosios dalyskaitinant ar nekaitinant neturi būti pavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus nikotinąPagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 94 straipsnio 1 ir 2 dalis pakuotėje turi būti lapelis, cheminės medžiagos, nikotino kiekis, dozės nikotinas, serijos numeris ir rekomendacija laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Jei medikai ir vartotojai negali suprasti, kokia medžiaga sukėlė apsinuodijimą, teisinis patikrinimas pirmiausia kryps į ženklinimą, sudėtį ir pranešimo apie gaminį duomenis. - Gamintojas ir importuotojas pagal 93 straipsnio 1 dalį privalo prieš 6 mėnesius pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui pranešimą apie kiekvieną prekių ženklą ir rūšį.
  • Pagal 93 straipsnio 2 dalį pranešime turi būti nurodytos visos sudedamosios dalys ir vartojant išsiskiriančios medžiagos, nurodant jų kiekį.
  • Pagal 97 straipsnio 2 dalį gamintojai, importuotojai ir platintojai turi rinkti informaciją apie bet kokį įtariamą neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
  • Pagal 97 straipsnio 3 dalį jie turi nedelsdami imtis taisomųjų veiksmų, pašalinti ar atšaukti gaminį iš rinkos ir informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Vaikų apsinuodijimas elektronine cigarete iš prekybos vietos teisiškai nėra vien sveikatos incidentas; tai galimas visos tiekimo grandinės pareigų pagal 93, 94 ir 97 straipsnius gedimas. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 97 straipsnio 1 dalis kompetenciją prižiūrėti ženklinimą, sudėtį ir kokybę suteikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Vyriausybės nutarime Nr. 200 ši tarnyba taip pat įgaliota prižiūrėti sudėties, kokybės rodiklių ir ženklinimo atitiktį įstatymo reikalavimams. Nepilnamečių apsaugos dalis atskirta nuo gaminio saugos dalies. Pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 161 straipsnio 1 dalį draudžiama parduoti elektronines cigaretes ir pildykles asmenims iki 18 metų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nepilnamečiams draudžiama jas rūkyti, vartoti ar turėti, o 3 dalis draudžia jas nupirkti ar perduoti nepilnamečiams. - Už elektroninių cigarečių ar pildyklių realizavimą nepilnamečiui Administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnio 3 dalis numato 320–580 eurų baudą.
  • Pakartotinis toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnio 4 dalį užtraukia 580–820 eurų baudą.

Pasekmės

Realistiškai pirmas scenarijus yra gaminio atitikties patikrinimas: sudėtis, pakuotės informacija, serijos numeris, pranešimas Departamentui ir prekybos vietos dokumentai. Jei nustatoma neatitiktis, 97 straipsnio 3 dalis veda į taisomuosius veiksmus, pašalinimą arba atšaukimą iš rinkos ir pranešimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Antras scenarijus susijęs su nepilnamečio įsigijimu arba perdavimu. Tokiu atveju taikoma 161 straipsnio draudimų sistema ir Administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnio baudų rėžiai. Prekybininkui praktiškai svarbiausia ne deklaruoti amžiaus kontrolę, o parodyti, kad draudžiamas realizavimas nepilnamečiui neįvyko. Trečias scenarijus kyla tada, kai gaminio pakuotė ar viešas pateikimas skatina pirkti arba sudaro klaidingą įspūdį apie savybes, poveikį ar riziką. Tokiu atveju vertinamas 94 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 171 straipsnio 1 dalies elektroninių cigarečių reklamos bei paslėptos reklamos draudimas. Tai praktiškai svarbu prekybos tinklams, degalinėms, importuotojams ir platintojams, nes atsakomybės rizika neapsiriboja kasos momentu. Toliau procedūriškai lauktinas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimas pagal 97 straipsnio 1 dalį, prekybos vietos ir tiekimo dokumentų įvertinimas, o esant pagrindui – sprendimas dėl taisomųjų veiksmų, pašalinimo ar atšaukimo iš rinkos.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Seimas, reaguodamas į tarp nepilnamečių sparčiai plintantį elektroninių cigarečių vartojimą ir sunkiai taikomą atsakomybę praktikoje. Siekta griežčiau kontroliuoti elektronines cigaretes ir susijusius gaminius, mažinti jų prieinamumą vaikams ir aiškiau taikyti sankcijas. Pagrindiniai argumentai buvo vaikų apsinuodijimai nikotinu ir kitomis garinimo medžiagomis, toksinių medžiagų žala sveikatai, klaidingas jaunimo įsitikinimas, kad šie gaminiai nekenksmingi, ir rizika, kad elektroninės cigaretės skatina pereiti prie įprasto rūkymo; esminių prieštaravimų pateiktoje medžiagoje nematyti.

  • Parlamentinė medžiaga — „Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.25) Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-114…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 11 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINI…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto Nr. XIVP-2630(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 2, 4 1 , 8 4 , 8 5 …“
  • Komiteto išvada / medžiaga — „Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekspertas doc. Aurelijus Veryga, 2014…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Respublika
Išpuolis Laisvės alėjoje: visi - už grotų 🔗
UŽDARYTI 2026 liepos 26, sekmadienis Publikuota: 2026 liepos 25 12:03:30, Vytas VARUNGIS Perskaitė 2676 × (1/1) Muštynės Laisvės alėjoje labai išgąsdino ir šokiravo šalia įvykio buvusius žmones. Asociatyvi DI nuotr. Atsisiųsti Reklama…
🔗 https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaime
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 167 straipsnis (statute)
167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą 1. Dėl nusikalstamų veikų…
167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą 1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, ar nėra. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka. 4. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 407 straipsnis (statute)
407 straipsnis. Privataus kaltinimo bylosBaudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140…
407 straipsnis. Privataus kaltinimo bylosBaudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. 408 straipsnis. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme 1. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. 2. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. 3. Jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju. 409 straipsnis. Perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą 1. Jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. 2. Prokuroras taip pat turi teisę bet kuriuo privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą. Šiuo atveju byla perduodama prokurorui. Ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. 3. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. 4. Jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. 410 straipsnis. Priešpriešinio skundo nagrinėjimas 1. Kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje. 2. Nagrinėjant byloje priešpriešinius kaltinimus, pirmas užduoda klausimus, duoda paaiškinimus, pasako baigiamąją kalbą kaltinamasis, kuris pirmas padavė skundą. Jam pirmam suteikiamas ir paskutinis žodis. 411 straipsnis. Prisijungimas prie privataus kaltinimo Privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamose bylose asmenys, nukentėję nuo kaltinamojo nusikalstamų veikų, kurios susijusios su jau pareikštu privačiu kaltinimu, turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pradžios prisidėti prie jau nagrinėjamo kaltinimo. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje.
Analizė
BK 284 straipsnisBK 283 straipsnisBK 57 straipsnis
Kai smurtas tampa viešu reginiu miesto centre, atsakomybės svoris persikelia nuo asmeninio konflikto prie visuomenės rimties apsaugos.
Todėl R. Sadausko aiškinimas, kad jis nesijaučia nukentėjusiuoju, nekeičia BK 284 straipsnio taikymo prielaidos.

Esmė

Šios bylos teisinė ašis nėra nukentėjusiųjų nenoras reikšti pretenzijų, o viešosios tvarkos savarankiška apsauga. Klausimas sprendžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį, Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnį, Baudžiamojo proceso kodekso 16 straipsnio 3 dalį ir Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnį. - Faktinė eilutė: kaukėti, strypais, kastetais ir peiliais ginkluoti vyrai viešoje Kauno vietoje užpuolė restorano lauko erdvėje sėdėjusius asmenis.

  • Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla, kai viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
  • Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį sankcija apima viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
  • Pagal BK 58 straipsnio 1 dalį bendrininkams bausmė skiriama įvertinus dalyvavimo rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. | Norma | Maksimali laisvės atėmimo riba |
BK 284 straipsnio 1 dalisiki 2 metų
BK 283 straipsnio 1 dalisiki 5 metų
BK 283 straipsnio 2 dalisnuo 1 iki 7 metų
BK 146 straipsnio 2 dalisiki 4 metų

Teisinis vertinimas

Aprašyti veiksmai patenka į BK 284 straipsnio 1 dalies branduolį: vieša vieta, demonstratyvus smurtas, ginklų naudojimas, keiksmai ir realus visuomenės rimties sutrikdymas. Restorano svečiai, vaikai, kavinių veiklos sutrikdymas ir kilusi sumaištis yra ne fonas, o viešosios tvarkos pažeidimo padariniai. Viešosios tvarkos byloje nukentėjusiojo tylėjimas nepanaikina kaltinimo, nes saugomas ne vien jo privatus interesas. Kai smurtas tampa viešu reginiu miesto centre, atsakomybės svoris persikelia nuo asmeninio konflikto prie visuomenės rimties apsaugos. - Kaltinimo pusė turėjo įrodyti viešą vietą, įžūlius veiksmus, nepagarbos demonstravimą ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

  • Kaltinamieji pagal BPK 16 straipsnio 3 dalį turėjo teisę žinoti kaltinimą, turėti gynėją, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant ir skųsti nuosprendį.
  • Prokuroro apeliacinis skundas dera su kaltinimo funkcija, nes pagal BPK 23 straipsnį kaltinamasis aktas aprašo veiką, įrodymus ir taikytiną baudžiamąjį įstatymą.
  • Pagal BPK 98 straipsnį reikšmingus daiktus ir dokumentus galėjo pateikti ir proceso dalyviai, ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. BPK 167 straipsnis rodo, kad daliai privačiau pažeidžiamų veikų reikia nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo.

