Legal prism · 2026-07-28
📚 ArchiveLTEN

⚖️ Legal prism — 2026-07-28

Updated: 2026-07-28 11:30
The day's news through a legal prism — grounded in our database of Lithuanian legislation.
📄 Original — verbatim from the source Analysis — our legal insight (not a source)

Today's news through the legal prism (24)

Selected for a legal angle. For each: original → fact-check and legal basis → substantive analysis.
Filter by area of law:
📄 Original — Kauno miesto savivaldybė
UNESCO praises Kaunas’s progress in protecting its modernist heritage and raising its visibility 🔗
UNESCO has welcomed Kaunas’s progress in safeguarding its modernist heritage and increasing its visibility. The assessment came during the 48th session of the UNESCO World Heritage Committee, held in Busan, South Korea, on July 19-29…
Fact-check:
⚪ Unverified2025 m. atnaujinus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Lietuvoje įteisintas Poveikio paveldui vertinimas (Heritage Impact Assessment, HIA), skirtas nustatyti, ar planuojamos didelės apimties statybos nedarys neigiamo poveikio saugomų kultūros vertybių
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 4 straipsnis (statute)
4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir…
4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). 2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais: 1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. 2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis; 3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus). 3. Gali būti nustatomas vienas arba keli kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugos tikslai. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą sudaro: 1) šio ir kitų įstatymų nustatyti paveldosaugos reikalavimai kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms, vietovėms ir apsaugos zonoms; 2) Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyti reikalavimai kultūros paveldo objektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose; 3) Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir pagal šį įstatymą parengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai; 4) valdytojų įsipareigojimai, nustatyti apsaugos sutartyse; 5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. 5. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai surašomi konkrečių kultūros paveldo objektų valdytojams įteikiamuose apsaugos reglamentuose. ANTRASIS SKIRSNIS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ADMINISTRAVIMAS
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas…
5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas 1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, Kultūros ministerija, atsižvelgdami į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus paveldosauginės patirties ir tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus. 2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos įsteigtas įstaigas, kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas. 3. Savivaldybės atlieka Vietos savivaldos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms nustatytas funkcijas. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus pagal kompetenciją priima Vyriausybė, kultūros ministras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) direktorius ir savivaldybės taryba. 5. Vyriausybė skelbia kultūros paminklais nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves, atsako už tarptautinėmis sutartimis prisiimtų paveldosaugos įsipareigojimų įgyvendinimą, atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 6. Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo ir kitas) programas, organizuoja paveldotvarkos programų įgyvendinimą, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų) atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, tvirtina kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo tvarkos aprašą, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 7. Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų rengimą, profesinį mokymą ir tobulinimąsi. 8. Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų norminiai teisės aktai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, prieš juos priimant turi būti pateikiami Kultūros ministerijai derinti teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo reikalavimams prieštaraujantys savivaldos institucijų priimti teisės aktai turi būti sustabdyti ar panaikinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. 9. 10. Departamentas: 1) metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai; 2) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų projektus; 3) naudoja veiklai, susijusiai su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga (neįskaitant paveldotvarkos programų), skirtas valstybės biudžeto lėšas; 4) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos programas, organizuoja jų įgyvendinimą (neįskaitant paveldotvarkos programų). Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą Departamentas gali pavesti kitoms biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina; 5) organizuoja ir koordinuoja nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą, atskleidimą ir stebėseną; 6) inicijuoja ir organizuoja kultūros paveldo objektų skelbimą valstybės saugomais, teikia siūlymus savivaldybės paveldosaugos padaliniams inicijuoti kultūros paveldo objektų skelbimą saugomais savivaldybės; 7) sudaro su valdytojais kultūros paveldo objektų apsaugos sutartis; 8); 9) parengia ir išduoda nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus; 10) teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims; 11) nagrinėja valdytojų skundus ir prašymus; 12) tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys; pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus; 13) teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus; 14) teikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įrašyti arba pakeisti kultūros paveldo objektų, kaip daiktinės teisės objektų, įteisinimo ir apribojimų naudotis nekilnojamuoju turtu duomenis; 15); 16) per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus; 17) organizuoja teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių šio įstatymo reikalavimus, rengimą; 18) tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai; 19) kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai; 20) nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį; 21); 22) pagal savo kompetenciją atlieka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu; 23) turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus, apžiūrėti, fiksuoti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių; 24) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas; 25) kreipiasi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui; 26) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis; 27) kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą, išduoda kultūros kelių sertifikatus (išskyrus Europos Tarybos kultūros kelių sertifikatus), vykdo sertifikuotų kultūros kelių veiklos stebėseną; 28) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, vykdo kultūros ministro įsakymus. 11. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų) atestavimo komisija ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija atlieka joms jų nuostatuose priskirtas funkcijas, o jų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 12. Kad valstybinis valdymas būtų racionalus ir būtų galima rengti nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos ir kitas apsaugos programas, kultūros ministro patvirtinta tvarka vykdoma stebėsena.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Apsaugos reglamentas – dokumentas, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Apsaugos reglamentas – dokumentas, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos, apsaugos zonos ar tokių objektų tipo paveldosaugos reikalavimai. 2. 3. Archeologiniai radiniai – tyrimų metu ar kitaip rasti žmogaus sukurti ar turintys žmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę. Šių daiktų buvęs savininkas negali būti nustatytas paprastai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo tų daiktų užkasimo ar išmetimo. Archeologiniais radiniais taip pat laikomi senovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos. 31. Archeologiniai tyrimai – fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama ištirti virš žemės, žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius objektus, siekiant įgyti naujų žinių apie praeityje vykusius reiškinius ir procesus, ir surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti. 4. Ardomieji tyrimai – fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiami objektas, jo dalis ar elementas, esantys ar galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais. 5. Atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai. 6. Avarijos grėsmės pašalinimas – priežasčių, galinčių sukelti staigią kultūros paveldo objekto griūtį ar kitokį praradimą, panaikinimas, minimaliai keičiant vertingąsias savybes, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. 7. Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką. 8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 9. Konservacinė (saugojimo) paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomo objekto, objekto teritorijos ar vietovės sklypų naudojimo paskirtis, kai naudojimo tikslas yra išsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes, naudojant arba pritaikant naudoti juos pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu (paskirtimi), kuris užtikrintų tinkamą priežiūrą ir atskleistų vertingąsias savybes. 10. Konservavimas – kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. 11. Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. 111. Kultūros kelias – kultūros paveldo, kultūrinių kraštovaizdžių, kultūros ir švietimo bendradarbiavimo priemonėmis sukurta teminių komunikacijos kelių sistema, kuria siekiama atgaivinti ir įprasminti su istoriniais keliais, asmenybėmis ir reiškiniais, įvykiais, papročiais ar tradicijomis susijusias kultūros vertybes, sudaryti sąlygas jas pažinti, skatinti visuomenės bei vietos bendruomenių įsitraukimą į šią veiklą ir atsakingumą atskleidžiant ir išryškinant jų kultūrinį tapatumą nacionaliniame ir europiniame kontekste. 112. Kultūros kelio lygmuo – kultūrinė bei geografinė ir (ar) teritorinė administracinė aprėptis, kuria įgyvendinamas kultūros kelias. 12. Kultūros paminklai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai. 13. 14. Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. 15. Kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. 16. Kultūros paveldo statinio remontas – kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) jo vertingosios savybės, autentiškumas, esamoms konstrukcijoms, elementams panaudotos medžiagos ar statybos produktai. 17. Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. 18. Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. 19. Laikinasis apsaugos reglamentas (specialieji paveldosaugos reikalavimai) – dokumentas, kuriuo pagal Statybos įstatymą nustatomi konkrečios nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio statinio specialieji paveldosaugos reikalavimai. 20. Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija. 21. Nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. 22. Nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas. 23. Paveldo tvarkybos reglamentai – privalomųjų tvarkybos norminių dokumentų, nustatančių darbų planavimo, projektavimo, vykdymo ir su tvarkyba susijusių procedūrų atlikimo taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą, sistemos dalis. 24. Paveldosaugos reikalavimai – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, nustatytos šiame įstatyme, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų vertingosioms savybėms apsaugoti. 25. Paveldotvarka – paveldosaugos norminių teisės aktų sistemos kūrimas, institucijų formavimas ir jų veiklos organizavimas, paveldosaugos programų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tvarkybos administravimas, stebėsena. 26. Pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai. 27. Priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. 28. Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. 29. Restauravimas – visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. 30. Saugoma vietovė – kultūros paveldo vietovė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta saugoma ir kuriai taikomi paveldosaugos reikalavimai arba kurios apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas istorinis nacionalinis parkas, istorinis regioninis parkas, kultūrinis rezervatas ar kultūrinis draustinis. 31. Saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu. 32. Stebėsena (monitoringas) – kultūros paveldo objektų, vietovių periodinis būklės ir jos kitimo stebėjimas, fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas. 33. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. 34. Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. 35. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai būtų atliekami pagal projektą, paveldosaugos reikalavimus ir kokybiškai. Tokios priežiūros rezultatai pateikiami ataskaitoje. 36. Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. 37. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. 38. Užkonservavimas – avarijos grėsmės pašalinimas ir kiti veiksmai, reikalingi kultūros paveldo statinio vertingosioms savybėms išsaugoti, kai laikinai sustabdomi jo tvarkybos darbai ar nustojama juo naudotis. 39. Valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. 40. Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. 41. Vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami naudoti. 42. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.
Analysis
Kaunas’s legal progress is measured not by the number of events, but by whether each new property, boundary, and plan becomes a mandatory heritage protection regime.
Accordingly, implementation of UNESCO recommendations is not merely a matter of international reporting; it directly corresponds to the purpose of national law.

Core issue

UNESCO’s assessment of Kaunas legally signifies not the confirmation of a title, but a review of the management system against national heritage protection obligations. The question is whether the actions of Kaunas City Municipality and the State already constitute a sufficient chain of inventorying, territorial protection, funding, and public engagement. The news item is narrow in scope: at the 48th session of the UNESCO World Heritage Committee, Kaunas’s progress was assessed favorably, and the next report is scheduled for December 2027. The assessment is determined by Articles 1, 4, 5, 6, 11, 16, 27, and 36 of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage. The institutional logic for the protection of UNESCO properties is supplemented by paragraphs 25, 26, and 27 of the concept approved by Government Resolution No. 1210 of 31 October 2007.

Legal assessment

Under Article 1 of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, the protection of Kaunas modernism must reconcile preservation, transmission to future generations, knowledge, and use. Accordingly, implementation of UNESCO recommendations is not merely a matter of international reporting; it directly corresponds to the purpose of national law. Under Article 4(1) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, protection consists of:

  • inventorying;
  • declaration as protected;
  • safeguarding, including management works and use;
  • knowledge and dissemination;
  • revitalization.

This structure is reflected in the indicated inventory of interwar buildings, the GIS database, and the addition of 43 modernist properties to the Register of Cultural Property. Kaunas’s legal progress is measured not by the number of events, but by whether each new property, boundary, and plan becomes a mandatory heritage protection regime.

Under Article 5(5) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, the Government is responsible for implementing heritage protection obligations assumed under international treaties. The municipality does not act autonomously from the State, but under Article 5(3) and (4) and Article 6, because its institutions issue conditions, approve designs, and grant permits in protected areas. Under Article 6(3), municipal heritage protection units inspect condition, collect information, submit it to the Department, and may issue binding requirements to managers.

Under Article 11(2), (3), and (6) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, the clarification of boundaries and the buffer zone must be based on research data and embedded in spatial planning documents. This means that the expansion of the buffer zone will become significant when its consequences are transferred into the planning and permitting system. The excerpt from the Kaunas heat supply special plan confirms the direction of local law: at later design stages, the preservation of cultural heritage properties must be taken into account.

Under Article 27(3) and (4) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, maintenance rests primarily with managers, but management works may be partly financed from municipal budget funds. The Kaunas heritage management programme therefore has a clear legal basis when it finances works on buildings located within the UNESCO property and its buffer zone. Under Article 16(3), (5), and (6), protection agreements may serve as an additional instrument; they are registered in the Real Property Register and bind a new manager.

IndicatorValueLegal significance
New modernist properties in the Register43Strengthens inventorying under Article 4(1)
Events since the inclusion of the UNESCO direction465Corresponds to dissemination of knowledge under Article 36
Funding allocatedmore than EUR 680,000Supports knowledge and revitalization programmes under Article 27(4)
Next reportDecember 2027New checkpoint for international monitoring

Under Article 36(1) and (2) of the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage, guided tours, publications, workshops, and cultural events are lawful means of disseminating knowledge. Public engagement is not merely an adjunct to communication here, because paragraph 27 of the Government concept provides for public participation in protecting and fostering World Heritage properties. Paragraph 25 of the concept also indicates a stricter model for UNESCO properties: plans and building permits should be linked to a positive review conclusion by a competent State authority.

Consequences

The realistic first scenario is a smooth one: Kaunas completes its management and action plans this year, and the protection plans are consolidated into an integrated protection management plan. In that case, what will matter most to owners, architects, and developers will not be UNESCO wording, but specific spatial planning documents, design conditions, and binding requirements.

The second scenario is administrative tightening, if the amendment of the buffer zone or the protection plans establish new restrictions on construction, reconstruction, or additional storeys. In that case, the practical burden will fall on project developers and managers, because Article 6(2) links the issuance of permits to the special regime applicable to protected structures.

The third scenario is growth in demand for funding, because more registered properties mean greater need for management works. Under Article 27(3), the manager’s funds remain the primary basis, but the municipal programme becomes important where heritage protection requirements increase the cost of works.

Procedurally, the following are to be expected:

  • submission of the amendment to the buffer zone boundaries to the World Heritage Centre;
  • completion of the Kaunas UNESCO management and action plans in 2026;
  • consolidation of the protection plans for Naujamiestis, Žaliakalnis I, and Žaliakalnis II into an integrated plan;
  • the next report on the state of conservation of Kaunas to the World Heritage Centre in December 2027.
📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government through the Ministry of Culture, with the aim of making the protection of immovable cultural heritage more effective and establishing clearer rules for the protection of UNESCO World Heritage properties, including management plans. It was argued that UNESCO properties must be protected through national legal measures; however, objections were raised that the draft still allocates institutional responsibilities unclearly and may leave longstanding gaps in heritage protection unresolved. It was also emphasised that Modernist Kaunas is not a cultural landscape, and therefore the concept of the historic urban landscape should not be narrowed solely within this law.

  • Institutional opinion on the draft„Todėl Projekte šis reglamentavimas tebėra neaiškus, keliaprasmis ir sudarantis prielaidas išlikti esamiems, jau įsisenėjusiems tokio paveldo apsaugos trūkumams. Pritardam…“
  • Institutional opinion on the draft„Pažymėtina, jog UNESCO pasaulio paveldo vertybės Vilniaus istorinis centras, Modernistinis Kaunas, nėra įrašyti kaip kultūriniai kraštovaizdžiai, o kaip pastatų grupės, o…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 16, 19, 21, 22, 23, 27, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO P…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinu…“
📄 Original — KaunoDiena.lt
Social Democrats collect signatures for Constitutional Court appeal over Šimonytė cabinet program 🔗
Lithuania’s Social Democratic Party parliamentary group has collected the required signatures to ask the Constitutional Court to review the constitutionality of Prime Minister Ingrida Šimonytė’s cabinet program, faction leader Orinta…
Fact-check:
🟡 IncompleteKreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstituciškumą turi ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas –…
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Lietuvos Respublikos Konstitucija 106 straipsnis (statute)
106 straipsnis Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat…
106 straipsnis Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that an application to the Constitutional Court must be made by not less than one-fifth of all members of the Seimas is incomplete. Under Article 106 of the Constitution as cited, applications concerning acts of the Seimas may also be made by the Government and the courts, while the range of applicants differs for other types of acts. It would be more accurate to write that, in this specific political process, a group of members of the Seimas must collect the signatures of not less than one-fifth of all members of the Seimas. More precisely still: the signatures confer the right to initiate proceedings before the Constitutional Court, but the admissibility of the application will also depend on the content required by Article 66 of the Law on the Constitutional Court.

The central question is this: if the Government Programme was registered in the name of the Government before the officially approved composition of the Government entered into force, the Constitutional Court will have to determine whether the subsequent presentation in the Seimas cures the initial defect in submission.
In this case, the decisive issue is not the text of the Programme, but the constitutional regularity of the procedure for adopting the Seimas act.

Core issue

The issue is not merely one of signatures or political comparison: the Constitutional Court should assess whether, in the procedure concerning the Seimas resolution on the Government Programme, the defect arose before the deliberation stage. The dispute should be resolved under Article 106 of the Constitution and Articles 63, 64, 65 and 66 of the Law on the Constitutional Court. The news fact is narrow: the LSDP parliamentary group states that it has collected more than 30 signatures regarding the Seimas resolution of 11 December 2020. Under Article 106 of the Constitution and Article 65 of the Law on the Constitutional Court, not less than one-fifth of all Members of the Seimas may apply regarding an act adopted by another Seimas. Since the Seimas has 141 members, the practical threshold is 29 Members of the Seimas; therefore, “more than 30” signatures satisfies the quantitative threshold. The Constitutional Court’s jurisdiction follows from Article 63 of the Law on the Constitutional Court, because the challenged act is a Seimas resolution.

IssueApplicable provisionPractical significance
Applicant’s standingArticle 106 of the Constitution, Article 65 of the Law on the Constitutional CourtAt least one-fifth of all Members of the Seimas is required
Subject matter of the disputeArticle 63 of the Law on the Constitutional CourtThe conformity of a Seimas act or part thereof with the Constitution is examined
Procedural basisArticle 64 of the Law on the Constitutional CourtThe procedure for adoption, signing, promulgation or entry into force may be examined
Form of the petitionArticle 66 of the Law on the Constitutional CourtA reasoned petition, signatures and a representative are required

Legal assessment

Under Article 64 of the Law on the Constitutional Court, the basis for a case is a legally reasoned doubt as to an act’s conformity with the Constitution, including the procedure for adoption established by the Constitution. Accordingly, the LSDP must not prove political inconsistency, but must formulate a legal doubt concerning the procedure for the 2020 Seimas resolution. The central question is this: if the Government Programme was registered in the name of the Government before the officially approved composition of the Government entered into force, the Constitutional Court will have to determine whether the subsequent presentation in the Seimas cures the initial defect in submission.

The applicants’ obligations under Article 66 of the Law on the Constitutional Court are specific:

  • to indicate the exact title, number, date of adoption and source of publication of the challenged Seimas resolution;
  • to identify the constitutional and statutory provisions conferring the right to apply;
  • to set out the specific grounds for hearing the case;
  • to substantiate the position that the act conflicts with the Constitution;
  • to formulate the request to the Constitutional Court;
  • to attach a list of documents.

Under Article 66 of the Law on the Constitutional Court, a petition by a group of Members of the Seimas must be signed by all applying Members of the Seimas. Those same signatures must be certified by the signature of the Speaker of the Seimas or a Deputy Speaker of the Seimas. This means that a political statement about collected signatures is not yet a procedural application until a petition in proper form has been submitted.

The Constitutional Court’s jurisdiction to examine cases is not limited to acts currently in force, as indicated by the sources referring to the Constitutional Court ruling of 19 September 2002 in case No. 34/2000-28/01. In that case, it was held that the Constitutional Court may examine Seimas acts that have been adopted and officially published even where the start of their application is set for a later date. For the present situation, this means that the dispute concerning the 2020 resolution is not eliminated merely by the passage of time or subsequent political events.

The precedential context of the 1996 Government Programme is also relevant: the sources refer to Government Resolution No. 1429 concerning the examination of the Seimas resolution of 10 December 1996 under Article 92(4) of the Constitution and Article 65 of the Law on the Constitutional Court. This demonstrates that a Seimas resolution on the Government Programme is a proper object of constitutional review. In this case, the decisive issue is not the text of the Programme, but the constitutional regularity of the procedure for adopting the Seimas act.

Consequences

There are three realistic scenarios. First, the Constitutional Court may accept the petition and examine whether the procedural chronology breached the procedure for adopting a Seimas act established in the Constitution, within the meaning of Article 64 of the Law on the Constitutional Court. Second, the Constitutional Court may find that the petition is insufficiently legally reasoned, because Article 106 of the Constitution permits refusal to accept an application based on non-legal grounds. Third, the Constitutional Court may hold that the challenged Seimas resolution is not contrary to the Constitution if the later stages of the procedure were legally sufficient.

The practical significance extends not only to the Programme of the Eighteenth Government, but also to this year’s dispute concerning the Programme of the Twenty-First Government. A uniform standard will depend on whether the Constitutional Court regards the starting point of the procedure as independently significant. If it does, the date of registration and the submitting entity will become essential criteria for future submissions of Government Programmes.

Procedurally, the next step is to await not a political announcement, but a formal petition to the Constitutional Court with certified signatures of Members of the Seimas under Article 66 of the Law on the Constitutional Court. If the application were submitted by a Seimas resolution, Article 26 of the Law on the Constitutional Court provides for a preliminary examination of the material within no later than three days and a decision on admissibility at an administrative sitting.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53 1 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 67 1 ir 67 2 straipsniais įst…“
  • Parliamentary materials„LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6, 16 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 6, 9, 14, 1…“
  • Parliamentary materials„III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublik…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKIMAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 31, 65, 66, 68, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJ…“
📄 Original — 77.lt
Conflict Brewing Between Conservatives and Social Democrats as Initiatives to Appeal to the Constitutional Court Follow One After Another 🔗
The Social Democratic Party of Lithuania (LSDP) is seeking a Constitutional Court ruling on the 2020 government program. The party’s parliamentary group has begun collecting lawmakers’ signatures for an appeal asking the court to assess…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas –…
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pake 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė…
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu elektroniniu parašu.“ 2. Pakeisti 66 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 9 egzempliorius. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 9 egzempliorių kiekvieno iš jų. Tais atvejais, kai prašymas ir jo priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, reikalavimas pateikti 9 egzempliorius netaikomas. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Analysis
The registration calendar is not an independent subject matter of a Constitutional Court case if the petition does not show its connection with the challenged act of the Seimas.
If the 29 signatures are merely a form of political counter-initiative, the petition is weakened even before substantive examination.

Core issue

The core of the dispute is not political consistency, but the admissibility of the petition and the identification of the challenged act of the Seimas. The Constitutional Court will assess not the symmetry between the conduct of the LSDP and the opposition, but whether the request complies with Article 102 of the Constitution, Article 106 of the Constitution, and Article 66 of the Law on the Constitutional Court.

The factual background is narrow: the disputed issue is the starting point of the 2020 Government Programme approval procedure, where the draft was registered before the entry into force of the Presidential decree. Under Article 102 of the Constitution, the Constitutional Court decides whether laws and other acts of the Seimas are in conflict with the Constitution. Under Article 106 of the Constitution, the Government, courts, or not less than one-fifth of all Members of the Seimas may apply concerning acts of the Seimas. According to this news report, the practical threshold is at least 29 signatures of Members of the Seimas.