Tačiau BK 284 straipsnis šiame sąraše nenurodytas, todėl viešosios tvarkos pažeidimo procesas nėra priklausomas nuo nukentėjusiojo valios. Todėl R. Sadausko aiškinimas, kad jis nesijaučia nukentėjusiuoju, nekeičia BK 284 straipsnio taikymo prielaidos. Šis aiškinimas gali būti vertinamas įrodymų visumoje, bet nepakeičia viešosios rimties sutrikdymo fakto. BK 283 straipsnio 1 dalis numato riaušes, kai organizuojamas ar išprovokuojamas žmonių sambūris viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti tvarką. Pateiktoje žinioje aprašyta kaukėtų užpuolikų ataka prieš konkrečią kompaniją, o ne riaušėms būdingas žmonių sambūrio organizavimas. Todėl pagal pateiktus faktus tikslesnė analizės norma yra BK 284 straipsnis, o ne BK 283 straipsnis. BK 146 straipsnis taip pat netampa centrine norma, nes aprašymas susijęs su mušimu, o ne neteisėtu laisvės atėmimu. BK 58 straipsnio 1 dalis leidžia individualizuoti bausmes pagal kiekvieno bendrininko vaidmenį, tačiau žinia nurodo, kad visi nuteistieji gavo po dvejus metus. Tokia bausmė sutampa su BK 284 straipsnio 1 dalies viršutine laisvės atėmimo riba. BK 58 straipsnio 2 dalis numato, kad organizuotos grupės nariams paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Tačiau vien žinioje minimas grupuočių kontekstas savaime nepakeičia kvalifikavimo be teismo nustatytų požymių. Tarp pateiktų šaltinių esanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-489/2024 pabrėžia viešo lenkimo smurtauti pavojingumą pagal BK 170 straipsnio 3 dalį. Šiai situacijai ji reikšminga ribotai: čia vertinamas ne viešas raginimas smurtauti, o viešas smurtavimas, todėl pagrindinė norma lieka BK 284 straipsnis. Pateiktas teisėkūros šaltinis dėl BK 284 straipsnio taip pat akcentuoja, kad baudžiamoji atsakomybė siejama su pavojingais padariniais, kai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Pasekmės

Praktinė pasekmė nuteistiesiems yra realus laisvės atėmimas, įskaitant suėmime praleisto laiko įskaitymą. Pagal BPK 100 straipsnio 5 dalį sulaikymo ir suėmimo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Pagal BPK 100 straipsnio 1–4 dalis kiti proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais, o ne darbo dieną pasibaigęs terminas persikelia į pirmą darbo dieną. - Nuteistieji gali naudotis BPK 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise apskųsti nuosprendį ir nutartis.

  • Kasacinė instancija pagal BPK 24 straipsnį yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
  • Kasacinis skundas pagal BPK 25 straipsnį teikiamas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties.
  • Jeigu byla būtų atnaujinama dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, būtų taikomas BPK 451 straipsnis. Realistiški scenarijai yra trys: bausmės vykdymas, kasacinis ginčas dėl teisės taikymo arba vėlesnis atnaujinimo klausimas pagal specialias proceso taisykles.

Restoranams ir viešų vietų valdytojams ši byla svarbi dėl įrodymų: vaizdo įrašai, darbuotojų parodymai ir veiklos sutrikdymas tiesiogiai pagrindžia viešosios rimties pažeidimą. Nukentėjusiesiems ji svarbi tuo, kad jų nenoras reikšti pretenzijas neuždaro viešosios tvarkos kaltinimo kelio. Procedūriškai toliau reikia laukti, ar po apeliacinio nuosprendžio bus paduotas kasacinis skundas į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pagal BPK 24–25 straipsnius.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo projekto iniciatoriai, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas jų tikslams pritarė iš dalies, siūlydamas keisti ne Baudžiamąjį kodeksą, bet Bausmių vykdymo kodeksą. Siekta griežtinti nuteistųjų už nužudymus paleidimo į laisvę sąlygas, argumentuojant dideliu nužudymų skaičiumi Lietuvoje, visuomenės nesaugumo jausmu ir tuo, kad net už kvalifikuotą nužudymą nuteistas asmuo gali išeiti atlikęs tik pusę bausmės. Pagrindinis prieštaravimas buvo ne pačiam griežtinimo tikslui, o pasirinktai teisinio reguliavimo vietai.

  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 28, 219, 261, 304 ir 408 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYM O PROJEKTO 1. Įstatymo …“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 152, 157 IR 164 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO 1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, …“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTAT…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Teisė.pro
Prekių ženklo registracijos galia ir ribos: ar iš tiesų apsaugo nuo visko? 🔗
Kiek iš tiesų galios suteikia registruotas prekių ženklas? Verslui nuolat kartojama, kad tai – ne tik išskirtinumas tarp konkurentų, bet ir pagrindinė įmonės vizitinė kortelė. Užregistravus ženklą, įgyjama viena svarbiausių išimtinių…
🔗 https://www.teise.pro/index.php/2026/07/28/prekiu-zenklo-registracijos
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Ženklo savininko teisės 1. Ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. 2. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų…
14 straipsnis. Ženklo savininko teisės 1. Ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. 2. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai: 1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; 2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; 3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai. 3. Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę uždrausti: 1) žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką ar tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti ar teikti žymeniu pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį; 5) naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje; 6) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų. 4. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę veiklą įvežti prekių į Lietuvos Respubliką neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tokios prekės, įskaitant jų pakuotę, įvežamos iš trečiųjų valstybių ir yra be ženklo savininko sutikimo pažymėtos ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam ženklui arba kurio pagal esminius požymius negalima atskirti nuo to ženklo. 5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 12 d. reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L 181, 15 p.), pradėtų procedūrų, atliekamų siekiant nustatyti, ar buvo pažeistos įregistruoto ženklo savininko teisės, metu deklarantas ar prekių turėtojas pateikia įrodymus, kad įregistruoto ženklo savininkas neturi teisės uždrausti pateikti prekes rinkai galutinės paskirties valstybėje. 6. Ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti naudoti žymenį kitais negu prekių ar paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo privalumais, pažeidžiami skiriamieji ženklo požymiai arba pakenkiama ženklo reputacijai. 7. Plačiai žinomo ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris: 1) gali suklaidinti dėl tapačių ar panašių prekių ar paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas; 2) gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ar paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ar paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės.
• Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas reglamentuoja prekių ženklų (toliau – ženklai) registravimą ir teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų sprendimo tvarką, nustato ženklų savininkų teises ir jų gynimą. 3. Šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ar paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris yra Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais. 4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
• Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2022-01-01   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 92-2844, i. k. 1001010ISTAIII-1981   Nauja redakcija nuo 2019-01-01: Nr. XIII-1679, 2018-12-04…
Suvestinė redakcija nuo 2022-01-01   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 92-2844, i. k. 1001010ISTAIII-1981   Nauja redakcija nuo 2019-01-01: Nr. XIII-1679, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20698   LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMAS   2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981 Vilnius   I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas reglamentuoja prekių ženklų (toliau – ženklai) registravimą ir teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų sprendimo tvarką, nustato ženklų savininkų teises ir jų gynimą. 3. Šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ar paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris yra Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais. 4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys. 2. Europos Sąjungos prekių ženklas – ženklas, kaip jis apibrėžiamas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (toliau – Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas). 3. Geografinė kilmė – šalis, teritorija, regionas ar vietovė, pagal kurią galima nustatyti prekės ar paslaugos tikrąją kilmės vietą. 4.
Analizė
prekių ženklų įstatymas 18 straipsnisprekių ženklų įstatymo Nr. VIII-19… 18 straipsnisprekių ženklų įstatymas 14 straipsnis
Registruotas ženklas nėra rinkos kontrolės monopolis; jis yra teisinis filtras prieš konkrečius žymens naudojimo būdus.
Perpardavimas tampa teisiškai pažeidžiamas tada, kai registruotas ženklas naudojamas ne prekei identifikuoti, o sukurti klaidingą kilmės, ryšio ar reputacinės kontrolės įspūdį.