RequirementSource
Not less than one-fifth of all Members of the SeimasArticle 106 of the Constitution
Number of signatures specified in the news report29 Members of the Seimas
Preliminary examination after receipt of a Seimas resolutionArticle 26 of the Law on the Constitutional Court - no later than within 3 days

Legal assessment

A petition to the Constitutional Court cannot be framed merely as a political question concerning equal standards. Under Article 66 of the Law on the Constitutional Court, it must specify the exact title, number, date of adoption, and legal reasoning of the challenged act. This means that the LSDP must challenge a specific act of the Seimas concerning the 2020 Government Programme, not an abstract practice. The procedural chronology becomes a legal argument here only insofar as it is linked to the compliance of a specific act of the Seimas with the Constitution.

  • The applicant would be a group of Members of the Seimas under Article 106 of the Constitution and Article 31 of the Law on the Constitutional Court.
  • The interested party would be the state institution that adopted the challenged legal act, under Article 31 of the Law on the Constitutional Court.
  • All authors of the application must sign the petition, indicate a representative, and the signatures must be certified by the Speaker of the Seimas or a Deputy Speaker, pursuant to Article 66 of the Law on the Constitutional Court.

If the application were submitted by a resolution of the Seimas, Article 26 of the Law on the Constitutional Court would apply regarding preliminary examination within 3 days. Upon accepting the petition for examination, the President of the Constitutional Court would publish a notice on the Court’s website and submit it to the Register of Legal Acts. Under Article 106 of the Constitution and Article 26 of the Law on the Constitutional Court, the validity of such an act of the Seimas would be suspended from the publication of the notice in the Register of Legal Acts.

The timing of the registration of the 2020 Programme is legally significant only if it demonstrates a constitutional defect in the adoption of the act of the Seimas itself. The registration calendar is not an independent subject matter of a Constitutional Court case if the petition does not show its connection with the challenged act of the Seimas. At this point, the LSDP’s argument must move from political analogy to a normative link between the entry into force of the decree, the consideration of the Programme, and the resolution of the Seimas.

The Constitutional Court case concerning the Seimas resolution of 10 December 1996 on the Government Programme shows that approval of the Government Programme is a proper object of constitutional review. The source’s reference to the Constitutional Court ruling of 10 January 1998 underscores the Government’s special position within the executive branch as a collegial institution of general competence. This strengthens the premise that the procedure for approving the Programme is not merely an internal technical matter of the Seimas. Where the dispute is directed at the procedure for granting powers to the Government, the Constitutional Court’s competence under Article 102 of the Constitution becomes direct.

The ruling of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 2 July 2012 in administrative case No. A662-2007/2012 states that a referral is determined by the court’s reasoned doubts, not by the position of the parties. This rule does not directly transfer to the competence of a group of Members of the Seimas, but it illustrates the general procedural logic. A constitutional case must be based on legal grounds, because Article 106 of the Constitution allows the Constitutional Court to refuse an application based on non-legal grounds. If the 29 signatures are merely a form of political counter-initiative, the petition is weakened even before substantive examination.

Consequences

There are three realistic scenarios: the petition fails to collect the required signatures, the petition does not meet the formal requirements, or the Constitutional Court accepts it for examination. If the case is accepted, the Constitutional Court, under Article 71 of the Law on the Constitutional Court, will have to declare the challenged act either not contrary to, or contrary to, the Constitution. If a conflict were established only in respect of part of the act, the ruling would have to specify precisely that part and the violated provisions of the Constitution.

In practical terms, this matters not only for the former Government, but also for the standard applicable to the current dispute over the Programme. The Constitutional Court’s conclusion on the 2020 procedure could define whether registration of the Programme before the entry into force of the Presidential decree has constitutional significance. The next point to monitor is whether 29 signatures will be collected and whether a petition complying with Article 66 of the Law on the Constitutional Court will be submitted; upon receipt of a Seimas resolution, the issue of acceptance by the Constitutional Court must be decided within 3 days under Article 26 of the Law on the Constitutional Court.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Parliamentary materials„Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institut…“
  • Institutional opinion on the draft„Nes pagal dabartinę Konstituciją žinom kad "Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 vis…“
  • Institutional opinion on the draft„I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53 1 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 67 1 ir 67 2 straipsniais įst…“
  • Parliamentary materials„III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublik…“
📄 Original — LRT
Dainius Žalimas: When, After All, Can Impeachment Be Brought for a Crime? - LRT 🔗
The author says he has no sympathy for Remigijus Žemaitaitis and has repeatedly contacted prosecutors over his possible crimes, but argues that even such a politician can only be removed lawfully, with the Constitution observed first and…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 73 straipsnis (statute)
73 straipsnis. Konstitucinio Teismo teikiamos išvados Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas per Respublikos Prezidento ar Seimo…
73 straipsnis. Konstitucinio Teismo teikiamos išvados Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Prašyti išvados dėl tarptautinės sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucija 105 straipsnis (statute)
105 straipsnis Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo…
105 straipsnis Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Konstitucinis Teismas - teisminė institucija Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės…
1 straipsnis. Konstitucinis Teismas - teisminė institucija Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui išvadas. Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
Analysis
The sharp line is this: a final and enforceable judgment is still not the trigger for impeachment if the fact of the criminal offence may yet be reviewed in cassation.
Revocation of a mandate is not a temporary procedural measure, because Article 63 of the Constitution does not provide for restoration of the mandate as an independent ground.

Core issue

The threshold for impeachment here is not political intolerance, but the point at which the commission of a criminal offence becomes constitutionally sufficiently final to justify the removal of a mandate. The issue is to be resolved under Article 74 of the Constitution of the Republic of Lithuania, Article 63(5) of the Constitution, Article 62 of the Constitution, and Article 225 of the Code of Criminal Procedure. The news fact is narrow: consideration is being given to whether impeachment of a member of the Seimas is possible already after a conviction by an appellate court. Article 74 of the Constitution permits the Seimas, by a three-fifths majority vote of all its members, to revoke the mandate of a member of the Seimas where it transpires that a criminal offence has been committed. Article 63(5) of the Constitution identifies such a decision as an independent ground for the termination of the powers of a member of the Seimas. Article 62 of the Constitution also explains the initial precondition for criminal proceedings: a member of the Seimas may not be held criminally liable without the consent of the Seimas.

Legal assessment

When these provisions are applied, the procedure divides into two separate planes: the criminal case and constitutional liability. Article 225(1) of the Code of Criminal Procedure assigns such cases to a regional court where the accused was a member of the Seimas at the time of the criminal act. Article 225(2) of the Code of Criminal Procedure provides for a panel of three judges in cases in which the accused were members of the Seimas at the time of the criminal act. The sequence of duties and competences arising from the provisions cited is as follows:

  • Under Article 62 of the Constitution, the Seimas decides whether to consent to holding a member of the Seimas criminally liable.
  • The criminal case is heard under Article 225 of the Code of Criminal Procedure, where special rules of jurisdiction apply.
  • Under Article 74 of the Constitution, the Seimas may revoke the mandate only through impeachment proceedings.
  • The constitutional ground for loss of mandate is recorded in Article 63(5) of the Constitution.
QuestionApplicable provisionPractical significance
Consent to criminal proceedingsArticle 62 of the ConstitutionWithout the consent of the Seimas, a member of the Seimas may not be held criminally liable
Jurisdiction over the criminal caseArticle 225(1)-(2) of the CCPThe case is heard by a regional court and, in such cases, by a panel of three judges
Revocation of mandateArticle 74 of the ConstitutionA three-fifths majority of all members of the Seimas is required
End of powersArticle 63(5) of the ConstitutionThe mandate ends only once the Seimas revokes it through impeachment proceedings

The sharp line is this: a final and enforceable judgment is still not the trigger for impeachment if the fact of the criminal offence may yet be reviewed in cassation. The Constitutional Court ruling of 24 February 2017 referred to in the report means that the circumstances relevant to impeachment must be established beyond doubt, that is, finally. This conclusion is consistent with the constitutional nature of cassation identified in the Constitutional Court ruling of 28 March 2006: cassation resolves questions of the application of law and cannot be negated by statute. Therefore, under Article 76 of the Constitution, the Statute of the Seimas establishes the procedure for the Seimas’ work, but it cannot expand the condition laid down in Article 74 of the Constitution itself. The competence of the Constitutional Court is important here not as arbitration of a political dispute, but as protection of the supremacy of the Constitution. Article 1 of the Law on the Constitutional Court provides that the Court guarantees the supremacy of the Constitution and constitutional legality. Article 56 of the Law on the Constitutional Court also provides that a ruling must state its operative part and that the ruling is final and not subject to appeal. If doubt arose as to the conformity of a legal act with the Constitution, Article 64 of the Law on the Constitutional Court would require legally reasoned doubt.

Consequences

In practical terms, this means that a rushed impeachment would create constitutional risk if the cassation court were later to quash the conviction. Revocation of a mandate is not a temporary procedural measure, because Article 63 of the Constitution does not provide for restoration of the mandate as an independent ground. A political majority therefore cannot correct a premature impeachment by later analogy with procedural codes. There are three realistic scenarios:

  • if no cassation appeal is lodged within the prescribed time limit, the Seimas may proceed to impeachment under Article 74 of the Constitution;
  • if a cassation appeal is lodged, the decision of the Supreme Court of Lithuania on whether to accept or examine the appeal is awaited;
  • if a dispute arises as to the conformity of the Statute of the Seimas or another act with the Constitution, the relevant entities may initiate constitutional review under Articles 64-65 of the Law on the Constitutional Court.

This is practically important for the Seimas, because the three-fifths majority of all members required under Article 74 of the Constitution must be gathered only when the constitutional ground has already matured. It is also important for voters, because Article 63 of the Constitution protects the continuity of the mandate against grounds not provided for by the Constitution itself. Procedurally, the next step is to await the expiry of the time limit for lodging a cassation appeal or a procedural decision of the Supreme Court of Lithuania concerning cassation; only then does a clear basis emerge for impeachment action by the Seimas.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Parliamentary materials„Projekto Nr. XIIIP-4858(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 122, 151, 167 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilni…“
  • Parliamentary materials„Projekto Nr. XIIIP-4858(4) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 122, 151, 167 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilni…“
  • Institutional opinion on the draft„Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindu gali būti tik baudžiamasis įstatymas. BPK 303 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Apkaltina…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387,…“
📄 Original — Alfa.lt
R. Žemaitaitis impeachment raises new dispute: should the Seimas wait for the Supreme Court’s ruling? 🔗
After Lithuania’s Court of Appeal issued a final ruling finding Remigijus Žemaitaitis guilty of inciting hatred against Jews and downplaying the Holocaust, and doubled his fine to 10,000 euros, the political battle is moving to the Seimas…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 352 straipsnis (statute)
1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę…
1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui ar turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jei šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jei nuosprendyje, kuriuo paskirta teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, tiksliai nenurodytas darbas ar veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 354 straipsnis (statute)
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnio redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos…
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnio redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 381 straipsnio redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. 382 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį, jeigu jis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. 383 straipsnis. Nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindai Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. 384 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 351 straipsnis (statute)
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso…
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. 382 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį, jeigu jis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. 383 straipsnis. Nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindai Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. 384 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys
Analysis
The possibility of cassation does not alter the fact that the judgment has become final, but it does alter the assessment of impeachment risk.
In this case, the cost of haste by the Seimas is not a procedural error, but the possible termination of a mandate on a basis that the Supreme Court of Lithuania may still remove.

Core issue

The possibility of cassation does not alter the fact that the judgment has become final, but it does alter the assessment of impeachment risk. The real dispute is not about the political weight of guilt, but about when an offence should be regarded as having been established with sufficient stability to terminate a mandate. The reported fact is that, following the final judgment of the Court of Appeal, R. Žemaitaitis intends to file a cassation appeal with the Supreme Court of Lithuania. The issue is to be assessed under Article 25 of the Code of Criminal Procedure, Article 367 of the Code of Criminal Procedure, Articles 381–382 of the Code of Criminal Procedure, Article 47 of the Criminal Code, and Articles 238 and 239 of the Statute of the Seimas as cited in the source.

Legal assessment

Under Article 25 of the Code of Criminal Procedure, a cassation appeal is filed precisely against a final judgment or ruling. This means that finality and cassation review coexist under this model; they do not negate one another.

  • R. Žemaitaitis, as the convicted person, has the right under Article 367(1) of the Code of Criminal Procedure to appeal a final judgment by way of cassation.
  • His defence counsel may file an appeal under Article 367(2) of the Code of Criminal Procedure, provided this does not conflict with the defendant’s written expression of will.
  • Under Article 382 of the Code of Criminal Procedure, the Supreme Court of Lithuania may not only dismiss the appeal, but also quash or amend the judgment, or remit the case for a fresh hearing.

These powers of the Supreme Court of Lithuania are the principal argument against automatic termination of the mandate before the cassation proceedings have concluded. Impeachment initiated solely on the basis of an appellate judgment would rest on an act that Article 382 of the Code of Criminal Procedure still permits to be amended or quashed. In this case, the cost of haste by the Seimas is not a procedural error, but the possible termination of a mandate on a basis that the Supreme Court of Lithuania may still remove.

QuestionAnswer from the sources provided
Has the judgment become final?Under Article 25 of the Code of Criminal Procedure, cassation is brought against a final judgment
Can the Supreme Court of Lithuania still alter the outcome?Yes, under Article 382 of the Code of Criminal Procedure
What fine applies as a penalty?Under Article 47 of the Criminal Code, a fine is a monetary penalty calculated in MGL units
What amount is stated in the report?EUR 10,000

Under Article 47(1) and (5) of the Criminal Code, a fine is a monetary penalty imposed by the court, and its amount is determined by the court. The EUR 10,000 amount stated in the report shows that criminal liability has already materialised in the form of a penalty, but it does not answer the question of the proper timing of impeachment. On the impeachment procedure side, the source refers to Article 74 of the Constitution, under which the procedure for impeachment is established by the Statute of the Seimas. The same source states that, under Article 238 of the Statute of the Seimas, impeachment proceedings may be terminated, while under Article 239 of the Statute of the Seimas they may be initiated and are linked to an application to the Constitutional Court. The Seimas applies to the Constitutional Court for a conclusion in impeachment proceedings by way of resolution, as this is also connected with Article 76 of the Law on the Constitutional Court. The Constitutional Court’s ruling of 19 September 2002 in case No. 34/2000-28/01 is relevant to this situation in terms of the limits of competence. It held that the Constitutional Court may examine the conformity with the Constitution of acts adopted and officially published by the Seimas. This means that a resolution of the Seimas in impeachment proceedings is not merely a political gesture; it falls within the logic of constitutional review.

Consequences

Realistically, there are two possible paths. The first is that the Seimas initiates the procedure now, relying on the final judgment and the mechanism set out in Article 239 of the Statute of the Seimas. That path accelerates the process, but leaves it dependent on the Supreme Court of Lithuania’s decisions under Article 382 of the Code of Criminal Procedure. The second path is that the Seimas waits for the Supreme Court of Lithuania’s selection decision or for the conclusion of the cassation case. This path reduces the risk that the basis for impeachment will later be amended or quashed. It is politically slower, but legally more consistent with the function of cassation as review of a final decision. In practical terms, this matters for three addressees.

  • The Seimas, because a resolution to initiate impeachment must be based on procedurally sustainable grounds.
  • R. Žemaitaitis, because Article 367 of the Code of Criminal Procedure gives him the right to seek review of the final judgment.
  • The voters, because the question of the mandate should not be decided while disregarding the powers of the Supreme Court of Lithuania under Article 382 of the Code of Criminal Procedure.

Procedurally, the next expected step is a cassation appeal or a decision on its admissibility; thereafter, the Seimas will have to decide whether to adopt a resolution under Article 239 of the Statute of the Seimas or to wait until the Supreme Court of Lithuania adopts one of the rulings specified in Article 382 of the Code of Criminal Procedure.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374 1 , 375, 377, 385, 448,…“
  • Committee opinion / materials„Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2) sujungtas su įstatymo projektais XIIP-1488 ir XIP-4663 ir jo ly…“
  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 22, 28, 51, 110 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 432 1 - 432 14 STRAIPSNIAIS ĮSTA…“
  • Institutional opinion on the draft„Pažymėtina, kad BPK 257 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnyje, Administracinių teisės pažeidimų k…“
📄 Original — LNK.LT
Bad news for Skvernelis from the court 🔗
On Monday, the Kaunas Regional Court rejected a complaint by the lawyer of MP and former Democrats “For Lithuania” leader Saulius Skvernelis over the electronic ankle monitor imposed on the politician, leaving the lower court’s ruling in…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 11 straipsnis (statute)
11 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas nuteistajam 1. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos…
11 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimas nuteistajam 1. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol bus išspręstas klausimas ar perimti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi nuteistajam skiriama kardomoji priemonė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka. 2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą skirti nuteistajam kardomąją priemonę ir informacijos, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina skubiai užtikrinti jo dalyvavimą procese, nedelsdama persiunčia gautus dokumentus teritorinei prokuratūrai su prašymu spręsti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą.
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios…
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Prieš priimdamas šį sprendimą prokuroras ar teismas paprastai susižino su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekdamas išsiaiškinti, ar ji galės vykdyti šią kardomąją priemonę. 2. Priėmus sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, surašomas liudijimas, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija. 3. Kardomoji priemonė vienu metu gali būti perduota vykdyti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 4. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija ir ją vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai ši valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. 5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija privalo: 1) sekti kardomosios priemonės vykdymo eigą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija; 3) savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai pateikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai kardomosios priemonės vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie kardomosios priemonės apskundimą ir skundo nagrinėjimo rezultatus; 4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros ar namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją; 5) gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos apie ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą šioje valstybėje narėje, jeigu jos nacionalinėje teisėje toks laikotarpis yra nustatytas, arba apie sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, nuspręsti, ar nėra tikslinga atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu paaiškėja, kad kardomosios priemonės vykdymas šioje valstybėje narėje nepadės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų; 6) prireikus kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo siekiant perimti asmenį, kuriam paskirta kardomoji priemonė, į Lietuvos Respubliką. 6. Prokuroro nutarimas dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutarimas dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutartis dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS EUROPOS APSAUGOS ORDERIO PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2024-11-13   Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17299       LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS   DĖL europos sąjungos valstybių narių…
Suvestinė redakcija nuo 2024-11-13   Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17299       LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS   DĖL europos sąjungos valstybių narių SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO   2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322 Vilnius     I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą. 2. Šiuo įstatymu nustatoma: 1) Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 2) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 3) Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 4) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 5) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; 6) Lietuvos Respublikos teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojo proceso metu paskirtų tam tikrų rūšių kardomųjų priemonių ar kitų procesinių prievartos priemonių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos; 7) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotų Europos apsaugos orderių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos; Papildyta straipsnio punktu: Nr.
Analysis
Intensive supervision is not a technical issue concerning an electronic ankle tag, but a court-controlled remand measure with an autonomous regime.
Following the regional court’s decision, that argument no longer rewrites the district court’s ruling at this stage of appeal.

Core issue

Intensive supervision is not a technical issue concerning an electronic ankle tag, but a court-controlled remand measure with an autonomous regime. The dispute is governed by Articles 120, 121, 125, 131¹ and 139 of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The newsworthy fact is narrow: Kaunas Regional Court upheld the ruling of Vilnius City District Court concerning intensive supervision.

  • Article 120 of the CCP lists intensive supervision among remand measures.
  • Article 121(1) of the CCP permits it to be imposed only by order of a pre-trial investigation judge or a court.
  • Article 131¹(1) of the CCP defines it as control of a suspect by electronic monitoring measures.
  • Article 139 of the CCP establishes the route for revocation, replacement or mitigation.

Legal assessment

Under the provisions cited, the status of a member of parliament does not alter the legal nature of intensive supervision. What is decisive for the court is not the convenience of performing official duties, but whether the grounds and conditions for the remand measure remain in place. Article 121(2) of the CCP requires sufficient data to support the belief that the suspect committed a criminal offence. Article 125(1) and (2) of the CCP require a reasoned ruling specifying the suspicion, the data and the purpose of the remand measure.

  • The suspect has the right to access the material submitted by the prosecutor before the hearing.
  • The court has a duty to state in its ruling the purpose and factual basis of the measure.
  • Under Article 131¹(6) of the CCP, the suspect must wear an electronic monitoring device and comply with the schedule.
  • Under Article 131¹(7) of the CCP, the suspect is prohibited from removing, damaging or destroying the device.

The ankle tag here is not, in itself, a restriction on work, but the form of implementation of Article 131¹ of the CCP. If it interferes with a member of the Seimas’s schedule, the dispute must become an argument for changing the conditions under Article 139 of the CCP.

IssueApplicable provision
Who imposes intensive supervisionArticle 121(1) of the CCP, Article 131¹(2) of the CCP
Maximum initial termArticle 131¹(4) of the CCP: up to 6 months
Extension during pre-trial investigationArticle 131¹(4) of the CCP: up to 3 months
Number of extensionsArticle 131¹(4) of the CCP: unlimited
Revocation or mitigationArticle 139(1) and (2) of the CCP

A short-term permission not to wear the device is legally consistent with mitigation of the conditions, provided it is granted by a decision of the competent authority. Article 139(2) of the CCP specifically assigns to the prosecutor, during the pre-trial investigation, the duty to revoke or mitigate the conditions of intensive supervision when the grounds or conditions cease to exist. Skvernelis’s argument concerning duties in the Seimas could have been relevant only insofar as it negated the need for the measure or justified less restrictive conditions. Following the regional court’s decision, that argument no longer rewrites the district court’s ruling at this stage of appeal.

Consequences

The practical consequence is clear: intensive supervision remains in force under the conditions set by the district court’s ruling. If the obligations concerning wearing the device or complying with the schedule are breached, Article 131¹(5) of the CCP permits a warning that detention may be imposed, if there are grounds for it. Three procedural routes remain possible:

  • The measure is enforced until the expiry of the term set in the court ruling.
  • The prosecutor revokes or mitigates it under Article 139(2) of the CCP if the grounds or conditions cease to exist.
  • The pre-trial investigation judge extends the term for up to 3 months under Article 131¹(4) of the CCP, with no limit on the number of extensions.

This is practically important for planning by the suspect, defence counsel, the prosecutor and the Seimas. The next monitoring point is the expiry of the intensive supervision term or a prosecutor’s decision under Article 139 of the CCP on revocation or mitigation of the conditions.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12 …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO“ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo pro…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO NR. XII-1322 …“
  • Parliamentary materials„3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosi…“
📄 Original — Kas vyksta Kaune
Decision Made in Kaunas on S. Skvernelis’s Electronic Ankle Monitor 🔗
Kaunas Regional Court rejected MP Saulius Skvernelis’s appeal and upheld intensive supervision requiring him to wear an electronic ankle monitor, after finding that he had systematically communicated with another suspect in a State Plant…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 1311 straipsnis (statute)
1311 straipsnis. Intensyvi priežiūra 1. Intensyvi priežiūra – įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. 2. Intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo…
1311 straipsnis. Intensyvi priežiūra 1. Intensyvi priežiūra – įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. 2. Intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Intensyvios priežiūros paskyrimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. Kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. 3. Skiriant intensyvią priežiūrą, nustatomos šios kardomosios priemonės sąlygos. Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. 5. Įtariamasis įspėjamas, kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas. 6. Įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) laikytis nustatytos dienotvarkės. 7. Įtariamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą. Kodeksas Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 44 straipsnis (statute)
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios…
44 straipsnis. Sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmimo ir priežiūros tvarka 1. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ikiteisminio tyrimo metu nutarimu priima prokuroras, teisminio nagrinėjimo metu – nutartimi bylą nagrinėjantis teismas. Prieš priimdamas šį sprendimą prokuroras ar teismas paprastai susižino su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, siekdamas išsiaiškinti, ar ji galės vykdyti šią kardomąją priemonę. 2. Priėmus sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, surašomas liudijimas, kurio pavyzdinę formą patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Liudijimas turi būti išverstas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybinę kalbą arba į kitą kalbą, jeigu ši valstybė yra nurodžiusi, kad ji pripažins vertimą į vieną ar daugiau kitų Europos Sąjungos valstybių narių oficialiųjų kalbų. Liudijimo vertimą užtikrina sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija. 3. Kardomoji priemonė vienu metu gali būti perduota vykdyti tik vienai Europos Sąjungos valstybei narei. Liudijimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai perduodamas bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė gali nustatyti dokumentų autentiškumą. 4. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija ir ją vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija tarpusavyje susižino tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai ši valstybė narė yra paskyrusi vieną ar daugiau centrinių institucijų. Jeigu nėra žinoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, gali būti konsultuojamasi su Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis. 5. Sprendimą dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusi institucija privalo: 1) sekti kardomosios priemonės vykdymo eigą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 2) bendradarbiauti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija; 3) savo iniciatyva ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu jai pateikti visą informaciją, reikalingą sklandžiai kardomosios priemonės vykdymo eigai užtikrinti, įskaitant informaciją apie kardomosios priemonės apskundimą ir skundo nagrinėjimo rezultatus; 4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka laiku priimti reikalingus sprendimus dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros ar namų arešto termino pratęsimo, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo termino pratęsimo, taip pat prireikus prašyti tęsti kardomųjų priemonių taikymą arba atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir apie juos nedelsdama informuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją; 5) gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos apie ilgiausią laikotarpį, kurį galima vykdyti kardomųjų priemonių priežiūrą šioje valstybėje narėje, jeigu jos nacionalinėje teisėje toks laikotarpis yra nustatytas, arba apie sprendimą adaptuoti kardomąsias priemones, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, nuspręsti, ar nėra tikslinga atšaukti sprendimą dėl kardomosios priemonės vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu paaiškėja, kad kardomosios priemonės vykdymas šioje valstybėje narėje nepadės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų; 6) prireikus kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo siekiant perimti asmenį, kuriam paskirta kardomoji priemonė, į Lietuvos Respubliką. 6. Prokuroro nutarimas dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutarimas dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei ir nutartis dėl liudijimo atsiėmimo ir kardomosios priemonės vykdymo perėmimo gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. VIII SKYRIUS EUROPOS APSAUGOS ORDERIO PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 121 straipsnis (statute)
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir…
121 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės – prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui. 2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. 3. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. 5. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. 6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba gali būti perimtos vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
Analysis
The core of this dispute is not the comfort of the ankle monitor, but whether prior breaches of the prohibition on communication justify stricter supervision.
In this case, the legal rationale for the ankle monitor is straightforward: a suspect who breaches a less severe non-communication regime himself creates grounds for examining the need for stricter electronic supervision.

Core issue

The core of this dispute is not the comfort of the ankle monitor, but whether prior breaches of the prohibition on communication justify stricter supervision. This is determined under Articles 119, 120(1), 121(1)–(3), 125, 1311 and 139 of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The factual sequence is narrow: the Kaunas Regional Court upheld intensive supervision because systematic communication with another suspect had been established. Under Article 119 of the CCP, a remand measure is imposed to ensure an unobstructed pre-trial investigation and to prevent new offences.

Legal assessment

Under Article 120(1) of the CCP, intensive supervision is an independent remand measure, and under Article 1311(1) of the CCP it means supervision of the suspect by electronic monitoring devices. The ankle monitor is therefore not a punishment for communication, but a procedural measure intended to ensure that the investigation is not obstructed.

  • Article 121(1) of the CCP requires a ruling by a judge or court when intensive supervision is imposed.
  • Article 121(2) of the CCP requires sufficient data to believe that the suspect committed a criminal offence.
  • Article 121(3) of the CCP permits the simultaneous imposition of several remand measures less severe than detention.
  • Article 125 of the CCP requires a reasoned ruling specifying the purpose and the data justifying the measure.

Systematic communication with another suspect is directly linked to the purpose of Article 119 of the CCP: protecting the unobstructed conduct of the pre-trial investigation. Where a written undertaking not to leave, coupled with non-communication obligations, proves ineffective, the court may consider that the less severe measure has failed to achieve its purpose. In this case, the legal rationale for the ankle monitor is straightforward: a suspect who breaches a less severe non-communication regime himself creates grounds for examining the need for stricter electronic supervision. The complaint argument concerning restrictions on work and personal activities is relevant, under the cited provisions, only to the proportionality assessment, but it does not negate the purpose of Article 119 of the CCP.

Amount or termRelevance to this situation
Up to 6 monthsArticle 1311(4) of the CCP: intensive supervision may not initially exceed this term
Up to 3 monthsArticle 1311(4) of the CCP: limit for a single extension
UnlimitedArticle 1311(4) of the CCP: number of extensions
At least EUR 51,000The report states the amount of bribes imputed to S. Skvernelis
At least EUR 1,112,000The report states the possible total amount of bribes in the case

Under Article 1311(6) of the CCP, the suspect must wear an electronic monitoring device and comply with the prescribed daily schedule. Under Article 1311(7) of the CCP, he is prohibited from removing, damaging or destroying the device.

Consequences

In practical terms, upholding the ruling may lead to three procedural outcomes. First, intensive supervision continues until the expiry of the term set in the ruling under Article 1311(4) of the CCP.

  • If the grounds do not cease to exist, the prosecutor may request an extension of up to 3 months.
  • If the grounds cease to exist, under Article 139(2) of the CCP the prosecutor must immediately revoke the measure or mitigate its conditions.
  • If the conditions are breached, under Article 1311(5) of the CCP the suspect is warned of possible detention, provided that grounds for it exist.

Temporary departure from Lithuania does not alter the status of the remand measure itself if it has not been revoked or varied under Article 139 of the CCP. When the person returns, the practical issue becomes one of enforcement: who restores electronic supervision, and when, under the ruling in force. This is important not only for S. Skvernelis but also for other suspects, because compliance with the prohibition on communication becomes the central criterion for protecting the investigation. The next expected step is police action to reattach the device and, before expiry of the term set in the ruling, a procedural decision by the prosecutor or the court under Article 139 of the CCP on continuation, variation or revocation of the measure.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO“ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo pro…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12 …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR V…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO NR. XII-1322 …“
📄 Original — Lrytas
A. Vyšniauskas, convicted in the “receipt scandal” case, files appeal with Lithuania’s Supreme Court 🔗
A. Vyšniauskas told ELTA that he disagrees with the lower courts’ rulings that found him guilty, arguing that the case should never have been opened because the charges were based on prosecutors’ mistaken interpretations of the facts and…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 369 straipsnis (statute)
369 straipsnis. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai 1. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka…
369 straipsnis. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai 1. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. 2. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. 3. Esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 352 straipsnis (statute)
1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę…
1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui ar turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jei šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jei nuosprendyje, kuriuo paskirta teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, tiksliai nenurodytas darbas ar veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 354 straipsnis (statute)
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnio redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos…
5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas. 381 straipsnio redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 381 straipsnio redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 381 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. 382 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį, jeigu jis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. 383 straipsnis. Nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindai Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. 384 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys
Analysis
A cassation argument must target not the emotion of the dispute, but an error of law: incorrect classification, incorrect application of the general provisions of the Criminal Code, or a material procedural defect.
Until a final judgment has been quashed or amended, under Article 346(1) CCP it is binding and enforceable throughout the Republic of Lithuania, and under Article 346(3) CCP its enforcement is supervised by the prosecutor.

Core issue

Cassation here is not a third examination of the facts: the Supreme Court of Lithuania will only review whether the conviction is based on the proper application of criminal law and whether there were any material procedural violations.

A. Vyšniauskas’s request to terminate the case or remit it to the appellate instance will be decided under Articles 369, 372, 382, and 384 of the Code of Criminal Procedure.

  • The news item is narrow in scope: on 27 July 2026, the Supreme Court received a cassation appeal challenging the conviction and seeking litigation costs.
  • Under Article 369(1) CCP, cassation is possible only on two grounds: improper application of the criminal law or material violations of the CCP.
  • Under Article 369(2) CCP, improper application of the criminal law includes incorrect application of the general provisions of the Criminal Code and incorrect legal classification of the act.
  • Under Article 369(3) CCP, a material procedural violation is one that restricted the accused’s rights or prevented a comprehensive and impartial examination of the case.

Legal assessment

The appeal’s rhetoric about “erroneous interpretations of factual circumstances” is relevant before the Supreme Court only insofar as it is linked to the legal grounds for cassation set out in Article 369 CCP.

A cassation argument must target not the emotion of the dispute, but an error of law: incorrect classification, incorrect application of the general provisions of the Criminal Code, or a material procedural defect.

If the appeal merely retells the facts of the case, that alone does not bring it within the cassation framework of Article 369 CCP.

  • Under Article 372(1) CCP, the President of the Supreme Court, the Chair of the Criminal Cases Division, or a judge acting on their instruction first checks for obstacles to admissibility.
  • The review examines whether the appeal is repetitive, whether the time limit under Article 370(1) CCP has been missed, whether there is any prohibition on appeal, and whether the appeal has been signed.
  • If there is no ground for return, under Article 372(2) CCP the case file is requested and transferred to a selection panel of three judges.
  • Under Article 372(3) CCP, the appeal is deemed admitted if at least one member of the selection panel votes in favour.
IssueApplicable provision
Grounds for cassationArticle 369(1) CCP: 2 grounds
Selection panelArticle 372(2)-(3) CCP: 3 judges, 1 vote sufficient
Possible Supreme Court decisionsArticle 382 CCP: 6 types of rulings
Fine rangesArticle 47(3) CC: from 15 to 6,000 MGL depending on the category of the act

The request for procedural costs is not merely a declaration of unfairness: under Article 105(5) CCP, if proceedings are terminated or the accused is acquitted, procedural costs are paid from state funds.

If the conviction remains in force, Article 105(1) CCP allows the court to recover procedural costs from the convicted person.

Any civil claim or compensation component, if present in the case, would be based on Article 109 CCP, under which a person who has suffered damage may bring a civil claim in criminal proceedings.

If the accused or persons responsible for the accused’s actions lack funds, Article 118 CCP provides for possible compensation of damage from state funds in cases established by law.

The financial sanctions framework in the sources provided is reflected through Article 47 CC: a fine is calculated in MGL amounts.

For a criminal misdemeanour, it ranges from 15 to 500 MGL; for a minor crime, from 50 to 2,000 MGL; and for a less serious crime, from 100 to 4,000 MGL.

For a serious crime, the fine may range from 150 to 6,000 MGL, while for a negligent crime it ranges from 20 to 750 MGL.

If offences under Chapter XXXIII of the Criminal Code apply, Article 47(6) CC provides that the fine may not be lower than the value of the subject matter of the offence, the damage caused, or the benefit obtained or sought.

Consequences

The first scenario is that the appeal is returned under Article 372(1) CCP if a formal obstacle is identified.

The second scenario is that the selection panel admits the appeal, and the Supreme Court examines issues of law under Article 369 CCP.

The third scenario is that, after examining the case, the Supreme Court may, under Article 382 CCP, dismiss the appeal, quash the judgment and terminate the case, remit it for re-examination, or amend the judgment.

If the appeal is dismissed, Article 384(5) CCP requires reasons explaining why the appeal is unfounded and the judgment is lawful.

If the case is terminated, Article 384(6) CCP requires the ground for termination to be specified.

If the case is remitted for re-examination, Article 384(7) CCP requires identification of the specific material violations of the CCP or the error in the application of the criminal law.

Until a final judgment has been quashed or amended, under Article 346(1) CCP it is binding and enforceable throughout the Republic of Lithuania, and under Article 346(3) CCP its enforcement is supervised by the prosecutor.

Procedurally, the next expected step is the ruling of the Supreme Court’s selection panel under Article 372(3) CCP: it will show whether the appeal proceeds to cassation review or whether the case ends at the admissibility stage.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 28, 219, 261, 304 ir 408 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYM O PROJEKTO 1. Įstatymo …“
  • Institutional opinion on the draft„Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] GODA, Gintaras; et al. Baudžiamojo proceso teisė. Viln…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387,…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPU…“
📄 Original — Delfi
ELTA Briefly: Both the Opposition and Social Democrats Want to Appeal to the Constitutional Court 🔗
On Monday, the opposition TS-LKD and Liberal Movement parliamentary groups gathered signatures to ask the Constitutional Court to review the legality of the procedure used to approve the 21st Government’s program, while the Social…
Fact-check:
🟡 IncompleteKreipimuisi į Konstitucinį Teismą reikalingi 29 Seimo narių parašai
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucija 106 straipsnis (statute)
106 straipsnis Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat…
106 straipsnis Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas –…
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that 29 signatures of members of the Seimas are required for an application to the Constitutional Court is incomplete. Article 106 of the Constitution does not set a fixed number, but formulates a rule: “no fewer than one-fifth of all members of the Seimas”. It would be more precise to state that an application concerning an act of the Seimas requires the signatures of no fewer than one-fifth of all members of the Seimas; 29 is merely the arithmetical result of that rule where the Seimas has 141 members. This is not a minor point, because the applicant’s right to apply to the Constitutional Court must be directly substantiated in the application under Article 66 of the Law on the Constitutional Court.

The Government Programme cannot be constitutionally detached from the composition of the Government, because Article 91 of the Constitution defines the Government through the Prime Minister and ministers.
The procedural challenge will be strong only insofar as it demonstrates a link between the timing of the registration of documents and the competence of the Seimas to approve the Government Programme.

Core issue

The dispute is not merely about the political calendar: it will test whether the Seimas empowered the Government to act in a constitutionally recognizable composition.

The legal axis is procedural, because even a proper voting result does not cure the defect, identified in the basis of the application, concerning the moment of competence.

  • The issue will be determined under Article 91 of the Constitution, because the Government consists of the Prime Minister and ministers.
  • Article 101 of the Constitution is also applicable, as it links the Government’s powers, responsibility, and the consequences of resignation.
  • The right to apply and its limits are established by Article 106 of the Constitution and Article 66 of the Law on the Constitutional Court.
  • Of the cited case law, the Constitutional Court’s ruling of 10 January 1998 is relevant, in which the granting of powers to the Government was assigned to the competence of the Seimas.

Legal assessment

Under Article 106 of the Constitution, not less than one-fifth of all members of the Seimas may apply to the Constitutional Court concerning an act of the Seimas.

The threshold of 29 signatures of members of the Seimas referred to in the news item corresponds to this constitutional proportion.

ElementApplicable rule
Applicant thresholdNot less than one-fifth of all members of the Seimas
Threshold mentioned in the news item29 members of the Seimas
Suspension of the actOnly a submission by the President of the Republic or a resolution of the Seimas under Article 106 of the Constitution

Under Article 66 of the Law on the Constitutional Court, the application must precisely identify the contested resolution of the Seimas, its date, number, and legal arguments.

An application by a group of members of the Seimas must be signed by all applying members of the Seimas, and the signatures must be certified by the Speaker of the Seimas or a Deputy Speaker.

If the application is submitted electronically, the cited version of Article 66 of the Law on the Constitutional Court requires qualified electronic certification.

The procedural challenge will be strong only insofar as it demonstrates a link between the timing of the registration of documents and the competence of the Seimas to approve the Government Programme.

Not every early movement of a document in itself invalidates a resolution of the Seimas, but an unlawful submitting authority for the programme may affect the procedure for adopting the act.

The Government Programme cannot be constitutionally detached from the composition of the Government, because Article 91 of the Constitution defines the Government through the Prime Minister and ministers.

If the programme was considered before the cabinet of ministers had been officially formed, the dispute will turn on whether the Seimas was in fact deciding on the Government, rather than on a political project.

The Constitutional Court’s ruling of 10 January 1998 means, for this situation, that the Seimas’s approval of the programme forms part of the granting of powers to the Government to act.

The same cited case law states that the Seimas considers the Government Programme submitted by the Prime Minister and decides whether to approve it.

This narrows the applicants’ argument to a specific question: whether the programme was submitted by the proper subject at the proper procedural moment.

If the application is based solely on a political counter-reaction to another faction’s application, Article 106 of the Constitution allows the Constitutional Court to refuse to accept it.

Consequences

If the Constitutional Court accepts the opposition’s application, it will review whether the Seimas resolution on the Programme of the XXI Government complies with the Constitution in terms of the procedure for its adoption.

If the Social Democrats’ application is formulated with the same degree of specificity, the Seimas resolution of December 2020 may be assessed analogously.

These two initiatives are not legally identical merely because both concern the Government Programme.

Each will depend on the identification of the contested resolution, the factual procedure, and the legal substantiation under Article 66 of the Law on the Constitutional Court.

The practical significance concerns three addressees:

  • members of the Seimas, because their signatures and representation determine the admissibility of the application;
  • the Government, because approval of the programme is linked to its powers to act;
  • the Constitutional Court, because it will have to distinguish a legal procedural defect from a political response.

If the application is submitted only by a group of members of the Seimas, the validity of the contested resolution will not be automatically suspended under Article 106 of the Constitution.

The validity of the act would be suspended by a submission from the President of the Republic or by a resolution of the Seimas to examine the act’s conformity with the Constitution.

The nearest procedural point to monitor is the submission of the application to the Constitutional Court itself and the decision on its acceptance under Article 66 of the Law on the Constitutional Court.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by a group of Members of the Seimas, while subsequent implementing amendments were prepared by the Ministry of Justice in cooperation with the Office of the Constitutional Court. The aim was to establish an individual constitutional complaint mechanism, to determine the procedure and consequences for lodging such a complaint, and also to consider a broader right of supervisory institutions to apply to the Constitutional Court. The principal arguments were the need to advance a long-stalled reform and to ensure that individuals could defend their constitutional rights not only before courts of general or specialised jurisdiction, but also before the Constitutional Court; the comments were mainly technical, concerning the need for a clear requirement to exhaust all remedies and avenues of appeal before applying to the Court.

  • Institutional opinion on the draft„I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53 1 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 67 1 ir 67 2 straipsniais įst…“
  • Institutional opinion on the draft„I-67 31, 65, 66, 68, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-432 Lietuvos Respublikos Seimo narių įregistruoti ir Lietuvos Respublikos Seimo posė…“
  • Parliamentary materials„Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institut…“
  • Parliamentary materials„III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublik…“
📄 Original — Paninfo.lt
Pre-trial investigation into espionage under way, with information gathered on military sites - Paninfo.lt 🔗
The Vilnius Regional Prosecutor's Office is conducting a pre-trial investigation in which a Lithuanian citizen has been charged with espionage after the State Security Department obtained intelligence suggesting the person may have been…
Fact-check:
✅ ConfirmedBaudžiamojo kodekso 119 str. 2 dalyje nustato, jog šnipinėjimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.
🟡 IncompleteLietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę asmenims, įtrauktoms į žvalgybos tarnybų veiklą, būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jie savo iniciatyva kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 119 straipsnis (statute)
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri…
119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų. 3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti perduota ar buvo perduota surinkta informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. 4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir išaiškinant jų vykdomą veiklą, susijusią su informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitos užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimu ar perdavimu. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 118 straipsnyje nustatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos…
6 straipsnis. Užsieniečių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 114–128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 210 straipsnis (statute)
210 straipsnis. Komercinis šnipinėjimas Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją perdavė kitam asmeniui, baudžiamas…
210 straipsnis. Komercinis šnipinėjimas Tas, kas neteisėtai įgijo komercine paslaptimi laikomą informaciją arba šią informaciją perdavė kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05)
Analysis

⚠ Correction. The article’s statement that a person may approach the State Security Department on their own initiative and be released from criminal liability is formulated too broadly. Article 119(3) of the Criminal Code links exemption not merely to approaching the authorities, but to confession before being recognised as a suspect and to active cooperation in identifying representatives of a foreign state or organisation. In addition, according to the text provided, this provision applies to conduct under Article 119(1) of the Criminal Code, whereas the suspicion described in the news report is in substance based on the elements of paragraph 2. It would be more precise to state that approaching the authorities may be relevant only before suspect status is acquired and only where the conditions set out in Article 119(3) of the Criminal Code are met.

The crux of this case is not merely photographing near military facilities; the decisive element is the assignment and the addressee.
The boundary in this case is simple and strict: collecting military information pursuant to an assignment from Russian services is not curiosity, but a risk under Article 119(2) of the Criminal Code carrying up to 15 years’ imprisonment.

Core issue

The crux of this case is not merely photographing near military facilities; the decisive element is the assignment and the addressee. If the data were collected in execution of an assignment from another state or its representative, the conduct falls within the stricter scope of Article 119(2) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

  • News fact: charges have been brought against a citizen of the Republic of Lithuania for collecting information about military facilities, equipment, and movements through “Telegram” communications. The precise legal issue is whether the described acts constitute espionage under Article 119(2) of the Criminal Code, rather than merely unlawful handling of a secret under Article 124 of the Criminal Code. This will be determined by assessing whether there was:
  • an assignment from another state, its organization, or their representative;
  • collection or transmission of information;
  • a state or official secret, or other information of interest to the intelligence service of a foreign state;
  • purposeful conduct in assisting another state.
ProvisionPenalty or procedural significance
Article 119(1) of the Criminal Codeimprisonment from 4 to 10 years
Article 119(2) of the Criminal Codeimprisonment from 6 to 15 years
Article 124 of the Criminal Codefine, arrest, or imprisonment for up to 3 years

Legal assessment

On the facts presented, the prosecution will have to prove not only the sensitivity of the object, but also the connection with an assignment from the Russian Federation intelligence service. Article 119(2) of the Criminal Code also covers other information of interest to a foreign state’s intelligence service, and is therefore not limited to state secrets alone. Recording military facilities, a manufacturer of radar systems, an army battalion, and movements of military equipment directly corresponds to the element of intelligence interest. The dangerousness of the conduct is heightened by the fact that the information was allegedly not only collected but also transmitted to a person linked to the Russian Ministry of Defence.

In this case, the “Telegram” channel is not a technical detail: it is a potential evidentiary trail of the assignment, communication, and transmission. Article 17(1) of the Law on Intelligence limits the use of intelligence information to assigned tasks and collection purposes. Article 17(2) of the Law on Intelligence permits a criminal intelligence investigation to be initiated on the basis of intelligence information concerning acts under Article 119 of the Criminal Code where the data are not yet sufficient for a pre-trial investigation. Once a criminal intelligence investigation is initiated, the collection of intelligence information about that person must be immediately discontinued under Article 17(3) of the Law on Intelligence.