Esmė

Registruotas ženklas nėra rinkos kontrolės monopolis; jis yra teisinis filtras prieš konkrečius žymens naudojimo būdus. Ginčas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 14 straipsnį, 18 straipsnį, 3 straipsnį ir mažmeninės prekybos pareigas. Naujienos faktas: verslui aiškinama, kada registracija leidžia stabdyti perpardavimą, importą, klaidinantį pateikimą ar reputacijos menkinimą. - Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis suteikia išimtines teises į ženklą.

  • 14 straipsnio 2 dalis leidžia drausti tapačius, panašius ar reputaciją pažeidžiančius žymenis.
  • 14 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai apima siūlymą, išleidimą į rinką, sandėliavimą, importą ir eksportą.
  • 18 straipsnis riboja savininko galias, kai ženklas naudojamas sąžiningai identifikavimo ar nuorodos tikslais.

Teisinis vertinimas

Ženklo savininkas stipriausias tada, kai kitas asmuo naudoja tapatų ar panašų žymenį prekėms žymėti, o ne vien perparduoda teisėtai įsigytą prekę. Pagal Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudimas aiškiausias, kai sutampa ženklas ir prekės. Pagal 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą reikia klaidinimo tikimybės, įskaitant susiejimą su ženklu. Pagal 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą reputacinio ženklo savininkas gali remtis nesąžiningu pasinaudojimu, skiriamojo požymio pažeidimu arba reputacijos pažeidimu. Perpardavėjas nėra automatiškai pažeidėjas vien todėl, kad nėra oficialus platintojas. Jo padėtį lemia naudojimo forma, reklama, pakuotė, informacija vartotojui ir sąžininga komercinė praktika. Perpardavimas tampa teisiškai pažeidžiamas tada, kai registruotas ženklas naudojamas ne prekei identifikuoti, o sukurti klaidingą kilmės, ryšio ar reputacinės kontrolės įspūdį. Tai yra šios situacijos aštrusis pjūvis: registracija saugo ženklą nuo neteisėto naudojimo, bet nesuteikia savininkui bendros teisės skirstyti rinką pagal pageidaujamus pardavėjus. - Savininkas gali reikalauti nutraukti žymens naudojimą pagal 14 straipsnio 3 dalį.

  • Perpardavėjas gali remtis 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai ženklas būtinas prekei identifikuoti.
  • Toks naudojimas ginamas tik laikantis 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos.
  • Mažmenininkas pagal Mažmeninės prekybos taisyklių 26.11 ir 26.12 punktus turi laikytis pardavimo draudimų ir ribojimų bei stabdyti nesaugių prekių prekybą. | Procedūra ar pareiga | Terminas arba turinys |
Protestas dėl registracijosPrekių ženklų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis: per 3 mėnesius nuo paskelbimo
Protesto patikrinimas18 straipsnio 3 dalis: per 14 dienų nuo gavimo
Atsakymas į protestą18 straipsnio 4 dalis: per 3 mėnesius nuo protesto išsiuntimo
Sprendimas18 straipsnio 5 dalis: patenkinti protestą arba palikti registraciją galiotiValstybinio patentų biuro kompetencija pagal pateiktus šaltinius yra registruoti ženklus, spręsti dėl registravimo ir tvarkyti registrą. Šaltinis dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1110 nurodo, kad VPB įgaliojimai neapima prekių ženklų naudojimo komercinėje veikloje priežiūros. Todėl ginčas dėl realaus pateikimo rinkoje keliauja ne vien per registro mechanizmą, bet per teisių gynimą ir priežiūros institucijų kompetenciją. Kai reklama ar naudojimas iškreipia vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, šaltinis Nr. 9 sieja pasekmes su nesąžiningos komercinės veiklos arba reklamos reikalavimų sankcijomis. Teismų praktikos šaltinyje minima 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-515/2007. Joje komercinei paslapčiai keliami du elementai: tikra ar potenciali komercinė vertė ir protingos pastangos išsaugoti slaptumą. Šiai situacijai tai lemia siaurą papildomą ribą: platinimo kanalo ar kainodaros informacija nebus saugoma vien todėl, kad verslui ji nepatogi. Ji turėtų atitikti bylos suformuluotus vertės ir slaptumo kriterijus.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus: savininkas siunčia pretenziją ir reikalauja nutraukti konkretų žymens naudojimą reklamoje, pakuotėje, skelbime ar importo dokumentuose. Antrasis scenarijus: perpardavėjas koreguoja pateikimą, palieka tik identifikacinę nuorodą į ženklą ir remiasi 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Trečiasis scenarijus: ginčas persikelia į teismą, kuriame savininkui teks grįsti 14 straipsnio 2 dalies sąlygas. Praktiškai tai svarbu trims grupėms. Ženklo savininkui svarbu rinkti įrodymus apie klaidinimą, reputacijos žalą ar nesąžiningą pasinaudojimą. Perpardavėjui svarbu atskirti teisėtą prekės identifikavimą nuo įspūdžio, kad jis yra oficialus platintojas. Vartotojui svarbi Mažmeninės prekybos taisyklių 27.1 punkte numatyta teisė gauti būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją. Artimiausias procedūrinis sekimo taškas priklauso nuo pasirinkto kelio: jei ginčijama registracija, laukiama protesto per 3 mėnesius nuo paskelbimo ir VPB Apeliacinio skyriaus patikros per 14 dienų; jei ginčijamas naudojimas rinkoje, laukiama pretenzijos, priežiūros institucijos veiksmo arba ieškinio.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Vyriausybė, rengiant jį per Teisingumo ministeriją ir Valstybinį patentų biurą. Siekta įgyvendinti ES prekių ženklų direktyvą, modernizuoti registravimo tvarką, leisti registruoti netradicinius ženklus, pertvarkyti protestų procedūrą ir aiškiau apibrėžti registro administravimą. Argumentuota, kad registracija suteikia 10 metų išimtines teises ir jų gynimo mechanizmus, tačiau prieštarauta pertekliniam klaidinimo pagrindų detalizavimui, nes tai didintų administracinę naštą, siaurintų registravimo galimybes ir galėtų iškreipti absoliučių bei santykinių atsisakymo registruoti pagrindų pusiausvyrą.

  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO nr. viii-1981 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 22 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymas 2…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančių mokesčių dydžiai yra mažesni nei Latvijoje ir Estijoje. Pažymėtina, kad prekių ženklas yra intelektinės nuosavybės objek…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Tai, kad prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės, yra absoliutus atsisakymo registruoti prekių…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto XIIP-4578(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO nr. viii-1981 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 22 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIO…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Žinių radijas
Prezidentūra po smurto Marijampolėje ragina grįžti prie telefonų ribojimo klausimo 🔗
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius ragina politikus grįžti prie klausimo dėl griežtesnių taisyklių ribojant vaikų asmeninių telefonų naudojimą mokyklose.
🔗 https://www.ziniuradijas.lt/laidos/pozicija/prezidentura-po-smurto-mar
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 59 straipsnis (statute)
59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai 1. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina…
59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai 1. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 4. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 5. Švietimo įstaigos vadovas: 1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui; 2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus; 3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką; 4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus; 5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme; 6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka; 7) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme; 8) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo. 6. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
• Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos 1. Mokinys turi teisę: 1) rinktis mokymosi formą; 2) į nešališką įgytų kompetencijų įvertinimą; 3) gauti bendrojo ugdymo…
24 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos 1. Mokinys turi teisę: 1) rinktis mokymosi formą; 2) į nešališką įgytų kompetencijų įvertinimą; 3) gauti bendrojo ugdymo technologijų dalykų, profesinio mokymo programos ir atskirų programos modulių kompetencijų įvertinimą, ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymą, neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą; 4) naudotis Švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis. 2. Mokinys privalo: 1) laikytis profesinio mokymo įstaigos įstatų, mokinio elgesio taisyklių, profesinio mokymo įstaigos ir praktinį mokymą vykdančio profesinio mokymo teikėjo darbo tvarkos; 2) vykdyti mokymo sutarties sąlygas; 3) neturintis 16 metų – mokydamasis pagal profesinio mokymo programą tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą; 4) vykdyti Švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas pareigas.
• Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos 1. Mokinys turi teisę: 1) rinktis mokymosi formą; 2) į nešališką įgytų kompetencijų įvertinimą; 3) gauti bendrojo lavinimo…
20 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos 1. Mokinys turi teisę: 1) rinktis mokymosi formą; 2) į nešališką įgytų kompetencijų įvertinimą; 3) gauti bendrojo lavinimo technologijų dalykų, profesinio mokymo programos modulių, ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymą; 4) naudotis Švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis. 2. Mokinys privalo: 1) laikytis profesinio mokymo įstaigos nuostatų, mokinio elgesio taisyklių, profesinio mokymo įstaigos ir praktinį mokymą vykdančio profesinio mokymo teikėjo darbo tvarkos; 2) vykdyti mokymo sutarties sąlygas; 3) neturintis 16 metų, mokydamasis pagal profesinio mokymo programą tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą; 4) vykdyti Švietimo ir kitų įstatymų nustatytas pareigas.
Analizė
švietimo įstatymo pakeitimo įstaty… 46 straipsnisšvietimo įstatymas 46 straipsnisšvietimo įstatymas 44 straipsnis
Telefonų ribojimas po smurto incidento turi būti formuluojamas kaip prevencinė saugumo priemonė, o ne kaip kolektyvinė sankcija visiems mokiniams.
Telefonas šioje konstrukcijoje tampa ne savarankiška teisės kategorija, o mokinio elgesio ir mokyklos saugios aplinkos valdymo objektu.

Esmė

Telefonų ribojimo klausimas nėra apie daikto draudimą, o apie mokyklos pareigą valdyti rizikas ugdymo metu. Jis spręstinas pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnį, 47 straipsnį, 49 straipsnį, 51 straipsnį, 59 straipsnį ir 63 straipsnį. Naujienos faktas teisiškai įsirašo į saugios aplinkos standartą po smurto Marijampolėje. Pagal Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus mokinys turi teisę į apsaugą nuo smurto ir saugią aplinką. Pagal Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus mokinys privalo laikytis mokymo sutarties, vidaus tvarkos dokumentų ir nepažeisti kitų teisių.

Teisinis vertinimas

Asmeninių telefonų ribojimas gali būti grindžiamas tik tada, kai jis įrašomas į mokyklos vidaus tvarką ir siejamas su saugumu, ugdymo kokybe ar kitų teisių apsauga. Telefonas šioje konstrukcijoje tampa ne savarankiška teisės kategorija, o mokinio elgesio ir mokyklos saugios aplinkos valdymo objektu. - Mokinys turi teisę į geros kokybės švietimą pagal Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

  • Mokinys turi teisę į apsaugą nuo smurto pagal Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
  • Mokinys privalo laikytis vidaus tvarkos dokumentų pagal Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  • Mokinys privalo gerbti mokytojus ir bendruomenės narius pagal Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Mokyklos vadovo vaidmuo čia centrinis, nes pagal Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 59 straipsnio 5 dalies 3 punktą jis užtikrina sveiką, saugią aplinką, užkertančią kelią smurtui. Griežtesnė telefonų tvarka būtų teisėta ne kaip politinis šūkis, o kaip vadovo tvirtinamų vidaus taisyklių dalis. Telefonų ribojimas po smurto incidento turi būti formuluojamas kaip prevencinė saugumo priemonė, o ne kaip kolektyvinė sankcija visiems mokiniams. Mokytojo padėtis taip pat sustiprina ribojimo pagrindą. Pagal Švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą mokytojas turi teisę dirbti saugioje aplinkoje ir būti apsaugotas nuo smurto. Pagal Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą ir geros kokybės ugdymą. Jei telefonai realiai trukdo reaguoti į smurtą, jį fiksuoja ar skatina plitimą, jų ribojimas tiesiogiai susijęs su šiomis pareigomis. Tėvų vaidmuo nėra veto teisė mokyklos tvarkai. Pagal Švietimo įstatymo Nr. I-1489 16, 29, 46, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnį, tėvai privalo bendradarbiauti su mokyklos vadovu ir specialistais sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus. Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, jie kartu su vaiku turi atvykti į psichologo konsultaciją nurodytu laiku. | Klausimas | Pateiktas dydis arba terminas |
Mokytojo kvalifikacijos tobulinimasne mažiau kaip 5 dienos per metus pagal Švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą
Įgyvendinamieji aktai dėl 2024 m. pakeitimųiki 2024 m. sausio 31 d. pagal Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 4, 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnį
Įstatymo įsigaliojimas2024 m. vasario 1 d. pagal tą patį 5 straipsnį
Smurto pranešimas Pasvalio aktenedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dienąMokyklos bendruomenė turi dalyvavimo kanalą, bet ne individualaus leidimo kiekvienai taisyklei mechanizmą. Pagal Švietimo įstatymo 63 straipsnio 1 dalį bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme ir burtis į interesų asociacijas. Pagal Švietimo įstatymo 63 straipsnio 4 dalį valdymo subjektai gali tokias asociacijas kviestis konsultuoti ar būti ekspertais. Tai reiškia, kad ribojimo modelis turėtų būti derinamas per savivaldą, ypač kai jis keičia kasdienę mokinių tvarką.

Pasekmės

Realistiškai galimi trys keliai. Pirmas kelias – mokyklos vadovas patikslina vidaus tvarką, susiedamas telefonų naudojimą su saugia aplinka ir mokinio pareigomis. Antras kelias – savivaldos ir bendruomenės asociacijos teikia siūlymus pagal Švietimo įstatymo 63 straipsnį. Trečias kelias – ministeriniu ar įstatymo pakeitimu nustatomas bendresnis standartas, kuriam reikėtų įgyvendinamųjų aktų logikos, matomos 2024 m. pakeitimo įstatymo 5 straipsnyje. Praktiškai tai svarbu mokiniams, tėvams, mokytojams ir mokyklų vadovams. Mokiniams tai reikštų aiškesnę pareigą laikytis telefonų naudojimo taisyklių. Tėvams tai reikštų pareigą bendradarbiauti, kai telefono naudojimas susijęs su smurtu ar ugdymosi problema. Mokytojams ir vadovams tai suteiktų aiškesnį pagrindą reaguoti ne po incidento, o prevenciškai. Kitas procedūrinis taškas turėtų būti ne abstrakti diskusija, o konkretus taisyklių tekstas. Lauktinas dokumentas – mokyklos vidaus tvarkos pakeitimas, savivaldos siūlymas arba teisės akto projektas, kuriame būtų aiškiai nustatyta, kada telefonas draudžiamas, kada leidžiamas ir kas priima sprendimą ugdymo metu.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Švietimo įstatymo pataisų rengėjai, reaguodami į augančią vaikų ir paauglių priklausomybę nuo telefonų bei kitų išmaniųjų įrenginių. Siekta nustatyti aiškesnę jų ribojimo ir naudojimo tvarką mokyklose, ypač pradiniame ir pagrindiniame ugdyme, argumentuojant poveikiu socialiniam bendravimui, emocinei ir fizinei raidai bei ugdymo aplinkai. Komitetas tikslui iš esmės pritarė, bet siūlė atskirą projektą atmesti, nes tuos pačius tikslus apėmė platesnis patobulintas projektas; Lietuvos moksleivių sąjunga siūlė ne absoliutų draudimą, o diferencijuotą ribojimą su aiškiomis išimtimis.