Court-authorized measures in this situation are consistent with Article 13(1) of the Law on Intelligence, as it permits monitoring and recording information transmitted by electronic communications. Authorization under Article 13(2) of the Law on Intelligence is granted by a regional court judge upon a reasoned submission by the head or deputy head of an intelligence institution. The submission must specify the data concerning the person or object, the reasons for necessity, the data of the communications device, the requested measures, and their duration.

If it is established that locations within intelligence institutions’ areas or military territories were photographed, Article 5(3) of the Law on Intelligence is also relevant. It prohibits filming, photographing, or otherwise visualizing such territories, as well as operating unmanned aircraft over them and within a 200-metre radius. This does not alter the constituent elements of Article 119(2) of the Criminal Code, but it may strengthen the assessment of unlawful information collection.

The defence could seek classification under Article 124 of the Criminal Code if the elements of espionage were rebutted. However, that alternative applies only where the elements of espionage are absent, meaning that evidence of the assignment and transmission becomes central to the case. If the assignment, addressee, and intelligence interest are confirmed, the dispute over the secrecy of individual photographs is no longer decisive.

Article 119(4) of the Criminal Code provides for exemption from criminal liability for an act under paragraph 2 only before a person is recognized as a suspect. There are two conditions: confession and active cooperation in identifying the representatives and their activities. Since the news report states that the person has already been recognized as a suspect, this special possibility no longer appears available to him under the provision as presented.

Consequences

In practical terms, the case is primarily important for anyone who collects visual information about military facilities and sends it to unclear addressees. The boundary in this case is simple and strict: collecting military information pursuant to an assignment from Russian services is not curiosity, but a risk under Article 119(2) of the Criminal Code carrying up to 15 years’ imprisonment.

Three procedural paths are possible next:

  • the investigation continues by collecting evidence of communications, photographs, transmission, and the assignment;
  • remand measures are imposed under Articles 119 and 120 of the Code of Criminal Procedure, if necessary to ensure participation in the proceedings or an unobstructed investigation;
  • the investigation is terminated under Article 212 of the Code of Criminal Procedure if sufficient data substantiating guilt are not collected.

Participants in the proceedings or other persons may submit relevant objects and documents under Article 98 of the Code of Criminal Procedure. Time limits will be calculated under Articles 99 and 100 of the Code of Criminal Procedure: in hours, days, or months, excluding the starting day. The next point to monitor is the procedural decision, adopted within the time limit set by the prosecutor or the court, concerning the direction of the investigation, remand measures, or termination.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

In the excerpts provided, the specific initiators are not identified; the regulation was proposed by the drafters of the bill. Their objectives were to amend the rules on liability for espionage and assisting another state, and to more clearly delimit the collection of intelligence information where there is no data indicating a criminal offence. The principal objections were that the proposals could unduly broaden the concept of espionage, criminalise the collection of public or lawfully accessible information, and fail to regulate with sufficient clarity repeated exemption from criminal liability for related acts.

  • Seimas Legal Department opinion„Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-16 2, 3 2, 3, 5. Šnipinėjimas (BK 119 straipsnis) ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublika (BK 118 s…“
  • Institutional opinion on the draft„Kitaip tariant, šnipinėjimas turi visus bendrojoje normoje (BK 118 straipsnis) nurodytus požymius, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas diferencijuoti atsakomybės ribas, j…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2289 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežasty…“
  • Institutional opinion on the draft„Jame siūloma 119 straipsnio "Šnipinėjimas" 1 dalį pakeisti taip: „1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirk…“
📄 Original — Ekonomika.lt
Digital Signature Startup Expands in the Baltics: What Changes Businesses Can Expect 🔗
A startup developing digital signature and document approval solutions has expanded its operations in the Baltic region and is increasingly targeting business customers. Its services focus on simplifying contract processes and enabling…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas 5 straipsnis (statute)
5 straipsnis. Elektroninio parašo, elektroninio spaudo ir elektroninės laiko žymos teisinė galia 1. Elektroninio parašo, neatitinkančio kvalifikuotam elektroniniam…
5 straipsnis. Elektroninio parašo, elektroninio spaudo ir elektroninės laiko žymos teisinė galia 1. Elektroninio parašo, neatitinkančio kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr. 910/2014, teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui, jeigu tokio elektroninio parašo naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje. 2. Elektroniniam spaudui, neatitinkančiam kvalifikuotam elektroniniam spaudui keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr. 910/2014, taikoma prezumpcija dėl elektroninės formos duomenų, su kuriais jis susietas, vientisumo ir tų duomenų kilmės tinkamumo, jeigu tokio elektroninio spaudo naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje. 3. Elektroninei laiko žymai, neatitinkančiai kvalifikuotai elektroninei laiko žymai keliamų reikalavimų, kurie yra numatyti Reglamente (ES) Nr. 910/2014, taikoma prezumpcija dėl šioje žymoje nurodytų datos ir laiko tikslumo ir elektroninės formos duomenų, su kuriais susieti data ir laikas, vientisumo, jeigu tokios elektroninės laiko žymos naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje. 4. Juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens atstovo rašytiniam parašui, patvirtintam juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose.
Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas 6 straipsnis (statute)
6 straipsnis. Kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų galiojimo patvirtinimo paslaugų teisinė galia 1. Naudojantis…
6 straipsnis. Kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų galiojimo patvirtinimo paslaugų teisinė galia 1. Naudojantis kvalifikuotų elektroninių parašų kvalifikuota galiojimo patvirtinimo paslauga, preziumuojama, kad kvalifikuoto elektroninio parašo galiojimas yra patvirtintas patikimai, o galiojimo patvirtinimo procedūros rezultatas teisingas ir leidžia pasikliaujančiai šaliai nustatyti bet kokias su kvalifikuoto elektroninio parašo saugumu susijusias problemas. 2. Kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotai galiojimo patvirtinimo paslaugai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas 7 straipsnis (statute)
7 straipsnis. Kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų ilgalaikės apsaugos paslaugų teisinė galia 1. Naudojantis kvalifikuotų…
7 straipsnis. Kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų ilgalaikės apsaugos paslaugų teisinė galia 1. Naudojantis kvalifikuotų elektroninių parašų kvalifikuota ilgalaikės apsaugos paslauga, preziumuojama, kad kvalifikuotas elektroninis parašas apsaugomas patikimai, o kvalifikuoto elektroninio parašo patikimumas užtikrinamas ir pasibaigus jo technologinio galiojimo laikotarpiui. 2. Kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotai ilgalaikės apsaugos paslaugai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
Analysis
A Baltic-wide contract is legally robust not when signing is fast, but when an evidentiary basis is created in advance for each type of signature.
If the start-up’s solution uses non-qualified signatures, the contracting process must begin not with a “sign” button, but with a written agreement between the parties under Article 5(1).

Core issue

A Baltic-wide digital signing service is assessed legally not by reference to convenience, but by reference to the type of signature, the parties’ agreement, and the status of trust services. For businesses, the decisive question is when an electronic signature is equivalent to a handwritten signature and when an additional evidentiary basis is required. The news item is merely background: the start-up is expanding digital signature and document approval services in the business segment across the Baltic region. The issue is determined under Articles 1, 5, 6, 7, 8, Article 18(4), and Article 184 of the Law of the Republic of Lithuania on Electronic Identification and Trust Services for Electronic Transactions. The applicable limits are as follows:

  • Article 5(1) permits a non-qualified electronic signature to be equated with a handwritten signature only where there is a prior written agreement.
  • That agreement must be preserved on a durable medium.
  • Article 5(4) gives the qualified electronic signature of a representative of a legal person the same effect as a handwritten signature with a seal, where a seal requirement is established.
  • Articles 6 and 7 create presumptions concerning validation of the qualified signature and long-term preservation.

Legal assessment

Expansion for business is not merely a technical deployment, because each link in the contractual chain must be aligned with the legal effect of the signature. If the start-up’s solution uses non-qualified signatures, the contracting process must begin not with a “sign” button, but with a written agreement between the parties under Article 5(1). Business parties have the following practical obligations:

  • to agree in advance that a non-qualified electronic signature is to be treated as equivalent to a handwritten signature;
  • to ensure that the agreement is preserved on a durable medium;
  • to verify whether the representative of a legal person signs with a qualified electronic signature where the effect under Article 5(4) is sought;
  • to use validation and long-term preservation services where the document must remain verifiable after the period of technological validity.

A Baltic-wide contract is legally robust not when signing is fast, but when an evidentiary basis is created in advance for each type of signature. Article 6(1) gives businesses a procedural advantage, because a qualified validation service allows reliable validation and the correctness of the procedural result to be presumed. Article 7(1) is particularly significant for long-term contracts, because a qualified long-term preservation service maintains the reliability of the signature even after technological validity has expired. The function of electronic registered delivery must not be confused with a signature. Under Article 8, it creates presumptions concerning data integrity, the sender, the recipient, and the time of sending and receipt, but only where there is a prior written agreement and a durable medium. In the field of public procurement, a private tool is subject to an additional limitation. Under Article 22 of the Law on Public Procurement, communication in procurement procedures takes place through the Central Public Procurement Information System, not through an optional business platform. However, Article 22(3) permits communication by means other than that system when signing, terminating, performing, or amending procurement contracts. An analogous rule applies under Article 34 of the Law on Procurement by Contracting Entities Operating in the Water Management, Energy, Transport or Postal Services Sectors. Article 34(3) permits communication relating to the signing, performance, amendment, and termination of procurement contracts to be moved outside the Central Public Procurement Information System.

Procedural issueTime limit or date
Court order authorising supervisory actions under Article 18(4)no later than within 72 hours
Application for authorisation after an urgent decision by the directorwithin 24 hours
Appeal to the Supreme Administrative Court of Lithuaniawithin 7 business days
Examination of the appeal by the Supreme Administrative Court of Lithuaniano later than within 7 business days
Article 2 of the law amending Article 18entered into force on 1 January 2024
Article 2 of the law amending Article 4entered into force on 18 October 2024

The competence of the supervisory authority is not merely declaratory. Under Article 18(4), authorisation for supervisory actions is obtained through an administrative court, while in urgent cases actions may be carried out by decision of the director, with a subsequent application to the court within 24 hours. Under Article 184, a qualified electronic identification service provider is subject to administrative liability also for damage caused intentionally or negligently.

Consequences

First scenario: companies use qualified electronic signatures, validation, and long-term preservation, and therefore rely in a dispute on the presumptions under Articles 5 to 7. This model is practically important for long-term supply, employment, lease, and services contracts. Second scenario: companies use non-qualified signatures but do not enter into a prior written agreement. In that case, the route under Article 5(1) to equivalence with a handwritten signature is lost. Third scenario: the service is used in a procurement environment, but at the procedural stage Article 22 of the Law on Public Procurement or Article 34 of the special-sector law is disregarded. The risk then arises not from the signature technology, but from the improper choice of the mandatory communication channel. In practical terms, businesses will next need to verify the type of signature, the form of agreements, the archiving solution, and the validation service. If the supervisory authority suspects infringements, an application to the administrative court of first instance under Article 18(4) can be expected, which must be examined within 72 hours.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government with a view to aligning the rules on electronic identification and trust services with EU requirements. The objective was to strengthen the market for electronic signatures, seals, time stamps and identity verification services, protect users, and enable Lithuanian and foreign businesses to make more convenient use of public e-services. The main arguments were increased trust in digital transactions, security, transparency, the efficiency of e-commerce, and Lithuania’s attractiveness for investment; no substantive objections are apparent from the excerpts provided.

  • Parliamentary materials„Pasitikėjimo internetine aplinka skatinimas, saugumo užtikrinimas atliekant įvairias elektronines operacijas, sudaro prielaidas verslo ir elektroninės prekybos veiksmingu…“
  • Parliamentary materials„Projektas lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINĖS ATPAŽINTIES IR ELEKTRONINIŲ OPERACIJŲ PATIKIMUMO UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1120 1, 2, 3, 12…“
  • Parliamentary materials„Projekto Nr. XIVP-2279(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINĖS ATPAŽINTIES IR ELEKTRONINIŲ OPERACIJŲ PATIKIMUMO UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-…“
  • Parliamentary materials„910/2014 . Lietuvos Respublikoje veikiantiems viešųjų elektroninių paslaugų teikėjams nenustatytos pareigos, susijusios su elektroninės atpažinties priemonėmis (pavyzdžiu…“
📄 Original — Diena.lt
Opposition gathers signatures to appeal to the Constitutional Court over the legality of the government 🔗
By Monday afternoon, the two opposition groups had gathered the required 29 signatures, TS-LKD parliamentary group representative Raminta Keršytė confirmed to ELTA. As reported, they are asking the court to recognize that the Seimas…
Fact-check:
🟡 IncompleteKreipimuisi į Konstitucinį Teismą reikalingi 29 Seimo narių parašai
⚪ UnverifiedSeimo statuto 194 straipsnyje nėra apibrėžta, kas turi teisę pateikti ir įregistruoti Seimo nutarimo projektą dėl Vyriausybės programos
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas 66 straipsnis (statute)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas –…
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai Konstituciniam Teismui pateikiami šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53-1, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsn 15 straipsnis (statute)
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai…
15 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta: 1) adresatas – Konstitucinis Teismas; 2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas; 3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas; 5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą; 6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas); 7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas; 8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus; 9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui; 10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama: 1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas; 2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas; 3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 53-1, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pake 16 straipsnis (statute)
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė…
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 66 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu elektroniniu parašu.“ 2. Pakeisti 66 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 9 egzempliorius. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 9 egzempliorių kiekvieno iš jų. Tais atvejais, kai prašymas ir jo priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, reikalavimas pateikti 9 egzempliorius netaikomas. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Analysis

⚠ Correction. The assertion that 29 signatures of Members of the Seimas are required in order to apply to the Constitutional Court is incomplete. Article 106 of the Constitution does not set a fixed number, but a requirement: at least one-fifth of all Members of the Seimas. Only where there are 141 Members of the Seimas does this threshold in practice mean 29 signatures. It would be more accurate to say: an application requires at least one-fifth of all Members of the Seimas, which currently amounts to 29 Members of the Seimas.

Registration of the Programme in the name of a non-existent Government is not a calendrical error, but a problem concerning the source of authority under the principle of the rule of law.
In proceedings before the Constitutional Court, what will be decisive is not political rhetoric about chronology, but whether the contested procedure is shown to constitute a constitutional defect in a specific act of the Seimas.

Core issue

The dispute is not merely about a date: the Constitutional Court will have to assess whether an act adopted by the Seimas may rely on a procedure initiated before the relevant entity had acquired a clearly confirmed status. This issue falls to be resolved under Article 106 of the Constitution of the Republic of Lithuania, Articles 66, 26, 29 and 71 of the Law on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, and the constitutional principle of the rule of law as described in the doctrine provided. The factual axis is narrow: the draft Government Programme was registered on 3 July 2026, while the Presidential decree on the composition of the Government is indicated as having followed later. The right of referral is determined not by the political position of the opposition, but by the threshold in Article 106 of the Constitution: not less than one-fifth of all Members of the Seimas.

Legal assessment

Under Article 106 of the Constitution, the Government, not less than one-fifth of all Members of the Seimas, or the courts may apply to the Constitutional Court regarding acts adopted by the Seimas.

  • Under Article 66 of the Law on the Constitutional Court, a request by a group of Members of the Seimas must be signed by all Members of the Seimas submitting the request.
  • Those signatures must be certified by the signature of the Speaker of the Seimas or a Deputy Speaker of the Seimas.
  • The request must specify the exact title of the contested act, the date of its adoption, the applicant’s position and the legal reasoning.
IssueRule CitedPractical Significance
Referral thresholdArticle 106 of the ConstitutionNot less than one-fifth of all Members of the Seimas is required
Preliminary examination in suspension casesArticle 26 of the Law on the Constitutional CourtNo later than within 3 days
Commencement of examinationArticle 29 of the Law on the Constitutional CourtNo later than within 7 days
Conclusion of the caseArticle 29 of the Law on the Constitutional CourtGenerally no later than within 4 months
Paper annexesArticle 66 of the Law on the Constitutional CourtCopies in 9 counterparts, except where submitted electronically

The Constitutional Court will not examine an abstract political dispute over “legality” unless the request is framed as the conformity of a specific act of the Seimas with the Constitution. Article 106 of the Constitution allows the Constitutional Court to refuse to accept a referral if it is not based on legal grounds. The opposition’s procedural argument is strongest where it is linked to the limits of authority and the requirement of legal clarity. Registration of the Programme in the name of a non-existent Government is not a calendrical error, but a problem concerning the source of authority under the principle of the rule of law.

The doctrine provided states that state institutions must act on the basis of law and in obedience to law. It also states that public authorities may not exceed the powers established in the Constitution and may not encroach upon the competence of another institution. The Constitutional Court’s ruling of 13 December 2004 in case No. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 links the principle of the rule of law with legal certainty and clarity. In this situation, that means that an undefined circle of entities entitled to register the Programme may be assessed as a problem of regulatory clarity if it permits the commencement of a constitutionally significant procedure in an unclear name.

The Constitutional Court’s ruling of 8 July 2016, No. KT22-N11/2016, emphasised the hierarchy of legal acts and the requirement that implementing acts be adopted on the basis of laws. That case is relevant not because of the Government Programme itself, but because of the general criterion: procedural regulation of lower legal force cannot negate requirements of higher legal force. The decision of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 11 September 2017 in administrative case No. I-12-502/2017 shows that a court may examine conformity with the principle of the rule of law where this is necessary to assess the legality of a normative act. Accordingly, the Constitutional Court’s assessment need not be confined to the formal date of registration if the contested regulation concerns the procedure for adopting the act.

Consequences

There are two principal possible outcomes under Article 71 of the Law on the Constitutional Court. The Constitutional Court may recognise that the Seimas resolution is not contrary to the Constitution, or it may recognise that it is contrary to specific provisions of the Constitution or to laws. If the referral is accepted as a request by a group of Members of the Seimas, the mere submission of that request will not in itself suspend the validity of the contested act. Article 106 of the Constitution links suspension to a submission by the President or to a resolution of the Seimas requesting examination of the act’s conformity, while Article 26 of the Law on the Constitutional Court sets out the notification to the Register of Legal Acts in detail.

The practical significance for the Seimas would be twofold. One consequence would be an assessment of the constitutionality of the specific resolution on the Government Programme; the other would be a clearer boundary as to who may initiate the parliamentary procedure for such a programme and when. For both the governing majority and the opposition, the key issue after the signatures have been collected is not their number, but the legal precision of the request under Article 66 of the Law on the Constitutional Court. In proceedings before the Constitutional Court, what will be decisive is not political rhetoric about chronology, but whether the contested procedure is shown to constitute a constitutional defect in a specific act of the Seimas.

Procedurally, the next steps are to await submission of the request to the Constitutional Court, verification of its compliance with Article 66 of the Law on the Constitutional Court, and commencement of the examination no later than within 7 days under Article 29 of that Law. If the case is accepted, the ruling should generally be expected within 4 months from the date on which the request is received by the Constitutional Court, unless the Constitutional Court determines otherwise.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Nes pagal dabartinę Konstituciją žinom kad "Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 vis…“
  • Parliamentary materials„Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institut…“
  • Parliamentary materials„3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstituci…“
  • Parliamentary materials„III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublik…“
📄 Original — Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra
Drunk driver arrested in Panevėžys on Sunday evening: he faces court and the loss of his car 🔗
On Sunday evening in Panevėžys, police stopped a Peugeot 5008 that had drawn their attention and found that the driver, a 37-year-old man born in 1989, was heavily intoxicated. According to Panevėžys County Police, the incident was…
Fact-check:
✅ ConfirmedVairavimas būsenoje, kai girtumas viršija 1,5 promilės, reguliuojamas BK 281¹ str. 1 d.
🟡 IncompleteUž vairavimą būsenoje su girti viršijant 1,5 promilės gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų
✅ ConfirmedVairuotojui gresia teisės vairuoti atėmimas ir galimas automobilio konfiskavimas
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2811 straipsnis (statute)
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė…
2811 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 281 straipsnis (statute)
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė…
281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 72 straipsnis (statute)
72 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus…
72 straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. 2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. 3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. 4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. 6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Nr. XI-1199, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010-12-11)
Analysis

⚠ Correction. The news item inaccurately formulates the threshold as “exceeding 1.5 per mille”. The precise threshold under Article 2811(1) of the Criminal Code is “a blood alcohol level of 1.51 per mille or more”, so it would be more accurate to state that criminal liability arises from 1.51 per mille. The phrase “possible confiscation of the car” is also too abstract. Under Article 72(3) of the Criminal Code, confiscable property belonging to the offender must be confiscated, whereas property belonging to a third party is subject to the additional conditions set out in Article 72(4) of the Criminal Code.

In this case, 1.89 per mille is not a sentencing detail, but the key to classification, moving the driving from the sphere of administrative liability into a criminal case.
If the Peugeot 5008 belongs to the offender, Article 72(3) of the Criminal Code establishes mandatory confiscation in all cases.

Core issue

The threshold for criminal liability in this situation depends not on the consequences of the traffic incident, but on the established level of intoxication. For a result of 1.89 per mille, it is sufficient to verify whether a motor vehicle was driven and whether the level reaches the 1.51 per mille threshold set out in Article 281¹(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. - Factual line: on 26 July 2026, in Panevėžys, the driver of a stopped Peugeot 5008 was found to have 1.89 per mille. The matter will be assessed under Article 281¹(1), Article 19, and Article 72 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, and the provided Article 23 of the Code of Criminal Procedure concerning the indictment. Article 281 of the Criminal Code is relevant to this report as the boundary for consequence-based cases, since it covers traffic accidents, bodily injury, or substantial property damage. | Provision | Threshold or consequence |

Article 281¹(1) of the Criminal Code1.51 per mille or more
Result stated in the report1.89 per mille
Sanction under Article 281¹(1) of the Criminal Codea fine, arrest, or imprisonment for up to 1 year
Threshold provided in Article 427 of the Code of Administrative Offences0.41-1.5 per mille in cases of repeated administrative drunk driving

Legal assessment

Under Article 281¹(1) of the Criminal Code, the offence covers driving a motor vehicle where intoxication of 1.51 per mille or more is established. The 1.89 per mille value stated in the report exceeds that threshold by 0.38 per mille, and therefore the administrative threshold of 0.41-1.5 per mille does not determine the classification. - Under point 3 of the provided Rules, police officers test a driver suspected of intoxication.

  • Where more than 1.5 per mille is detected in exhaled air, point 3 of the Rules provides for referral for a medical examination.
  • The pre-trial investigation is logically linked to the elements of Article 281¹(1) of the Criminal Code, not to Article 427 of the Code of Administrative Offences.
  • The pre-trial investigation is completed by the prosecutor’s indictment under Article 23 of the Code of Criminal Procedure. In this case, 1.89 per mille is not a sentencing detail, but the key to classification, moving the driving from the sphere of administrative liability into a criminal case. Article 19(1) of the Criminal Code excludes the argument that intoxication in itself exempts a person from criminal liability. The exception under Article 19(2) is linked only to intoxication caused by another person against the individual’s will and to the specified conditions of awareness or control. The issue of loss of the vehicle is resolved through Article 72 of the Criminal Code, since property subject to confiscation includes an instrument or means of a prohibited act. If the Peugeot 5008 belongs to the offender, Article 72(3) of the Criminal Code establishes mandatory confiscation in all cases. If the car belongs to another person, Article 72(4) permits confiscation only where the conditions specified therein are met, for example knowledge that it would be used for a criminal offence.

Consequences

In practical terms, the driver faces not an administrative fine for repeated drunk driving, but a criminal case under Article 281¹(1) of the Criminal Code. The court will be able to choose from three types of sanction: a fine, arrest, or imprisonment for up to one year. - For the driver, the key contested issues will be the lawfulness of the intoxication test, the fact of driving, and ownership of the vehicle.

  • For the prosecution, it is important to collect data supporting the indictment under Article 23 of the Code of Criminal Procedure.
  • For the owner of the car, it is important whether the conditions of Article 72(3) or Article 72(4) of the Criminal Code apply.
  • The court will have to decide separately on the penalty and on the property subject to confiscation. If the charge is upheld, a conviction will make the driver a convicted person under the provided excerpt from the Code of Criminal Procedure concerning the status of the accused. If the charge is not proven, the same excerpt indicates the procedural consequence of an acquittal. Procedurally, the next expected step is completion of the pre-trial investigation and the prosecutor’s indictment under Article 23 of the Code of Criminal Procedure, after which the case will be heard by the court.
📚 Roots — who shaped this rule and why:

The excerpts provided do not clearly identify the specific initiator of the regulation, but a proposed amendment to the Criminal Code concerning the criminal liability of intoxicated drivers was under consideration. The aim was to criminalise driving where a blood alcohol concentration of more than 1.5 per mille is established, and also to impose liability for evading a sobriety test or for consuming alcohol after a traffic accident. The principal argument was road traffic safety and the objective of preventing the avoidance of liability; criticism was also considered regarding the form of culpability and whether it would be sufficient to attach liability only to additional conditions, such as not holding the right to drive.

  • Institutional opinion on the draft„Kodekso papildymas 281 1 straipsniu Papildyti Kodeksą 281 1 straipsniu: „ 281 1 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 1. Tas, kas vair…“
  • Parliamentary materials„Vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė – ANK 422 straipsnio 7 dalyje už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, …“
  • Institutional opinion on the draft„Latvijos baudžiamajame įstatyme reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė tiek už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką vei…“
  • Institutional opinion on the draft„Pritarti Projekto 2 straipsnyje perdėstoma visa 281 straipsnio redakcija, atskiriant neblaivumą nuo apsvaigimo: „ 2 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Pakeisti 281 str…“
📄 Original — JP.lt
Prosecutor's Office reopens pre-trial investigation into E. Vaitkus's trip to Belarus 🔗
Prosecutors have reopened a pre-trial investigation into former presidential candidate Eduardas Vaitkus over suspected assistance to another state in acting against Lithuania. According to Elena Martinonienė, head of communications at the…
Fact-check:
✅ ConfirmedBaudžiamojo kodekso 118 straipsnyje numatyta, kad padėjimas kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 118 straipsnis (statute)
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos…
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 119 straipsnis. Šnipinėjimas 1. Tas, kas turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. 120 straipsnis. Kolaboravimas Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 121 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla Tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 217 straipsnis (statute)
217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka 1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei…
217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka 1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2. Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 3. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 5. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 6 punkte numatytu atveju, kol nesibaigė laidavimo terminas, padaro naują nusikalstamą veiką arba jeigu laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 6. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 7. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 71 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. 8. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Apie atsisakymą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą padavusiam proceso dalyviui, kuris tokį sprendimą gali apskųsti. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. 9. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, atnaujindamas ikiteisminį tyrimą, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis ir šio straipsnio nuostatomis. XVI skyrius Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 40, 44, 46, 48, 53, 55, 56, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 80, 82, 90, 93, 108, 110, 111, 130, 131, 132, 139, 140, 45 straipsnis (statute)
45 straipsnis. 217 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras…
45 straipsnis. 217 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“
Analysis
The core issue in this case will not be whether the statements were politically radical, but whether, in legal terms, they amounted to assistance to Belarus in acting against the Republic of Lithuania under Article 118(1) of the Criminal Code.
Reopening the investigation is not, in itself, the serving of a notice of suspicion, since, according to reports, no suspicions have been brought against anyone.

Core issue

The issue here is not the fact of the trip, but the prosecutor’s duty to distinguish political expression from assistance to a foreign state in acting against the State. The decision will be assessed under Article 118(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, Article 217(1)–(2) of the Code of Criminal Procedure, and Article 170(4)(4) of the CCP. - Factual premise: the investigation concerning E. Vaitkus was discontinued on 5 June 2026 and reopened on 3 July 2026.

  • Article 118(1) of the Criminal Code requires an assessment of whether assistance was provided to another state or its organisation in acting against the Republic of Lithuania.
  • The protected interests are the constitutional order, sovereignty, territorial integrity, defence capacity, or economic power. | Provision | Penalty |
Article 118(1) of the Criminal Codeimprisonment for 2 to 7 years
Article 118(2) of the Criminal Codeimprisonment for 3 to 10 years

Legal assessment

Under Article 217(1) of the CCP, a prosecutor may reopen an investigation on the basis of complaints by participants in the proceedings or on the prosecutor’s own initiative, where grounds exist. Under the same provision, reopening is effected by a prosecutor’s ruling, after setting aside the ruling discontinuing the pre-trial investigation. - Article 217(2) of the CCP links reopening to essential circumstances relevant to the proper resolution of the case.

  • Article 170(4)(4) of the CCP provides that only the prosecutor decides on reopening a discontinued pre-trial investigation.
  • Article 170(6) of the CCP allows a superior prosecutor to set aside unlawful or unfounded prosecutorial rulings. Reopening the investigation is not, in itself, the serving of a notice of suspicion, since, according to reports, no suspicions have been brought against anyone. This means that the process has returned to the stage of collecting and verifying data, not to the accusation stage. The core issue in this case will not be whether the statements were politically radical, but whether, in legal terms, they amounted to assistance to Belarus in acting against the Republic of Lithuania under Article 118(1) of the Criminal Code. The Prosecutor’s Office will have to connect public statements, comments, or interviews with a specific course of action by a foreign state or its organisation. - Under Article 178(1) of the CCP, the prosecutor and investigator may question witnesses, apply procedural coercive measures, and carry out other procedural acts.
  • Under Article 98 of the CCP, any natural or legal person may submit objects and documents relevant to the investigation.
  • Under Article 178(2) of the CCP, requests by participants in the proceedings for procedural acts must be examined within 10 days.
  • Under Article 178(3) of the CCP, a refusal to carry out requested acts may be appealed within 7 days, and the judge examines the complaint within 7 days. If the investigation were discontinued again, the ruling, pursuant to Article 216(1) of the CCP, would have to set out the substance of the act, the grounds for discontinuance, and the reasons. Such a ruling may be appealed under Article 214(4)–(5) of the CCP within 20 days from receipt of a copy, and the superior prosecutor must examine the complaint no later than within 20 days.

Consequences

First scenario: after additional steps, the Prosecutor’s Office again discontinues the investigation if sufficient data to substantiate guilt are not collected, pursuant to Article 212(2) of the CCP. In that event, the dispute would shift to the level of the reasoning of the ruling and the time limits for appeal. Second scenario: if sufficient data are collected, a person may be served with a notice of suspicion, and the investigation continues to completion under Article 218(1) of the CCP. The suspect, defence counsel, and other participants in the proceedings would then acquire the right to access the pre-trial investigation file and submit requests to supplement the investigation. Third scenario: if the conditions of Article 118(3) of the Criminal Code were established, a person who confessed and actively cooperated before being recognised as a suspect could be released from criminal liability. This exception does not apply if the person has already been released on such grounds or if a person died or serious consequences arose as a result of the act under Article 118(4) of the Criminal Code. In practical terms, this is important for E. Vaitkus’s procedural position, oversight of prosecutorial decisions, and the limits for legally classifying public statements. Procedurally, the next expected step is either a ruling on procedural acts, a new ruling discontinuing the investigation, or the notice of completion of the pre-trial investigation provided for in Article 218(1) of the CCP.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Todėl siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant galimybę panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau k…“
  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. …“
  • Parliamentary materials„Projekto XIIIP-345 (2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTA…“
  • Parliamentary materials„214 straipsnio pakeitimas Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 , ir 2 ir 11 punkt e uose numatyt u ais atvej u ais ikitei…“
📄 Original — 15min.lt
While abroad, a mobile operator automatically activated travel insurance: is this practice allowed? 🔗
Vilnius resident Tomas Byla shared his story on Facebook, warning other customers to pay attention to SMS messages while abroad. He said that although his family immediately declined the automatically activated travel insurance, they were…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 12 straipsnis (statute)
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri…
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); 3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę; 7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones; 8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą; 9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises; 10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę; 11) keičiasi informacija apie pavojingus gaminius ir rinkos priežiūrą Reglamento (ES) 2023/988 nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie pavojingus ne maisto produktus ir rinkos ribojimo priemonių taikymą; 12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013; 13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje; 14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; 15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę; 3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą; 4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu; 5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras; 6) duoti šio įstatymo 491 straipsnyje ir Produktų saugos įstatyme nurodytus privalomus nurodymus pašalinti informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka; 7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 441 straipsnį; 8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 9) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 49-1 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir…
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas: 1) prižiūri, kaip verslininkai laikosi šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus; 2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); 3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga; 4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus; 6) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę; 7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones; 8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą; 9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia informaciją apie vartotojų teises; 10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę; 11) keičiasi informacija apie pavojingus gaminius ir rinkos priežiūrą Reglamento (ES) 2023/988 nustatyta tvarka, taip pat savo interneto svetainėje skelbia apie pavojingus ne maisto produktus ir rinkos ribojimo priemonių taikymą; 12) įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394 ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013; 13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje; 14) organizuoja vartotojų nuomonių, elgsenos, prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus; 15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pažeidimams tirti, neatsižvelgiant į informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo laikmeną ar saugojimo vietą, įskaitant banko paslaptį ar jai prilygintą paslaptį sudarančią informaciją (kad asmuo yra banko ar kito finansų rinkos dalyvio klientas, jam teikiamos finansinės paslaugos, jo turimų sąskaitų numeriai) ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimą informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, taip pat paimti dokumentus ir daiktus, kurie turi įrodomąją reikšmę; 3) atlikti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklos, įskaitant elektroninių sąsajų naudojimą, patikrinimą; 4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu; 5) atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus. Juos atliekant, sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija verslininkui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Atliekant kontrolinius pirkimus gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jeigu atliekant prekių kontrolinį pirkimą pažeidimo požymių nenustatyta, kontrolinio pirkimo metu sumokėti pinigai grąžinami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o prekės – verslininkui. Kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką nustato teisingumo ministras; 6) duoti šio įstatymo 491 straipsnyje ir Produktų saugos įstatyme nurodytus privalomus nurodymus pašalinti informaciją ar panaikinti galimybę ją pasiekti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka; 7) taikyti laikinąsias priemones pagal šio įstatymo 441 straipsnį; 8) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus; 9) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 40 straipsnis (statute)
40 straipsnis. Atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES)…
40 straipsnis. Atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Reglamento (ES) 2017/1128 3 straipsnyje, Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 5 dalyje, 6.2286 straipsnio 1 dalyje, 6.2287 straipsnio 1 dalyje, 6.2288 straipsnio 2–6 dalyse, 6.2289 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 6.22810 straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.22811 straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.22812 straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.22816 straipsnio 1 dalyje, 6.22820 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6.22823 straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse, 6.353 straipsnio 8 dalyje, 6.359, 6.3591 straipsniuose, 6.364 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse, taip pat šio įstatymo 61 ir 441 straipsniuose nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šioje dalyje nurodytus pažeidimus verslininkui gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo paskelbimo, taip pat už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patvirtintų verslininko rašytinių įsipareigojimų, nurodytų šio įstatymo 351 straipsnio 8 dalyje, nesilaikymą verslininkui gali skirti baudą iki 3 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Verslininkui, kuris veikia trumpiau negu vienus metus, skiriama bauda iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Verslininkui, pakartotinai per vienus metus padariusiam šioje dalyje nurodytą pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų, o verslininkui, veikiančiam trumpiau negu vienus metus, – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų. Verslininkui, kuris nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, už šioje dalyje nurodytą pažeidimą skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o kai pažeidimas padarytas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme nurodytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 3. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, verslininkui už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą pažeidimą gali skirti nuobaudą – įspėjimą ir neskirti baudos. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 4. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę, verslininko gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius ir į šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Skiriant baudą už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime. Skiriant baudą už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, baudos dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 1) verslininkas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams; 2) verslininkas, padaręs pažeidimą, ėmėsi veiksmų, kad sumažintų vartotojų patirtą žalą, ar ją atlygino; 3) verslininkas, padaręs pažeidimą, tyrimo metu bendradarbiavo su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba; 4) verslininkas savo valia nutraukė pažeidimą; 5) yra kitų aplinkybių, kurias Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino atsakomybę lengvinančiomis. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: 1) verslininkas, padaręs pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą; 2) verslininkas, padaręs pažeidimą, slėpė padarytą pažeidimą; 3) verslininkas pakartotinai per trejus metus padarė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, įspėjimas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, arba jam už tą patį pažeidimą buvo skirta sankcija kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse tarpvalstybinių pažeidimų atvejais, kai tokia informacija yra prieinama pagal Reglamentą (ES) 2017/2394. 7. Skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda verslininkui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali bauda. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 8. Už informacijos, reikalingos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą verslininkui gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Už vengimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimu atvykti ir pateikti paaiškinimus, jeigu prieš tai verslininkas buvo įspėtas, gali būti skiriama bauda nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 9. Lietuvos bankas prižiūri, kaip Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų, ir už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taiko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams poveikio priemones ir duoda privalomus nurodymus, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą kitiems verslininkams gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 10. Bauda pagal šį straipsnį negali būti skiriama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217 11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnyje nustatytais atvejais už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, kuris yra plačiai paplitęs pažeidimas ar Sąjungos mastu plačiai paplitęs pažeidimas, kaip jie apibrėžti šiame reglamente, verslininkui, atsakingam už šį plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, gali skirti iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse dydžio baudą. Jeigu verslininkas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama iki dviejų milijonų eurų bauda. Skiriamos baudos dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, trukmę, verslininko gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, ankstesnius verslininko padarytus teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-886, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-04, i. k. 2022-00067 Straipsnio pakeitimas: Nr. XI-1620, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27) Nr. XII-701, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00066
Analysis
Where a service is activated automatically and the consumer is forced to stop it, the legal risk does not shift to the consumer’s account, but to the operator’s evidentiary burden.
The 1-2 percent customer scope indicated in the notice does not alter the individual rule: each consumer requires separate consent to an additional charge.

Core issue

The core of the automatic travel insurance dispute is not the form of the SMS, but proof of intent to enter into a paid ancillary service.

If the operator bases the charge on the consumer’s inaction, such a model conflicts with Article 6.22816 of the Civil Code, Article 6.2285(3) of the Civil Code, and Article 38 of the Law on Consumer Rights Protection.

The factual premise is narrow: while abroad, the consumer received automatically activated travel insurance, opted out of it, but the fee was nevertheless charged.

The issue will be resolved by reference to three rules: the prohibition on unsolicited services, the requirement of express consent to an additional charge, and the prohibition on financial services provided without consent.

  • Article 6.22816(1) of the Civil Code provides that the consumer is under no obligation to pay for unsolicited services.
  • Article 6.22816(2) of the Civil Code states that the consumer’s silence is not deemed consent to purchase.
  • Article 6.22816(3) of the Civil Code places the burden of proving the order on the trader.
  • Article 6.2285(3) of the Civil Code requires the consumer’s express consent to each additional charge.
  • Article 38(1) of the Law on Consumer Rights Protection prohibits financial services without the consumer’s consent where payment is demanded for them.

Legal assessment

Under the cited provisions, it is not sufficient for the operator to show that an SMS was sent or that the service was deactivated by a later act of the consumer.

The operator must prove the consumer’s affirmative intention to order travel insurance, because Article 6.22816(3) of the Civil Code assigns that burden specifically to the operator.

The travel insurance charge after refusal is the operator’s weakest position, because the consumer’s refusal negates both silence and implied acceptance.

Where a service is activated automatically and the consumer is forced to stop it, the legal risk does not shift to the consumer’s account, but to the operator’s evidentiary burden.

ProvisionPractical significance in this situation
Art. 6.22816(1) CCno payment is required for an unsolicited service
Art. 6.22816(2) CCsilence or inaction is not a purchase
Art. 6.2285(3) CCan additional charge requires express consent
Art. 38(2) LCRPa financial service provided without consent may be used free of charge

If the operator relied on a default setting that the consumer had to reject, Article 6.2285(3) of the Civil Code applies.

That provision directly grants the right to recover additional charges where consent was inferred from pre-selected options.

Article 38(2) of the Law on Consumer Rights Protection further provides that the consumer is released from any liability connected with the use of such a service.

The basis for the competence of the State Consumer Rights Protection Authority arises from Article 6.2282(2) of the Civil Code and Article 7 of the Law on Consumer Rights Protection.

The consumer may apply to consumer rights protection authorities or to a court, and rights may also be defended out of court.

Under Article 3(1)(5) and (6) of the Law on Consumer Rights Protection, the consumer has the right to compensation for damage and to apply for the protection of infringed rights.

If the practice is assessed as an unfair commercial practice, Article 3 of the Law on the Prohibition of Unfair Business-to-Consumer Commercial Practices applies.

Article 3(2) requires an assessment of professional diligence and the effect on the economic behaviour of the average consumer.

Consequences

The first realistic scenario is an individual refund of the charge under Article 6.2285(3) and Article 6.22816 of the Civil Code.

The second scenario is a broader assessment by the State Consumer Rights Protection Authority as to whether automatic activation of insurance meets the criteria in Article 3 of the Law on the Prohibition of Unfair Business-to-Consumer Commercial Practices.

The third scenario is a requirement to change the service activation model so that an additional charge arises only after express consent.

In practical terms, this matters for all customers who were charged as a result of the same software error or the same activation model.

The 1-2 percent customer scope indicated in the notice does not alter the individual rule: each consumer requires separate consent to an additional charge.

Procedurally, the consumer should next submit a demand to the operator for reimbursement of the charge and, if it is not satisfied, apply under the procedure established by the Law on Consumer Rights Protection to the dispute-resolution authority or to a court.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad klaidinančia komercine veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis infor…“
  • Seimas Legal Department opinion„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. X-1409 2, …“
  • Institutional opinion on the draft„Dėl atsakomybės griežtinimą už Turizmo įstatymo reikalavimų nesilaikymą . Asociacija pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau nelegaliai veikiančių kelionių organizat…“
  • Parliamentary materials„Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta turizmo paslaugų teikėjų atsakomybė už kelionių organizavimo paslaugų teikimo pažeidimus bei apgyvendin…“
📄 Original — Etaplius
B. Markauskas says he has not yet decided whether to run in mayoral elections: I still have a good month to think 🔗
Klaipėda District Mayor Bronius Markauskas says he has not yet made a final decision on whether to run in the upcoming municipal elections. Although he is pleased with the district’s rapid growth, including a population rise to 80,000 over…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 17 straipsnis (statute)
17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 83 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių…
17 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus 83 dienoms, prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi 17 valandą iki rinkimų dienos likus 65 dienoms. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“ 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 70 dienų, turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: 1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose; 2) savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą; 3) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas.“ 3. Papildyti 36 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi ir patikrinusi partijos pareiškinius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, per 5 darbo dienas nuo partijos pareiškinių dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose.“ 4. Buvusias 36 straipsnio 3–13 dalis laikyti atitinkamai 4–14 dalimis. 5. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie įregistravimą savarankišku arba atstovaujamuoju politinės kampanijos dalyviu;“. 6. Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo ir jų patikrinimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims įrašyti: „Aš, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė), keliamą (išsikėlusį) kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą (tekste nurodomi atitinkami duomenys): Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris Rinkėjo gimimo data Rinkėjo gyvenamosios vietos adresas Rinkėjo parašas Data“ 7. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ir asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ 8. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ir asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją pradinę karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, ar jis yra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.“ 9. Pakeisti 36 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Pareiškiniai dokumentai teikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašu paremti kandidatų sąrašo iškėlimą arba asmens iškėlimą ar išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus.“
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 18 straipsnis (statute)
18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus…
18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms. 2. Jeigu pareiškiniai dokumentai turi trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša atitinkamam atstovui rinkimams. 3. Jeigu, įregistravus kandidatą, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punkte arba 5 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija iki pirmos balsavimo iš anksto dienos panaikina to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu. 5. Jeigu kandidatas anketoje pagrįstai nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas 19 straipsnis (statute)
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Vyriausiosios rinkimų…
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas 1. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija apie kandidatą: 1) informacija apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius, kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėje partijoje ir asociacijose; šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; turima pilietybė; taip pat ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra; šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys; 2) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus biografija; 3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos; 4) privačių interesų deklaracija; 5) ar kandidatas dalyvauja visuomeninėje veikloje; 6) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti. 2. Informacija apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus gimimo vietą, pilietybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 3. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba kad išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai, savivaldybės pavadinimas) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai. 4. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.“
Analysis
The mayor’s political recognisability does not replace the data in registers and nomination documents.
His “good month” may sound politically generous, but legally it must fit within the 83–65-day nomination-document window and the 70-day deadline for party documents.

Core issue

The mayor’s window for deciding is not a matter of political courtesy, but a matter of managing future registration risk under the deadlines for electoral documents.

If the decision is postponed for too long, candidacy will be determined not by a public statement, but by the submission of documents, political campaign status, and the CEC’s review.

In the news report, B. Markauskas says he has not yet made a final decision and has “a good month” to think it over.

The legal question is whether such delay still leaves a real possibility of being nominated as a candidate for municipal council member and mayor.

This is determined under Article 17 of the Law Amending the Law on Elections to Municipal Councils, which amended Article 36, and Article 18, which amended Article 37.

In addition, Article 68(10) and Article 72(1) and (2) of the Electoral Code apply, because the sources specify the conditions for registration of political campaign participants and political committees.

Legal assessment

Under Article 36(1) of the Law on Elections to Municipal Councils, the submission of nomination documents begins 83 days before election day and ends at 5 p.m. 65 days before election day.

Documents submitted after this deadline cannot be recognised as nomination documents.

IssueDeadline or amount
Start of nomination documents83 days before the election
End of nomination documents5 p.m., 65 days before the election
Party documents to the CECno later than 70 days before the election
CEC decision on party registrationwithin 5 working days
Institutional response on candidate datawithin 7 days, but no later than 32 days before the election
Registration of a political committeeno later than 180 days before election day
Deposit for a candidate holding incompatible office2 AMWs applicable in the election

If a party were to nominate the candidate, under Article 36(2) it must submit to the CEC:

  • an application to participate in the elections;
  • a list of municipalities in which it intends to nominate candidates;
  • authorisations for election representatives;
  • a document confirming payment of the electoral deposit.

Under Article 36(3), after receiving and verifying the party’s documents, the CEC decides within 5 working days whether to register the party to participate in the elections.