  • Institucijos išvada dėl projekto — „I-1489 2, 10, 12, 15, 17, 18, 22, 23-1, 23-2, 24, 26, 27, 30, 31, 35, 36, 37, 38, 39-1, 40, 41, 43, 48, 55, 56, 56-4, 68 ir 72 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-906(2) …“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 10, 12, 15, 17, 18, 22, 23 1 , 23 2 , 24, 26, 27, 30, 31, 35, 36, 37, 38, 39 1 , 40, 41, 43, 48, 55, 56, 56 4 , 68 IR…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „46 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) į apsaugą nuo smurto , psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, s…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Pasiūlymas Pakeisti 43 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Mokiniai, besimokantys mokyklose, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pamokų ir pe…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Laikas.lt
„Meta“ atsidūrė teisme: darbuotojai įtaria, kad atleidimus lėmė dirbtinis intelektas 🔗
„Meta“ atsidūrė teisme: darbuotojai įtaria, kad atleidimus lėmė dirbtinis intelektas Jungtinėse Valstijose nagrinėjama byla prieš „Meta“ atkreipė dėmesį į vis dažniau keliamą klausimą: ar darbuotojai gali būti atleidžiami remiantis DI…
🔗 https://www.laikas.lt/meta-atsidure-teisme-darbuotojai-itaria-kad-atle
🔍 Teisinis pagrindas:
• Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis Automatizuotas atskirų sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą 1. Duomenų subjektas turi teisę, kad jam nebūtų taikomas tik automatizuotu duomenų…
22 straipsnis Automatizuotas atskirų sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą 1. Duomenų subjektas turi teisę, kad jam nebūtų taikomas tik automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamas sprendimas, dėl kurio jam kyla teisinės pasekmės arba kuris jam panašiu būdu daro didelį poveikį. 2. 1 dalis netaikoma, jeigu sprendimas: a) yra būtinas siekiant sudaryti arba vykdyti sutartį tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo; b) yra leidžiamas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriais taip pat nustatomos tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėms bei laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti; arba c) yra pagrįstas aiškiu duomenų subjekto sutikimu. 3. 2 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais duomenų valdytojas įgyvendina tinkamas priemones, kad būtų apsaugotos duomenų subjekto teisės bei laisvės ir teisėti interesai, bent teisė iš duomenų valdytojo reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį ir užginčyti sprendimą. 4. 2 dalyje nurodyti sprendimai negrindžiami 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais specialių kategorijų asmens duomenimis, nebent taikomi 9 straipsnio 2 dalies a arba g punktai ir yra nustatytos tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėms bei laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. 5 skirsnis Apribojimai
• Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacio 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Automatinis individualių sprendimų priėmimas 1. Draudžiama remiantis tik automatiniu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, priimti sprendimą, dėl…
9 straipsnis. Automatinis individualių sprendimų priėmimas 1. Draudžiama remiantis tik automatiniu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, priimti sprendimą, dėl kurio duomenų subjektui kyla neigiamų teisinių pasekmių arba kuris jam turi didelės įtakos, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės, bent jau teisė iš duomenų valdytojo reikalauti žmogaus įsikišimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai negali būti grindžiami šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytais specialių kategorijų asmens duomenimis, nebent yra nustatytos tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams apsaugoti. 3. Draudžiamas profiliavimas, lemiantis fizinių asmenų diskriminaciją remiantis šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytais specialių kategorijų asmens duomenimis. III SKYRIUS DUOMENŲ SUBJEKTO TEISĖS
• BDAR 2016/679 Preambulė (statute)
(71) duomenų subjektas turėtų turėti teisę į tai, kad jam nebūtų taikomas sprendimas, kuriame gali būti numatyta priemonė, kuria vertinami su juo susiję asmeniniai…
(71) duomenų subjektas turėtų turėti teisę į tai, kad jam nebūtų taikomas sprendimas, kuriame gali būti numatyta priemonė, kuria vertinami su juo susiję asmeniniai aspektai, kuri grindžiama tik automatizuotu duomenų tvarkymu, ir kuri jo atžvilgiu turi teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį, tokį kaip automatinio internetinės kredito paraiškos atmetimas ar elektroninio įdarbinimo praktika be žmogaus įsikišimo. Toks duomenų tvarkymas apima „profiliavimą“, kurį sudaro bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kurį vykdant vertinami su fiziniu asmeniu susiję asmeniniai aspektai, visų pirma siekiant analizuoti arba numatyti aspektus, susijusius su duomenų subjekto darbo rezultatais, ekonomine padėtimi, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais ar interesais, patikimumu arba elgesiu, vieta arba judėjimu, kai tai jo atžvilgiu sukelia teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį. Tačiau tokiu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamas sprendimų priėmimas turėtų būti leidžiamas, kai jis yra aiškiai leidžiamas Sąjungos ar valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, be kita ko, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo stebėsenos ir prevencijos tikslais, laikantis Sąjungos institucijų ar nacionalinių priežiūros įstaigų taisyklių, standartų ir rekomendacijų, ir siekiant užtikrinti duomenų valdytojo suteiktos paslaugos saugumą ir patikimumą, arba kai tai būtina sudarant arba vykdant duomenų subjekto ir duomenų valdytojo sutartį, arba tada, kai duomenų subjektas yra davęs aiškų sutikimą. Bet kuriuo atveju tokiam duomenų tvarkymui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, įskaitant konkrečios informacijos duomenų subjektui suteikimą ir teisę reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį, gauti sprendimo, priimto atlikus šį vertinimą, paaiškinimą ir teisę ginčyti tą sprendimą. Tokia priemonė negali būti susijusi su vaiku. Tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus su duomenų subjektu susijusių duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir kontekstą, kuriame tvarkomi asmens duomenys, duomenų valdytojas profiliavimui turėtų naudoti tinkamas matematines ar statistines procedūras, įgyvendinti technines ir organizacines priemones, tinkamas visų pirma užtikrinti, kad veiksniai, dėl kurių atsiranda asmens duomenų netikslumų, būtų ištaisyti, o klaidų rizika būtų kuo labiau sumažinta, apsaugoti asmens duomenis taip, kad būtų atsižvelgiama į galimus pavojus, kylančius duomenų subjekto interesams ir teisėms, ir būtų išvengta, inter alia, diskriminacinio poveikio fiziniams asmenims dėl rasės ar etninės kilmės, politinių pažiūrų, religijos ar tikėjimo, priklausymo profesinei sąjungai, genetinės arba sveikatos būklės ar seksualinės orientacijos arba tokį poveikį turinčių priemonių atsiradimo. Automatizuotas sprendimų priėmimas ir tam tikromis asmens duomenų kategorijomis grindžiamas profiliavimas turėtų būti leidžiamas tik konkrečiomis sąlygomis;
Analizė
asmens duomenų teisinės apsaugos į… 22 straipsnisvidaus tarnybos statuto pakeitimo … 22 straipsnisEuropos darbo tarybų įstatymas 13 straipsnis
DI naudotas atleidimų sąrašas tampa neteisėtumo rizika tada, kai žmogaus parašas tik įformina modelio parinktą darbuotoją.
Ši logika čia reikštų, kad darbdavio teiginys apie žmogaus sprendimą nebūtų lemiamas, jeigu faktinis atrankos pagrindas būtų automatizuotas vertinimas.

Esmė

Darbdavio ginčas dėl DI atrankos nėra apie technologijos buvimą, o apie tai, ar atleidimą nulėmė tik automatizuotas darbuotojo savybių įvertinimas. Jis spręstinas pagal BDAR 22 straipsnį, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 22 straipsnį, Darbo kodekso 63 straipsnį ir Darbo kodekso 218 straipsnį. Žinia apie „Meta“ kelia konkretų klausimą, ar darbuotojai galėjo būti atrinkti pagal nematytus našumo, sveikatos ar atostogų duomenimis paveiktus rodiklius. Jei sprendimas dėl atleidimo buvo grindžiamas tik automatizuotu tvarkymu, darbuotojas turi teisę, kad jam toks sprendimas nebūtų taikomas pagal BDAR 22 straipsnio 1 dalį.

Teisinis vertinimas

Pagal BDAR 22 straipsnio 2 dalį automatizuotas sprendimas galimas tik tada, kai jis būtinas sutarčiai, leidžiamas teisės arba pagrįstas aiškiu sutikimu. Pagal BDAR 22 straipsnio 3 dalį net tokiais atvejais darbuotojui turi būti užtikrinta teisė reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti požiūrį ir užginčyti sprendimą. Pagal BDAR 22 straipsnio 4 dalį sprendimai negali būti grindžiami specialių kategorijų duomenimis, nebent taikomos išimtys ir apsaugos priemonės. DI naudotas atleidimų sąrašas tampa neteisėtumo rizika tada, kai žmogaus parašas tik įformina modelio parinktą darbuotoją. - Darbdavio pareigos pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį: prieš vertinimą sudaryti sąlygas susipažinti su vertinimo kriterijais ir principais.

  • Darbuotojo teisės pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 22 straipsnio 3 dalį: nesutikti su automatiniu įvertinimu, pareikšti nuomonę ir reikalauti pakartotinio neautomatinio vertinimo.
  • Darbdavio pareigos pagal Darbo kodekso 63 straipsnį: kai pasiekiami grupės atleidimo slenksčiai, atleidimai vertinami kaip grupės darbuotojų atleidimas. | Kriterijus | Darbo kodekso 63 straipsnio 1 dalies slenkstis |
20–99 darbuotojai10 ir daugiau atleidimų
100–299 darbuotojaine mažiau kaip 10 procentų darbuotojų
300 ir daugiau darbuotojų30 ir daugiau atleidimų
Laikotarpisne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienųJeigu „Meta“ nurodomi beveik 8 000 atleidimų būtų vertinami pagal Lietuvos teisės logiką, skaičius savaime viršytų didžiausią Darbo kodekso 63 straipsnio 1 dalies slenkstį. Darbuotojų atstovai tokiame procese veikia pagal Darbo kodekso 19 straipsnį, o pateiktame Vyriausybės šaltinyje nurodyta jų funkcija ginti darbuotojų interesus priimant sprendimus dėl grupės atleidimo. Jei atleidžiamas Europos darbo tarybos ar specialiojo derybų komiteto narys, taikoma Europos darbo tarybų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis dėl būtino sutikimo.