Therefore, B. Markauskas’s personal decision is not yet candidacy until these formal steps have been completed.

His “good month” may sound politically generous, but legally it must fit within the 83–65-day nomination-document window and the 70-day deadline for party documents.

If the candidate were to be nominated by a political committee, Article 68(10) and Article 72(1) and (2) of the Electoral Code, as identified in the sources, require that only a registered political campaign participant may stand as a candidate or nominate a candidate.

Political committees must be registered in the manner prescribed by law no later than 180 days before election day.

This narrows the scope for improvisation, because a late decision to rely on a new committee may run into the prior registration deadline.

Under Article 37(1) of the Law on Elections to Municipal Councils, the municipal electoral commission verifies whether the candidate meets the requirements of Article 2.

The CEC may apply to the Ministry of Foreign Affairs, the Ministry of the Interior, the Ministry of Justice, the administrator of the Register of Legal Entities, or other institutions.

Such a request is examined as a matter of special urgency, and the response is provided within 7 days, but no later than 32 days before the election.

Under Article 37(2), if the nomination documents contain deficiencies, the electoral commission immediately notifies the election representative.

This procedure means that an error in the documents may still be corrected only to the extent permitted by the electoral calendar.

Under Article 37-1(1), the CEC publishes on its website for 10 years the candidate’s name, surname, date of birth, workplace, position, membership in parties and associations, biography, extracts from declarations, and declaration of private interests.

Accordingly, the decision to stand as a candidate also entails long-term publicity of data, not merely participation in the campaign.

In case-law bulletin No. 11 of the Supreme Administrative Court of Lithuania, in a case concerning the applicant’s declaration of place of residence, the CEC’s position was based on official data from state registers.

It stated that registration of candidates on the basis of an actual place of residence that does not correspond to registry data is not possible.

For the present situation, that case establishes one practical rule: the mayor’s political recognisability does not replace the data in registers and nomination documents.

Consequences

There are three realistic scenarios.

  • B. Markauskas decides in time, the political organisation nominating him submits the documents, and the CEC and the municipal electoral commission verify compliance.
  • The decision is delayed, so the documentary route for the party, committee, or candidate himself becomes impossible because of the 65-, 70-, or 180-day limits.
  • The documents are submitted, but the commission identifies deficiencies or requests data from institutions, so the registration issue moves into an urgent review.

In practical terms, this matters for voters, the political organisation, and those assessing continuity in municipal administration.

Extracts from municipal acts show that B. Markauskas signed the publication rules for decisions of the Klaipėda District Municipal Council as mayor of the municipality.

However, the fact of holding that office does not replace candidate registration and only falls within the data on current office that must be made public.

Procedurally, what must be awaited next is not a political statement, but the submission of nomination documents within the period from 83 to 65 days before the election and the CEC’s decision on registration for participation within 5 working days.

Sources:
📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Seimas Committee on State Administration and Local Authorities and Member of the Seimas Arvydas Anušauskas. The aim was to clarify provisions governing municipal council and mayoral election procedures, align article numbering following earlier amendments, and establish a clearer deadline for the return of the electoral deposit. The principal arguments were the need for legal certainty, procedural precision, and a reasonable period for candidates and political organisations to recover the deposit; no material objections are apparent from the excerpts provided.

  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 48 IR 91 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1166 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO AIŠKINA…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO Į STATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskat…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 1, 11, 23, 26, 34, 36, 42, 55, 66, 67, 68, 77, 78, 80, 82 ir 83 STRAIPSNIŲ pakeitimo Į STATYMO PROJ…“
  • Committee opinion / materials„Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2029(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pa…“
📄 Original — atspindziai.lt
Doctors warn that more children poisoned by vaping substances are being admitted to hospitals - Atspindžiai Online Daily 🔗
Doctors warn that Lithuanian hospitals are seeing increasing numbers of children and teenagers poisoned by e-cigarettes or substances of unclear composition found in them. Specialists say new psychoactive substances are emerging faster…
Fact-check:
✅ ConfirmedLietuvoje elektroninių cigarečių prekyba griežtai reglamentuojama
✅ ConfirmedEgzistuoja galiojantys reikalavimai elektroninių cigarečių sudėčiui ir pardavimui
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 9, 9-2, 9-3, 9-10, 9-11, 14, 14-1, 16, 18, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas 3 straipsnis (statute)
3 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties…
3 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „92 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties ir kokybės bendrieji reikalavimai 1. Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurios nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą. 2. Pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) skystis, kuriame yra nikotino, pateikiamas rinkai tik tam skirtose elektroninių cigarečių pildyklėse, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 mililitrų, vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse ar rezervuaruose, o kapsulių ar rezervuarų tūris yra ne didesnis kaip 2 mililitrai; 2) nikotino turinčiame skystyje nikotino yra ne daugiau kaip 20 miligramų viename mililitre skysčio; 3) gaminant skystį naudotos tik tokios sudedamosios dalys, kurios jas kaitinant arba jų nekaitinant nėra pavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus nikotiną skystyje, turinčiame nikotino; 4) nikotino kiekis įprastomis vartojimo sąlygomis nuosekliai dozuojamas elektroninėmis cigaretėmis; 5) elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi sustiprintą apsaugą nuo vaikų (įskaitant įspėjimus apie elektroninių cigarečių keliamą grėsmę vaikams ar būtinybę jas saugoti nuo vaikų, sudėtingesnį įjungimo mechanizmą ar kitas priemones, ribojančias vaikų galimybes naudoti elektronines cigaretes ir kt.) ir yra apsaugotos nuo sugadinimo, įskilimo bei pralaidumo ir turi mechanizmą, kuris užtikrina, kad jas pildant neištekėtų skystis. Pildymo mechanizmas turi atitikti reikalavimus, nustatytus 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/586 dėl elektroninių cigarečių pildymo mechanizmo techninių standartų. 3. Gaminant skystį naudojamos tik labai grynos sudedamosios dalys. Kitų medžiagų negu gaminio (pagal gaminio prekių ženklą ir rūšį) sudedamųjų dalių ir jį vartojant susidarančių išsiskiriančių medžiagų skystyje gali būti tik toks kiekis, kurio technologiškai negalima išvengti gamybos metu. 4. Draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, jeigu skystyje yra šių priedų: 1) vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės yra naudingos ar mažiau kenksmingos sveikatai; 2) kofeino arba taurino, arba kitų priedų ir stimuliuojamųjų junginių, kurie siejami su energija ir gyvybingumu; 3) priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas; 4) priedų, kurie nesudeginto pavidalo turi KMR savybių.“
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 92 straipsnis (statute)
92 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties ir kokybės bendrieji reikalavimai 1. Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai…
92 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių sudėties ir kokybės bendrieji reikalavimai 1. Lietuvos Respublikoje pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurios nustatyta tvarka yra įrašytos į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą. 2. Pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) skystis, pateikiamas rinkai tik tam skirtose elektroninių cigarečių pildyklėse, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 mililitrų, vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse ar rezervuaruose, o kapsulių ar rezervuarų tūris yra ne didesnis kaip 2 mililitrai; 2) nikotino turinčiame skystyje nikotino yra ne daugiau kaip 20 miligramų viename mililitre skysčio; 3) gaminant skystį naudotos tik tokios sudedamosios dalys, kurios jas kaitinant arba jų nekaitinant nėra pavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus nikotiną skystyje, turinčiame nikotino; 4) nikotino kiekis įprastomis vartojimo sąlygomis nuosekliai dozuojamas elektroninėmis cigaretėmis; 5) elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi sustiprintą apsaugą nuo vaikų (įskaitant įspėjimus apie elektroninių cigarečių keliamą grėsmę vaikams ar būtinybę jas saugoti nuo vaikų, sudėtingesnį įjungimo mechanizmą ar kitas priemones, ribojančias vaikų galimybes naudoti elektronines cigaretes ir kt.) ir yra apsaugotos nuo sugadinimo, įskilimo bei pralaidumo ir turi mechanizmą, kuris užtikrina, kad jas pildant neištekėtų skystis. Pildymo mechanizmas turi atitikti reikalavimus, nustatytus 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/586 dėl elektroninių cigarečių pildymo mechanizmo techninių standartų. 3. Gaminant skystį naudojamos tik labai grynos sudedamosios dalys. Kitų medžiagų negu gaminio (pagal gaminio prekių ženklą ir rūšį) sudedamųjų dalių ir jį vartojant susidarančių išsiskiriančių medžiagų skystyje gali būti tik toks kiekis, kurio technologiškai negalima išvengti gamybos metu. 4. Draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra šių priedų: 1) vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės yra naudingos ar mažiau kenksmingos sveikatai; 2) kofeino arba taurino, arba kitų priedų ir stimuliuojamųjų junginių, kurie siejami su energija ir gyvybingumu; 3) priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas; 4) priedų, kurie nesudeginto pavidalo turi KMR savybių; 5) pridėtinio kvapo ar skonio, kaip tai apibrėžta šio Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje; 6) cukraus ir (ar) saldiklių. 5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi moksliniais tyrimais pagrįstais įrodymais ir (arba) kitų šalių kompetentingų institucijų gerąja praktika, sudaro konkrečių leidžiamų naudoti cheminių medžiagų, suteikiančių elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių skysčiui tabako skonį ir kvapą, sąrašą, kuriame nurodomi šių medžiagų Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service (CAS) suteikti registracijos numeriai.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 161 straipsnis (statute)
161 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių pardavimo ir vartojimo draudimas nepilnamečiams 1. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti…
161 straipsnis. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių pardavimo ir vartojimo draudimas nepilnamečiams 1. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, taikomas šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas. 2. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes ir turėti elektronines cigaretes ar elektroninių cigarečių pildykles. 3. Draudžiama nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles asmenims iki 18 metų.
Analysis
A child’s poisoning by an electronic cigarette from a retail outlet is legally not merely a health incident; it may indicate a failure of supply-chain obligations under Articles 93, 94 and 97.
For a retailer, the most important practical point is not to assert that age controls exist, but to demonstrate that prohibited supply to a minor did not occur.

Core issue

The legal core of this situation is not a new prohibition, but the traceability, composition and protection of minors in relation to products already placed on the market. If children are poisoned by products obtained from ordinary retail outlets, the matter falls to be assessed under Articles 92, 93, 94, 97, 161 and 171 of the Law of the Republic of Lithuania on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products, and Article 77 of the Code of Administrative Offences. The news item states that children poisoned by electronic cigarettes or vaping substances of unclear composition are increasingly being admitted to hospitals. Legally, this raises the question whether the product sold could lawfully have been on the market at all, whether it was properly labelled, and whether it was supplied to a minor.

Legal assessment

Under Article 92(1) of the Law on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products, electronic cigarettes and refill containers placed on the market must comply with the requirements of the law and other legal acts. Paragraph 2 of the same article lays down quantitative and qualitative restrictions that are directly relevant in the context of poisonings.

RequirementQuantity or content
Refill container volumenot more than 10 ml
Cartridge or tank volumenot more than 2 ml
Nicotine concentration in liquidnot more than 20 mg/ml
Ingredientswhether heated or not, must not pose a danger to human health, except for nicotine

Under Article 94(1) and (2) of the Law on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products, the package must include a leaflet, chemical substances, nicotine content, nicotine doses, batch number and a recommendation to keep the product out of the reach of children. If medical professionals and consumers cannot identify which substance caused the poisoning, the legal review will first focus on labelling, composition and the product notification data.

  • Under Article 93(1), the manufacturer and importer must submit a notification to the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department six months in advance for each brand and type.
  • Under Article 93(2), the notification must specify all ingredients and substances released during use, including their quantities.
  • Under Article 97(2), manufacturers, importers and distributors must collect information on any suspected adverse effects on human health.
  • Under Article 97(3), they must immediately take corrective action, withdraw or recall the product from the market, and inform the State Consumer Rights Protection Authority.

A child’s poisoning by an electronic cigarette from a retail outlet is legally not merely a health incident; it may indicate a failure of supply-chain obligations under Articles 93, 94 and 97. Article 97(1) of the Law on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products confers competence on the State Consumer Rights Protection Authority to supervise labelling, composition and quality. Government Resolution No. 200 also authorises that authority to supervise compliance of composition, quality indicators and labelling with the requirements of the law.

The protection of minors is separate from the product safety aspect. Under Article 161(1) of the Law on the Control of Tobacco, Tobacco Products and Related Products, the sale of electronic cigarettes and refill containers to persons under 18 is prohibited. Paragraph 2 of the same article prohibits minors from smoking, using or possessing them, while paragraph 3 prohibits purchasing or transferring them for minors.

  • For the supply of electronic cigarettes or refill containers to a minor, Article 77(3) of the Code of Administrative Offences provides for a fine of EUR 320 to EUR 580.
  • A repeated violation of this kind entails a fine of EUR 580 to EUR 820 under Article 77(4) of the Code of Administrative Offences.

Consequences

Realistically, the first scenario is a product compliance inspection: composition, packaging information, batch number, notification to the Department and the retail outlet’s documentation. If non-compliance is established, Article 97(3) leads to corrective action, withdrawal or recall from the market, and notification of the State Consumer Rights Protection Authority.

The second scenario concerns acquisition by, or transfer to, a minor. In that case, the system of prohibitions under Article 161 applies, together with the fine ranges under Article 77 of the Code of Administrative Offences. For a retailer, the most important practical point is not to assert that age controls exist, but to demonstrate that prohibited supply to a minor did not occur.

The third scenario arises where the product packaging or public presentation encourages purchase or creates a misleading impression as to the product’s characteristics, effects or risks. In that case, Article 94(3)(1) and the prohibition on advertising and surreptitious advertising of electronic cigarettes under Article 171(1) are assessed.

This is of practical importance for retail chains, petrol stations, importers and distributors, because the risk of liability is not confined to the moment of sale at the till. Procedurally, the next expected step would be an inspection by the State Consumer Rights Protection Authority under Article 97(1), an assessment of the retail outlet and supply documentation, and, where grounds exist, a decision on corrective action, withdrawal or recall from the market.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Seimas in response to the rapidly increasing use of electronic cigarettes among minors and the practical difficulty of enforcing liability. The aim was to exercise stricter control over electronic cigarettes and related products, reduce their accessibility to children, and provide for clearer application of sanctions. The principal arguments were nicotine poisoning and poisoning by other vaping substances among children, the health risks posed by toxic substances, the mistaken belief among young people that these products are harmless, and the risk that electronic cigarettes encourage a transition to conventional smoking; no substantive objections are apparent from the material submitted.

  • Parliamentary materials„Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.25) Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-114…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 11 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINI…“
  • Parliamentary materials„Projekto Nr. XIVP-2630(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 2, 4 1 , 8 4 , 8 5 …“
  • Committee opinion / materials„Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekspertas doc. Aurelijus Veryga, 2014…“
📄 Original — Respublika
Attack on Laisvės Avenue: Everyone Behind Bars 🔗
Masked men armed with rods, brass knuckles, and knives attacked a group sitting at an outdoor table at a restaurant in Kaunas, badly frightening and shocking nearby witnesses. Although the victims did not file complaints, the attackers…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnis (statute)
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą…
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas 1. Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 167 straipsnis (statute)
167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą 1. Dėl nusikalstamų veikų…
167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą 1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, ar nėra. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka. 4. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 407 straipsnis (statute)
407 straipsnis. Privataus kaltinimo bylosBaudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140…
407 straipsnis. Privataus kaltinimo bylosBaudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. 408 straipsnis. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme 1. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. 2. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. 3. Jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju. 409 straipsnis. Perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą 1. Jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. 2. Prokuroras taip pat turi teisę bet kuriuo privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą. Šiuo atveju byla perduodama prokurorui. Ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. 3. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. 4. Jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. 410 straipsnis. Priešpriešinio skundo nagrinėjimas 1. Kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje. 2. Nagrinėjant byloje priešpriešinius kaltinimus, pirmas užduoda klausimus, duoda paaiškinimus, pasako baigiamąją kalbą kaltinamasis, kuris pirmas padavė skundą. Jam pirmam suteikiamas ir paskutinis žodis. 411 straipsnis. Prisijungimas prie privataus kaltinimo Privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamose bylose asmenys, nukentėję nuo kaltinamojo nusikalstamų veikų, kurios susijusios su jau pareikštu privačiu kaltinimu, turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pradžios prisidėti prie jau nagrinėjamo kaltinimo. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje.
Analysis
When violence becomes a public spectacle in the city centre, the weight of liability shifts from a personal conflict to the protection of public peace.
Accordingly, R. Sadauskas’s statement that he does not feel he is a victim does not alter the premise for applying Article 284 of the Criminal Code.

Core issue

The legal axis of this case is not the victims’ unwillingness to bring claims, but the autonomous protection of public order. The issue is governed by Article 284 of the Criminal Code, Article 58 of the Criminal Code, Article 167 of the Code of Criminal Procedure, Article 16(3) of the Code of Criminal Procedure, and Article 100 of the Code of Criminal Procedure.

  • Factual sequence: masked men armed with rods, brass knuckles, and knives attacked persons seated in the outdoor area of a restaurant in a public place in Kaunas.
  • Under Article 284(1) of the Criminal Code, liability arises where, in a public place, insolent acts demonstrate disrespect for others or the environment and disturb public peace or order.
  • Under Article 284(1) of the Criminal Code, the sanction includes community service, a fine, restriction of liberty, arrest, or imprisonment for up to two years.
  • Under Article 58(1) of the Criminal Code, punishment for accomplices is imposed having regard to the type, form, role, and nature of participation.
ProvisionMaximum term of imprisonment
Article 284(1) of the Criminal Codeup to 2 years
Article 283(1) of the Criminal Codeup to 5 years
Article 283(2) of the Criminal Codefrom 1 to 7 years
Article 146(2) of the Criminal Codeup to 4 years

Legal assessment

The acts described fall within the core of Article 284(1) of the Criminal Code: a public place, demonstrative violence, the use of weapons, profanity, and an actual disturbance of public peace. Restaurant guests, children, disruption of café operations, and the ensuing disorder are not background circumstances, but consequences of the breach of public order. In a public-order case, the victim’s silence does not extinguish the charge, because the protected interest is not solely the victim’s private interest. When violence becomes a public spectacle in the city centre, the weight of liability shifts from a personal conflict to the protection of public peace.

  • The prosecution had to prove a public place, insolent acts, a demonstration of disrespect, and a disturbance of public peace or order under Article 284(1) of the Criminal Code.
  • Under Article 16(3) of the Code of Criminal Procedure, the accused had the right to know the charge, to have defence counsel, to submit evidence, to participate in the examination of evidence, and to appeal the judgment.
  • The prosecutor’s appeal is consistent with the prosecutorial function, because under Article 23 of the Code of Criminal Procedure the indictment describes the act, the evidence, and the applicable criminal law.
  • Under Article 98 of the Code of Criminal Procedure, relevant objects and documents could be submitted both by participants in the proceedings and by any natural or legal person.

Article 167 of the Code of Criminal Procedure shows that, for certain offences affecting more private interests, a victim’s complaint or a prosecutor’s request is required. However, Article 284 of the Criminal Code is not included in that list; therefore, proceedings for breach of public order do not depend on the victim’s will. Accordingly, R. Sadauskas’s statement that he does not feel he is a victim does not alter the premise for applying Article 284 of the Criminal Code. That statement may be assessed within the totality of the evidence, but it does not change the fact of disturbance of public peace.

Article 283(1) of the Criminal Code provides for riots where an assembly of persons is organised or provoked to engage publicly in violence, destruction of property, or another gross breach of order. The information provided describes an attack by masked assailants against a specific group, not the organisation of an assembly characteristic of riots. Therefore, on the facts provided, the more precise provision for analysis is Article 284 of the Criminal Code, not Article 283. Article 146 of the Criminal Code likewise does not become the central provision, because the description concerns assault, not unlawful deprivation of liberty.

Article 58(1) of the Criminal Code allows punishment to be individualised according to each accomplice’s role, but the report states that all convicted persons received two years each. That sentence corresponds to the upper limit of imprisonment under Article 284(1) of the Criminal Code. Article 58(2) of the Criminal Code provides that members of an organised group are generally given a more severe punishment than members of a group of accomplices. However, the mere context of criminal groups mentioned in the report does not in itself alter the legal classification absent elements established by the court.

Among the sources provided, the ruling of the Supreme Court of Lithuania of 1 March 2024 in criminal case No. 2K-58-489/2024 emphasises the danger of public incitement to violence under Article 170(3) of the Criminal Code. Its relevance to this situation is limited: the issue here is not public incitement to violence, but public violence itself, so the principal provision remains Article 284 of the Criminal Code. The legislative source provided concerning Article 284 of the Criminal Code also emphasises that criminal liability is linked to dangerous consequences where public peace or order has been disturbed.

Consequences

The practical consequence for the convicted persons is actual imprisonment, including credit for time spent in detention. Under Article 100(5) of the Code of Criminal Procedure, periods of temporary detention and remand custody are calculated from the moment those measures are actually applied. Under Article 100(1)–(4) of the Code of Criminal Procedure, other procedural time limits are calculated in hours, days, and months, and a time limit expiring on a non-working day is extended to the first working day.

  • The convicted persons may exercise the right established in Article 16(3) of the Code of Criminal Procedure to appeal judgments and rulings.
  • Under Article 24 of the Code of Criminal Procedure, the court of cassation is the Supreme Court of Lithuania.
  • Under Article 25 of the Code of Criminal Procedure, a cassation appeal is lodged against a final judgment or ruling.
  • If the case were to be reopened on the basis of a manifestly improper application of the criminal law, Article 451 of the Code of Criminal Procedure would apply.

There are three realistic scenarios: enforcement of the sentence, cassation proceedings concerning the application of law, or a later question of reopening under special procedural rules. For restaurants and operators of public places, this case is significant in evidentiary terms: video recordings, staff testimony, and disruption of operations directly substantiate a breach of public peace. For victims, it is significant because their unwillingness to bring claims does not close the path to a public-order charge. Procedurally, the next step is to await whether, following the appellate judgment, a cassation appeal will be lodged with the Supreme Court of Lithuania under Articles 24–25 of the Code of Criminal Procedure.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the sponsors of the bill, and the Committee on Legal Affairs endorsed their objectives in part, proposing amendments not to the Criminal Code but to the Code for the Execution of Sentences. The aim was to tighten the conditions for the release of persons convicted of murder, relying on the high number of murders in Lithuania, the public’s sense of insecurity, and the fact that even a person convicted of aggravated murder may be released after serving only half of the sentence. The principal objection was not to the objective of tightening the regime itself, but to the chosen location of the legal regulation.