Diskriminacijos aspektas kyla tada, kai našumo rodiklius paveikia sveikatos būklė, negalia ar šeimos atostogos. Pateiktame Vyriausybės šaltinyje nurodyti Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 ir 8 punktai kaip darbo santykių diskriminacijos draudimo mechanizmai. LVAT administracinės teisės praktikos biuletenyje Nr. 11 aptarta išplėstinės teisėjų kolegijos byla lemia, kad atleidimo pagrindas negali būti formaliai pervadintas prieš jo tikrąją valią. Ši logika čia reikštų, kad darbdavio teiginys apie žmogaus sprendimą nebūtų lemiamas, jeigu faktinis atrankos pagrindas būtų automatizuotas vertinimas.

Pasekmės

Jeigu būtų nustatyta, kad darbuotojai atleisti be teisėto pagrindo ar pažeidus tvarką, taikytina Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis. Tokiu atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas pripažintų atleidimą neteisėtu, grąžintų darbuotoją į darbą ir priteistų vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Ši suma pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį ribojama ne ilgesniu kaip vienų metų laikotarpiu. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 3 dalį darbuotojas grąžinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu grąžinimas negalimas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, taikoma Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis. Tada atleidimas vis tiek pripažįstamas neteisėtu, tačiau darbuotojas negrąžinamas, o jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis ir žala. Praktinė ginčo vertė darbuotojams priklausys nuo to, ar jie gaus kriterijus, modelio įtakos įrodymus ir duomenis apie sveikatos ar atostogų poveikį vertinimui. Procedūriškai artimiausias sekimo taškas yra 2026 m. rugpjūčio 24 d. posėdis, kuriame lauktinas teismo vertinimas dėl papildomų duomenų ir galimo laikino grąžinimo iki arbitražo pabaigos.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Dėl kitų projekto nuostatų 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad „ Konkurencijos taryba asmens duomenis tvarko šiame įstatyme i…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Pažymėtina, kad šioje dalyje yra įtvirtintas vadinamasis „balanso testas“, kuomet būtina įvertinti duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesus ir duomenų subjekto in…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Alfa.lt
Vilniaus atliekų krizė sprendžiama: VAATC perims gamyklos valdymą iš „Energesman“ (papildyta) 🔗
Aktualijos | Teismai | 4 min. Valdas Benkunskas. | Andrius Ufartas/ELTA Susiję straipsniai Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad operatorė „Energesman“ sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos valdymą turi perduoti…
🔗 https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/vilniaus-atlieku-krize-sprendzi
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 144 straipsnis (statute)
144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms 1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos…
144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms 1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 2. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
• Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 413 straipsnis (statute)
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso…
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šis įstatymas. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones. Jeigu pritaikytos šio straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra: 1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti; 2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos paimti; 3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.
• Lietuvos Respublikos patentų įstatymo VII skirsnio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas 413 straipsnis (statute)
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso…
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šis įstatymas. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones. Jeigu pritaikytos šio straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra: 1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti; 2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos paimti; 3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.
Analizė
atsinaujinančių išteklių energetik… 64 straipsnisatsinaujinančių išteklių energetik… 15 straipsnisatsinaujinančių išteklių energetik… 16 straipsnis
Ši nutartis stipri ne tuo, kad pakeičia sutarties pabaigą, o tuo, kad atliekų srautų kontrolę laikinai atiduoda subjektui, kuriam savivaldybių sistema priskiria regioninę atliekų tvarkymo funkciją.
Ginčas šiame etape nėra dėl galutinės MBA sutarties baigties, o dėl laikino faktinės kontrolės perėmimo, kad būsimas sprendimas neliktų tuščias.

Esmė

Ginčas šiame etape nėra dėl galutinės MBA sutarties baigties, o dėl laikino faktinės kontrolės perėmimo, kad būsimas sprendimas neliktų tuščias. Teisinis mazgas sprendžiamas pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnį, 146 straipsnį, 148 straipsnį ir 2 straipsnį, kartu vertinant VAATC vietą savivaldybės atliekų sistemoje. - Naujienos faktas: Vilniaus apylinkės teismas leido VAATC perimti veiksmus MBA teritorijoje ir uždraudė „Energesman“ trukdyti iki galutinio sprendimo, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį VAATC turėjo tikėtinai pagrįsti ieškinį ir grėsmę, kad be priemonių sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 2 dalį teismas gali veikti ir viešojo intereso logika, kai gresia visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Šią viešojo intereso kryptį stiprina Vilniaus miesto atliekų planas, kuriame VAATC siejamas su regioniniu atliekų tvarkymu ir apdorojimo įrenginiais.

Teisinis vertinimas

Laikinoji priemonė čia veikia kaip ribotas valdymo sureguliavimas, o ne kaip išankstinis „Energesman“ pralaimėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalga Nr. AC-34-2 lemia, kad tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Ta pati apžvalga reikalauja netaikyti didesnių suvaržymų, nei būtina būsimo sprendimo įvykdymui užtikrinti. - VAATC teisė: prašyti priemonių pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, kai MBA teritorijoje kyla vykdymo rizika.

  • VAATC pareiga: veikti proceso atžvilgiu aktyviai, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1855/2012 sieja laikinąsias priemones su ieškovo iniciatyva.
  • „Energesman“ teisė: prašyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalį.
  • „Energesman“ rizika: jei ieškinys būtų atmestas, pagal Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 2 dalį atsirastų pagrindas reikalauti nuostolių dėl VAATC prašytų priemonių. Ši nutartis stipri ne tuo, kad pakeičia sutarties pabaigą, o tuo, kad atliekų srautų kontrolę laikinai atiduoda subjektui, kuriam savivaldybių sistema priskiria regioninę atliekų tvarkymo funkciją. Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendžiamas ne vėliau kaip per tris dienas. Teismo pasirinktas terminas iki 2026 m. gruodžio 31 d. atitinka priemonės laikinumą, nes ji nesutapatinama su galutiniu sprendimu. | Klausimas | Terminas arba riba |
Prašymo dėl laikinųjų priemonių išsprendimasne vėliau kaip per 3 dienas pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį
Priemonės galiojimas šioje bylojeiki galutinio sprendimo, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Nutarties apskundimas pagal žiniąper 7 dienas Vilniaus apygardos teismui
Trūkumų šalinimo terminas pagal žiniąiki 2026 m. rugpjūčio 7 d.Atsinaujinančių išteklių ir elektroninių ryšių normos šiam ginčui nesukuria alternatyvaus kelio. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja VERT skundus dėl tinklų, sistemų ir atsinaujinančių išteklių įrenginių. Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnis skirtas ginčams tarp elektroninių ryšių ūkio subjektų, todėl jis neatitraukia šio ginčo nuo civilinio proceso.