  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 28, 219, 261, 304 ir 408 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYM O PROJEKTO 1. Įstatymo …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 152, 157 IR 164 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO 1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTAT…“
📄 Original — Teisė.pro
The Power and Limits of Trademark Registration: Does It Really Protect You from Everything? 🔗
How much power does a registered trademark really provide? Businesses are constantly told that it is not only a way to stand out from competitors, but also a company’s key calling card. By registering a mark, you gain one of the most…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas 14 straipsnis (statute)
14 straipsnis. Ženklo savininko teisės 1. Ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. 2. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų…
14 straipsnis. Ženklo savininko teisės 1. Ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. 2. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai: 1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; 2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; 3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai. 3. Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi teisę uždrausti: 1) žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką ar tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti ar teikti žymeniu pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį; 5) naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje; 6) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų. 4. Nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę veiklą įvežti prekių į Lietuvos Respubliką neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tokios prekės, įskaitant jų pakuotę, įvežamos iš trečiųjų valstybių ir yra be ženklo savininko sutikimo pažymėtos ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam ženklui arba kurio pagal esminius požymius negalima atskirti nuo to ženklo. 5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 12 d. reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L 181, 15 p.), pradėtų procedūrų, atliekamų siekiant nustatyti, ar buvo pažeistos įregistruoto ženklo savininko teisės, metu deklarantas ar prekių turėtojas pateikia įrodymus, kad įregistruoto ženklo savininkas neturi teisės uždrausti pateikti prekes rinkai galutinės paskirties valstybėje. 6. Ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti naudoti žymenį kitais negu prekių ar paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo privalumais, pažeidžiami skiriamieji ženklo požymiai arba pakenkiama ženklo reputacijai. 7. Plačiai žinomo ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris: 1) gali suklaidinti dėl tapačių ar panašių prekių ar paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas; 2) gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ar paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ar paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės.
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas 1 straipsnis (statute)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas…
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas reglamentuoja prekių ženklų (toliau – ženklai) registravimą ir teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų sprendimo tvarką, nustato ženklų savininkų teises ir jų gynimą. 3. Šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ar paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris yra Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais. 4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (statute)
Suvestinė redakcija nuo 2022-01-01   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 92-2844, i. k. 1001010ISTAIII-1981   Nauja redakcija nuo 2019-01-01: Nr. XIII-1679, 2018-12-04…
Suvestinė redakcija nuo 2022-01-01   Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 92-2844, i. k. 1001010ISTAIII-1981   Nauja redakcija nuo 2019-01-01: Nr. XIII-1679, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20698   LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMAS   2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981 Vilnius   I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS   1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas reglamentuoja prekių ženklų (toliau – ženklai) registravimą ir teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų sprendimo tvarką, nustato ženklų savininkų teises ir jų gynimą. 3. Šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ar paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris yra Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais. 4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys. 2. Europos Sąjungos prekių ženklas – ženklas, kaip jis apibrėžiamas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (toliau – Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas). 3. Geografinė kilmė – šalis, teritorija, regionas ar vietovė, pagal kurią galima nustatyti prekės ar paslaugos tikrąją kilmės vietą. 4.
Analysis
A registered trademark is not a monopoly over market control; it is a legal filter against specific forms of use of a sign.
Resale becomes legally vulnerable where the registered trademark is used not to identify the product, but to create a false impression of origin, affiliation or reputational control.

Core issue

A registered trademark is not a monopoly over market control; it is a legal filter against specific forms of use of a sign. The dispute should be assessed under Articles 14, 18 and 3 of the Law on Trademarks of the Republic of Lithuania and the obligations applicable to retail trade. The newsworthy point is this: businesses are being told when registration permits them to stop resale, import, misleading presentation or damage to reputation.

  • Article 14(1) of the Law on Trademarks of the Republic of Lithuania grants exclusive rights to a trademark.
  • Article 14(2) permits the prohibition of identical, similar or reputation-infringing signs.
  • Article 14(3)(2) and (3) cover offering, placing on the market, stocking, import and export.
  • Article 18 limits the proprietor’s powers where the trademark is used honestly for identification or reference purposes.

Legal assessment

The trademark proprietor is in the strongest position where another person uses an identical or similar sign to designate goods, rather than merely reselling lawfully acquired goods. Under Article 14(2)(1) of the Law on Trademarks, the prohibition is clearest where both the trademark and the goods are identical. Under Article 14(2)(2), a likelihood of confusion is required, including a likelihood of association with the trademark. Under Article 14(2)(3), the proprietor of a trademark with a reputation may rely on unfair advantage, detriment to distinctive character or damage to reputation.

A reseller is not automatically an infringer merely because it is not an official distributor. Its position depends on the form of use, advertising, packaging, information provided to the consumer and honest commercial practice. Resale becomes legally vulnerable where the registered trademark is used not to identify the product, but to create a false impression of origin, affiliation or reputational control. This is the sharp dividing line in this situation: registration protects the trademark against unlawful use, but does not grant the proprietor a general right to divide the market according to preferred sellers.

  • The proprietor may seek cessation of use of the sign under Article 14(3).
  • The reseller may rely on Article 18(1)(3) where the trademark is necessary to identify the product.
  • Such use is protected only if it complies with honest practices in industrial or commercial matters as laid down in Article 18(2).
  • Under paragraphs 26.11 and 26.12 of the Retail Trade Rules, the retailer must comply with sales prohibitions and restrictions and suspend the sale of unsafe goods.
Procedure or obligationTime limit or content
Opposition to registrationArticle 18(1) of the Law on Trademarks: within 3 months from publication
Examination of oppositionArticle 18(3): within 14 days from receipt
Response to oppositionArticle 18(4): within 3 months from dispatch of the opposition
DecisionArticle 18(5): uphold the opposition or leave the registration in force

According to the sources provided, the competence of the State Patent Bureau is to register trademarks, decide on registration and maintain the register. The source concerning draft law No. XIVP-1110 states that the powers of the SPB do not extend to supervision of the use of trademarks in commercial activity. Accordingly, a dispute concerning actual presentation on the market proceeds not only through the register mechanism, but also through enforcement of rights and the competence of supervisory authorities.

Where advertising or use distorts the economic behaviour of the average consumer, source No. 9 links the consequences to sanctions for unfair commercial practices or breaches of advertising requirements. The case-law source refers to the ruling of 17 May 2007 in administrative case No. A17-515/2007. That ruling identifies two elements required for a trade secret: actual or potential commercial value and reasonable efforts to preserve secrecy. In this situation, that creates a narrow additional boundary: distribution-channel or pricing information will not be protected merely because it is inconvenient for the business. It would have to satisfy the value and secrecy criteria formulated in the case.

Consequences

First scenario: the proprietor sends a cease-and-desist letter and demands cessation of the specific use of the sign in advertising, packaging, listings or import documents. Second scenario: the reseller adjusts the presentation, leaves only an identifying reference to the trademark and relies on Article 18(1)(3). Third scenario: the dispute moves to court, where the proprietor will have to substantiate the conditions under Article 14(2).

In practical terms, this matters to three groups. For the trademark proprietor, it is important to collect evidence of confusion, damage to reputation or unfair advantage. For the reseller, it is important to distinguish lawful product identification from an impression that it is an official distributor. For the consumer, the relevant point is the right under paragraph 27.1 of the Retail Trade Rules to receive necessary, correct, comprehensive and non-misleading information.

The nearest procedural monitoring point depends on the chosen route: if the registration is contested, the relevant milestones are the opposition within 3 months from publication and the examination by the Appeals Division of the SPB within 14 days; if the use on the market is contested, the next step is a cease-and-desist letter, action by a supervisory authority or a claim.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the Government, with its preparation carried out through the Ministry of Justice and the State Patent Bureau. The aim was to implement the EU Trade Marks Directive, modernise the registration procedure, permit the registration of non-traditional marks, restructure the opposition procedure, and define the administration of the register more clearly. It was argued that registration confers exclusive rights for 10 years and mechanisms for their enforcement; however, objections were raised to an excessive elaboration of the grounds relating to deception, as this would increase the administrative burden, narrow the scope for registration, and could distort the balance between absolute and relative grounds for refusal of registration.

  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO nr. viii-1981 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 22 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymas 2…“
  • Parliamentary materials„Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančių mokesčių dydžiai yra mažesni nei Latvijoje ir Estijoje. Pažymėtina, kad prekių ženklas yra intelektinės nuosavybės objek…“
  • Institutional opinion on the draft„Tai, kad prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės, yra absoliutus atsisakymo registruoti prekių…“
  • Parliamentary materials„Projekto XIIP-4578(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO nr. viii-1981 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 22 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIO…“
📄 Original — Žinių radijas
Presidency urges return to issue of phone restrictions after violence in Marijampolė 🔗
The president's chief adviser, Vaidas Augustinavičius, is urging politicians to revisit the issue of stricter rules limiting children's use of personal phones in schools.
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 59 straipsnis (statute)
59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai 1. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina…
59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai 1. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. 2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 4. Nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka. 5. Švietimo įstaigos vadovas: 1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui; 2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus; 3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką; 4) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus; 5) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme; 6) kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis įstatymų nustatyta tvarka; 7) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme; 8) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo. 6. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymas 24 straipsnis (statute)
24 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos 1. Mokinys turi teisę: 1) rinktis mokymosi formą; 2) į nešališką įgytų kompetencijų įvertinimą; 3) gauti bendrojo ugdymo…
24 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos 1. Mokinys turi teisę: 1) rinktis mokymosi formą; 2) į nešališką įgytų kompetencijų įvertinimą; 3) gauti bendrojo ugdymo technologijų dalykų, profesinio mokymo programos ir atskirų programos modulių kompetencijų įvertinimą, ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymą, neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą; 4) naudotis Švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis. 2. Mokinys privalo: 1) laikytis profesinio mokymo įstaigos įstatų, mokinio elgesio taisyklių, profesinio mokymo įstaigos ir praktinį mokymą vykdančio profesinio mokymo teikėjo darbo tvarkos; 2) vykdyti mokymo sutarties sąlygas; 3) neturintis 16 metų – mokydamasis pagal profesinio mokymo programą tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą; 4) vykdyti Švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas pareigas.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas 20 straipsnis (statute)
20 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos 1. Mokinys turi teisę: 1) rinktis mokymosi formą; 2) į nešališką įgytų kompetencijų įvertinimą; 3) gauti bendrojo lavinimo…
20 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos 1. Mokinys turi teisę: 1) rinktis mokymosi formą; 2) į nešališką įgytų kompetencijų įvertinimą; 3) gauti bendrojo lavinimo technologijų dalykų, profesinio mokymo programos modulių, ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymą; 4) naudotis Švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis. 2. Mokinys privalo: 1) laikytis profesinio mokymo įstaigos nuostatų, mokinio elgesio taisyklių, profesinio mokymo įstaigos ir praktinį mokymą vykdančio profesinio mokymo teikėjo darbo tvarkos; 2) vykdyti mokymo sutarties sąlygas; 3) neturintis 16 metų, mokydamasis pagal profesinio mokymo programą tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą; 4) vykdyti Švietimo ir kitų įstatymų nustatytas pareigas.
Analysis
Restrictions on telephones following an incident of violence must be formulated as a preventive safety measure, not as a collective sanction imposed on all pupils.
In this legal construction, the telephone becomes not an independent category of rights, but an object of pupil conduct and the school’s management of a safe environment.

Core issue

The issue of restricting telephones is not about prohibiting an object, but about the school’s duty to manage risks during the educational process. It should be addressed under Articles 46, 47, 49, 51, 59 and 63 of the Law on Education of the Republic of Lithuania. The news event legally falls within the standard of a safe environment following the violence in Marijampolė. Under Article 46(1)(6) and (7) of the Law on Education, a pupil has the right to protection from violence and to a safe environment. Under Article 46(2)(1) and (2) of the Law on Education, a pupil must comply with the education contract and internal rules and must not infringe the rights of others.

Legal assessment

Restrictions on personal telephones may be justified only where they are incorporated into the school’s internal rules and linked to safety, the quality of education, or the protection of the rights of others. In this legal construction, the telephone becomes not an independent category of rights, but an object of pupil conduct and the school’s management of a safe environment.

  • A pupil has the right to good-quality education under Article 46(1)(4) of the Law on Education.
  • A pupil has the right to protection from violence under Article 46(1)(6) of the Law on Education.
  • A pupil must comply with internal rules under Article 46(2)(1) of the Law on Education.
  • A pupil must respect teachers and members of the school community under Article 46(2)(2) of the Law on Education.

The role of the head of the school is central here, because under Article 59(5)(3) of the Law Amending the Law on Education, the head ensures a healthy and safe environment that prevents violence. A stricter telephone policy would be lawful not as a political slogan, but as part of the internal rules approved by the head of the school.

Restrictions on telephones following an incident of violence must be formulated as a preventive safety measure, not as a collective sanction imposed on all pupils.

The position of the teacher also strengthens the basis for the restriction. Under Article 49(1)(4) of the Law on Education, a teacher has the right to work in a safe environment and to be protected from violence. Under Article 49(2)(1) of the Law Amending the Law on Education, a teacher must ensure the safety of the pupils being educated and the provision of good-quality education. If telephones in practice impede responses to violence, record it, or facilitate its dissemination, their restriction is directly connected with these duties.

The role of parents is not a veto right over school rules. Under Article 4 of the Law Amending Articles 16, 29, 46, 47 and 49 of the Law on Education No. I-1489, parents must cooperate with the head of the school and specialists in addressing matters relating to the child’s education. Where a child commits violence or experiences violence, they must attend a psychologist’s consultation together with the child at the specified time.

IssueStated amount or deadline
Teacher professional developmentnot less than 5 days per year under Article 49(1)(2) of the Law on Education
Implementing acts concerning the 2024 amendmentsby 31 January 2024 under Article 5 of the Law Amending Articles 2, 4, 40 and 70 of the Law on Education No. I-1489
Entry into force of the law1 February 2024 under the same Article 5
Notification of violence in the Pasvalys actimmediately, but no later than the next working day

The school community has a channel for participation, but not a mechanism for individual approval of each rule. Under Article 63(1) of the Law on Education, members of the community may participate in education governance and form interest associations. Under Article 63(4) of the Law on Education, governance bodies may invite such associations to provide consultation or act as experts. This means that the restriction model should be coordinated through self-governance, especially where it changes pupils’ daily routine.

Consequences

Realistically, there are three possible routes. The first route is for the head of the school to clarify the internal rules by linking telephone use to a safe environment and pupils’ duties. The second route is for self-governance bodies and community associations to submit proposals under Article 63 of the Law on Education. The third route is for a broader standard to be established by ministerial or legislative amendment, which would require the logic of implementing acts visible in Article 5 of the 2024 amending law.

In practical terms, this matters for pupils, parents, teachers and heads of schools. For pupils, it would mean a clearer duty to comply with rules on telephone use. For parents, it would mean a duty to cooperate where telephone use is connected with violence or an educational problem. For teachers and heads of schools, it would provide a clearer basis for responding not after an incident, but preventively.

The next procedural point should not be an abstract discussion, but the specific text of the rules. The expected document would be an amendment to the school’s internal rules, a self-governance proposal, or a draft legal act clearly establishing when a telephone is prohibited, when it is permitted, and who makes the decision during the educational process.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

The regulation was initiated by the drafters of amendments to the Law on Education in response to the growing dependence of children and adolescents on phones and other smart devices. The aim was to establish clearer rules for restricting and using such devices in schools, particularly in primary and lower secondary education, citing their impact on social interaction, emotional and physical development, and the educational environment. The Committee essentially endorsed the objective but proposed rejecting the separate draft, as the same aims were covered by a broader, improved draft; the Lithuanian School Students’ Union proposed not an absolute ban, but differentiated restrictions with clear exceptions.

  • Institutional opinion on the draft„I-1489 2, 10, 12, 15, 17, 18, 22, 23-1, 23-2, 24, 26, 27, 30, 31, 35, 36, 37, 38, 39-1, 40, 41, 43, 48, 55, 56, 56-4, 68 ir 72 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-906(2) …“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 10, 12, 15, 17, 18, 22, 23 1 , 23 2 , 24, 26, 27, 30, 31, 35, 36, 37, 38, 39 1 , 40, 41, 43, 48, 55, 56, 56 4 , 68 IR…“
  • Institutional opinion on the draft„46 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) į apsaugą nuo smurto , psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, s…“
  • Institutional opinion on the draft„Pasiūlymas Pakeisti 43 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Mokiniai, besimokantys mokyklose, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pamokų ir pe…“
📄 Original — Laikas.lt
Meta lands in court as employees suspect AI drove layoffs 🔗
A U.S. lawsuit against Meta has drawn attention to a growing question: whether workers can be laid off based on AI-generated evaluations rather than direct managerial decisions. Former employees behind the lawsuit claim their selection for…
🔍 Legal basis:
Bendrasis duomenu apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 22 straipsnis (statute)
22 straipsnis Automatizuotas atskirų sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą 1. Duomenų subjektas turi teisę, kad jam nebūtų taikomas tik automatizuotu duomenų…
22 straipsnis Automatizuotas atskirų sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą 1. Duomenų subjektas turi teisę, kad jam nebūtų taikomas tik automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamas sprendimas, dėl kurio jam kyla teisinės pasekmės arba kuris jam panašiu būdu daro didelį poveikį. 2. 1 dalis netaikoma, jeigu sprendimas: a) yra būtinas siekiant sudaryti arba vykdyti sutartį tarp duomenų subjekto ir duomenų valdytojo; b) yra leidžiamas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriais taip pat nustatomos tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėms bei laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti; arba c) yra pagrįstas aiškiu duomenų subjekto sutikimu. 3. 2 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais duomenų valdytojas įgyvendina tinkamas priemones, kad būtų apsaugotos duomenų subjekto teisės bei laisvės ir teisėti interesai, bent teisė iš duomenų valdytojo reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį ir užginčyti sprendimą. 4. 2 dalyje nurodyti sprendimai negrindžiami 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais specialių kategorijų asmens duomenimis, nebent taikomi 9 straipsnio 2 dalies a arba g punktai ir yra nustatytos tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėms bei laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. 5 skirsnis Apribojimai
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacio 9 straipsnis (statute)
9 straipsnis. Automatinis individualių sprendimų priėmimas 1. Draudžiama remiantis tik automatiniu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, priimti sprendimą, dėl…
9 straipsnis. Automatinis individualių sprendimų priėmimas 1. Draudžiama remiantis tik automatiniu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, priimti sprendimą, dėl kurio duomenų subjektui kyla neigiamų teisinių pasekmių arba kuris jam turi didelės įtakos, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės, bent jau teisė iš duomenų valdytojo reikalauti žmogaus įsikišimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai negali būti grindžiami šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytais specialių kategorijų asmens duomenimis, nebent yra nustatytos tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams apsaugoti. 3. Draudžiamas profiliavimas, lemiantis fizinių asmenų diskriminaciją remiantis šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytais specialių kategorijų asmens duomenimis. III SKYRIUS DUOMENŲ SUBJEKTO TEISĖS
BDAR 2016/679 Preambulė (statute)
(71) duomenų subjektas turėtų turėti teisę į tai, kad jam nebūtų taikomas sprendimas, kuriame gali būti numatyta priemonė, kuria vertinami su juo susiję asmeniniai…
(71) duomenų subjektas turėtų turėti teisę į tai, kad jam nebūtų taikomas sprendimas, kuriame gali būti numatyta priemonė, kuria vertinami su juo susiję asmeniniai aspektai, kuri grindžiama tik automatizuotu duomenų tvarkymu, ir kuri jo atžvilgiu turi teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį, tokį kaip automatinio internetinės kredito paraiškos atmetimas ar elektroninio įdarbinimo praktika be žmogaus įsikišimo. Toks duomenų tvarkymas apima „profiliavimą“, kurį sudaro bet kokios formos automatizuotas asmens duomenų tvarkymas, kurį vykdant vertinami su fiziniu asmeniu susiję asmeniniai aspektai, visų pirma siekiant analizuoti arba numatyti aspektus, susijusius su duomenų subjekto darbo rezultatais, ekonomine padėtimi, sveikatos būkle, asmeniniais pomėgiais ar interesais, patikimumu arba elgesiu, vieta arba judėjimu, kai tai jo atžvilgiu sukelia teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį. Tačiau tokiu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamas sprendimų priėmimas turėtų būti leidžiamas, kai jis yra aiškiai leidžiamas Sąjungos ar valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, be kita ko, sukčiavimo ir mokesčių slėpimo stebėsenos ir prevencijos tikslais, laikantis Sąjungos institucijų ar nacionalinių priežiūros įstaigų taisyklių, standartų ir rekomendacijų, ir siekiant užtikrinti duomenų valdytojo suteiktos paslaugos saugumą ir patikimumą, arba kai tai būtina sudarant arba vykdant duomenų subjekto ir duomenų valdytojo sutartį, arba tada, kai duomenų subjektas yra davęs aiškų sutikimą. Bet kuriuo atveju tokiam duomenų tvarkymui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, įskaitant konkrečios informacijos duomenų subjektui suteikimą ir teisę reikalauti žmogaus įsikišimo, pareikšti savo požiūrį, gauti sprendimo, priimto atlikus šį vertinimą, paaiškinimą ir teisę ginčyti tą sprendimą. Tokia priemonė negali būti susijusi su vaiku. Tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus su duomenų subjektu susijusių duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir kontekstą, kuriame tvarkomi asmens duomenys, duomenų valdytojas profiliavimui turėtų naudoti tinkamas matematines ar statistines procedūras, įgyvendinti technines ir organizacines priemones, tinkamas visų pirma užtikrinti, kad veiksniai, dėl kurių atsiranda asmens duomenų netikslumų, būtų ištaisyti, o klaidų rizika būtų kuo labiau sumažinta, apsaugoti asmens duomenis taip, kad būtų atsižvelgiama į galimus pavojus, kylančius duomenų subjekto interesams ir teisėms, ir būtų išvengta, inter alia, diskriminacinio poveikio fiziniams asmenims dėl rasės ar etninės kilmės, politinių pažiūrų, religijos ar tikėjimo, priklausymo profesinei sąjungai, genetinės arba sveikatos būklės ar seksualinės orientacijos arba tokį poveikį turinčių priemonių atsiradimo. Automatizuotas sprendimų priėmimas ir tam tikromis asmens duomenų kategorijomis grindžiamas profiliavimas turėtų būti leidžiamas tik konkrečiomis sąlygomis;
Analysis
An AI-generated dismissal list becomes a legality risk where a human signature merely formalises the employee selected by the model.
Applied here, that logic would mean that the employer’s assertion that the decision was made by a human would not be decisive if the factual basis for selection was automated assessment.

Core issue

The employer’s dispute concerning AI-based selection is not about the mere use of technology, but about whether the dismissal was determined solely by an automated assessment of the employee’s characteristics. It should be assessed under Article 22 GDPR, Article 22 of the Law of the Republic of Lithuania on Legal Protection of Personal Data, Article 63 of the Labour Code, and Article 218 of the Labour Code.

The report concerning Meta raises the specific question whether employees may have been selected on the basis of unseen metrics affected by performance, health, or leave-related data. If the dismissal decision was based solely on automated processing, the employee has the right not to be subject to such a decision under Article 22(1) GDPR.

Legal assessment

Under Article 22(2) GDPR, an automated decision is permissible only where it is necessary for a contract, authorised by law, or based on explicit consent. Under Article 22(3) GDPR, even in such cases the employee must be guaranteed the right to obtain human intervention, express his or her point of view, and contest the decision. Under Article 22(4) GDPR, decisions may not be based on special categories of data unless exemptions and safeguards apply.

An AI-generated dismissal list becomes a legality risk where a human signature merely formalises the employee selected by the model.

  • Employer obligations under Article 22(2) of the Law on Legal Protection of Personal Data: before the assessment, to enable access to the assessment criteria and principles.
  • Employee rights under Article 22(3) of the Law on Legal Protection of Personal Data: to object to an automated assessment, express an opinion, and request a repeated non-automated assessment.
  • Employer obligations under Article 63 of the Labour Code: where collective dismissal thresholds are met, dismissals are treated as collective redundancies.
CriterionThreshold under Article 63(1) of the Labour Code
20–99 employees10 or more dismissals
100–299 employeesat least 10 percent of employees
300 or more employees30 or more dismissals
Periodno longer than 30 calendar days

If the nearly 8,000 dismissals reported in relation to Meta were assessed by reference to the logic of Lithuanian law, the number alone would exceed the highest threshold under Article 63(1) of the Labour Code. In such a process, employee representatives act under Article 19 of the Labour Code, and the cited Government source identifies their function as defending employees’ interests when decisions on collective redundancies are made. If a member of a European Works Council or special negotiating body is dismissed, Article 13(2) of the Law on European Works Councils applies regarding the required consent.

The discrimination issue arises where performance indicators are affected by health status, disability, or family leave. The cited Government source identifies Article 2(1)(4) of the Labour Code and Article 7(6) and (8) of the Law on Equal Opportunities as mechanisms prohibiting discrimination in employment relations. The case of the enlarged panel of judges discussed in Bulletin No. 11 of the Supreme Administrative Court of Lithuania’s administrative law practice means that the ground for dismissal cannot be formally relabelled contrary to its true substance. Applied here, that logic would mean that the employer’s assertion that the decision was made by a human would not be decisive if the factual basis for selection was automated assessment.

Consequences

If it were established that employees were dismissed without lawful grounds or in breach of procedure, Article 218(2) of the Labour Code would apply. In that case, the body hearing the labour dispute would declare the dismissal unlawful, reinstate the employee, and award average remuneration for the period of forced absence. Under Article 218(2) of the Labour Code, that amount is capped at a period not exceeding one year. Under Article 218(3) of the Labour Code, the employee is reinstated no later than the next working day after the decision becomes final.

If reinstatement is impossible for economic, technological, organisational, or similar reasons, Article 218(4) of the Labour Code applies. The dismissal is still declared unlawful, but the employee is not reinstated; instead, average remuneration and damages are awarded. The practical value of the dispute for employees will depend on whether they obtain the criteria, evidence of the model’s influence, and data on the impact of health or leave on the assessment. Procedurally, the nearest monitoring point is the hearing on 24 August 2026, at which the court’s assessment of additional data and possible interim reinstatement pending the conclusion of arbitration is expected.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Dėl kitų projekto nuostatų 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad „ Konkurencijos taryba asmens duomenis tvarko šiame įstatyme i…“
  • Parliamentary materials„Pažymėtina, kad šioje dalyje yra įtvirtintas vadinamasis „balanso testas“, kuomet būtina įvertinti duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesus ir duomenų subjekto in…“
📄 Original — Alfa.lt
Vilnius waste crisis being resolved: VAATC to take over plant management from Energesman (updated) 🔗
A Vilnius district court has ruled that operator Energesman must hand over management of the capital’s mixed municipal waste sorting plant to the Vilnius County Waste Management Centre (VAATC), granting VAATC’s request for interim…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 144 straipsnis (statute)
144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms 1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos…
144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms 1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 2. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas 413 straipsnis (statute)
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso…
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šis įstatymas. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones. Jeigu pritaikytos šio straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra: 1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti; 2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos paimti; 3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.
Lietuvos Respublikos patentų įstatymo VII skirsnio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas 413 straipsnis (statute)
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso…
413 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šis įstatymas. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones. Jeigu pritaikytos šio straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra: 1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti; 2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos paimti; 3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.
Analysis
The strength of this ruling lies not in changing the end point of the contract, but in temporarily transferring control over waste flows to the entity to which the municipal system assigns the regional waste-management function.
At this stage, the dispute is not about the final outcome of the MBA contract, but about the temporary assumption of factual control so that the future judgment does not become meaningless.

Core issue

At this stage, the dispute is not about the final outcome of the MBA contract, but about the temporary assumption of factual control so that the future judgment does not become meaningless. The legal issue is assessed under Articles 144, 146, 148 and 2 of the Code of Civil Procedure, while also taking into account VAATC’s role in the municipal waste system. - News fact: the Vilnius District Court allowed VAATC to assume operations in the MBA territory and prohibited Energesman from obstructing such actions until the final judgment, but no later than 31 December 2026. Under Article 144(1) of the Code of Civil Procedure, VAATC had to plausibly substantiate both the claim and the risk that, without interim measures, enforcement of the judgment would become more difficult or impossible. Under Article 144(2) of the Code of Civil Procedure, the court may also act on public-interest grounds where there is a threat to public rights and legitimate interests. This public-interest dimension is reinforced by the Vilnius City Waste Plan, which links VAATC to regional waste management and treatment facilities.

Legal assessment

The interim measure here operates as a limited adjustment of management, not as a preliminary defeat for Energesman. The Supreme Court of Lithuania’s review No. AC-34-2 of 15 December 2010 establishes that such measures have neither prejudicial nor res judicata effect. The same review requires that restrictions greater than those necessary to secure enforcement of the future judgment should not be imposed. - VAATC’s right: to seek measures under Article 144(1) of the Code of Civil Procedure where enforcement risk arises in the MBA territory.

  • VAATC’s duty: to act proactively in procedural terms, because the ruling of the Court of Appeal of Lithuania of 11 June 2012 in civil case No. 2A-1855/2012 links interim measures to the claimant’s initiative.
  • Energesman’s right: to seek security for compensation of losses under Article 146(1) of the Code of Civil Procedure.
  • Energesman’s risk: if the claim were dismissed, Article 146(2) of the Code of Civil Procedure would provide a basis for claiming losses caused by the measures requested by VAATC.

The strength of this ruling lies not in changing the end point of the contract, but in temporarily transferring control over waste flows to the entity to which the municipal system assigns the regional waste-management function. Under Article 148(1) of the Code of Civil Procedure, an application for interim protective measures must be resolved no later than within three days. The court’s chosen term until 31 December 2026 is consistent with the temporary nature of the measure, since it is not equated with the final judgment.

IssueTerm or limit
Resolution of the application for interim measuresno later than within 3 days under Article 148(1) of the Code of Civil Procedure
Duration of the measure in this caseuntil the final judgment, but no later than 31 December 2026
Appeal of the ruling, according to the reportwithin 7 days to the Vilnius Regional Court
Deadline for remedying deficiencies, according to the reportby 7 August 2026

Renewable-energy and electronic-communications rules do not create an alternative route for this dispute. Article 64 of the Law on Energy from Renewable Sources regulates complaints to VERT concerning networks, systems and renewable-energy installations. Article 34 of the Law on Electronic Communications concerns disputes between electronic communications operators, and therefore does not remove this dispute from civil procedure.

Consequences

First scenario: VAATC enforces the ruling, assumes practical operations in the MBA territory, and Energesman challenges the measure on appeal. Second scenario: if circumstances change, the measure may be modified or revoked in line with the reasoning set out in Supreme Court review No. AC-34-2. Third scenario: if the final claim were dismissed, Energesman could raise the issue of losses under Article 146(2) of the Code of Civil Procedure. In practical terms, this ruling is most important for residents, municipalities and waste-system administrators, because it protects continuity of service until the end of the case. For Energesman, it matters because of the loss of operational control and the potential need to prove losses. For VAATC, it matters because of the duty actually to stabilise waste flows, since a procedural victory alone is not yet the end of the contractual dispute. Procedurally, the next points to watch are whether a separate appeal will be filed with the Vilnius Regional Court within 7 days, and whether the contractual breaches identified by VAATC will be remedied by 7 August 2026.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20 1 , 21, 22, 23, 26, 2…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 20 1 , 21, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 63 1…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI – 1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20 1 , 20 2 , 22, 30, 32, 48, 49, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTA…“
  • Committee opinion / materials„Aplinkos apsaugos komitetas, 2021-10-0 6 6 4 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pasiūlymą Nr. 1. siūloma keičiamo įstatymo 20 2 strai…“
📄 Original — LNK.LT
Violent children put parents in the firing line 🔗
Authorities are considering how to prevent violence among children, but they are avoiding talk of harsher punishments and focusing instead on prevention. They say the main problem is that teenagers who suffer violence from peers do not…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusi 73 straipsnis (statute)
73 straipsnis. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams 1. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko…
73 straipsnis. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams 1. Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų. 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.277 straipsnis (statute)
6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo…
6.277 straipsnis. Tėvų, kurių valdžia apribota, civilinė atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų padarytą žalą Tėvai, kurių valdžia buvo apribota dėl jų kaltės, už savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, jeigu nepilnamečių vaikų veiksmai yra netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmė, išskyrus atvejus, kai nepilnamečiui yra paskirtas globėjas ar rūpintojas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.275 straipsnis (statute)
6.275 straipsnis. Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą 1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai…
6.275 straipsnis. Atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą 1. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. 2. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.
Analysis
Where the child is under 14, the law is directed not at the child as a punishable subject, but at the supervisory duty of parents and institutions.
If the violence occurred at school, the focus of the dispute will not be solely the child’s conduct, but also who in fact had the duty of supervision at that time.

Core issue

The precise question is not simply whether penalties should be made more severe, but onto whom the law shifts the burden of responsibility when children aged 13 to 17 commit violence.

This situation is addressed through the limits of responsibility borne by parents, the school, and the minor himself or herself under Article 6.275 of the Civil Code, Article 6.277 of the Civil Code, Article 73 of the Code of Administrative Offences, and Article 42 of the Code of Administrative Offences. The factual axis of the news item is this: incidents of violence in schools and among adolescents raise the question of whether responsibility lies with the child, the parents, or the institution that had a duty of supervision.

Under Article 6.275(1) of the Civil Code, parents or guardians are liable for damage caused by a minor under the age of fourteen unless they prove the absence of fault.

Under Article 6.275(2) of the Civil Code, an educational or upbringing institution is liable where the damage was caused during the period of its supervision, unless it proves the absence of fault.

Accordingly, the actions of a thirteen-year-old boy or girl legally become, first and foremost, not a matter of punishment, but a matter of supervision and civil liability.

Legal assessment

Under Article 73(1) of the Code of Administrative Offences, parents face a warning for failure to exercise parental authority or for exercising it contrary to the interests of the child.

  • A repeated offence of this kind, under Article 73(2) of the Code of Administrative Offences, entails a fine of EUR 10 to EUR 100.
  • Under Article 73(3) of the Code of Administrative Offences, an obligation may be imposed to participate in prevention, resocialisation, improvement of communication with children, or violent behaviour modification programmes.
SituationApplicable consequence
First failure to exercise parental authorityWarning under Article 73(1) of the CAO
Repeated violationFine of EUR 10–100 under Article 73(2) of the CAO
Need for behavioural correctionProgrammes under Article 73(3) of the CAO
Damage caused by a child under 14Liability of parents or the supervisory institution under Article 6.275 of the Civil Code

Under Article 42 of the Code of Administrative Offences, administrative liability of minors must correspond to their age and social maturity.

The same provision links liability to behavioural change, upbringing, removal of the causes of the offence, and deterrence from further acts.

Therefore, the prevention emphasised by the authorities is not merely political rhetoric: it corresponds to the stated purpose of minors’ liability.

Where the child is under 14, the law is directed not at the child as a punishable subject, but at the supervisory duty of parents and institutions.

According to paragraph 174 of the report on the implementation of the United Nations Convention on the Rights of the Child, a child aged 14 to 18 is liable for damage on general grounds.

If the child has no property or income from which to compensate the damage, the relevant part must be compensated by the parents, guardian, or supervisory institution.

This is practically significant in the case of an attack by a seventeen-year-old, because the chain of compensation for damage may begin with the minor himself or herself.

However, it may pass to the parents or the institution if the minor does not have sufficient property or income.

The Review of the Application in Criminal Cases of Legal Norms Regulating Compensation for Damage Caused by a Criminal Act reinforces this logic procedurally.

It states that the fact of damage caused by a minor gives rise to a presumption of parental fault for improper supervision or failure to perform the duty of upbringing.

Parents may avoid material liability only by proving that they were not at fault or that, at the time of the act, they were not responsible for supervision.

If the violence occurred at school, the focus of the dispute will not be solely the child’s conduct, but also who in fact had the duty of supervision at that time.

Municipal school regulations show a separate chain of duties imposed on schools.

  • Clause 28.19 of the regulations of Pasvalys District Joniškėlis Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Gymnasium provides for cooperation with parents, the police, social, health, and child rights institutions.
  • Clause 28.20 of the same regulations requires timely assistance to be provided to a pupil who has experienced violence and the relevant institutions to be informed.
  • Clause 27.30 of the regulations of Širvintos Laurynas Stuoka-Gucevičius Gymnasium provides for notification immediately, but no later than the next working day.

This deadline is a concrete procedural benchmark by which the school’s response after an incident of violence may be assessed.

Consequences

Realistically, the first scenario is an administrative response directed at the parents under Article 73 of the CAO, particularly where the child is under 14.

The second scenario is a civil claim for compensation under Article 6.275 of the Civil Code, directed at the parents or the school depending on the moment of supervision.

The third scenario is subsidiary liability of the parents or institution for damage caused by a minor aged 14 to 18, if the minor himself or herself does not have sufficient property.

The fourth scenario is the application of measures aimed at behavioural change, because Article 42 of the CAO links minors’ liability to the removal of causes.

In practical terms, this matters for the families of injured children, because their claim may be directed not only against the child who committed the violence.

It also matters for schools, because an incident of violence on their premises gives rise to a separate duty to prove proper supervision.

Procedurally, following the events in Marijampolė, the results of the minors’ interviews, the school’s notifications to institutions, and decisions regarding administrative or civil consequences should be awaited.

If the model seen in the Širvintos regulations is applied, notification to the parents and the child rights authority must be made immediately, but no later than the next working day.

📚 Roots — who shaped this rule and why:
  • Institutional opinion on the draft„Administracinių nusižengimų kodekse numatomas dalyvavimas bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pritartina, …“
  • Institutional opinion on the draft„Galiojantis teisinis reglamentavimas ne draudžia, o riboja vaikui skiriamų administracinių nuobaudų ir bausmių rūšis bei jų dydį (pavyzdžiui, įstatymo 51 straipsnio 1 dal…“
  • Parliamentary materials„3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nusta…“
  • Institutional opinion on the draft„Svarstant dėl tokių nuostatų įtvirtinimo tikslingumo būtina prisiminti, kad nepilnamečiams taip pat taikomi tam tikri elgesio standartai ir pareigos, kurių jie turi laiky…“
📄 Original — Kas vyksta Kaune
Painful court blow for the National Land Service: it baselessly refused to defend the public interest in Vytautas Park 🔗
More than 20 years ago, Kaunas City Municipality privatized part of Vytautas Park by selling a plot without an auction. UAB Osterodė, a company located on the edge of the park, argued that this violated the public interest and asked the…
🔍 Legal basis:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas 32 straipsnis (statute)
32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Žemės ūkio duomenų centro kompetencija reguliuojant žemės santykius 1. Vyriausybė: 1) priima nutarimus…
32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Žemės ūkio duomenų centro kompetencija reguliuojant žemės santykius 1. Vyriausybė: 1) priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais; 2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles; 3) nustato valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką; 4) tvirtina karinės infrastruktūros projektus. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos: 1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo, administravimo apskaitos taisykles, metodikas ir instrukcijas; 2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas; 3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšas, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos; 4) koordinuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę; 5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą; 6) kaupia informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą; 7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir karinės infrastruktūros projektus; 3. Nacionalinė žemės tarnyba: 1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse; 2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti; 3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; 4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai; 5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras; 6) organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais; 7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 8) nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams; 9) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę; 10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą; 11) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus; 12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus; 13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti; 14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną; 15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą; 16) atlieka kitas Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. 4. Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje: 1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius – vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą; 3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei; 4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo; 5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus; 6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, siūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti; 7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą; 8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. 5. Žemės ūkio duomenų centras: 1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną; 2) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones; 3) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; 4) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti; 5) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 1 straipsnis (statute)
17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu: 1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę…
17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu: 1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; 2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime; 3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu; 4) valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jeigu per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas 2 straipsnis (statute)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, nustatantis…
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Karinės infrastruktūros projektas – karinei infrastruktūrai reikalingas žemės valdos projektas, nustatantis valstybinės žemės sklypo formavimą, pertvarkymą ir (ar) naudojimo sąlygas (paskirtį, naudojimo būdą, servitutus). 2. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. 3. Racionaliai tvarkoma žemės valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ir galimybes ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai ūkinei veiklai. 4. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. 5. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. 6. Žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. 7. Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų veikla žemės tvarkymo ir naudojimo srityje. 8. Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema informacijai apie žemę tvarkyti. 9. Žemės konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. 10. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. 11. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą bei teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus bei pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas. 12. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. 13. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. 14. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. 15. Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 16. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. 17. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. 18. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. 19. Žemės sklypo riba – linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. 20. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. 21. Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. 22. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas. 23. Žemės tvarkymas – žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas ir (ar) pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. 24. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. 25. Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję žemės sklypai. 26. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise. 27. Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 28. Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. 29. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai. 30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose įstatymuose.
Analysis
The NŽT’s discretion ends where its duty begins to answer whether state-owned land was transferred notwithstanding a non-privatisation solution.
Where an assessment of the privatisation of state-owned land is sought, private ownership following the transaction does not extinguish the NŽT’s duty to examine the basis for defending the public interest.

Core issue

The core of the NŽT’s defeat lies not in the validity of the 2005 transaction, but in the institution’s duty to classify the request as a matter concerning the defence of the public interest. Where an assessment of the privatisation of state-owned land is sought, private ownership following the transaction does not extinguish the NŽT’s duty to examine the basis for defending the public interest. News fact: by a final ruling, the Supreme Administrative Court of Lithuania annulled part of the NŽT’s refusal and ordered the request to be reconsidered. The dispute is governed by Article 32(3)(15), Article 36¹(3)(1), (3) and (4), Article 36²(1), and Article 44(1) of the Law on Land of the Republic of Lithuania.

Legal assessment

Under Article 32(3)(15) of the Law on Land, the NŽT must apply to a court where there are grounds to believe that the public interest has been infringed in the field of use, management, and disposal of state-owned land. If the possible infringement arose from acts or omissions of the NŽT itself or of institutions whose functions it assumed, the NŽT must apply to the prosecutor’s office.

  • The NŽT had to determine whether the state-owned land sold in 2005 without auction fell within the field of disposal of state-owned land.
  • The NŽT had to assess the significance of the solutions in the 1999 detailed plan and the non-privatisation condition identified by the applicant.
  • The NŽT had to adopt a reasoned decision: either to apply to the prosecutor’s office or clearly justify its refusal under Article 32(3)(15) of the Law on Land.

The NŽT’s response that the applicant may itself apply to court does not alter this competence. Article 49(2) of the Code of Civil Procedure and Article 55(1) of the Law on Administrative Proceedings, as stated in the cited source, link the defence of the public interest to entities expressly defined by law. In the field of land, such an entity is the NŽT when acting under Article 32(3)(15) of the Law on Land.

In the case between UAB Osterodė and the NŽT examined by the Supreme Administrative Court of Lithuania, the court distinguished the applicant’s private interest from a request to initiate the defence of the public interest. This means that the NŽT could not recast the dispute as an ordinary matter of private rights enforcement. The NŽT’s discretion extends to the final choice whether or not to apply to the competent authority, but not to a right to remain silent on an alleged infringement of the public interest. The NŽT’s discretion ends where its duty begins to answer whether state-owned land was transferred notwithstanding a non-privatisation solution.

Under Article 36¹(3)(1) of the Law on Land, the NŽT verifies whether transactions and administrative decisions of trustees of state-owned land comply with laws, Government resolutions, and other legal acts. Under Article 36¹(3)(3), it proposes that unlawful transactions or decisions be annulled or amended. Under Article 36¹(3)(4), it applies to court where trustees do not agree to eliminate the unlawfulness or fail to comply with a mandatory instruction.

Procedural stepTime limit
The trustee informs the NŽT of its decision on the proposalwithin 5 working days from adoption of the decision
The NŽT challenges the refusal before an administrative courtwithin 10 working days from receipt of the refusal
A person applies for compensation for damage relating to land management documentswithin 1 month from becoming aware of the damage

The source concerning the amendment of Government Resolution No. 260 indicates that used state-owned land plots designated for other purposes may be sold or leased without auction only where this is provided for by law. The same source states that in all other cases the NŽT sells and leases used state-owned land plots. Therefore, UAB Osterodė’s argument concerning the non-auction procedure had to be examined through the relationship between the legal basis for sale and the restrictions imposed by the detailed plan.

Consequences

First scenario: after reconsidering the request, the NŽT finds grounds to believe that the public interest was infringed as a result of actions by the former NŽT or by institutions whose functions it assumed. In that case, under Article 32(3)(15) of the Law on Land, it must apply to the prosecutor’s office.

Second scenario: the NŽT decides that there are no grounds to apply to the prosecutor’s office, but such refusal will now have to be reasoned. In that event, what is practically important for the applicant is not the mere existence of a formal response, but whether the NŽT assesses the detailed plan, the non-privatisation condition, and the legal basis for the non-auction sale.

The third scenario concerns supervision of the activities of a trustee of state-owned land under Article 36²(1) of the Law on Land. If the unlawfulness of an administrative decision is established, the NŽT may submit a reasoned proposal to amend or annul it, and, following a refusal, the 10-working-day time limit for applying to court applies.

Procedurally, the next expected step is a new NŽT decision on UAB Osterodė’s request. It must clearly state whether the NŽT will apply to the prosecutor’s office or refuse to do so under Article 32(3)(15) of the Law on Land.

📚 Roots — who shaped this rule and why:

[TEISINIS_KLAUSIMAS] The regulation was initiated by the drafters of amendments to the Law on Land, who sought to define more clearly the NLS’s duty to defend the public interest in the field of the management, use and disposal of state land. [TEISINIS_PAGRINDAS] The aim was to grant the NLS the right to apply to court, while referring the matter to the Prosecutor’s Office or the Ministry of Environment where a potential infringement arises from acts or omissions of the NLS itself or of institutions whose functions it has assumed. [PRAKTIKA] The principal argument in favour was the more effective protection of the public interest. [TIKSLINIMAS] The objections emphasised that splitting proceedings between institutions may delay the resolution of disputes and weaken control over state land. [PRAKTINE_REIKSME]

  • Institutional opinion on the draft„Pagal Žemės įstatymo projekto 36 straipsnio 5 dalį numatoma įtvirtinti, kad kai yra pagrindas manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas valstybinės žemės valdymo, naud…“
  • Explanatory memorandum (initiators' goals)„AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR.I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTA…“
  • Parliamentary materials„Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitim…“
  • Institutional opinion on the draft„Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 9 dalyje dėstomo keičiamo įsta…“

🗺️ Deeper analysis: the case-law practice map →

Where courts disagree (risk zones), how instances cite one another, and the 100 most-authoritative cases — with explanations.
Open the map →