Pasekmės

Pirmas scenarijus: VAATC vykdo nutartį, perima praktinius MBA teritorijos veiksmus, o „Energesman“ ginčija priemonę apeliacine tvarka. Antras scenarijus: pasikeitus aplinkybėms, priemonė gali būti pakeista arba panaikinta pagal LAT apžvalgoje Nr. AC-34-2 išdėstytą logiką. Trečias scenarijus: jei galutinis ieškinys būtų atmestas, „Energesman“ galėtų kelti nuostolių klausimą pagal Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 2 dalį. Praktiškai ši nutartis svarbiausia gyventojams, savivaldybėms ir atliekų sistemos administratoriams, nes ji saugo paslaugos tęstinumą iki bylos pabaigos. „Energesman“ ji svarbi dėl operacinės kontrolės praradimo ir galimo poreikio įrodyti nuostolius. VAATC ji svarbi dėl pareigos realiai vykdyti atliekų srautų stabilizavimą, nes vien procesinė pergalė dar nėra sutarties ginčo pabaiga. Toliau procedūriškai lauktina, ar per 7 dienas bus paduotas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui, ir ar iki 2026 m. rugpjūčio 7 d. bus pašalinti VAATC nurodyti sutarties pažeidimai.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20 1 , 21, 22, 23, 26, 2…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 20 1 , 21, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 63 1…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI – 1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20 1 , 20 2 , 22, 30, 32, 48, 49, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTA…“
  • Komiteto išvada / medžiaga — „Aplinkos apsaugos komitetas, 2021-10-0 6 6 4 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pasiūlymą Nr. 1. siūloma keičiamo įstatymo 20 2 strai…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — LNK.LT
Dėl smurtaujančių vaikų – kirtis tėvams 🔗
Valdžia svarsto, kaip užkirsti kelią vaikų smurtui, tačiau į kalbas apie bausmių griežtinimą nesileidžia ir visą dėmesį skiria prevencijai. Esą pagrindinė problema yra ta, kad smurtą iš bendraamžių patyrę paaugliai nežino, kur kreiptis…
🔗 https://lnk.lt/straipsniai/Lietuvoje/del-smurtaujanciu-vaiku--kirtis-t
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 73 straipsnis (statute)
73 straipsnis. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams 1. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko…
73 straipsnis. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams 1. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų. 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.277 straipsnis (statute)
6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo…
6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, jeigu nepilnamečių vaikų veiksmai yra netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmė, išskyrus atvejus, kai nepilnamečiui yra paskirtas globėjas ar rūpintojas.
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.275 straipsnis (statute)
6.275 straipsnis. Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą 1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai…
6.275 straipsnis. Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą 1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. 2. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.
Analizė
ANK 73 straipsnisCK 6.277 straipsnisCK 6.153 straipsnis
Kai vaikas yra iki 14 metų, teisė kerta ne vaikui kaip baudžiamam subjektui, o tėvų ir institucijų priežiūros pareigai.
Jeigu smurtas įvyko mokykloje, ginčo centras bus ne vien vaiko veiksmas, bet ir kas tuo metu realiai turėjo priežiūros pareigą.

Esmė

Tikslus klausimas nėra vien „ar griežtinti bausmes“, o kam teisė perkelia atsakomybės svorį, kai smurtauja 13–17 metų vaikai. Ši situacija sprendžiama per tėvų, mokyklos ir paties nepilnamečio atsakomybės ribas pagal Civilinio kodekso 6.275 straipsnį, Civilinio kodekso 6.277 straipsnį, Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį ir Administracinių nusižengimų kodekso 42 straipsnį. Naujienos faktinė ašis: smurto atvejai mokyklose ir tarp paauglių kelia klausimą, ar atsakyti turi vaikas, tėvai, ar priežiūrą turėjusi institucija. Pagal Civilinio kodekso 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų žalą atsako tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo kaltės nebuvimo. Pagal Civilinio kodekso 6.275 straipsnio 2 dalį mokymo ar auklėjimo institucija atsako tada, kai žala padaryta jos priežiūros metu, nebent įrodo kaltės nebuvimą. Todėl trylikamečio ar trylikametės veiksmai teisiškai pirmiausia tampa ne baudimo, o priežiūros ir civilinės atsakomybės klausimu.

Teisinis vertinimas

Tėvams pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį gresia įspėjimas už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

  • Pakartotinis toks nusižengimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą nuo 10 iki 100 eurų.
  • Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalį gali būti skiriamas įpareigojimas dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo ar smurtinio elgesio keitimo programose. | Situacija | Taikoma pasekmė |
Pirmas tėvų valdžios nepanaudojimasĮspėjimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį
Pakartotinis pažeidimas10–100 eurų bauda pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį
Elgesio korekcijos poreikisProgramos pagal ANK 73 straipsnio 3 dalį
Žala padaryta iki 14 metų vaikoTėvų arba priežiūros institucijos atsakomybė pagal CK 6.275 straipsnįPagal Administracinių nusižengimų kodekso 42 straipsnį nepilnamečių administracinė atsakomybė turi atitikti amžių ir socialinę brandą.

Ta pati norma atsakomybę sieja su elgesio keitimu, auklėjimu, pažeidimo priežasčių šalinimu ir sulaikymu nuo naujų veikų. Todėl valdžios akcentuojama prevencija nėra vien politinė retorika: ji atitinka pateiktą nepilnamečių atsakomybės paskirtį. Kai vaikas yra iki 14 metų, teisė kerta ne vaikui kaip baudžiamam subjektui, o tėvų ir institucijų priežiūros pareigai. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitos 174 punktą vaikas nuo 14 iki 18 metų už žalą atsako bendrais pagrindais. Jeigu jis neturi turto ar uždarbio žalai atlyginti, atitinkamą dalį turi atlyginti tėvai, globėjas arba priežiūros institucija. Tai praktiškai reikšminga septyniolikmečio išpuolio atveju, nes žalos atlyginimo grandinė gali prasidėti nuo paties nepilnamečio. Tačiau ji gali pereiti tėvams ar institucijai, jeigu nepilnametis neturi pakankamo turto ar uždarbio. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga šią logiką sugriežtina procesiškai. Joje nurodoma, kad nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja tėvų kaltės prielaidą dėl netinkamos priežiūros arba auklėjimo pareigos nevykdymo. Tėvai gali išvengti materialinės atsakomybės tik įrodę, kad jų kaltės nėra arba veikos metu jie nebuvo atsakingi už priežiūrą. Jeigu smurtas įvyko mokykloje, ginčo centras bus ne vien vaiko veiksmas, bet ir kas tuo metu realiai turėjo priežiūros pareigą. Savivaldybių mokyklų nuostatuose matoma atskira mokyklos pareigų grandinė.

  • Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos nuostatų 28.19 punktas numato bendradarbiavimą su tėvais, policija, socialinėmis, sveikatos ir vaiko teisių institucijomis.
  • Tų pačių nuostatų 28.20 punktas įpareigoja laiku suteikti pagalbą smurtą patyrusiam mokiniui ir informuoti suinteresuotas institucijas.
  • Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos nuostatų 27.30 punktas numato pranešimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Šis terminas yra konkretus procedūrinis matas, pagal kurį galima vertinti mokyklos reakciją po smurto atvejo.

Pasekmės

Realistiškai pirmasis scenarijus yra administracinė reakcija tėvams pagal ANK 73 straipsnį, ypač kai vaikas yra iki 14 metų. Antrasis scenarijus yra civilinis žalos atlyginimo reikalavimas pagal CK 6.275 straipsnį, nukreiptas į tėvus arba mokyklą pagal priežiūros momentą. Trečiasis scenarijus yra subsidiari tėvų ar institucijos atsakomybė už 14–18 metų nepilnamečio žalą, jeigu pats nepilnametis neturi pakankamo turto. Ketvirtasis scenarijus yra poveikio priemonės, orientuotos į elgesio keitimą, nes ANK 42 straipsnis nepilnamečių atsakomybę sieja su priežasčių šalinimu. Praktiškai tai svarbu nukentėjusių vaikų šeimoms, nes jų reikalavimas gali būti nukreiptas ne tik į smurtavusį vaiką. Tai svarbu ir mokykloms, nes smurto atvejis jų teritorijoje kelia atskirą pareigą įrodyti tinkamą priežiūrą. Procedūriškai po Marijampolės įvykių reikia laukti nepilnamečių apklausų rezultatų, mokyklos pranešimų institucijoms ir sprendimų dėl administracinių ar civilinių pasekmių. Jeigu taikomas Širvintų nuostatuose matomas modelis, pranešimas tėvams ir vaiko teisių institucijai turi būti atliktas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Administracinių nusižengimų kodekse numatomas dalyvavimas bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pritartina, …“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Galiojantis teisinis reglamentavimas ne draudžia, o riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų ir bausmių rūšis bei jų dydį (pavyzdžiui, įstatymo 51 straipsnio 1 dal…“
  • Parlamentinė medžiaga — „3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nusta…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Svarstant dėl tokių nuostatų įtvirtinimo tikslingumo būtina prisiminti, kad nepilnamečiams taip pat taikomi tam tikri elgesio standartai ir pareigos, kurių jie turi laiky…“
💬 Klauskite apie tai giliau →
📄 Originalas — Kas vyksta Kaune
Skaudus teismo kirtis NŽT – be pagrindo negynė viešojo intereso Vytauto parke 🔗
Prieš daugiau kaip 20 metų Kauno miesto savivaldybė privatizavo dalį Vytauto parko, parduodant sklypą ne aukciono būdu. Vytauto parko pakraštyje įsikūrusios įmonės UAB „Osterodė“ požiūriu, taip buvo pažeistas viešasis interesas. Dėl to…
🔗 https://kaunas.kasvyksta.lt/miestas/skaudus-teismo-kirtis-nzt-be-pagri
🔍 Teisinis pagrindas:
• Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Žemės ūkio duomenų centro kompetencija reguliuojant žemės santykius 1. Vyriausybė: 1) priima nutarimus…
32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Žemės ūkio duomenų centro kompetencija reguliuojant žemės santykius 1. Vyriausybė: 1) priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais; 2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles; 3) nustato valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką; 4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos: 1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas; 2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas; 3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos; 4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę; 5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą; 6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą; 7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir karinės infrastruktūros projektus; 3. Nacionalinė žemės tarnyba: 1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse; 2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti; 3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; 4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai; 5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras; 6) organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais; 7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 8) nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams; 9) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę; 10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą; 11) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus; 12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus; 13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti; 14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną; 15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą; 16) atlieka kitas Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. 4. Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje: 1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius – vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą; 3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei; 4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo; 5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus; 6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, siūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti; 7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą; 8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 5. Žemės ūkio duomenų centras: 1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną; 2) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones; 3) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; 4) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti; 5) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.
• Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu: 1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę…
17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu: 1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; 2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime; 3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu; 4) valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jeigu per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.
• Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, nustatantis…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, nustatantis valstybinės žemės sklypo formavimą, pertvarkymą ir (ar) naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, servitutus). 2. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. 3. Racionaliai tvarkoma žemės valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ir galimybes ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai ūkinei veiklai. 4. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. 5. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. 6. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. 7. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veikla žemės tvarkymo ir naudojimo srityje. 8. Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema informacijai apie žemę tvarkyti. 9. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. 10. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. 11. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas. 12. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. 13. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. 14. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. 15. Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 16. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. 17. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. 18. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. 19. Žemės sklypo riba – linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. 20. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. 21. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. 22. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. 23. Žemės tvarkymas – žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir (ar) pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. 24. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. 25. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję žemės sklypai. 26. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. 27. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 28. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. 29. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai. 30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose įstatymuose.
Analizė
žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo… 32 straipsnisžemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo… 361 straipsnisžemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo… 2 straipsnis
NŽT diskrecija čia baigiasi ten, kur prasideda pareiga atsakyti, ar valstybės žemė buvo perleista nepaisant neprivatizavimo sprendinio.
Kai prašoma įvertinti valstybinės žemės privatizavimą, privati nuosavybė po sandorio nepanaikina NŽT pareigos patikrinti viešojo intereso gynimo pagrindą.

Esmė

NŽT pralaimėjimo branduolys yra ne 2005 m. sandorio galiojimas, o institucijos pareiga kvalifikuoti prašymą kaip viešojo intereso gynimo klausimą. Kai prašoma įvertinti valstybinės žemės privatizavimą, privati nuosavybė po sandorio nepanaikina NŽT pareigos patikrinti viešojo intereso gynimo pagrindą. Naujienos faktas: LVAT galutiniu sprendimu panaikino NŽT atsisakymo dalį ir įpareigojo prašymą nagrinėti iš naujo. Ginčas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą, Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktus, Žemės įstatymo 36² straipsnio 1 dalį ir Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalį.

Teisinis vertinimas

Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą NŽT turi kreiptis į teismą, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje. Jei galimas pažeidimas kilo dėl pačios NŽT arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, NŽT turi kreiptis į prokuratūrą. - NŽT turėjo nustatyti, ar 2005 m. ne aukciono tvarka parduota valstybinė žemė pateko į valstybinės žemės disponavimo sritį.

  • NŽT turėjo įvertinti 1999 m. detaliojo plano sprendinių reikšmę ir pareiškėjo nurodytą neprivatizavimo sąlygą.
  • NŽT turėjo motyvuotai nuspręsti: kreiptis į prokuratūrą arba aiškiai pagrįsti atsisakymą pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą. NŽT atsakymas, kad pareiškėjas gali pats kreiptis į teismą, nepakeičia šios kompetencijos. CPK 49 straipsnio 2 dalis ir ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis, kaip nurodyta pateiktame šaltinyje, viešojo intereso gynimą sieja su įstatymuose aiškiai apibrėžtais subjektais. Žemės srityje toks subjektas yra NŽT, kai veikia pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą. LVAT nagrinėtoje UAB „Osterodė“ ir NŽT byloje teismas atskyrė pareiškėjo privatų interesą nuo prašymo inicijuoti viešojo intereso gynybą. Tai lemia, kad NŽT negalėjo perkelti ginčo į paprastą privačių teisių gynybos lauką. NŽT diskrecija apima galutinį kreipimosi ar nesikreipimo pasirinkimą, bet ne teisę nepasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo. NŽT diskrecija čia baigiasi ten, kur prasideda pareiga atsakyti, ar valstybės žemė buvo perleista nepaisant neprivatizavimo sprendinio. Pagal Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą NŽT tikrina, ar valstybinės žemės patikėtinių sandoriai ir administraciniai sprendimai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams. Pagal Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 3 punktą ji siūlo naikinti arba keisti neteisėtus sandorius ar sprendimus. Pagal Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 4 punktą ji kreipiasi į teismą, kai patikėtiniai nesutinka pašalinti neteisėtumo arba nevykdo privalomojo nurodymo. | Procedūrinis veiksmas | Terminas |
Patikėtinis informuoja NŽT apie sprendimą dėl pasiūlymoper 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo
NŽT skundžia atsisakymą administraciniam teismuiper 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo
Asmuo kreipiasi dėl žalos už žemėtvarkos dokumentusper 1 mėnesį nuo sužinojimo apie žaląVyriausybės nutarimo Nr. 260 pakeitimo šaltinis rodo, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami arba išnuomojami be aukciono tik tada, kai tai numatyta įstatymuose. Tas pats šaltinis nurodo, kad NŽT visais kitais atvejais parduoda ir išnuomoja naudojamus valstybinės žemės sklypus. Todėl UAB „Osterodė“ argumentas dėl ne aukciono tvarkos turėjo būti tikrinamas per teisės parduoti ir detaliojo plano ribojimų santykį.

Pasekmės

Pirmasis scenarijus: NŽT, iš naujo išnagrinėjusi prašymą, nustato pagrindą manyti, kad viešasis interesas pažeistas dėl ankstesnių NŽT ar perimtų institucijų veiksmų. Tada pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą ji turi kreiptis į prokuratūrą. Antrasis scenarijus: NŽT nusprendžia, kad pagrindo kreiptis į prokuratūrą nėra, bet toks atsisakymas jau turės būti motyvuotas. Tokiu atveju pareiškėjui praktiškai svarbus ne formalus atsakymo egzistavimas, o tai, ar NŽT įvertins detalųjį planą, neprivatizavimo sąlygą ir ne aukciono pardavimo pagrindą. Trečiasis scenarijus susijęs su valstybinės žemės patikėtinio veiklos kontrole pagal Žemės įstatymo 36² straipsnio 1 dalį. Jei nustatomas administracinio sprendimo neteisėtumas, NŽT gali teikti motyvuotą pasiūlymą jį pakeisti ar panaikinti, o po atsisakymo taikomas 10 darbo dienų kreipimosi į teismą terminas. Toliau procedūriškai lauktinas naujas NŽT sprendimas dėl UAB „Osterodė“ prašymo: jame turi būti aiškiai nurodyta, ar kreipiamasi į prokuratūrą, ar atsisakoma tai daryti pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą.

Šaltiniai:
📚 Šaknys — kas ir kodėl taip sureguliavo:

Reguliavimą inicijavo Žemės įstatymo pakeitimų rengėjai, siekę aiškiau apibrėžti NŽT pareigą ginti viešąjį interesą valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje. Tikslas buvo suteikti NŽT teisę kreiptis į teismą, bet kai galimas pažeidimas kyla dėl pačios NŽT ar jos perimtų institucijų veiksmų arba neveikimo, nukreipti klausimą prokuratūrai ar Aplinkos ministerijai. Pagrindinis argumentas už buvo efektyvesnė viešojo intereso apsauga, o prieštaravimuose akcentuota, kad procesų išskaidymas tarp institucijų gali vilkinti ginčų sprendimą ir silpninti valstybinės žemės kontrolę.

  • Institucijos išvada dėl projekto — „Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį numatoma įtvirtinti, kad kai yra pagrindas manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naud…“
  • Aiškinamasis raštas (iniciatorių tikslai) — „AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR.I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTA…“
  • Parlamentinė medžiaga — „Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitim…“
  • Institucijos išvada dėl projekto — „Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įsta…“
💬 Klauskite apie tai giliau →

🗺️ Gilesnė analizė: teismų praktikos žemėlapis →

Kur teismai nesutaria (rizikos zonos), kaip instancijos remiasi viena kita, ir 100 autoritetingiausių bylų — su paaiškinimais.
Atverti žemėlapį →